- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- I1-1546-1029/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00853-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. kreipėsi su patikslintu skundu (toliau – skundas) į administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 1 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 11-12).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2022 – 2023 metais buvo tris kartus sulaikytas ir trijų mėnesių laikotarpiui pristatytas į Tarnybos Šiaulių kalėjimą (iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šiaulių tardymo izoliatorius, toliau – Šiaulių kalėjimas), kur buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Paaiškina, kad pristačius į Šiaulių kalėjimą iš karto buvo patalpintas į patalpą, kurioje tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos dalies, todėl joje jautėsi nemalonus kvapas, patalpa buvo netvarkinga, apleista. Patalpoje, į kurią buvo perkeltas vėliau, tualetas taip pat nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos dalies, joje jautėsi drėgmė, nemalonus kvapas ir buvo purvina. Pareiškėjas skundžiasi, jog išduota patalynė turėjo nemalonų kvapą, buvo apiplyšusi, netvarkinga, o čiužinys buvo susidėvėjęs. Teigia, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 60 trūko ploto, prie lovos neįrengtos kopėtėlės, todėl lipdamas į lovos antrą aukštą susižalojo. Gyvenamosiose kamerose buvo labai karšta, drėgna, ant sienų buvo pelėsio. Teigia, jog pasivaikščioti lauke buvo siūloma iš karto po pusryčių, kai dar norisi miego arba po pietų, kai lauke lyja lietus, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į pasivaikščiojimą lauke. Tvirtina, jog duše dar nespėjus nusimaudyti keletą kartų buvo užsuktas vanduo, dėl to turėjo reikalauti, kad vėl atsuktų vandenį. Pareiškėjas pažymi, jog gyvenamosiose kamerose buvo tarakonų ir buvo apkandžiotas blakių. Akcentuoja, kad kalėdamas Šiaulių kalėjime antisanitarinėmis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 200 Eur suma (b. l. 11-12).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Šiaulių kalėjimo kamerose Nr. 60 ir Nr. 63, pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus plotas tenkantis vienam asmeniui. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja laisvės atėmimo vietų įstaigose laikino laikymo kamerų įrengimo. Laikino sulaikymo kameros įrengtos Šiaulių kalėjimo administracinio pastato rūsyje, jose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos su „Genuja“ tipo klozetais, iš vienos pusės atitveriant nuo likusios kameros erdvės lubų nesiekiančia pertvara, kamerose yra įrengta dirbtinė ištraukiamoji ventiliacija, sumontuoti suolai. Trumpalaikio laikymo kameros įrengtos Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso pusrūsyje, jose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos su „Genuja“ tipo klozetais, iš vienos pusės atitvertos nuo likusios kameros erdvės nesiekiančia lubų pertvara, jose yra suolai bei stalai. Paaiškina, kad gyvenamosiose kamerose temperatūros ir drėgmės rodikliai atitiko tam keliamus reikalavimus, kameras buvo galima išvėdinti, jos yra valomos bei dezinfekuojamos, pastebėti pelėsio požymiai nedelsiant šalinami. Ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų. Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Pažymi, jog kamerų plotai buvo pakankamai dideli, jose laikomų asmenų skaičius neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Akcentuoja, jog teisės aktai bausmės vykdymo įstaigos administracijai nenumato pareigos įrengti kopėtėles dviaukštėse lovose. Šiaulių kalėjimo patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir kt. ginčo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. vasario 15 d. Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2022-2023 metams Nr. 20-500. Akcentuoja, kad dušo patalpos įrengtos pagal nustatytus reikalavimus. Dušinėse sumontuota autonominė ištraukiamoji ventiliacija su reguliuojamu galingumu, kurio valdikliai įrengti koridoriuje. Pabrėžia, kad nuteistiesiems nemokamai išduodama patalynė, rankšluosčiai bei nemokamai skalbiami nuteistųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė, o nemokiems nuteistiesiems nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai. Po skalbimo patalynė ir drabužiai grąžinami švarūs. Pareiškėjui teisė pasivaikščioti gryname ore buvo užtikrinta tinkamai. Nurodo, jog pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis pataisos įstaigoje patyrė neturtinę žalą dėl pataisos įstaigos veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl mano, jog pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas (b. l. 22-28).
Atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, Tarnyba prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu patirtą Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiais nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. liepos 18 d., nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. ir laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl laikino laikymo patalpų
Pareiškėjas tvirtina, kad atvykus į Šiaulių kalėjimą buvo patalpintas į laikino laikymo kameras, šiose kamerose sanitarinis mazgas nuo nebuvo atskirtas nuo likusios kamerų erdvės, todėl jautėsi nemalonus kvapas, jose buvo nešvara ir netvarka.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 6 d.) (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nustato pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktyje numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Laikino laikymo kamerų įrengimo minėtos taisyklės nereglamentuoja. Lietuvos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Pagal Higienos normos HN 134:2015 11.2 papunktį laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.
Iš Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2025 m. birželio 18 d. pažymos „Dėl A. K.“ matyti, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. liepos 25 d. buvo patalpintas į laikino laikymo kamerą Nr. 5, o 2023 m. rugsėjo 14 d. į laikino laikymo kamerą Nr. 4 (b. l. 45). Tarnyba nurodė, kad laikino laikymo kameros asmenų laikymui kol tvarkomi dokumentai, yra įrengtos Šiaulių kalėjimo administracinio pastato rūsyje. Jose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos su „Genuja“ tipo klozetais, iš vienos pusės atitvertos nuo likusios kameros erdvės nesiekiančia lubų pertvara. Visose šiose kamerose yra įrengta dirbtinė ištraukiamoji ventiliacija, sumontuoti suolai sėdėjimui, stalų nėra. Langų šiose kamerose nėra, yra įrengtas elektros apšvietimas. Trumpalaikio laikymo kameros asmenų laikymui kol bus paskirstyti į gyvenamąsias kameras yra įrengtos Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso pusrūsyje. Jose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos su „Genuja“ tipo klozetais, iš vienos pusės atitvertos nuo likusios kameros erdvės nesiekiančia lubų pertvara. Kamerose yra sumontuoti suolai sėdėjimui, bei stalai. Šiose kamerose yra langai, taip pat yra įrengtas elektrinis apšvietimas. Šiems argumentams pagrįsti Tarnyba pateikė fotonuotraukas (b. l. 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70).
Atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024 ir 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-33-552/2026) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą. Todėl nepaisant to, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės bei Higienos normos HN 134:2015 laikino laikymo kamerų įrengimo nereglamentuoja, tačiau įvertinus tai, kad sanitariniai mazgai Šiaulių kalėjimo likino laikymo kamerose Nr. 5 ir Nr. 4, nebuvo izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis tik iš vienos pusės), o pareiškėjo nurodymu šiose kamerose pareiškėjas buvo ne vienas, daroma išvada, kad laikino laikymo kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas ir dėl iš sanitarinių mazgų sklidusio nemalonus kvapo, pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį.
Dėl kamerų ploto
Pareiškėjas skundžiasi, kad ginčo laikotarpiais Šiaulių kalėjime jam nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunktį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (toliau – 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymas). Analogiškai pataisos įstaigų kamerų tipo patalpų plotą reglamentuoja nuo 2023 m. sausio 5 d. įsigaliojusiu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – 2023 m. sausio 3 d. įsakymas) 1.2.2 papunktis.
Iš atsakovės atstovės pateiktos 2025 m birželio 18 d. pažymos Nr. SV-24-15051 „Dėl A. K.“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 60 buvo laikomas nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. liepos 18 d. ir nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d., o kameroje Nr. 63 – nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 23, 45). Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis kameroje Nr. 60 įengtos 3 miegamosios vietos, o kameros plotas yra 17,68 kv. m, todėl pareiškėjui šioje kameroje teko 5,89 kv. m. Kameroje Nr. 63 yra įrengtos 5 miegamos vietos, kamera yra 18,16 kv. m ploto, todėl šioje kameroje pareiškėjui teko 3,63 kv. m. Darytina išvada, jog pareiškėjas visais aptariamais laikotarpiais buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Konstatuotina, kad pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, nebuvo pažeistos, t. y. pataisos įstaiga veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieš Kroatiją, be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Minėta, kad nei 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme, nei 2023 m sausio 3 d. įsakyme nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos LVAT praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiais pažeista nebuvo, jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kamerų ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.
Dėl higienos normų
Pareiškėjas nurodo, jog kamerose laikėsi nemalonus kvapas, vasarą buvo karšta ir drėgna, ant sienų kaupėsi pelėsis ir buvo kenkėjų.
Gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Šių taisyklių 12.4 papunktyje nustatyta, kad kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.10 papunktį kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 4 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros turi būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normų HN 134:2015 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Higienos normos HN 134:2015 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis Šiaulių kalėjimo kamerų temperatūros bei drėgmės rodikliai atitiko teisės aktų reikalavimus, Šiaulių kalėjime mechaninis patalpų vėdinimo sistemos įrengimas negalimas, kadangi įstaigos režiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą, todėl siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų, o atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Atsakovės atstovė nurodė, jog Šiaulių kalėjimo gyvenamosios bei bendro naudojimo patalpos yra valomos bei dezinfekuojamos vadovaujantis Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu, pastebėti pelėsių požymiai nedelsiant šalinami. Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus priežiūra (valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir kt.) ginčo laikotarpiais buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. vasario 15 d. Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2022-2023 metams Nr. 20-500, be to, kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal įstaigoje laikomų asmenų prašymus. Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. birželio 13 d. pažymos Nr. LV-40525 duomenis dėl tarakonų ar kitų kenkėjų nėra gauta, nei žodinių, nei rašytinių nusiskundimų, prašymų ar pastabų (b. l. 54)
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų temperatūros ir drėgmės atitiktį nustatytiems reikalavimams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo skundžiamais laikotarpiais Šiaulių kalėjime Nacionalinis sveikatos centras būtų patikrinęs kamerų Nr. 60 ir 63 temperatūrą ar drėgmę, pelėsio ar kenkėjų kamerose buvimą, to nenurodė ir pats pareiškėjas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, nesimato, kad ant sienų būtų pelėsio (b. l. 57, 58, 60, 61). Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, nenurodė kaip pažeidimai pasireiškė, kiek konkrečiai buvo nukrypta nuo temperatūros ar drėgmės normų. Taip pat, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl netinkamų higienos sąlygų, būtų teikęs skundus ar prašymus.
LVAT formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui Nacionalinio sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į Nacionalinį sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Pažymėtina, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Akcentuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad gyvenamosiose kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, buvo karšta ir drėgna, kaupėsi pelėsis ir buvo kenkėjų ar, kad pareiškėjui dėl to būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė žalos fakto, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jo įvardintų nusiskundimų, ir dėl to atsiradusių pasekmių, kreipėsi pas sveikatos priežiūros specialistus ar psichologus.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovės atsiliepime pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad neįrodyta, jog Šiaulių kalėjimo kameros Nr. 60 ir Nr. 63, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Dėl kopėtėlių prie lovos
Pareiškėjas skundžiasi, kad jam teko miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, lova buvo be kopėtėlių, todėl lipdamas buvo susimušęs koją ir nugarą.
Gyvenamųjų bei kitų su kalinimu susijusių patalpų aprūpinamą inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos normos (toliau – ir Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 10.1 punkte nustatyta, jog kamerų tipo patalpoje turi būti metalinė lova kiekvienam asmeniui.
Pažymėtina, jog teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas, taip pat neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų. LVAT yra pažymėjęs, kad teisės aktai nedetalizuoja lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje LVAT praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018, 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1077-662/2019 ir kt.).
Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad lipdamas į viršutinį gultą buvo susižalojęs, tačiau konkrečių atvejų neįvardijo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais patyrė nepatogumų ar dėl patirtų susižalojimų būtų kreipęsis medicininės pagalbos. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl miegojimo vietos pakeitimo ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į Šiaulių kalėjimo administraciją ir ši būtų atsisakiusi tenkinti tokį jo prašymą. Pažymėtina, kad nėra pagrindo vertinti, kad pataisos įstaigos administracija būtų vykdžiusi priešingus teisės aktams veiksmus, būtų sąmoningai siekusi pareiškėjo teisių pažeidimo. Atsakovės atstovei neatlikus jokių teisei priešingų veikų, žalos atlyginimas negalimas.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore
Pareiškėjas nurodo, kad į pasivaikščiojimo kiemelį buvo siūloma eiti iš karto po pusryčių, kai dar norėjosi miego, arba po pietų – lyjant lietui, todėl netinkamai buvo įgyvendinama jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo siūloma kasdien pasivaikščioti gryname ore, tačiau jo netenkino tam suteikiamas laikas, jo manymu suimtieji pasivaikščioti turėjo būti vedami du kartus dienoje.
Atsakovės atstovė tvirtina, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į įstatymo nustatytos trukmės pasivaikščiojimą kiemelyje.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2023 m. sausio 1 d. 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas analogiškas reglamentavimas, išskyrus nepilnamečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščias moteris ir ligonius, kuriems pagal gydytojų išvadą suteikiama teisė pasivaikščioti ne mažiau kaip tris valandas per dieną.
Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatomis, 48 punkte išaiškinta, jog net ir vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pakankamas, o 8 valandų rekomendacija įtvirtinta šio pranešimo 47 punkte, ir apima visą veiklą (darbas, sportas, švietimas ir t. p.), todėl suteikus teisę kasdien pasivaikščioti 1 valandą, pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta. Kadangi teisės aktai nenumatė pareigos pataisos įstaigai suimtiesiems suteikti pasivaikščioti kiemelyje du kartus per dieną, teisės aktai nebuvo pažeisti, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl galimybės išsimaudyti duše
Pareiškėjas skundžiasi, kad keletą kartų duše dar nebaigus maudytis buvo užsuktas vanduo, todėl turėjo reikalauti, kad vanduo vėl būtų atsuktas.
Higienos normos HN 314:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatytas, privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas.
Atsakovės atstovės pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-8 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu“ patvirtintos nuteistųjų ir suimtųjų teise į tinkamą asmens higieną ir galimybę praustis duše matyti, kad suimtieji ir nuteistieji pirmą kartą (savaitės laikotarpyje) išvedami pasinaudoti dušu iki 15 min. trukmės, o antrąjį ir kitus kartus per savaitę nuteistiesiems ir suimtiesiems leidžiama praustis duše iki 10 min., pagal sveikatos priežiūros specialistų pažymas (dėl neįgalumo ir kt.) leidžiama dušu naudotis iki 30 min. trukmės (b. l. 38). Analogiškai nuteistųjų ir suimtųjų galimybę praustis duše reglamentavo ir 2022 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1-121 patvirtinta tvarka (b. l. 43). Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. birželio 13 d. pažymos Nr. LV-40525 duomenis Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso dušinėse įrengti antivandaliniai potinkiniai dušai su automatiniais 30 sekundžių ciklais veikiančiais ventiliais. Vandens temperatūra reguliuojama automatiniu termostatu, esančiu išorėje. Dušinėse sumontuota autonominė ištraukiamoji ventiliacija su reguliuojamu galingumu, kurio valdikliai įrengti koridoriuje (b. l. 53-54).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos nusiprausti duše karštu vandeniu. Kaip nurodo pats pareiškėjas jam buvo leista baigti maudytis tais atvejais kai pareiškėjas to pareikalavo, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų.
Dėl patalynės
Pareiškėjas nurodo, kad patalynė išduodama su nemaloniu kvapu, paklodė apiplyšusi, užvalkalas trumpas, rankšluosčiai nusidėvėję, o čiužiniai išgulėti, todėl neįmanoma pailsėti.
Higienos normos HN 314:2015 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagal Higienos normos HN 314:2015 25 punktą laisvės atėmimo vietoje įrengta skalbykla turi atitikti šiuos reikalavimus: skalbykloje turi būti įrengtos nešvarių skalbinių patalpa (zona), skalbimo patalpa (zona), lyginimo patalpa (zona), džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona), švarių skalbinių patalpa (zona); skalbyklos patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikirstų; švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri, skirtingai paženklinti vežimėliai ar kitos talpos; skalbyklos patalpos, inventorius ir įrenginiai darbo dienos pabaigoje turi būti išvalomi. Laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje naudojamos skalbimo priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojo nurodytą paskirtį ir instrukcijas (26 punktas). Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias laisvės atėmimo vietos patalpas, laikomi jiems skirtose švariose uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo nešvarių skalbinių (27 punktas). Pagal Higienos normos HN 314:2015 41 punktą čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Higienos normos HN 314:2015 42 punktas nustato, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-8 ir 2022 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1-121 patvirtinta Suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu tvarkoje nustatyta, kad nuteistiesiems bei suimtiesiems patalynė keičiama vieną kartą per savaitę (b. l. 38, 43). Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. birželio 13 d. pažymos Nr. LV-40525 duomenis Šiaulių kalėjime veikia nemokama skalbykla, kurioje reguliariai skalbiama patalynė, įskaitant čiužinių, pagalvių ir antklodžių užvalkalus. Čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra su užvalkalais iš audinių, atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms, tinkamų skalbti ar dezinfekuoti įstaigos sąlygomis (b. l. 53).
Atsakovės atstovės paaiškinimu, Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai
išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems (neteisiesiems) įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai. Drabužiai, rankšluosčiai ir patalynė suimtiesiems (nuteistiesiems) po skalbimo grąžinami švarūs ir išdžiovinti. Patalynė keičiama kartą per savaitę.
Įrodymų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamos patalynės, jos išvaizdos ar kvapo būtų teikęs skundus Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms kompetetingoms institucijoms. Taip pat nėra duomenų, kad Šiaulių kalėjime įrengta skalbykla neatitiktų Higienos normos HN 314:2015 reikalavimų. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos patalynės yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas konkrečiai neįvardijo kada jam buvo išduota netinkama patalynė. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, kad patalynė buvo išduota netinkama naudojimui, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Nustačius, kad ginčo laikotarpiu laikino laikymo kamerose, kuriose pareiškėjas buvo patalpintas, sanitariniai mazgai nuo kameros erdvės atskirti tik iš vienos pusės lubų nesiekiančia pertvara, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas ir iš sanitarinių mazgų galėjo jautis nemalonus kvapas, ir nors kitos pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, ir konstatuoti, jog pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.). Pareiškėjas prašo priteisti jam 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pažeidimą, jo trukmę (2022 m. liepos 7 d., 2022 m. liepos 25 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. laikino laikymo kamerose pareiškėjas buvo laikomas ne ilgiau kaip iki 5 valandų), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra įrodymų, jog Šiaulių kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį ir CK 6.250 straipsnį) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. K. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.