- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-2446-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01871-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Advokatai
- Jurij Binevič
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų P. J. ir A. J., atstovaujamų advokato Jurij Binevič atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1356-753/2014 pagal antstolio D. J. pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkų gyvenamąsias patalpas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis D. J. kreipėsi į teismą prašydamas priimti nutartį, leidžiančią jam patekti į įkeistą ir areštuotą turtą – gyvenamąsias patalpas - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį P. J. ir A. J., su tikslu aprašyti kilnojamuosius daiktus (b.l. 4-5). Nurodė, jog kad skolininkas P. J. skolų nemoka, pas antstolį neatvyksta, antstolio reikalavimo patekti į butą tikslu aprašyti kilnojamąjį turtą nevykdo, antstolį įleisti į butą atsisako.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi antstolio D. J. pareiškimą tenkino (b.l. 6-7). Teismas nustatęs, kad skolininkas geruoju vykdomųjų dokumentų nevykdo, pas antstolį neatvyksta, antstolio reikalavimų patekti į butą kilnojamojo turto aprašymui nevykdo, o išieškoma suma yra pakankamai didelė, konstatavo, kad išieškojimui vykdyti, siekiant aprašyti gyvenamojoje patalpoje esančius kilnojamuosius daiktus, būtina apžiūrėti gyvenamąsias patalpas – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį antstolis neįleidžiamas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotieji asmenys P. J. ir A. J., atstovaujami advokato Jurij Binevič prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 13-16). Nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su bendrosiomis vykdymo veiksmų atlikimo taisyklėmis, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko gyvenamųjų patalpų apžiūrą, pareiškimų dėl leidimo įeiti į skolininko būstą nagrinėjimą. Skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai išdavė leidimą patekti į apeliantams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkai nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad antstolis atvyks apžiūrėti buto, nes savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos, į kurias teismas leido antstoliui patekti, nėra skolininkų gyvenamosios patalpos. Be to, yra vykdomas išieškojimas iš kito skolininkų turto, todėl šioje stadijoje apskritai nėra pagrindo apžiūrėti skolininkų gyvenamosios vietos. Antstolis nereikalavo, kad skolininkai pateiktų duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietas, o apsiribojo tik užklausų į viešuosius registrus siuntimu. Šiuo atveju prieš prašant taikyti tokias kraštutines priemones, kaip pateikimas į būstą, buvo panaudotos ne visos įstatymo antstoliui leidžiamos priemones sprendimui įvykdyti.
2. Teismas pažeidė teismingumo taisykles, nes Kaišiadorių rajono apylinkės teismas civilinę bylą turėjo perduoti nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui, kurio teritorijoje yra pirminė vykdymo vieta ir skolininkų gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis D. J. prašo skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 26). Nurodo, jog abu skolininkai nurodė, kad į savo butą antstolio neįleis. Nors P. J. deklaruoja savo adresą (duomenys neskelbtini), tačiau nekilnojamojo turto ten neturi. P. J. buvo siunčiami patvarkymai dėl duomenų pateikimo, turto arešto aktai, tačiau skolininkas niekada nebuvo atvykęs į antstolio kontorą, neinformavo antstolio apie areštuoto turto buvimo vietą, ir jokių kitokių duomenų neteikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apelianto teigimu teismas išnagrinėjo sau neteismingą bylą, nes toks antstolio prašymas turėjo būti nagrinėjamas Trakų rajono apylinkės teisme. CPK 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Iš rekvizitų ant antstolio siunčiamų raštų ir patvarkymų bei Lietuvos antstolių rūmų internetinio puslapio matyti, kad antstolio D. J. kontora yra Vytauto g. 69, Trakuose. Nors antstolis savo veiklą vykdo Kaišiadorių ir Trakų rajonuose, tačiau vadovaujantis šiais duomenimis, iš dalies sutiktina su apelianto argumentu, kad antstolis D. J. prašymą turėjo pateikti Trakų rajono apylinkės teismui. Taip pat pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme ir priėmus sprendimą, teritorinio teismingumo pažeidimas nėra absoliutus šio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.).
Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su antstolio teise įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas. Apeliacinės instancijos teismas remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).
Byloje nustatyta, jog antstolis D. J. priėmė vykdymui kelis vykdomuosius dokumentus – Trakų rajono apylinkės teismo 2013-08-02 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2463-804/2013 dėl 1.094,93 Lt ir Vilniaus apygardos teismo 2013-09-04 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. B2-2777-560/2013 dėl 91.515,96 Lt skolos išieškojimo iš skolininko P. J., išieškotojų BIĮ „JAR-Security“ ir UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0117/13/01660/1). Remiantis Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas P. J. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolis 2013-09-25 išsiuntė skolininkui raginimą dėl skolos sumokėjimo, išaiškindamas skolininko teises ir pareigas. Raginimas 2013-10-19 įteiktas asmeniškai skolininkui P. J.. Antstolis 2013-11-11 – 2014-01-14 atliko skolininko turto patikrą ir laikotarpiu nuo 2014-01-13 iki 2014-01-30 areštavo skolininko lėšas ir turtą, nustatė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išsiuntė patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio. 2014-07-14 antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo BIĮ „JAR-Security“ prašymas atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą – detaliai aprašyti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Iš antstolio surašyto akto matyti, kad antstoliui D. J. 2014-07-16 11.00 val. ir 16 val. nuvykus į butą, durų niekas neatidarė, telefonu P. J. bei jo sutuoktinė informavo, kad antstolio į butą neįleis. Antstolis 2014-07-28 raštu informavo skolininką P. J., kad 2014-08-06 11.00 val. pakartotinai atvyks į butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pranešime nurodytu laiku nuvykęs į butą, jame nieko nerado. 2014-08-06 apie 12.00 val. atvykęs P. J. pareiškė, jog antstolio į butą neįsileis.
CPK 615 straipsnio 1 dalis nustato, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal CPK 615 straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
Nors apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad nei jis, nei jo sutuoktinė nebuvo informuoti apie tai, kad antstolis atvyks apžiūrėti patalpų, nes nėra priimti patvarkymai šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Pirma, antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui bei raginimą įvykdyti sprendimą, šie dokumentai buvo įteikti skolininkui P. J. , kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantams apie vykdomą išieškojimą buvo žinoma. Antra, pagal CPK 613 straipsnį vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis turi išspręsti motyvuotu patvarkymu. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija nuo 2011-11-18) 2 punkte nurodyta, kokias procesinių dokumentų formas privalo naudoti antstolis vykdydamas sprendimus. Patvarkymo dėl pranešimo apie atvykimą apžiūrėti gyvenamąsias patalpas vykdomosiose bylose nėra, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apelianto teigimu, teismas nevertino tų aplinkybių, jog antstolis nereikalavo pateikti duomenų apie turimą turtą, t.y. aplaidžiai vykdė savo pareigas, be to, nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkas piktybiškai vengia įvykdyti teismo sprendimą. CPK 615 straipsnyje įtvirtintos specialiosios normos nustatančios skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą, t.y. skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 str. 1 d.). Iš byloje esančių antstolio surašytų aktų nustatyta, kad apeliantas buvo informuotas apie antstolio ketinimą atvykti apžiūrėti jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise bute esantį kilnojamąjį turtą, tačiau antstolio į butą neįleido. Apeliacinės instancijos vertinimu, pats apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų antstolio nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.), o jo argumentai apie tai, kad bute esančiame (duomenys neskelbtini) jis negyvena, ten nėra jokio skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto, kad šiuo metu nėra būtinybės apžiūrėti buto, nes yra areštuotas kitas turtas, daromos išskaitos iš darbo užmokesčio, kad antstolis netinkamai vykdo išieškojimą areštuodamas jam nepriklausančias UAB „Jarkesta“ akcijas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje surinktais įrodymais.
Nepagrįsti ir apelianto argumentai ir dėl to, kad skolininkui nebuvo taikomos procesinio poveikio priemonės dėl kliudymo antstoliui patekti į gyvenamąsias patalpas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis patekti į gyvenamąsias patalpas gali tik su joje gyvenančių asmenų sutikimu arba pateikęs teismo nutartį dėl įėjimo į gyvenamąsias patalpas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CPK 615 str.). Kadangi anksčiau nebuvo priimta teismo nutartis dėl leidimo antstoliui įeiti į gyvenamąsias patalpas, todėl ir nebuvo pagrindo taikyti procesinių poveikio priemonių.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; kt.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.