Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-785/2015;

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00499-2009-2;

2015 m. sausio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, išteisintajai D. Ž., jos gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinių ieškovų Estijos OU (duomenys neskelbtini) ir Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės J. K., bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat palikti nenagrinėti juridinių asmenų (duomenys neskelbtini) Ltd., RAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)civiliniai ieškiniai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. buvo kaltinama pagal BK 294 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdama juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune) direktore, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens – juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) tariamą teisę – siekdama, kad Estijos įmonė OŪ (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Tallinn) gražintų jos vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini), bankrutavusios Estijos įmonės OŪ (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) Tallin), susidariusią laikotarpiu nuo 2008-12-09 iki 2008-12-30 ­– 76047,92 Lt (22 025 EUR ) dydžio skolą už krovinių pervežimus, tuo padarė didelės žalos Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) (registruotos (duomenys neskelbtini) Sankt Peterburgas) teisėtiems interesams ir 198820,58 Lt turtinės žalos, o būtent:

2009 m. kovo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktore, įmonės buveinėje (duomenys neskelbtini), Kaune, parengė ir pasirašė krovinio pervežimo sutartį Nr. 2009/03/16/1 su UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kauno r.) direktoriumi K. S. dėl maistinės pakavimo plėvelės krovinio (priklausančio Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) Sankt Peterburgas), pervežimo iš Vokietijos įmonės (VF (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini)Sulzberg į Lietuvą, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje (į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius muitinės sandėlius).

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2009-03-16, laikotarpiu nuo 15.14 val. iki 15.56 val., būdama UAB (duomenys neskelbtini) įmonės buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, elektroninėmis ryšio priemonėmis „Skype“ ryšiu, prisistatydama UAB (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotoju vardu Dainius, išsiuntė Estijos įmonei OŪ (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) įmonės registracijos liudijimo ir transporto pramonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kopijas bei nurodė šios įmonės fakso numerį, ko pasėkoje, remiantis aukščiau išvardintais dokumentais 2009-03-16 laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.06 val. tarp Estijos įmonės OŪ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta krovinio pervežimo paraiška Nr. 36, dėl maistinės pakavimo plėvelės krovinio, priklausančio Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Sankt Peterburgas, pervežimo iš Vokietijos įmonės VF (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Sulzberg, į Rusiją – ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Sankt Peterburgas, kurią, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. S. vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009-03-20, 14.46 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) esančiuose muitinės sandėliuose, priklausančiuose UAB (duomenys neskelbtini), neteisėtai sulaikė atvežtą maistinės pakavimo plėvelės krovinį, priklausantį Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini). Apie sulaikytą ir laikomą krovinį 2009-03-23, laikotarpiu nuo 10.42 val. iki 12.23 val., būdama UAB (duomenys neskelbtini) įmonės buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, elektroninėmis ryšio priemonėmis „Skype“ ryšiu ji pranešė Estijos įmonės OŪ (duomenys neskelbtini) darbuotojams bei 2009 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, būdama UAB (duomenys neskelbtini) įmonės buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė krovinio savininkei Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui S. Č., reikalaudama iš šių įmonių grąžinti pinigus – 22 025 EUR (76 047,92 Lt) sumoje, kuriuos jos vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga bankrutavusi Estijos įmonė (duomenys neskelbtini), pagal sąskaitas faktūras (INVOICE): 2008-12-09 Nr. 08-031, 2008-12-15 Nr. 08-036, 2008-12-30 Nr. 08-045, 2008-12-30 Nr. 08-044, 2008-12-30 Nr. 08-046.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009-12-02 ryte, tikslesnis laikas nenustatytas, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 300072846, registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune) buveinėje adresu (duomenys neskelbtini)su UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi K. Š. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2009/12/02 dėl 234 950 m. maistinės pakavimo plėvelės, priklausančios Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini) pardavimo už 99 262,29 litų sumą, tuo padarė didelės žalos Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini) teisėtiems interesams ir 198 820,58 litų dydžio turtinės žalos.

Iš pateiktų civilinių ieškovų Estijos OU (duomenys neskelbtini) ir RAB (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės J. K. apeliacinių skundų matyti, kad abu skundai paduoti to paties asmens ir yra iš esmės analogiški.

Apeliaciniais skundais civilinių ieškovų Estijos OU (duomenys neskelbtini) ir RAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pakeisti kaltinimą, D. Ž. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant jai įstatyme nustatytą bausmę. Taip pat tenkinti civilinių ieškovų ieškinius pilnai ir priteisti turtinės žalos iš D. Ž. Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) naudai 33 335,31 Lt (negautas pelnas – 2 242,50 Lt, turėtas advokato išlaidas ikiteisminiame tyrime – 31 089,81) bei RAB (duomenys neskelbtini) naudai 198 820,58 Lt. Taip pat užtikrinti civilinių ieškovų Estijos įmonės OU (duomenys neskelbtini) ir RAB (duomenys neskelbtini) pareikštus turtinius reikalavimus – D. Ž. areštuoti jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) iki bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio įvykdymo. Skunduose teigiama, kad teismas neteisingai aiškino CMR nuostatų (tame tarpe 3 straipsnio) esmę, taikymo pagrindus, todėl neteisingai taikė šias nuostatas D. Ž.. Faktinė bylos medžiaga patvirtina, kad krovinį pervežus į Lietuvą, D. Ž. užgrobė jį neturėdama nei tikros, nei tariamos teisės į krovinį ir šie veiksmai priskiriami prie nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje OU (duomenys neskelbtini) sutartiniais pagrindais perdavė krovinį pervežimui nežinodama apie D. Ž. tikslus tokiu būdu užgrobti krovinį, UAB (duomenys neskelbtini) pagal galiojantį susitarimą perdavė krovinį D. Ž., su kuria OU (duomenys neskelbtini) ir civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) neturėjo civilinių santykių pagal CRM konvenciją. Skunduose teigiama, kad D. Ž. užgrobė civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) krovinį apgaulės būdu, iki bankroto bylos iškėlimo OU (duomenys neskelbtini), iš anksto tai suplanavusi ir pasiruošusi būtinas pervežimui sutartis. D. Ž. pati pripažino, kad siekė neteisėtai užgrobti OU (duomenys neskelbtini) patikėtą pervežimui civilio ieškovo krovinį su tikslu atgauti skolą iš OU (duomenys neskelbtini) ir tam tikslui kreipėsi į vežėją UAB (duomenys neskelbtini) nepaaiškinus savo tiesioginio tikslo, panaudodama apgaulę ir prieš UAB (duomenys neskelbtini), kadangi bendrovės direktorius K. S. patvirtino, kad 2009-03-16 paraišką Nr. 36 dėl krovinio pervežimo siuntė OU (duomenys neskelbtini) ne jis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji siekė užgrobti OU (duomenys neskelbtini) siūlomą pervežimui krovinį ir pati organizavo krovinio pervežimą į Lietuvą per kitą vežėją – UAB (duomenys neskelbtini). Be to, D. G. pripažino, kad bendravo su OU (duomenys neskelnbtini) ir sekė krovinio judėjimą iki Jonavos, o apie tai jo prašė D. Ž..

Skunduose teigiama, kad teismas nepagrįstai priskyrė ginčą prie civilinių santykių. D. Ž. vadovaujama firma UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo CMR konvencijos reglamentuojamų santykių su krovinio gavėju, taip pat neturėjo jokių krovinių pervežimo santykių praeityje su krovinio pervežimo užsakovu Estijos firma OU (duomenys neskelbtini), kuri neturėjo UAB (duomenys neskelbtini) jokių ankstesnių neįvykdytų įsipareigojimų. Be to, teismas nevertino to, kad D. Ž. nepasinaudojo kreditoriaus teisėmis iškeltoje 2009-07-02 OU (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, o bankrutavusiai OU (duomenys neskelbtini) kreditorinio reikalavimo UAB (duomenys neskelbtini) vardu nepareiškė, tokiu būdu nesiekė išspręsti susiklosčiusius civilinius santykius įstatymo nustatyta tvarka. RAB (duomenys neskelbtini) atstovė skunde teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad byloje įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinys yra pateiktas netinkamos šalies, todėl advokatė teigia, kad nagrinėjant civilinį ieškinį teisme ji tinkamai atstovavo civilinį ieškovą. Skunduose taip pat teigiama, kad D. Ž. nusikalstami veiksmai buvo neteisingai kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, o teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kadangi neteisingai taikė BPK 303 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat neteisingai aiškino ir taikė teismų praktiką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 24 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, byla nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl BK 294 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Taigi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kartu Lietuvos Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinasis požymis yra ir padariniai) bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Iš bylos duomenų matyti, jog D. Ž. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore parengė ir pasirašė krovinio pervežimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini) priklausančio krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Tuomet, apsimesdama UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, pateikė dokumentus, kas lėmė krovinio pervežimo paraiškos tarp Estijos įmonės OŪ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašymą. 2009-03-20 D. Ž. neteisėtai sulaikė atvežtą krovinį, priklausantį Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini), kuris 2009-12-02 buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini).

Akivaizdu, jog atlikdama minėtus veiksmus D. Ž. suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams. Dėl D. Ž. veiksmų Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė žala – 198 820,58 litų turtinė žalą.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendyje nurodoma, jog D. Ž. savo teises gynė įstatymo nustatyta tvarka, vadovaudamasi CMR Konvencija, informuodama krovinio pervežimo užsakovus apie sulaikytą krovinį bei nurodydama krovinio laikymo vietą ir priežastis. Įstatymo nustatyta tvarka buvo kreiptasi į Estijos teisėsaugos pareigūnus dėl OU (duomenys neskelbtini) tęstinės, nesąžiningos OU (duomenys neskelbtini) veiklos, kurios pagrindu buvo atliekamas tyrimas. Tačiau pažymėtina, kad D. Ž. negalėjo vadovautis CMR Konvencija, kadangi jos vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo CMR Konvencijos reguliuojamų santykių dalyve. CMR Konvencija taikoma tarp šalių susiklosčiusiems sutartiniams tarptautinio krovinio vežimo keliais teisiniams santykiams. Tarp D. Ž. vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ir Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) bei Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių sutartinių civilinių ir krovinio pervežimo santykių, kadangi D. Ž. veikė apsimesdama UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vardu.

Pati D. Ž. teigia, jog elgėsi teisėtai, nurodo, kad dėl esamos skolos kreipėsi į Estijos teisėsaugos institucijas, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog D. Ž. pirmiau, neteisėtai užvaldžiusi krovinį, reikalavo iš įmonių grąžinti OŪ (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą ir tik 2009-04-02 kreipėsi į Talino teisėsaugos institucijas, nors tyrimas buvo pradėtas dar anksčiau, t. y. ne pagal D. Ž. pareiškimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra OŪ (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašuose.

Be to, 76047,92 Lt skolą už krovinių pervežimus, kurios pagrindu buvo sulaikytas Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantis krovinys, D. Ž. turėjo atlygint Estijos įmonės OŪ (duomenys neskelbtini), kuri yra bankrutavusi. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog Rusijos bendrovė (duomenys neskelbtini) ar Estijos įmonė (duomenys neskelbtini)būtų perėmusios bankrutavusios OŪ (duomenys neskelbtini) skolą D. Ž. vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini). Visa tai rodo, jog D. Ž. neteisėtai sulaikė krovinį dėl ko Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė žala ir jos veiksmuose yra BK 294 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtis.

Dėl senaties termino

Pagal BPK 3 str. 1 d. 2 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu sėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. BPK 327 str. 1 p. numatyta nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo galimybė, kai nustatoma BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė. Nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui apskritai negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, t. y. jame faktinių bylos aplinkybių konstatavimas turi neperžengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-9/2012, 2K-558/2012). Tačiau pažymėtina, kad kaltinime pateiktos veikos aprašymas formaliai atitinka BK 294 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius ir tai leidžia spręsti dėl senaties termino taikymo.

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir prevencinė reikšmė.

Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K–143/2008, 2K-332/2008, 2K-187/2011).

BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

Kaip matyti iš bylos duomenų D. Ž. kaltinama dėl to, kad nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens – juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) tariamą teisę. D. Ž. nusikalstamą veiką tęsė nuo 2009-03-16, kai parengė ir pasirašė krovinio pervežimo sutartį iki 2009-12-02, kai pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį ir tuo Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini) padarė didelę – 198 820,58 Lt turtinę žalą.

BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, už kurių padarymą BK 95 straipsnyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 15 d. įsigaliojusio įstatymo Nr. XI-901) buvo numatytas 5 metų senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas dėl BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra suėjęs, todėl baudžiamoji byla nutrauktina kaip tai imperatyviai nurodyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (BPK 327 straipsnio 1 punkte).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinių ieškovų apeliacinius skundus nagrinėjant dėl nuosprendžio dalies, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 str. 3 d.), konstatuotina, kad byloje Estijos OU (duomenys neskelbtini) ir Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) pateikti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, o dėl veikos perkvalifikavimo aukštesnysis teismas plačiau nepasisako. Kolegija nurodo, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-260/2006, Nr. 2K-216/2010). Todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje paliekami nenagrinėti. Palikus civilinius ieškinius nenagrinėtus baudžiamojoje byloje, tokie ieškiniai gali būti reiškiami civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl D. Ž. išteisinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir D. Ž. baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Civilinių ieškovų Estijos OU (duomenys neskelbtini) ir Rusijos RAB (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.