- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-570-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00098-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- T. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarei S
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei T. Š., tretiesiems asmenims notarei S. D., A. Ž. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą jo senelio K. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti bei pripažinti 2010 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr.2SD-1704, išduotą atsakovei T. Š., į jos tėvo K. Ž. 2,6000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančiu. Nurodė, kad jis yra K. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitis – antros eilės pagal įstatymą įpėdinis. Ieškovo motina J. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovė T. Š. ir trečiasis asmuo A. Ž. yra palikėjo K. Ž. vaikai. Iš 2017 m. gruodžio 8 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjas K. Ž. 2003 m. balandžio 9 d. sudarė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino (priėmė saugoti) Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R., jo palikimas priimtas 2005 m. birželio 13 d. Iš Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro notarės S. D. rašto ieškovas sužinojo, kad K. Ž. palikimą priėmė atsakovė T. Š.. Ieškovas įsitikinęs, kad jis yra K. Ž. testamentinis įpėdinis, kadangi su K. Ž. jis palaikęs gerus santykius, apie jo mirtį sužinojęs praėjus daugiau negu trims mėnesiams po palikėjo mirties. Ieškovas tuo metu sirgo (duomenys neskelbtini), buvo keturis kartus gydomas (duomenys neskelbtini), todėl jo nurodytos svarbios aplinkybės sutrukdė ieškovui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Aplinkybes, kad K. Ž. būdamas gyvas paliko testamentą ir kad atsakovei T. Š. išduotas palikimo pagal testamentą teisės liudijimas į K. Ž. turtą, ieškovas sužinojo iš 2017 m. gruodžio 8 d. Testamentų registro išrašo, taip pat 2017 metų gruodžio mėnesio Nekilnojamojo turto registro išrašo, todėl įstatymo nustatyto vienerių metų termino minėtam paveldėjimo liudijimui ginčyti ieškovas nepraleido.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jai neaiškūs ieškovo reikalavimai. Ieškovas visiškai nesirūpino nei savo senelio laidotuvėmis, nei savo mamos laidotuvėmis. Ieškovas per nustatytą laiką nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, ligoninėje gulėjo labai trumpą laiką, apie senelio mirtį žinojo. Žemės atkūrimo ir grąžinimo dokumentus ji tvarkė viena jau po to, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo.
3. Trečiojo asmens A. Ž. atstovė pagal įstatymą su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, kad, jos nuomone, trylika metų praleistas terminas yra per ilgas laiko tarpas, kad jį būtų galima atnaujinti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo notarė S. D. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. Ž. 2003 m. balandžio 9 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo keturiems vaikams: J. B., T. Š., A. Ž. ir A. Ž.. Paduodama palikimo priėmimo pareiškimą per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė duktė T. Š.. Vaikai A. Ž. ir A. Ž. pareiškė, kad palikimo, mirus tėvui, nepriėmė ir nevaldo, pretenzijų į turtą nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Duktė J. B. mirė (duomenys neskelbtini) dar palikimui neatsiradus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio nuostatomis, paveldint pagal testamentą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Taigi jeigu asmuo, kuriam testatorius paliko turto, mirė anksčiau negu pats testatorius, teisių perėmimas tarp jų neatsiranda ir jis negali būti laikomas įpėdiniu. Tokiu atveju J. B. testamentu palikta turto dalis laikoma testamentu nepaskirta ir į tą dalį turto gali atsirasti paveldėjimas pagal įstatymą vadovaujantis CK 5.11 straipsniu. Todėl darytina išvada, kad ieškovas A. B. kartu su savo seserimis ir broliais, jeigu tokių yra, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po K. Ž. mirties turėjo teisę kreiptis į notarą ir priimti palikimą pagal įstatymą į testamentu nepaskirtą dalį turto, kartu su kitais įpėdiniais pagal įstatymą, tai yra kartu su mirusiojo vaikais. Tiesiogiai mirusysis K. Ž. jokio turto ieškovui nepaliko ir jo į testamentinių įpėdinių ratą neįtraukė. Ieškovas, kaip mirusio K. Ž. vaikaitis, galėjo po savo senelio mirties, įtardamas, kad senelis galbūt ir jam paliko kažkokio turto, atvykti į notarų biurą ir pasidomėti dėl savo teisės paveldėti, dėl testamento buvimo ar nebuvimo ir paduoti palikimo priėmimo pareiškimą notarui. Tačiau ieškovas savo veiksmais jokios savo valios neišreiškė, į paveldėjimo santykius neįstojo, į notarų biurą neatvyko ir apie tai prisiminė tik 2017 metų pačioje pabaigoje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodė, kad ieškovas yra K. Ž. vaikaitis, kuris 2003 m. balandžio 9 d. sudarė oficialųjį testamentą. Šiuo testamentu K. Ž. savo turtą lygiomis dalimis paliko savo keturiems vaikams: J. B., T. Š., A. Ž. ir A. Ž.. Ieškovo motina J. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), tai yra iki savo tėvo K. Ž. mirties. Ieškovas kaip palikėjo vaikaitis – antros eilės pagal įstatymą įpėdinis, turėjo teisę kreiptis į notarą ir priimti palikimą pagal įstatymą į testamentu nepaskirtą dalį turto, kartu su kitais įpėdiniais pagal įstatymą, tai yra kartu su mirusiojo vaikais.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad ieškovas ieškinį iš esmės motyvavo tuo, kad jam nebuvo žinoma teisė priimti palikimą, jis buvo suklaidintas ir gydėsi ligoninėje. Teismas su apelianto argumentais nesutiko, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas nesiėmė jokių konkrečių veiksmų priimti palikimą po senelio mirties. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl tam tikrų nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo šios teisės įgyvendinti. Tai, kad ieškovas nežinojo apie testamentą ar apie jo teisę priimti palikimą, netrukdė jam imtis aktyvių veiksmų ir kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad jis iš karto po palikėjo mirties gydėsi stacionare ar sirgo ir dėl ligos negalėjo pasirūpinti palikimo priėmimu įstatymo nustatytu terminu. Pažymėjo, kad praleistas terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo yra didelis, daugiau nei trylika metų, kai trijų mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu, o ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių.
5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu nurodė, kad neatnaujinus ieškovui termino palikimui priimti, ieškovas nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir jis neturi teisės ginčyti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Teismui nepratęsus ar neatnaujinus termino palikimui priimti, ieškovo negalima laikyti asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, tai yra jis neatitinka CK 5.8 straipsnyje apibrėžtų subjektiškumo požymių. Nesant teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, toks asmuo neturi teisės ginčyti kitam įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, todėl ieškovo prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) A. B. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Apeliantas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas ilgą laiką gydėsi ligoninės stacionare, tačiau, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir, apelianto teigimu, byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad jis negalėjo laiku priimti palikimo dėl ligos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai išdėstė poziciją, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, kartu užkirto kelią apeliantui paveldėti turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, klaidingai nustatęs faktines aplinkybes netinkamai išsprendė klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo dėl to užkirto apeliantui galimybę paveldėti turtą. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, tinkamai taikė proceso teisės normas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje nurodo, kad termino praleidimas sietinas su jo liga, dėl to apeliantas neturėjo galimybių laiku kreiptis į notarą. Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas paskutinį kartą lankėsi pas medikus (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). 2008 m. sausio 26 d. jam nustatytas 90 procentų nedarbingumas (b. l. 8), 2010 m. liepos mėnesį jis gydytas stacionariai (b. l. 71–74). Pirmosios instancijos teismas apelianto argumentus dėl termino praleidimo priežasčių iš esmės atmetė, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas dėl tam tikrų, nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti teisės dėl palikimo priėmimo. Tai, kad apeliantas nežinojo apie testamentą ar apie jo teisę priimti palikimą, netrukdė jam imtis aktyvių veiksmų ir kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Su pirmosios instancijos teismo išvada sutinkama dėl toliau nurodytų priežasčių.
12. Pirmiausia kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1. nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti, 3. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, nesutinkama su apelianto argumentu, kad apelianto liga nagrinėjamu atveju yra objektyvi priežastis atnaujinti terminą, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nors apelianto darbingumas ir yra 10 procentų (b. l. 8), apeliantui diagnozuota liga dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas buvo pripažintas neveiksniu ir ar turintis tokių sutrikimų, dėl kurių negali suprasti savo veiksmų (b. l. 71–74). Ta aplinkybė, kad apeliantas nežinojo apie testamentą ar apie jo teisę priimti palikimą, netrukdė apeliantui po K. Ž. mirties kreiptis į notarą išsiaiškinti mirusio asmens palikimo sudėtį, kreiptis į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ar imtis kitų veiksmų siekiant paveldėti K. Ž. turtą.
13. Antra, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti ieškovo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), tačiau apeliantas ieškinį teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu teismui pateikė tik 2018 m. sausio 22 d., tai yra po trylikos metų, taigi atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę ir kasacinio teismo praktiką, kad spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, teismas visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas pernelyg ilgai dėl paties apelianto veiksmų (nutarties 13 punktas).
14. Trečia, pažymėtina, kad apeliantas iš esmės apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimus, dėl to buvo netinkamai nustatytos bylos faktinės aplinkybės, tačiau aiškiai nenurodo, kokius veiksmus pirmosios instancijos teismas atliko netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus vertino ne taip, kaip palanku apeliantui, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo pažeidimų atmetami kaip nepagrįsti.
15. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.