Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1698/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
2A-1698/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
A. Žilinskio
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandenys“
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1698/2014Procesinio sprendimo kategorija: 45.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2267-658/2014 pagal ieškovo A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo 2014-06-25 sprendimą dėl ieškovo 2014-06-19 pretenzijos atmetimo; 2) panaikinti atsakovo 2014-07-09 sprendimą dėl ieškovo 2014-07-08 pretenzijos atmetimo; 3) panaikinti atsakovo 2014-06-04 sprendimą dėl I-o pirkimo Nr. 149510 procedūrų nutraukimo; 4) panaikinti atsakovo 2014-06-04 sprendimą dėl ieškovo paraiškos, pateiktos I-am pirkimui Nr. 149510, atmetimo; 5) panaikinti atsakovo sprendimą pradėti vykdyti II-ą pirkimą Nr. 153160 ir šio pirkimo procedūras nutraukti; 6) grąžinti šalis į prieš tai buvusią padėtį; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai nutraukė I-o pirkimo Nr. 149510 procedūras remdamasi VPĮ 7 straipsnio 5 dalimi, kadangi remiantis šia norma pirkimo procedūros gali būti nutrauktos tik tuo atveju, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Tuo tarpu atsakovas sprendimą nutraukti procedūras grindė tuo, kad yra neaiškios, netikslios ir dviprasmiškos jo pačio parengtos ir patvirtintos konkurso sąlygos. Nesutinka su atsakovo sprendimu pripažinti ieškovo kvalifikaciją neatitinkančia pirkimo dokumentų vien dėl to, kad nustatytus reikalavimus atitinkantys įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu. Reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą pradėti vykdyti II-ą pirkimą Nr. 153160 grindžia tuo, kad naujo pirkimo dėl to paties objekto, dėl kurio nėra pasibaigęs ginčas, paskelbimas yra galimas tik po to, kai sprendimo nutraukti pirkimo procedūras peržiūros procedūra taps negalima, t.y. pasibaigus ieškinių ir pretenzijų pateikimo terminams.

Ieškovas dublike papildomai nurodė, jog perkančioji organizacija tą pačią sąlygą, kurią pati I-e pirkime pripažino neaiškia ir netikslia, todėl neteisėta, vykdydamas II-ą pirkimą suformulavo iš esmės identiškai. Pats atsakovas, kaip perkamų vandens gerinimo įrenginių statybos darbų užsakovas, yra gamyklos požymius atitinkantis komercinis-ūkinis vienetas, be to, vandens gerinimo įrenginiai yra skirti aptarnauti ne abstrakčiam subjektui, o konkrečiam abonentui (vartotojui). Pažymėjo, kad atsakovo atsiliepimo 7 priede pateiktoje rangos sutartyje yra nurodyta, kad šios sutarties objektas yra cheminio valymo įrenginių projektavimo paslaugos (techninio darbo projekto parengimas, šių įrenginių tiekimas (įranga) ir įrenginių montavimo, paleidimo-derinimo darbai ir kiti darbai). Minėti darbai, priešingai nei teigia atsakovas, yra laikomi statybos darbais.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad tik tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadijoje atsakovui paaiškėjo, jog pirkimo sąlygos (konkurso sąlygų I skyriaus 5.1.3 p., 5.1.4.1 p.) nėra aiškios ir nedviprasmiškos, o rengdami paraiškas tiekėjai skirtingai suvokė pirkimo dokumentų turinį, t.y. kad tiekėjas bus laikomas atitinkančiu konkurso sąlygų 5.1.3 punkto reikalavimą ir tuo atveju, jei tiekėjas buvo atsakingas tik už dalį statybos rangos sutarties darbų (sutarties vykdyme dalyvavęs subrangos pagrindu), o pagal 5.1.4.1 punkte suformuluotą reikalavimą buvo neaišku ar siūlomo specialisto vadovavimo patirtis turi būti įgyta kaip statinio statybos vadovo ar kaip statinio statybos bendrųjų darbų vadovo. Atsakovas pagrįstai atmetė ieškovo paraišką, kaip neatitinkančią kvalifikacinių reikalavimų, kadangi pagal pirkimo dokumentuose nustatytą kvalifikacinį reikalavimą tiekėjas turėjo būti įvykdęs sutartį, kurios pagrindu buvo pastatyti/rekonstruoti reikalaujamo našumo vandens gerinimo įrenginiai, skirti aptarnauti miestui, o ne gamyklai. Nesutiko su ieškovo argumentu, kad II-as pirkimas yra neteisėtas, kadangi VPĮ neįtvirtina draudimo, esant ginčui dėl viešajame pirkime priimtų sprendimų, paraleliai skelbti naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto.

Atsakovas pateikė tripliką, kuriame teigė, kad I-as pirkimas laikytinas pasibaigusiu ir dėl to, kad atsakovas, nustatęs, kad visi paraiškas pateikę tiekėjai neatitinka nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, visas paraiškas atmetė, o teisinio pagrindo pirkimo laikymui pasibaigusiu pakeitimas niekaip neįtakotų teisinio rezultato. Nurodė, kad ieškovo argumentai, kad atsakovas turi būti laikomas gamykla, yra nepagrįsti.

Atsakovas teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad 2013-10-01 rangos sutartis patvirtina, kad ieškovo jungtinės veikos partnerio UAB „Jurby Water Tech“ įvykdytos rangos sutarties objektu be projektavimo paslaugų buvo įrangos pristatymas, jos sumontavimas bei paleidimas, tačiau ne pačių įrenginių statyba ar rekonstrukcija, kadangi perkančioji organizacija pirkimą įvardijo kaip prekių pirkimą ir tik kaip papildomas pirkimo objektas buvo nurodytas vandentiekio ir sanitarinių įrenginių įrengimo darbai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriu nėra įvykdęs nei vienos miesto geriamo vandens ruošimo įrenginių statybos/rekonstrukcijos sutarties, atsakovo sprendimas atmesti ieškovo paraišką yra pagrįstas ir teisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, panaikinti atsakovo UAB ,,Druskininkų vandenys“ viešojo pirkimo ,,Druskininkų III-ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija“ Nr. 149510 komisijos 2014 m. gegužės d. priimtą sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pagrindu, pripažinti viešąjį pirkimą ,,Druskininkų III-ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija“ Nr. 149510 pasibaigusiu VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovo kvalifikacijos atitikimo minimaliems reikalavimams teismas nustatė tokias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio Nurodymai dalyviams 5.1.3 punkte nustatyta, kad pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis (jungtinės veiklos dalyvio partneris, kuris atliks didžiąją dalį statybos darbų) per paskutinius 5 metus (jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) iki paraiškų pateikimo dienos privalo būti įvykdęs bent 1 (vieną) miesto slėginių geriamo vandens ruošimo įrenginių, skirtų geležies ir mangano šalinimui, statybos/rekonstrukcijos rangos sutartį, pagal kurią pastatytų ar rekonstruotų įrenginių našumas ne mažesnis kaip 2500 (du tūkstančiai penki šimtai) m³/d. Sutartis laikoma įvykdyta, kai visi darbai atlikti ir išduotas statybos užbaigimo (Statinių pripažinimo tinkamais naudoti) aktas. Jei toks aktas neišduodamas, gali būti pateikiamas lygiavertis dokumentas, patvirtinantis, kad visi darbai užbaigti tinkamai.

Teismas konstatavo, kad ieškovo paraišką perkančioji organizacija atmetė dviem pagrindais: 1) visi UAB „Jurby Water Tech" pateikti tinkamo našumo vandens gerinimo įrenginiai buvo užsakyti gamyklų, todėl skirti ne miestui; 2) vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech" teikė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo-derinimo bei personalo apmokymo darbus, o tai neatitinka tinkamai įvykdytos statybos/rekonstrukcijos rangos sąvokos.

Teismas nurodė, kad ieškovas 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo atitikimui pagrįsti perkančiajai organizacijai pateikė UAB „Jurby Water Tech" svarbiausių statybos objektų sąrašą iš kurio matyti, kad slėginiai vandens ruošimo įrenginiai, skirti geležies ir mangano šalinimui ir, kurių našumas yra ne mažesnis kaip 2500 m³/d, įrengti juridinių asmenų - gamyklų užsakymu. Vertinant šį įrodymą akivaizdu, jog vandens ruošimo įrenginiai buvo įrengti ne miesto, bet gamyklų užsakymu, t.y. skirti ruošti vandenį pramonės įmonės reikmėms, o ne buitiniam vartojimui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar perkančioji organizacija, nustačiusi, kad vandens įrenginiai buvo įrengti gamyklų, o ne miesto užsakymu, pagrįstai sprendė, kad jungtinės veiklos dalyvių kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentų 5.1.3 punkto. Ieškovas nesutinka su šiuo perkančiosios organizacijos sprendimu ir teigia, jog tai, kad vandens ruošimo įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu, nereiškia, kad tiekėjas nebus pajėgus pastatyti ginčo konkursui reikalingus vandens ruošimo įrenginius. Šiuo atveju yra svarbūs techniniai parametrai - pastatytų įrenginių našumas, o ne kieno užsakymu jie buvo pastatyti. Įvertinus ieškovo pateikiamų argumentų turinį akivaizdu, kad ieškovas kvestionuoja perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumą, t.y. ginčija pirkimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygos yra ginčijamos jau po perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti dalyvio paraišką priėmimo, t.y. po pirkimo sąlygų pritaikymo dalyviui. Tais atvejais, kai pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas), teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Todėl šioje byloje spręstina ne tai ar perkančiosios organizacijos nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, t.y. ar jis yra būtinas tam, kad įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, tačiau vertintina ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė šį kvalifikacinį reikalavimą ieškovui. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu. Taigi svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia - ne. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes. Ginčo pirkimu buvo siekiama įsigyti Druskininkų III-ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbus, t.y. vandenvietės, kuri yra skirta buitinių vartotojų poreikiams tenkinti rekonstrukcijos darbus. Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtinta, kad tiekėjas iki paraiškų pateikimo dienos privalo būti įvykdęs bent vieną miesto slėginių geriamo vandens ruošimo įrenginių statybos /rekonstrukcijos sutartį. Teismo teigimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Jurby Water Tech“ nėra įrengusi vandens gerinimo įrenginių, skirtų buitiniams vartotojams aptarnauti, visi pirkimo sąlygose nustatyto našumo reikalavimą atitinkantys ir UAB „Jurby Water Tech“ įrengti vandens ruošimo įrenginiai buvo skirti pramonės subjekto poreikiams tenkinti. Dėl to perkančioji organizacija pagrįstai pripažino, kad ieškovo kvalifikacija neatitinka minimalių pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose, kadangi tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Laikantis ieškovo pozicijos ir pripažinus, kad jis atitinka kvalifikacinius reikalavimus, iš esmės kvalifikacijos vertinimo etape de facto būtų pakeistos viešojo pirkimo sąlygos. Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai, kadangi būtent viešai paskelbtomis pirkimo sąlygomis suinteresuoti ūkio subjektai remiasi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti tam tikroje pirkimo procedūroje. Ieškovo dublike dėstomi argumentai apie tai, kad perkančioji organizacija turėtų būti laikoma gamykla, teismo vertinimu, yra manipuliavimas terminais ir lingvistiniai išvedžiojimai neturintys jokios teisinės vertės, nesudarantys jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti ieškovo atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams.

Teismas nurodė, kad ieškovas perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad kvalifikacijos tikslinimo metu atsakovas nekėlė klausimo dėl to, kad įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu. Iš byloje esančių viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų matyti (t. II, dokumentų vokas), kad 2014-04-28 komisijos posėdyje nutarta prašyti ieškovo patikslinti duomenis dėl jungtinės veiklos sutarties, pateikti įvykdytų sutarčių sąrašą, nurodant tik slėginių geriamo vandens ruošimo įrenginių rangos sutartis bei pateikti dokumentus, įrodančius statybos ir projekto vadovo patirtį. Jungtinės veiklos dalyvių kartu su paraiška pateikto svarbiausių objektų statybos darbų sąraše (t. I, b.l. 168-171) nebuvo nurodyta kuriomis sutartimis buvo įrengti slėginiai vandens įrenginiai, todėl perkančiajai organizacijai kilo klausimų dėl ieškovo (kartu su jungtinės veiklos dalyviu) atitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimas. Tuo atveju, jei tiekėjas nebūtų pateikęs įrodymų, kad yra įrengęs slėginius vandens įrenginius - aplinkybė kieno užsakymu šie įrenginiai buvo įrengti nebūtų turėjusi jokios reikšmės. 2014 m. gegužės 12 vykusiame komisijos posėdyje nuspręsta reikalauti iš tiekėjo patikslinti duomenis dėl pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo dėl našumo atitinkančių įrengtų objektų skaičiaus, pateikti dokumentus, kad buvo pastatyti/rekonstruoti geriamojo vandens įrenginiai bei dokumentus, įrodančius statybos ir projekto vadovo patirtį. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai kilo abejonių dėl to, ar jungtinės veikos dalyvis, jo nurodytų rangos sutarčių pagrindu pastatė/rekonstravo slėgimus geriamojo vandens ruošimo įrenginius.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas teigia, kad perkančiajai organizacijai kvalifikacijos tikslinimo metu nekėlus klausimo dėl to, kad geriamojo vandens ruošimo įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu šis paraiškos atmetimo pagrindas yra nepagrįstas. Teismas nepritarė tokiai ieškovo pozicijai, pažymėdamas, jog perkančioji organizacija šiuo atveju galėjo ir apskritai neprašyti patikslinti duomenų, nors, kita vertus, toks prašymas patikslinti (paaiškinti) duomenis ieškovo teisių nepažeidė. Teismo nuomone, tokia išvada daroma, nes viena vertus, perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga itin kruopščiai vertinti tiekėjų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, o atmesti tiekėjo pasiūlymą galima tik tada, kai pateikti duomenys aiškiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų (kas, pagal formuojamą teismų praktiką sukuria pareigą perkančiajai organizacijai prašyti patikslinti neaiškius duomenis). Teismo nuomone, tačiau šiuo atveju vertinant perkančiajai organizacijai pateiktus dokumentus, jau iš paties tiekėjo pateiktų svarbiausių statybos objektų sąrašo, be jokių papildomų paaiškinimų, aiškiai matėsi kieno užsakymu (t.y. ne miesto, o gamyklos) buvo atlikti darbai, todėl VPĮ 39 str. 2 d. 1 p. pagrindu buvo galima daryti išvadą, jog paraišką pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. To nebuvo padaryta, teismo manymu, dėl to, kad greičiausiai susiklostė tokia situacija, kuomet prieš atmesdama pasiūlymą perkančioji organizacija bijojo pažeisti VPĮ nuostatas, numatančias perkančiajai organizacijai pareigą pareikalauti patikslinti (paaiškinti) pasiūlymą. Tačiau toks veiksmas buvo perteklinis, nes realiai tokių duomenų patikslinimas ar paaiškinimas nebuvo nei reikalingas, nei tikslingas. Dėl to ieškovo argumentas, kad tikslinimo metu atsakovas nekėlė klausimo dėl to, kad įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu, nesudaro pagrindo ieškiniui tenkinti, nes jis ir taip buvo aiškus ir pakankamas paraiškai atmesti be jokių patikslinimų.

Teismo teigimu, jungtinės veiklos sutarties pagrindu konkurse dalyvaujančios ieškovas ir UAB „Jurby Water Tech" paraiška buvo atmesta ir dėl to, kad vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech“ tiekė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo derinimo bei personalo apmokymo darbus, o ne statybos /rekonstrukcijos darbus, t.y. neatitiko pirkimo sąlygų 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo būti įvykdžiusiam bent vieną statybos/rekonstrukcijos rangos sutartį. Šio paraiškos atmetimo pagrindo ieškovas nei pretenzijoje nei ieškinyje neginčijo. Ieškovas tik dublike išdėstė argumentus dėl šio perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo paraišką dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimam pagrindo nepagrįstumo. Teismo teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinio dalykas - tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu dublikas yra procesinis dokumentas, skirtas atsiliepimo į atsakovo pareikštą atsiliepimą pateikimui (CPK 227 str. 2 d.). Teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). CPK 4233 straipsnyje numatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu (2 dalis); ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (3 dalis). Atsižvelgiant į dublike naujai nurodomų perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ginčijimo pagrindų pobūdį akivaizdu, jog šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos iš anksto, t.y. gavus 2014-06-04 perkančiosios organizacijos raštą dėl paraiškos atmetimo ir pirkimo nutraukimo. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). Todėl nagrinėjant bylą vertintini perkančiosios organizacijos galimai padaryti pažeidimai, kurie buvo nurodyti ieškovo pateiktose pretenzijose bei ieškinyje. Kadangi pateikdamas pretenziją VPĮ nustatyta tvarka ieškovas minėto paraiškos atmetimo pagrindo neginčijo, kaip neginčijo jo ir ieškinyje, teismas nevertino ar perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas atmesti ieškovo paraišką dėl to, kad UAB „Jurby Water Tech“ atlikti darbai neatitinka pirkimo sąlygų 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo būti įvykdžiusiam bent vieną statybos/rekonstrukcijos rangos sutartį, yra pagrįstas.

Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo paraišką buvo neteisėtas ir/ar nepagrįstas.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teismas konstatavo sekančias aplinkybes.

2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 12 d. vykusiuose atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose buvo vertinama tiekėjų atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Abiejuose posėdžiuose komisija nustatė, kad tiekėjai pateikė netikslius ir neišsamius duomenis apie kvalifikaciją, todėl prašė juos patikslinti. 2014 m. gegužės 29 d. vyko viešojo pirkimo komisijos posėdis, kuriame buvo vertinama tiekėjų kvalifikacija po duomenų patikslinimo. Šiame posėdyje komisija nustatė, kad nei vienas iš paraiškas pateikusių tiekėjų neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų (2014-05-29 komisijos posėdžio protokolas, t. II, dokumentų vokas), todėl visas paraiškas atmetė. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi nutraukė pirkimą, kadangi pirkimo dokumentai yra neaiškūs, netikslūs ir turi dviprasmybių, dėl kurių teikėjai galimai pateikė netinkamas paraiškas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje yra reglamentuota supaprastintų pirkimų vykdymo tvarka. „Druskininkų III- ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos“ darbų pirkimas buvo vykdomas supaprastinto riboto konkurso būdu, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl šio konkurso nutraukimo buvo nereikalingas. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Viešųjų pirkimų tikslas įtvirtintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje - vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tačiau pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas (pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan.). Šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Supaprastintų pirkimų atveju, tam, kad būtų galima nutraukti vykdytą pirkimą reikalinga šių sąlygų sudėtis: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo ginčo byloje nėra. Aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti perkančioji organizacija laikė tai, kad pirkimo dokumentų sąlygos yra neaiškios ir netikslios, jose yra dviprasmybių, o tai paaiškėjo tik tuomet, kai tiekėjai pateikė paaiškinimus apie netikslius ir neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. Teismo vertinimu, bet kokiu atveju pačios perkančiosios organizacijos sprendimas, kad jos parengti viešojo pirkimo dokumentai yra neaiškūs ar netikslūs negali būti teisėtas pagrindas nutraukti pirkimą dėl nenumatytų aplinkybių. Pirma, pirkimo sąlygų neaiškumai, net jei tokie ir būtų, negali būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, nes konkurso sąlygas parengė pati perkančioji organizacija, todėl sąlygų turinys jai buvo žinomas dar prieš konkurso paskelbimą. Tuo atveju, jei pačiai perkančiajai organizacijai konkurso vykdymo eigoje paaiškėtų kokių nors pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų trūkumų, ji vadovaudamasi VPĮ 27 straipsnio 4 dalimi, savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Antra, perkančioji organizacija nurodo, kad neturėjo galimybių pašalinti netikslumų, kadangi apie tai, kad sąlygos neaiškios paaiškėjo tik tuomet, kai tiekėjai pateikė paaiškinimus apie netikslius ir neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. 2014-05-29 komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad iš pateiktų tiekėjų paaiškinimų matyti, kad tiekėjai skirtingai supranta pirkimo dokumentų formuluotes ir jas aiškina kitaip nei perkančioji organizacija. Taigi pirkimų dokumentų neaiškumas yra grindžiamas tuo, kad tiekėjai neteisingai suprato pirkimo dokumentų sąlygas. Teismo nuomone, tačiau tai, kad tiekėjai neteisingai suprato pirkimo dokumentų sąlygas, nereiškia, jog pirkimo dokumentai yra neaiškūs. Iš perkančiosios organizacijos komisijos posėdžio protokolo ir atsakymo į ieškovės pretenziją turinio matyti, kad būtent tiekėjų neteisingas pirkimo dokumentų sąlygų supratimas (kitoks nei perkančiosios organizacijos) lėmė perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo dokumentų neaiškumo. Faktas, kad tiekėjams konkurso sąlygos buvo neaiškios ir dėl to jie perkančiajai organizacijai pateikė pirkimo sąlygų neatitinkančius pasiūlymus (paraiškas) nesudaro teisėto pagrindo viešųjų pirkimų procedūros nutraukimui. Perkančioji organizacija turėjo pareigą (kuria įvykdė), kreiptis į tiekėjus dėl pateiktų dokumentų patikslinimo ir/ar paaiškinimo. Tuo atveju jei tiekėjų pateikti dokumentų trūkumai buvo tokie, kurių pašalinimas VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebuvo galimas - perkančioji organizacija privalėjo tokią paraišką atmesti. Visiems viešajame pirkime dalyvavusiems tiekėjams neatitikus pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir dėl to perkančiajai organizacijai atmetus visų tiekėjų paraiškas - viešasis pirkimas yra laikomas pasibaigusiu VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Visiems konkurse dalyvavusiems tiekėjams neatitikus minimalių kvalifikacinių reikalavimų bei šalinant (paaiškinant ir patikslinant) perkančiosios organizacijos nustatytus trūkumus ir vis tiek po to neįrodžius savo atitikimo nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, spręstina ne apie pirkimo sąlygų neaiškumą ar dviprasmiškumą, bet apie per aukštų minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymą. Teismo nuomone, kadangi pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šiuo klausimu plačiau nepasisakytina. Svarbi yra ta aplinkybė, kad nei komisijos posėdžio, kuriame nuspręsta nutraukti pirkimą protokole, nei atsakovo ieškovui išsiųstame rašte, nei atsakyme į ieškovo pretenziją perkančioji organizacija nenurodė, kurios konkrečiai pirkimo sąlygos yra neaiškios ar dviprasmiškos. Tik atsiliepime į ieškinį perkančioji organizacija konkrečiai įvardino neaiškias ir dviprasmiškas sąlygas, t.y. konkurso sąlygų 5.1.3 ir 5.1.4.1 punktuose nustatytus reikalavimus. Tai patvirtina, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl procedūrų nutraukimo nebuvo pagrįstas. Šiuo atveju nurodytų konkurso sąlygų analizė aiškumo ir nedviprasmiškumo aspektu nėra tikslinga, kadangi, kaip jau buvo minėta, perkančiosios organizacijos sprendimas, kad jos parengti viešojo pirkimo dokumentai yra neaiškūs ar netikslūs, bet kokiu atveju, negali būti teisėtas pagrindas nutraukti pirkimą VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių yra ultima ratio (lot. k. paskutinė priemonė), pagrįstai taikytina tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi (kiek, tai nuo jos priklauso) visas kitas įmanomas teisėtas priemones tęsti pirkimo procedūras. Tuo tarpu pirkimo sąlygų neaiškumas ar netikslumams šalinti VPĮ yra nustatyta speciali tvarka (27 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 5 dalis), kurios perkančiajai organizacijai privalu laikytis. Taigi ieškovo argumentas, kad perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo nutraukti viešojo pirkimo VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl neaiškių pirkimo sąlygų pripažintinas pagrįstu.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo skelbti antrą viešąjį pirkimą teismas nurodė sekančius motyvus.

Žemesnės instancijos teismas

Perkančioji organizacija 2014-07-01 paskelbė Il-ą pirkimą dėl to paties objekto (t. II, b. l. 56- 62). Ieškovė reikalavimą pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą paskelbti naują pirkimą dėl to paties objekto grindžia tuo, kad naujo pirkimo dėl to paties objekto, dėl kurio nėra pasibaigęs ginčas, paskelbimas yra galimas tik po to, kai sprendimo nutraukti pirkimo peržiūros procedūra taps negalima. Teismas nurodė, kad neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo ieškovo argumentu. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra reglamentuota, po kiek laiko, priėmusi sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turi teisę pradėti pirkimą dėl to paties objekto. VPĮ 95 straipsnyje, reglamentuojančiame tiekėjo ieškinio nagrinėjimą teisme, yra nustatyti tik terminai per kuriuos perkančioji organizacija neturi teisės sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Taigi įstatymas nedraudžia skelbti naujo viešojo pirkimo nepasibaigus sprendimo dėl pirkimo nutraukimo peržiūros procedūroms. Tam tikrais atvejais toks operatyvus antro viešojo pirkimo paskelbimas yra būtinas tam, kad perkančioji organizacija galėtų pasiekti viešuoju pirkimu siekiamus tikslus, pvz. kai projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis ir pan., t.y. tuomet kai perkančiai organizacijai yra svarbus pirkimo sutarties įvykdymo terminas. Kaip matyti iš skelbimo apie antrą pirkimą (t. 2, b. l. 62) perkančioji organizacija projektą sieks įgyvendinti pasinaudodama Lietuvos 2014-2020 metų Europos sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, todėl toks trumpas laikotarpis tarp pirkimo procedūrų nutraukimo ir naujo pirkimo paskelbimo šiuo atveju yra objektyviai pateisinamas. Teismo nuomone, antrojo pirkimo paskelbimu ir vykdymu ieškovo teisės automatiškai nėra pažeidžiamos. Ieškovas gali dalyvauti dėl to paties objekto paskelbtame antrajame pirkime, ar ginčyti jo sąlygas, jei jo nuomone, tam yra teisinis pagrindas. Tuo pačiu ieškovas turi galimybę paraleliai dalyvauti teismo procese ir ginčyti I-ame pirkime priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus. Teismui nustačius, kad ieškovo paraiška I-ame pirkime buvo atmesta ar pirkimo procedūra pasibaigė neteisėtai - I-ojo pirkimo procedūros turės būti tęsiamos toliau. Tokiu atveju perkančioji organizacija, skelbdama II-ą pirkimą prisiima riziką dėl II-o pirkimo procedūrų nutraukimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių. Tuo atveju, jei teismas netenkins ieškovo reikalavimų dėl I-ame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo - perkančioji organizacija galės operatyviau įsigyti jai reikalingus darbus. Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013 ir 2013 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013. Šiose bylose nebuvo sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti antrą pirkimą dėl to paties objekto nepasibaigus teisiniams ginčams dėl pirmo pirkimo procedūrų, teisėtumo. Ieškovo cituojamose nutartyse buvo pasisakyta, kad siekiant užtikrinti peržiūros procedūrų veiksmingumą - perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra skųstinas sprendimas, kurį peržiūros institucija, nustačiusi atitinkamas aplinkybes, gali pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Taigi buvo išaiškinta, kad tiekėjas turi teisę skųsti ir perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Šiose nutartyse nėra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė draudžianti perkančiajai organizacijai nepasibaigus peržiūros procedūroms skelbti naujo konkurso. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, kad paskelbus II-ą pirkimą buvo suvaržyta ieškovo teisių gynyba, t.y. kad buvo paneigtas peržiūros procedūros veiksmingumas. Ieškovas turėjo teisę skųsti I-ame pirkime perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, ja pasinaudojo, ieškovo teisė dalyvauti antrame pirkime, skųsti jo sąlygas ar jame priimtus sprendimus taip pat niekaip nebuvo apribota ar apsunkinta. II-o pirkimo procedūrų neteisėtumas grindžiamas vieninteliu argumentu - pirkimas buvo pradėtas nepasibaigus sprendimo dėl pirkimo nutraukimo peržiūros procedūroms, tad pripažinus šį argumentą teisiškai nepagrįstu - ieškovo reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą pradėti vykdyti II-ą pirkimą Nr. 153160 ir šio pirkimo procedūras nutraukti atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl neaiškių pirkimo sąlygų yra neteisėtas, todėl šis sprendimas naikintinas. Tačiau įvertinus tai, kad perkančioji organizacija taip pat buvo priėmusi sprendimą visų pirkime dalyvavusių tiekėjų paraiškas atmesti dėl to, kad visi tiekėjai neatitiko minimalių pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (t. II, b. 1. 50; 2014-05-29 VP komisijos posėdžio protokolas Nr. 14052901 voke prie t. II), ir šis pagrindas nebuvo teismo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu - pirkimas pripažintinas pasibaigusiu VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Teismo nuomone, konstatuotina, jog I-asis pirkimas toliau nevykdomas pagrįstai bei negali vykti toliau ir po šio teismo sprendimo. Dėl to atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, jog pirkimo pasibaigimo pagrindo pakeitimas iš esmės neturi jokios įtakos ieškovo materialinėms teisėms ir pareigoms, nes I-asis pirkimas toliau nėra tęsiamas, o II-ojo pirkimo paskelbimas ir vykdymas nelaikomas neteisėtu ir nenutraukiamas, ko iš esmės ieškinio reikalavimais siekė ieškovas, ieškinys laikytinas atmestu pilna apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. Žilinskio ir ko UAB prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepaisant to, kad ieškovo savarankiškas ieškinio reikalavimas – panaikinti kaip nepagrįstą atsakovo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą dėl pirkimo Nr. 149510 procedūrų nutraukimo iš esmės buvo patenkintas, teismas priėmė sprendimą ieškinį atmesti pilna apimtimi ir taip netinkamai taikė procesinės teisės normas.

2. Įvertinant tai, kad atsakovas prašė, jog ieškovas patikslintų kvalifikacinius duomenis, susijusius su ieškovo kvalifikacijos atitikimu pirkimo Nr. 149510 sąlygų 5.1.3 punkto kvalifikaciniam reikalavimui, ir nekėlė klausimo dėl ieškovo kvalifikacijos atitikimo šiam kvalifikaciniam reikalavimui tuo aspektu, kuriuo ieškovo paraiška vėliau buvo atmesta, ieškovo paraiška galėjo būti atmesta tik tuo atveju, jei ieškovas nebūtų patikslinęs kvalifikacinių duomenų pagal atsakovo pateiktą prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas, aiškindamas pirkimo sąlygų 5.1.3 punkto kvalifikacinį reikalavimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra pramonės subjektas, neatsižvelgė į tikruosius perkančiosios organizacijos poreikius ir tikslus.

4. Ieškovas tiek pretenzija, tiek ir ieškiniu ginčijo atsakovo sprendimą atmesti ieškovo paraišką dėl ieškovo kvalifikacijos neatitikimo pirkimo Nr. 149510 sąlygų 5.1.3 punkto kvalifikaciniam reikalavimui, vadinasi buvo ginčijama ir ta atsakovo sprendimo atmesti ieškovo paraišką dalis, kuria atsakovas teigė, kad ieškovo jungtinės veiklos partnerio UAB ,,Jurby Water Tech“ įvykdytos sutartys neva nėra laikytinos statybos/rekonstrukcijos rangos darbų sutartimis.

5. Net jei sutikti su tuo, kad tam tikros aplinkybės nebuvo nagrinėtos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, vertinant ieškovo galimybę prieš perkančiąją organizaciją remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis ikiteisminėje ginčo stadijoje, atsižvelgtina į tokių aplinkybių paaiškėjimo momentą ir į šalių veiksmus dėl tokių aplinkybių paaiškėjimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Druskininkų vandenys“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentus paneigia bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamo ginčo esmė yra, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė jungtinės veiklos dalyvių A. Žilinskio ir ko UAB ir UAB „Jurby Water Tech“ paraišką kaip neatitinkančią pirkimo dokumentų I skyriaus 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, ar perkančiosios organizacijos sprendimai nutraukti pirkimo procedūras bei skelbti antrą viešąjį pirkimą, yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

UAB „Druskininkų vandenys“ supaprastinto riboto konkurso būdu vykdė „Druskininkų III- ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos“ darbų pirkimą, pirkimo Nr. 149510 (I-as pirkimas) (t. I, b. l. 22-45). Šiuo pirkimu perkančioji organizacija siekė įsigyti Druskininkų III-ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbus, kurie apima ir projektavimo darbus. Ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Jurby Water Tech“ pateikė paraišką dalyvauti atsakovo vykdomame viešajame pirkime (t. I, b.l. 46-48). Perkančioji organizacija 2014 m. gegužės 29 d. atmetė jungtinės veiklos dalyvių paraišką (2014-05-29 komisijos posėdžio protokolas). Atsakovas 2014-06-04 raštu informavo ieškovą, kad A. Žilinskio ir ko UAB ir UAB „Jurby Water Tech", veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, neatitinka pirkimo dokumentų I skyriaus 5.1.3 punkte nustatyto reikalavimo, kadangi: 1) visi UAB „Jurby Water Tech“ pateikti tinkamo našumo vandens gerinimo įrenginiai buvo užsakyti gamyklų, todėl skirti ne miestui; 2) vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech“ teikė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo-derinimo bei personalo apmokymo darbus, o tai neatitinka tinkamai įvykdytos statybos/rekonstrukcijos rangos sąvokos. Atsakovas raštu taip pat informavo, kad įvertinęs visų tiekėjų kvalifikaciją, nustatė, kad nei vienas tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Perkančioji organizacija, atlikusi tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, nustatė, kad pirkimo dokumentai yra neaiškūs, netikslūs ir turi dviprasmybių, dėl kurių tiekėjai galimai pateikė netinkamas paraiškas. Tai konstatavusi perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą pirkimą nutraukti, koreguoti pirkimo dokumentus ir skelbti pirkimą iš naujo. Ieškovas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimais atmesti ieškovo paraišką bei nutraukti viešojo pirkimo procedūras, perkančiajai organizacijai pateikė 2014 m. birželio 19 d. pretenziją (t. II, b. l. 51-53). Perkančioji organizacija 2014-06-25 ieškovo pretenziją atmetė (t. II, b. 1. 54-55). Perkančioji organizacija 2014-07-01 paskelbė naują viešąjį pirkimą Nr. 153160 (II - as pirkimas) dėl to paties objekto (t. II, b. l. 56-62). Ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria prašė nutraukti 2014-07-01 paskelbto II-o pirkimo procedūras (t. II, b. l. 87-88). 2014-07-09 perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė (t. II, b. l. 89).

Dėl viešųjų pirkimų

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Dėl ieškinio reikalavimų

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo (apelianto) ieškinį visa apimtimi. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas teisingai išnagrinėjus bylą ir tinkamai motyvuojant procesinę bylos baigtį.

Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras, siekė, kad I-as pirkimas būtų laikomas nepasibaigusiu ir toliau vykdomas. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovas nurodyto tikslo reiškiant minėtą ieškinio reikalavimą nepasiekė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tai, kad nors I-as pirkimas negali būti laikomas pasibaigusiu dėl jo nutraukimo, tačiau egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas I-ą pirkimą laikyti pasibaigusiu VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu (šio pirkimo pasibaigimo pagrindo apeliantas neginčija). Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus tai, kad I-o pirkimo pasibaigimo faktinio pagrindo pakeitimas neturi reikšmės ir įtakos ieškovo materialinėms teisėms ir pareigoms (tai nepaneigta apeliaciniu skundu), nes I-as pirkimas toliau nėra ir negali būti tęsiamas, II-o pirkimo paskelbimas ir vykdymas nelaikomas neteisėtu ir nenutraukiamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė visa apimtimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad galioja ir įstatymo nustatyta tvarka neginčijamas atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2014-05-29 sprendimas dėl visų tiekėjų neatitikimo minimalių pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str.). Nagrinėjamu atveju teismas I-ą pirkimą laikydamas pasibaigusiu ir nepripažindamas II-o pirkimo paskelbimo ir vykdymo neteisėtu, teisingai išsprendė bylą. Teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Dėl ieškovo atitikimo pirkimo sąlygų kvalifikaciniam reikalavimui, pirkimo procedūrų, apeliacinio skundo pagrįstumo

Apeliaciniame skunde ieškovas didelę reikšmę skiria kvalifikacijos tikslinimo metu atsakovo ieškovui keltiems klausimams, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nekėlė klausimo dėl to, kad įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu.

Apeliacinis teismas sprendžia, kad iš byloje esančio atsakovo ir jo jungtinės veiklos partnerio įvykdytų sutarčių sąrašo matyti, kad ieškovas ir jo partneris neturėjo įvykdytos sutarties, kurios metu būtų pastatyti/rekonstruoti reikiamo našumo miesto geriamojo vandens ruošimo įrenginiai. Taigi, be papildomų paaiškinimų buvo aišku kieno užsakymu, t. y. ne miesto, o gamyklos, buvo atlikti darbai, todėl VPĮ 39 str. 2 d. 1 p. pagrindu buvo galima daryti išvadą, jog paraišką pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir pasiūlymas turi būti atmestas. Perkančioji organizacija ieškovo pasiūlymą galėjo atmesti ir nesikreipti dėl kvalifikacijos duomenų tikslinimo (VPĮ 32 str. 5 d.), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad toks kreipimąsis (prašymas patikslinti, paaiškinti duomenis) būtų kaip nors pažeidęs ieškovo teises, kas sudarytų pagrindą kreipimąsi laikyti neteisėtu. Perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga itin kruopščiai vertinti tiekėjų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytas motyvas atitinka teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, pagal kurią grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl to, kad ieškovo paraiška neatitiko minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, apeliaciniame skunde pakartoja ieškinio ir dubliko teiginius dėl to, kad UAB „Druskininkų vandenys“ laikytina gamykla. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo UAB „Druskininkų vandenys“ laikyti gamykla ir paneigia nurodytus apeliacinio skundo argumentus.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo paraišką perkančioji organizacija atmetė dviem pagrindais: 1) visi UAB „Jurby Water Tech“ pateikti tinkamo našumo vandens gerinimo įrenginiai buvo užsakyti gamyklų, todėl skirti ne miestui; 2) vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech“ teikė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo-derinimo bei personalo apmokymo darbus, o tai neatitinka tinkamai įvykdytos statybos/rekonstrukcijos rangos sąvokos (2014-06-04 UAB „Druskininkų vandenys“ raštas Nr. (1.8)-228 „Dėl paraiškos atmetimo ir pirkimo nutraukimo").

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas konkurso sąlygų 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo atitikimui pagrįsti perkančiajai organizacijai pateikė UAB „Jurby Water Tech“ svarbiausių statybos objektų sąrašą, iš kurio matyti, kad slėginiai vandens ruošimo įrenginiai, skirti geležies ir mangano šalinimui ir kurių našumas yra ne mažesnis kaip 2500 m³/d, įrengti juridinių asmenų - gamyklų užsakymu (t. II, b. l. 34-36). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį rašytinį įrodymą, pagrįstai nustatė, kad vandens ruošimo įrenginiai buvo įrengti ne miesto, bet gamyklų užsakymu, t.y. skirti ruošti vandenį pramonės įmonės reikmėms. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atitinka konkurso sąlygų 5.1.3 punkto reikalavimų. Ieškovo (apelianto) teigimu, tai, kad vandens ruošimo įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu, nereiškia, kad tiekėjas nebus pajėgus pastatyti ginčo konkursui reikalingus vandens ruošimo įrenginius, šiuo atveju yra svarbūs techniniai parametrai - pastatytų įrenginių našumas, o ne kieno užsakymu jie buvo pastatyti. Apeliacinio teismo nuomone, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie ieškovo (apelianto) argumentai patvirtina, kad ieškovas pavėluotai ir ne įstatymo nustatyta tvarka bando kvestionuoti perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. ginčija pirkimo sąlygas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tais atvejais, kai pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas), teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas" v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad būtų garantuotas objektyvus šių duomenų palyginimas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/789, Rink. 1993, p. 1-3353). Pradėjus viešojo pirkimo procedūras nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeistų skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaikytų pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, kadangi tiekėjai turi teisėtus lūkesčius dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš esmės vertino ne tai, ar perkančiosios organizacijos nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, t. y. ar jis yra būtinas tam, kad įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, tačiau vertino, ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė šį kvalifikacinį reikalavimą ieškovui. Teisiškai nepagrįstais pripažintini ieškovo (apelianto) argumentai dėl to, ar UAB „Druskininkų vandenys“ yra/nėra gamykla. Faktą, jog UAB „Druskininkų vandenys“ yra viešasis vandens tiekėjas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 20 p., ir bendrovės veiklos objektu yra vandens tiekimas pramonės įmonėms, gyventojams, nuotekų valymas, patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Druskininkų vandenys“ nevykdo gamybinės veiklos.

Pirkimo sąlygų 5.1.3 p. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtinta, kad tiekėjas iki paraiškų pateikimo dienos privalo būti įvykdęs bent vieną miesto slėginių geriamo vandens ruošimo įrenginių statybos / rekonstrukcijos sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Jurby Water Tech“ nėra įrengusi vandens gerinimo įrenginių, skirtų miestui aptarnauti, visi pirkimo sąlygose nustatyto našumo reikalavimą atitinkantys ir UAB „Jurby Water Tech“ įrengti vandens ruošimo įrenginiai buvo skirti pramonės subjekto poreikiams tenkinti. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą pripažįstant, kad ieškovo kvalifikacija neatitinka minimalių pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose, kadangi tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju laikantis ieškovo pozicijos ir pripažinus, kad ieškovas atitinka kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos vertinimo etape būtų pakeistos viešojo pirkimo sąlygos.

Jungtinės veiklos sutarties pagrindu konkurse dalyvaujančios ieškovo ir UAB „Jurby Water Tech“ paraiška buvo atmesta ir dėl to, kad vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech“ tiekė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo derinimo bei personalo apmokymo darbus, o ne statybos /rekonstrukcijos darbus, t.y. neatitiko pirkimo sąlygų 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo būti įvykdžiusiam bent vieną statybos/rekonstrukcijos rangos sutartį. Šis paraiškos atmetimo pagrindas buvo aiškiai nurodytas 2014-06-04 UAB „Druskininkų vandenys“ rašte Nr. (1.8)-228 „Dėl paraiškos atmetimo ir pirkimo nutraukimo“.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad šio paraiškos atmetimo pagrindo. Vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech“ tiekė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo derinimo bei personalo apmokymo darbus. Tai neatitinka tinkamai įvykdytos statybos /rekonstrukcijos rangos sutarties sąvokos. Ieškovas nei pretenzijoje, nei ieškinyje neginčijo šio paraiškos atmetimo pagrindo. Ieškovas tik dublike nurodė argumentus dėl šio paraiškoje atmetimo faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas procesinės teisės normas, teisingai nurodė, kad CPK 423³ straipsnyje imperatyviai numatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu; ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

Apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į dublike naujai nurodomų perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ginčijimo pagrindų pobūdį aišku, jog šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos gavus 2014-06-04 perkančiosios organizacijos raštą dėl paraiškos atmetimo ir pirkimo nutraukimo. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). Dėl to nagrinėjant bylą vertintini perkančiosios organizacijos galimai padaryti pažeidimai, kurie buvo nurodyti ieškovo pateiktoje pretenzijoje bei ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad pateikdamas pretenziją VPĮ nustatyta tvarka, ieškovas minėto paraiškos atmetimo faktinio pagrindo (vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech“ tiekė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo derinimo bei personalo apmokymo darbus ir tai neatitinka tinkamai įvykdytos statybos /rekonstrukcijos rangos sutarties sąvokos) neginčijo, neginčijo šio paraiškos atmetimo pagrindo ir ieškinyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, ar perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas atmesti ieškovo paraišką nurodytu pagrindu dėl to, kad UAB „Jurby Water Tech“ atlikti darbai neatitinka pirkimo sąlygų 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo būti įvykdžiusiam bent vieną statybos/rekonstrukcijos rangos sutartį yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad statyba yra suprantama kaip veikla, kurios tikslas yra pastatyti naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 str. 13 p.). Naujo statinio statyba - statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvus; sunaikintą, nugriautą statinį (Statybos įstatymo 2 str. 17 p.). Statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovo kartu su paraiška pateikta 2013-10-01 rangos sutartis Nr. 2003-L- 23EN/1000/3/13/0267 patvirtina, kad pirkimo objektu buvo ne vandens gerinimo įrenginių statyba / rekonstrukcija, bet įrangos (prekių) pirkimas ir kaip papildomas objektas buvo pateiktos (pristatytos) įrangos (prekių) sumontavimas. Tokią išvadą patvirtina vieša informacija apie viešąjį pirkimą, kurio rezultatu ir buvo aptariama rangos sutartis. Perkančiosios organizacijos „Lietuvos energijos gamyba“ AB užpildyta viešojo pirkimo ataskaita patvirtina, kad perkančioji organizacija (užsakovas) pirkimą įvardino kaip prekių pirkimą (ataskaitos II dalis, sutarties objektas). Pagrindinį objektą perkančioji organizacija įvardino vandentiekio įrangos pirkimu ir tik kaip papildomą objektą nurodė vandentiekio ir sanitarinių įrenginių įrengimo darbus, t. y. prekių sumontavimo darbus. Nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovo nurodytos rangos sutarties objektu nebuvo vandens gerinimo įrenginių statyba / rekonstrukcija.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, byla teismo buvo išnagrinėta teisingai, tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos duomenis, tinkamai pritaikius teisės normas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovui, kurio apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos iš atsakovo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendžia, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas