- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2-2267-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00612-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės A
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandenys“
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės - uždarosios akcinės bendrovės A.Žilinskio ir ko ieškinį atsakovei - uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės 2014-06-25 sprendimą dėl ieškovės 2014-06-19 pretenzijos atmetimo; 2) panaikinti atsakovės 2014-07-09 sprendimą dėl ieškovės 2014-07-08 pretenzijos atmetimo; 3) panaikinti, kaip nepagrįstą 2014-06-04 sprendimą dėl I-o pirkimo Nr. 149510 procedūrų nutraukimo; 4) panaikinti kaip nepagrįstą atsakovės 2014-06-04 sprendimą dėl ieškovės paraiškos, pateiktos I-am pirkimui nr. 149510 atmetimo; 5) panaikinti kaip nepagrįstą perkančiosios organizacijos sprendimą pradėti vykdyti II-ą pirkimą Nr. 153160 ir šio pirkimo procedūras nutraukti; 6) grąžinti šalis į prieš tai buvusią padėtį; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 3-14). Nurodo, kad atsakovė neteisėtai nutraukė pirkimo procedūras remdamasi VPĮ 7 straipsnio 5 dalimi, kadangi remiantis šia norma pirkimo procedūros gali būti nutrauktos tik tuo atveju, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Tuo tarpu atsakovė sprendimą nutraukti procedūras grindė tuo, kad yra neaiškios, netikslios ir dviprasmiškos jos pačios parengtos ir patvirtintos konkurso sąlygos. Nesutinka su atsakovės sprendimu pripažinti ieškovės kvalifikaciją neatitinkančia pirkimo dokumentų vien dėl to, kad nustatytus reikalavimus atitinkantys įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu. Reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą pradėti vykdyti II-ą pirkimą grindžia tuo, kad naujo pirkimo dėl to paties objekto, dėl kurio nėra pasibaigęs ginčas, paskelbimas yra galimas tik po to, kai sprendimo nutraukti pirkimo procedūras peržiūros procedūra taps negalima, t.y. pasibaigus ieškinių ir pretenzijų pateikimo terminams.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 132-138). Atsiliepime pažymima, kad tik tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadijoje atsakovei paaiškėjo, jog pirkimo sąlygos (Konkurso sąlygų I skyriaus 5.1.3 p., 5.1.4.1 p.) nėra aiškios ir nedviprasmiškos, o rengdami paraiškas tiekėjai skirtingai suvokė pirkimo dokumentų turinį, t.y., kad tiekėjas bus laikomas atitinkančiu konkurso sąlygų 5.1.3 punkto reikalavimą ir tuo atveju, jei tiekėjas buvo atsakingas tik už dalį statybos rangos sutarties darbų (sutarties vykdyme dalyvavęs subrangos pagrindu), o pagal 5.1.4.1 punkte suformuluotą reikalavimą buvo neaišku ar siūlomo specialisto vadovavimo patirtis turi būti įgyta kaip statinio statybos vadovo ar kaip statinio statybos bendrųjų darbų vadovo. Atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės paraišką, kaip neatitinkančią kvalifikacinių reikalavimų, kadangi pagal pirkimo dokumentuose nustatytą kvalifikacinį reikalavimą tiekėjas turėjo būti įvykdęs sutartį, kurios pagrindu buvo pastatyti/rekonstruoti reikalaujamo našumo vandens gerinimo įrenginiai, skirti aptarnauti miestui, o ne gamyklai. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad II-as Pirkimas yra neteisėtas, kadangi VPĮ neįtvirtina draudimo esant ginčui dėl viešajame pirkime priimtų sprendimų, paraleliai skelbti naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike (t. II, b.l. 151-166) papildomai nurodė, jog perkančioji organizacija tą pačią sąlygą, kurią pati I Pirkime pripažino neaiškia ir netikslia, todėl neteisėta, vykdydama II Pirkimą suformulavo iš esmės identiškai. Pati atsakovė, kaip perkamų vandens gerinimo įrenginių statybos darbų užsakovas, yra gamyklos požymius atitinkantis komercinis-ūkinis vienetas, be to, vandens gerinimo įrenginiai yra skirti aptarnauti ne abstrakčiam subjektui, o konkrečiam abonentui (vartotojui). Pažymėjo, kad atsakovės atsiliepimo 7 priede pateiktoje rangos sutartyje yra nurodyta, kad šios sutarties objektas yra cheminio valymo įrenginių projektavimo paslaugos (techninio darbo projekto parengimas, šių įrenginių tiekimas (įranga) ir įrenginių montavimo, paleidimo-derinimo darbai ir kiti darbai). Minėti darbai, priešingai nei teigia atsakovė, yra laikomi statybos darbais.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame akcentuoja, kad I-as Pirkimas laikytinas pasibaigusiu ir dėl to, kad atsakovė, nustačiusi, kad visi paraiškas pateikę tiekėjai neatitinka nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, visas paraiškas atmetė, o teisinio pagrindo pirkimo laikymui pasibaigusiu pakeitimas niekaip neįtakotų teisinio rezultato. Nurodo, kad ieškovės argumentai, kad atsakovė turi būti laikoma gamykla yra absurdiški ir nepagrįsti. Atsakovė teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad 2013-10-01 Rangos sutartis patvirtina, kad ieškovės jungtinės veikos partnerio UAB „Jurby Water Tech“ įvykdytos rangos sutarties objektu be projektavimo paslaugų buvo įrangos pristatymas, jos sumontavimas bei paleidimas, tačiau ne pačių įrenginių statyba ar rekonstrukcija. Pati perkančioji organizacija pirkimą įvardijo kaip prekių pirkimą ir, tik kaip papildomas pirkimo objektas, buvo nurodytas vandentiekio ir sanitarinių įrenginių įrengimo darbai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kartu su jungtinės veiklos partneriu nėra įvykdžiusi nei vienos miesto geriamo vandens ruošimo įrenginių statybos/rekonstrukcijos sutarties, atsakovės sprendimas atmesti ieškovo paraišką yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.):
UAB „Druskininkų vandenys“ supaprastinto riboto konkurso būdu vykdė „Druskininkų III-ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos“ darbų pirkimą (t. I, b.l. 22-45). Šiuo pirkimu perkančioji organizacija siekė įsigyti Druskininkų III-ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbus, kurie apima ir projektavimo darbus (Pirkimo sąlygų I skyriaus 2.2 p). Ieškovė kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Jurby Water Tech“ pateikė paraišką dalyvauti atsakovės vykdomame viešajame pirkime (t. I, b.l. 46-48). Perkančioji organizacija 2014 m. gegužės 29 d. atmetė jungtinės veiklos dalyvių paraišką (2014-05-29 komisijos posėdžio protokolas). 2014-06-04 raštu informavo ieškovę, kad A.Žilinskio ir ko, UAB ir UAB „Jurby Water Tech“ (veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu) neatitinka Pirkimo dokumentų I skyriaus 5.1.3 punkte nustatyto reikalavimo, kadangi: 1) visi UAB „Jurby Water Tech“ pateikti tinkamo našumo vandens gerinimo įrenginiai buvo užsakyti gamyklų, todėl skirti ne miestui; 2) vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech“ teikė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo-derinimo bei personalo apmokymo darbus, o tai neatitinka tinkamai įvykdytos statybos/rekonstrukcijos rangos sąvokos. Raštu taip pat informavo, kad įvertinusi visų tiekėjų kvalifikaciją Komisija nustatė, kad nei vienas tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Perkančioji organizacija, atlikusi tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, nustatė, kad pirkimo dokumentai yra neaiškūs, netikslūs ir turi dviprasmybių dėl kurių tiekėjai galimai pateikė netinkamas paraiškas. Tai konstatavusi perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 7 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą pirkimą nutraukti, koreguoti pirkimo dokumentus ir skelbti pirkimą iš naujo. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimais atmesti ieškovės paraišką bei nutraukti viešojo pirkimo procedūras perkančiajai organizacijai pateikė 2014 m. birželio 19 d. pretenziją (t. II, b.l. 51-53). Perkančioji organizacija 2014-06-25 ieškovės pretenziją atmetė (t. II, b.l. 54-55). Perkančioji organizacija 2014-07-01 paskelbė II - ą pirkimą dėl to paties objekto (t. II, b.l. 56-62). Ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria prašė nutraukti 2014-07-01 paskelbto pirkimo (II pirkimo) procedūras (t. II, b.l. 87-88). 2014-07-09 Perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė (t. II, b.l. 89).
Ginčo esmė: sprendžiant kilusį ginčą analizuotina ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė jungtinės veiklos dalyvių A.Žilinskio ir ko, UAB ir UAB „Jurby Water Tech“ paraišką kaip neatitinkančią pirkimo dokumentų I skyriaus 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, taip pat spręstina dėl perkančiosios organizacijos sprendimų nutraukti pirkimo procedūras bei skelbti antrą viešąjį konkursą teisėtumo.
Dėl ieškovės kvalifikacijos atitikimo minimaliems reikalavimams
Pirkimo dokumentų I skyriaus (toliau - Konkurso sąlygos) 1 skirsnio (Nurodymai dalyviams) 5.1.3 punkte nustatyta, kad pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis (jungtinės veiklos dalyvio partneris, kuris atliks didžiąją dalį statybos darbų) per paskutinius 5 metus (jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) iki paraiškų pateikimo dienos privalo būti įvykdęs bent 1 (vieną) miesto slėginių geriamo vandens ruošimo įrenginių, skirtų geležies ir mangano šalinimui, statybos/rekonstrukcijos rangos sutartį, pagal kurią pastatytų ar rekonstruotų įrenginių našumas ne mažesnis kaip 2500 (du tūkstančiai penki šimtai) m³/d. Sutartis laikoma įvykdyta, kai visi darbai atlikti ir išduotas statybos užbaigimo (Statinių pripažinimo tinkamais naudoti) aktas. Jei toks aktas neišduodamas, gali būti pateikiamas lygiavertis dokumentas, patvirtinantis, kad visi darbai užbaigti tinkamai.
Ieškovės paraišką perkančioji organizacija atmetė dviem pagrindais: 1) visi UAB „Jurby Water Tech“ pateikti tinkamo našumo vandens gerinimo įrenginiai buvo užsakyti gamyklų, todėl skirti ne miestui; 2) vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech“ teikė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo-derinimo bei personalo apmokymo darbus, o tai neatitinka tinkamai įvykdytos statybos/rekonstrukcijos rangos sąvokos.
Ieškovė 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo atitikimui pagrįsti perkančiajai organizacijai pateikė UAB „Jurby Water Tech“ svarbiausių statybos objektų sąrašą iš kurio matyti, kad slėginiai vandens ruošimo įrenginiai, skirti geležies ir mangano šalinimui ir, kurių našumas yra ne mažesnis kaip 2500 m³/d, įrengti juridinių asmenų – gamyklų užsakymu (t. II, b.l. 34-36). Vertinant šį įrodymą akivaizdu, jog vandens ruošimo įrenginiai buvo įrengti ne miesto, bet gamyklų užsakymu, t.y. skirti ruošti vandenį pramonės įmonės reikmėms, o ne buitiniam vartojimui. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar perkančioji organizacija, nustačiusi, kad vandens įrenginiai buvo įrengti gamyklų, o ne miesto užsakymu, pagrįstai sprendė, kad jungtinės veiklos dalyvių kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentų 5.1.3 punkto. Ieškovė nesutinka su šiuo perkančiosios organizacijos sprendimu ir teigia, jog tai, kad vandens ruošimo įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu, nereiškia, kad tiekėjas nebus pajėgus pastatyti ginčo konkursui reikalingus vandens ruošimo įrenginius. Šiuo atveju yra svarbūs techniniai parametrai – pastatytų įrenginių našumas, o ne kieno užsakymu jie buvo pastatyti. Įvertinus ieškovės pateikiamų argumentų turinį akivaizdu, kad ieškovė kvestionuoja perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumą, t.y. ginčija pirkimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygos yra ginčijamos jau po perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti dalyvio paraišką priėmimo, t.y. po pirkimo sąlygų pritaikymo dalyviui. Tais atvejais, kai pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas), teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Todėl šioje byloje spręstina ne tai ar perkančiosios organizacijos nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, t.y. ar jis yra būtinas tam, kad įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, tačiau vertintina ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė šį kvalifikacinį reikalavimą ieškovei. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu. Taigi svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes. Ginčo pirkimu buvo siekiama įsigyti Druskininkų III – ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbus, t.y. vandenvietės, kuri yra skirta buitinių vartotojų poreikiams tenkinti rekonstrukcijos darbus. Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtinta, kad tiekėjas iki paraiškų pateikimo dienos privalo būti įvykdęs bent vieną miesto slėginių geriamo vandens ruošimo įrenginių statybos /rekonstrukcijos sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Jurby Water Tech“ nėra įrengusi vandens gerinimo įrenginių, skirtų buitiniams vartotojams aptarnauti, visi pirkimo sąlygose nustatyto našumo reikalavimą atitinkantys ir UAB „Jurby Water Tech“ įrengti vandens ruošimo įrenginiai buvo skirti pramonės subjekto poreikiams tenkinti. Todėl perkančioji organizacija pagrįstai pripažino, kad ieškovės kvalifikacija neatitinka minimalių pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose, kadangi tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Laikantis ieškovės pozicijos ir pripažinus, kad ji atitinka kvalifikacinius reikalavimus, iš esmės kvalifikacijos vertinimo etape de facto būtų pakeistos viešojo pirkimo sąlygos. Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai, kadangi būtent viešai paskelbtomis pirkimo sąlygomis suinteresuoti ūkio subjektai remiasi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti tam tikroje pirkimo procedūroje. Ieškovės dublike dėstomi argumentai apie tai, kad perkančioji organizacija turėtų būti laikoma gamykla, teismo vertinimu, yra manipuliavimas terminais ir lingvistiniai išvedžiojimai neturintys jokios teisinės vertės, nesudarantys jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti ieškovės atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams.
Ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad kvalifikacijos tikslinimo metu atsakovė nekėlė klausimo dėl to, kad įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu. Iš byloje esančių viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų matyti (t. II, dokumentų vokas), kad 2014-04-28 komisijos posėdyje nutarta prašyti ieškovės patikslinti duomenis dėl jungtinės veiklos sutarties, pateikti įvykdytų sutarčių sąrašą, nurodant tik slėginių geriamo vandens ruošimo įrenginių rangos sutartis bei pateikti dokumentus, įrodančius statybos ir projekto vadovo patirtį. Jungtinės veiklos dalyvių kartu su paraiška pateikto svarbiausių objektų statybos darbų sąraše (t. I, b.l. 168-171) nebuvo nurodyta kuriomis sutartimis buvo įrengti slėginiai vandens įrenginiai, todėl perkančiajai organizacijai kilo klausimų dėl ieškovės (kartu su jungtinės veiklos dalyviu) atitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimas. Tuo atveju, jei tiekėjas nebūtų pateikęs įrodymų, kad yra įrengęs slėginius vandens įrenginius – aplinkybė kieno užsakymu šie įrenginiai buvo įrengti nebūtų turėjusi jokios reikšmės. 2014 m. gegužės 12 vykusiame komisijos posėdyje nuspręsta reikalauti iš tiekėjo patikslinti duomenis dėl pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo dėl našumo atitinkančių įrengtų objektų skaičiaus, pateikti dokumentus, kad buvo pastatyti/rekonstruoti geriamojo vandens įrenginiai bei dokumentus, įrodančius statybos ir projekto vadovo patirtį. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai kilo abejonių dėl to, ar jungtinės veikos dalyvis, jo nurodytų rangos sutarčių pagrindu pastatė/rekonstravo slėginius geriamojo vandens ruošimo įrenginius.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė teigia, kad perkančiajai organizacijai kvalifikacijos tikslinimo metu nekėlus klausimo dėl to, kad geriamojo vandens ruošimo įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu šis paraiškos atmetimo pagrindas yra nepagrįstas. Teismas nepritaria tokiai ieškovės pozicijai, tuo pačiu dar ir pažymėdamas, jog perkančioji organizacija šiuo atveju galėjo ir apskritai neprašyti patikslinti duomenų, nors, kita vertus, toks prašymas patikslinti (paaiškinti) duomenis ieškovės teisių nepažeidė. Tokia išvada daroma, nes viena vertus, perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga itin kruopščiai vertinti tiekėjų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, o atmesti tiekėjo pasiūlymą galima tik tada, kai pateikti duomenys aiškiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų (kas, pagal formuojamą teismų praktiką sukuria pareigą perkančiajai organizacijai prašyti patikslinti neaiškius duomenis). Tačiau šiuo atveju vertinant perkančiajai organizacijai pateiktus dokumentus, jau iš paties tiekėjo pateiktų svarbiausių statybos objektų sąrašo, be jokių papildomų paaiškinimų, aiškiai matėsi kieno užsakymu (t.y. ne miesto, o gamyklos) buvo atlikti darbai, todėl VPĮ 39 str. 2 d. 1 p. pagrindu buvo galima daryti išvadą, jog paraišką pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. To nebuvo padaryta, teismo manymu, dėl to, kad greičiausiai susiklostė tokia situacija, kuomet prieš atmesdama pasiūlymą perkančioji organizacija bijojo pažeisti VPĮ nuostatas, numatančias perkančiajai organizacijai pareigą pareikalauti patikslinti (paaiškinti) pasiūlymą. Tačiau toks veiksmas buvo perteklinis, nes realiai tokių duomenų patikslinimas ar paaiškinimas nebuvo nei reikalingas, nei tikslingas. Todėl ir ieškovės argumentas, kad tikslinimo metu atsakovė nekėlė klausimo dėl to, kad įrenginiai buvo pastatyti ne miesto, o gamyklos užsakymu- nesudaro pagrindo ieškiniui tenkinti, nes jis ir taip buvo aiškus ir pakankamas paraiškai atmesti be jokių patikslinimų.
Jungtinės veiklos sutarties pagrindu konkurse dalyvaujančios ieškovės ir UAB „Jurby Water Tech“ paraiška buvo atmesta ir dėl to, kad vykdant sutartis UAB „Jurby Water Tech“ tiekė dalį įrangos, atliko montažo priežiūros, paleidimo derinimo bei personalo apmokymo darbus, o ne statybos /rekonstrukcijos darbus, t.y. neatitiko pirkimo sąlygų 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo būti įvykdžiusiam bent vieną statybos/rekonstrukcijos rangos sutartį. Šio paraiškos atmetimo pagrindo ieškovė nei pretenzijoje nei ieškinyje neginčijo. Ieškovė tik dublike išdėstė argumentus dėl šio perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo paraišką dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimam pagrindo nepagrįstumo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinio dalykas – tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu dublikas yra procesinis dokumentas, skirtas atsiliepimo į atsakovo pareikštą atsiliepimą pateikimui (CPK 227 str. 2 d.). Teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). CPK 423³ straipsnyje numatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu (2 dalis); ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (3 dalis). Atsižvelgiant į dublike naujai nurodomų perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ginčijimo pagrindų pobūdį akivaizdu, jog šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos iš anksto, t.y. gavus 2014-06-04 perkančiosios organizacijos raštą dėl paraiškos atmetimo ir pirkimo nutraukimo. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). Todėl nagrinėjant bylą vertintini perkančiosios organizacijos galimai padaryti pažeidimai, kurie buvo nurodyti ieškovės pateiktose pretenzijose bei ieškinyje. Kadangi pateikdama pretenziją VPĮ nustatyta tvarka ieškovė minėto paraiškos atmetimo pagrindo neginčijo, kaip neginčijo jo ir ieškinyje, teismas nevertina ar perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas atmesti ieškovės paraišką dėl to, kad UAB „Jurby Water Tech“ atlikti darbai neatitinka pirkimo sąlygų 5.1.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo būti įvykdžiusiam bent vieną statybos/rekonstrukcijos rangos sutartį yra pagrįstas.
Apibendrinat konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės paraišką buvo neteisėtas ir/ar nepagrįstas.
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras
2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 12 d. vykusiuose viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose buvo vertinama tiekėjų atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Abiejuose posėdžiuose komisija nustatė, kad tiekėjai pateikė netikslius ir neišsamius duomenis apie kvalifikaciją, todėl prašė juos patikslinti. 2014 m. gegužės 29 d. vyko viešojo pirkimo komisijos posėdis, kuriame buvo vertinama tiekėjų kvalifikacija po duomenų patikslinimo. Šiame posėdyje komisija nustatė, kad nei vienas iš paraiškas pateikusių tiekėjų neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų (2014-05-29 komisijos posėdžio protokolas, t. II, dokumentų vokas), todėl visas paraiškas atmetė. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi nutraukė pirkimą, kadangi pirkimo dokumentai yra neaiškūs, netikslūs ir turi dviprasmybių, dėl kurių teikėjai galimai pateikė netinkamas paraiškas.
Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje yra reglamentuota supaprastintų pirkimų vykdymo tvarka. „Druskininkų III-ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos“ darbų pirkimas buvo vykdomas supaprastinto riboto konkurso būdu, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl šio konkurso nutraukimo buvo nereikalingas. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Viešųjų pirkimų tikslas įtvirtintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tačiau pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas (pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan.). Šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Supaprastintų pirkimų atveju, tam, kad būtų galima nutraukti vykdytą pirkimą reikalinga šių sąlygų sudėtis: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo ginčo byloje nėra. Aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti perkančioji organizacija laikė tai, kad pirkimo dokumentų sąlygos yra neaiškios ir netikslios, jose yra dviprasmybių, o tai paaiškėjo tik tuomet, kai tiekėjai pateikė paaiškinimus apie netikslius ir neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. Teismo vertinimu, bet kokiu atveju pačios perkančiosios organizacijos sprendimas, kad jos parengti viešojo pirkimo dokumentai yra neaiškūs ar netikslūs negali būti teisėtas pagrindas nutraukti pirkimą dėl nenumatytų aplinkybių. Visų pirma, pirkimo sąlygų neaiškumai, net jei tokie ir būtų, negali būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, nes konkurso sąlygas parengė pati perkančioji organizacija, todėl sąlygų turinys jai buvo žinomas dar prieš konkurso paskelbimą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei pačiai perkančiajai organizacijai konkurso vykdymo eigoje paaiškėtų kokių nors pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų trūkumų, ji vadovaudamasi VPĮ 27 straipsnio 4 dalimi, savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Antra, perkančioji organizacija nurodo, kad neturėjo galimybių pašalinti netikslumų, kadangi apie tai, kad sąlygos neaiškios paaiškėjo tik tuomet, kai tiekėjai pateikė paaiškinimus apie netikslius ir neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. 2014-05-29 komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad iš pateiktų tiekėjų paaiškinimų matyti, kad tiekėjai skirtingai supranta pirkimo dokumentų formuluotes ir jas aiškina kitaip nei perkančioji organizacija. Taigi pirkimų dokumentų neaiškumas yra grindžiamas tuo, kad tiekėjai neteisingai suprato pirkimo dokumentų sąlygas. Tačiau tai, kad tiekėjai neteisingai suprato pirkimo dokumentų sąlygas, nereiškia, jog pirkimo dokumentai yra neaiškūs. Iš perkančiosios organizacijos komisijos posėdžio protokolo ir atsakymo į ieškovės pretenziją turinio matyti, kad būtent tiekėjų neteisingas pirkimo dokumentų sąlygų supratimas (kitoks nei perkančiosios organizacijos) lėmė perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo dokumentų neaiškumo. Faktas, kad tiekėjams konkurso sąlygos buvo neaiškios ir dėl to jie perkančiajai organizacijai pateikė pirkimo sąlygų neatitinkančius pasiūlymus (paraiškas) nesudaro teisėto pagrindo viešųjų pirkimų procedūros nutraukimui. Perkančioji organizacija turėjo pareigą (kurią, beje, įvykdė), kreiptis į tiekėjus dėl pateiktų dokumentų patikslinimo ir/ar paaiškinimo. Tuo atveju jei tiekėjų pateikti dokumentų trūkumai buvo tokie, kurių pašalinimas VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebuvo galimas – perkančioji organizacija privalėjo tokią paraišką atmesti. Visiems viešajame pirkime dalyvavusiems tiekėjams neatitikus pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir dėl to perkančiajai organizacijai atmetus visų tiekėjų paraiškas – viešasis pirkimas yra laikomas pasibaigusiu VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Visiems konkurse dalyvavusiems tiekėjams neatitikus minimalių kvalifikacinių reikalavimų bei šalinant (paaiškinant ir patikslinant) perkančiosios organizacijos nustatytus trūkumus ir vis tiek po to neįrodžius savo atitikimo nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, spręstina ne apie pirkimo sąlygų neaiškumą ar dviprasmiškumą, bet apie per aukštų minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymą. Kadangi pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šiuo klausimu plačiau nepasisakytina. Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad nei komisijos posėdžio, kuriame nuspręsta nutraukti pirkimą protokole, nei atsakovės ieškovei išsiųstame rašte, nei atsakyme į ieškovės pretenziją perkančioji organizacija nenurodė, kurios konkrečiai pirkimo sąlygos yra neaiškios ar dviprasmiškos. Tik atsiliepime į ieškinį perkančioji organizacija konkrečiai įvardino neaiškias ir dviprasmiškas sąlygas, t.y. konkurso sąlygų 5.1.3 ir 5.1.4.1 punktuose nustatytus reikalavimus. Tai patvirtina, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl procedūrų nutraukimo nebuvo pagrįstas. Šiuo atveju nurodytų konkurso sąlygų analizė aiškumo ir nedviprasmiškumo aspektu nėra tikslinga, kadangi, kaip jau buvo minėta, perkančiosios organizacijos sprendimas, kad jos parengti viešojo pirkimo dokumentai yra neaiškūs ar netikslūs, bet kokiu atveju, negali būti teisėtas pagrindas nutraukti pirkimą VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių, yra ultima ratio (lot. k. paskutinė priemonė), pagrįstai taikytina tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi (kiek, tai nuo jos priklauso) visas kitas įmanomas teisėtas priemones tęsti pirkimo procedūras. Tuo tarpu pirkimo sąlygų neaiškumas ar netikslumams šalinti VPĮ yra nustatyta speciali tvarka (27 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 5 dalis), kurios perkančiajai organizacijai privalu laikytis. Taigi ieškovės argumentas, kad perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo nutraukti viešojo pirkimo VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl neaiškių pirkimo sąlygų pripažintinas pagrįstu.
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo skelbti antrą viešąjį konkursą
Perkančioji organizacija 2014-07-01 paskelbė II-ą pirkimą dėl to paties objekto (t. II, b.l. 56-62). Ieškovė reikalavimą pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą paskelbti naują pirkimą dėl to paties objekto grindžia tuo, kad naujo pirkimo dėl to paties objekto, dėl kurio nėra pasibaigęs ginčas, paskelbimas yra galimas tik po to, kai sprendimo nutraukti pirkimo peržiūros procedūra taps negalima. Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo ieškovės argumentu. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra reglamentuota, po kiek laiko, priėmusi sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turi teisę pradėti pirkimą dėl to paties objekto. VPĮ 95 straipsnyje, reglamentuojančiame tiekėjo ieškinio nagrinėjimą teisme, yra nustatyti tik terminai per kuriuos perkančioji organizacija neturi teisės sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Taigi įstatymas nedraudžia skelbti naujo viešojo pirkimo nepasibaigus sprendimo dėl pirkimo nutraukimo peržiūros procedūroms. Tam tikrais atvejais toks operatyvus antro viešojo pirkimo paskelbimas yra būtinas tam, kad perkančioji organizacija galėtų pasiekti viešuoju pirkimu siekiamus tikslus, pvz. kai projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis ir pan., t.y. tuomet kai perkančiai organizacijai yra svarbus pirkimo sutarties įvykdymo terminas. Kaip matyti iš skelbimo apie antrą pirkimą (t. II, b.l. 62) perkančioji organizacija projektą sieks įgyvendinti pasinaudodama Lietuvos 2014-2020 metų Europos sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, todėl toks trumpas laikotarpis tarp pirkimo procedūrų nutraukimo ir naujo pirkimo paskelbimo šiuo atveju yra objektyviai pateisinamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad antrojo pirkimo paskelbimu ir vykdymu ieškovės teisės automatiškai nėra pažeidžiamos. Ieškovė gali dalyvauti dėl to paties objekto paskelbtame antrajame pirkime, ar ginčyti jo sąlygas, jei jos nuomone, tam yra teisinis pagrindas. O tuo pačiu ieškovė turi galimybę paraleliai dalyvauti teismo procese ir ginčyti I-ame pirkime priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus. Teismui nustačius, kad ieškovės paraiška I-ame pirkime buvo atmesta ar pirkimo procedūra pasibaigė neteisėtai – I-ojo pirkimo procedūros turės būti tęsiamos toliau. Tokiu atveju perkančioji organizacija, skelbdama II-ą pirkimą prisiima riziką dėl to, kad bus nutrauktos II-o pirkimo procedūros ir iš to kylančias teisines pasekmes. Tuo atveju jei teismas netenkins ieškovės reikalavimų dėl I-ame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo – perkančioji organizacija galės operatyviau įsigyti jai reikalingus darbus. Ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-3-247/2013 ir 2013 m. kovo 12 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-7-32/2013. Šiose bylose nebuvo sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti antrą pirkimą dėl to paties objekto nepasibaigus teisiniams ginčams dėl pirmo pirkimo procedūrų, teisėtumo. Ieškovės cituojamose nutartyse buvo pasisakyta, kad siekiant užtikrinti peržiūros procedūrų veiksmingumą - perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra skųstinas sprendimas, kurį peržiūros institucija, nustačiusi atitinkamas aplinkybes, gali pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Taigi buvo išaiškinta, kad tiekėjas turi teisę skųsti ir perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Šiose nutartyse nėra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė draudžianti perkančiajai organizacijai nepasibaigus peržiūros procedūroms skelbti naujo konkurso. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, kad paskelbus II-ą pirkimą buvo suvaržyta ieškovės teisių gynyba, t.y. kad buvo paneigtas peržiūros procedūros veiksmingumas. Ieškovė turėjo teisę, ir ja pasinaudojo, skųsti I-ame pirkime perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, ieškovės teisė dalyvauti antrame pirkime, skųsti jo sąlygas ar jame priimtus sprendimus taip pat niekaip nebuvo apribota ar apsunkinta. II-o pirkimo procedūrų neteisėtumas grindžiamas vieninteliu argumentu - kad pirkimas buvo pradėtas nepasibaigus sprendimo dėl pirkimo nutraukimo peržiūros procedūroms, tad pripažinus šį argumentą teisiškai nepagrįstu - ieškovės reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą pradėti vykdyti II-ą pirkimą Nr. 153160 ir šio pirkimo procedūras nutraukti atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl neaiškių pirkimo sąlygų yra neteisėtas. Todėl šis sprendimas naikintinas. Tačiau įvertinus tai, kad perkančioji organizacija taip pat buvo priėmusi sprendimą visų pirkime dalyvavusių tiekėjų paraiškas atmesti dėl to, kad visi tiekėjai neatitiko minimalių pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (t. II, b. l. 50; 2014-05-29 VP Komisijos posėdžio protokolas nr. 14052901 voke prie t. II), ir šis pagrindas nebuvo teismo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu – pirkimas pripažintinas pasibaigusiu VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Konstatuotina, jog I-asis pirkimas toliau nevykdomas pagrįstai bei negali vykti toliau ir po šio teismo sprendimo. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, jog pirkimo pasibaigimo pagrindo pakeitimas iš esmės neturi jokios įtakos ieškovės materialinėms teisėms ir pareigoms, nes I-asis pirkimas toliau nėra tęsiamas, o II-ojo pirkimo paskelbimas ir vykdymas nelaikomas neteisėtu ir nenutraukiamas, ko iš esmės ieškinio reikalavimais siekė ieškovė, –ieškinys laikytinas atmestu pilna apimtimi.
Atsakovė procesiniuose dokumentuose pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Atmetus ieškinį ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Panaikinti atsakovės– uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų vandenys“(į.k. 301500997) viešojo pirkimo „Druskininkų III-ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija“ Nr. 149510 komisijos 2014 m. gegužės 29 d. priimtą sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pripažinti viešąjį pirkimą „Druskininkų III-ios vandenvietės vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija“ Nr. 149510 pasibaigusiu VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.