Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) advokatų kontoroje, advokatu, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2013 m. balandžio 25 d. apie 9 val. 00 min., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) teismo, esančio (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismo teisėjo M. K. paprašė, kad jis, vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra - nagrinėdamas V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., priimtų neteisėtą, V. V. palankų sprendimą, tai yra - spręsdamas V. V. administracinės atsakomybės klausimą, kaip vienos iš nuobaudų neskirtų transporto priemonės Mercedes Benz G270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo bei, siekdamas pageidaujamo teisėjo sprendimo, tiesiogiai pasiūlė teisėjui M. K. už pageidaujamą paslaugą atsilyginti, pasiūlydamas jam neįvardinto dydžio kyšį. Po ko, A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas aukščiau minėtų tikslų, 2013 m. balandžio 29 d. 17 val. 09 min. (duomenys neskelbtini) teismo, esančio (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), davė 3000 (trijų tūkstančių) litų kyšį valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) teisėjui M. K., už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad teisėjas M. K., nagrinėdamas V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., ir spręsdamas V. V. administracinės atsakomybės klausimą, kaip vienos iš nuobaudų neskirtų transporto priemonės Mercedes Benz G270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir tokiu būdu, vykdydamas savo įgaliojimus, neteisėtai veiktų.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad, jau būdamas sulaikytas, jis parašė atvirą prisipažinimą, kur išdėstė visas aplinkybes, prisipažinimas yra byloje. Viskas prasidėjo 2013-04-23, kai dalyvavo Šiaulių apygardos teisme bylos nagrinėjime. Kadangi posėdžio metu jo telefono garsas buvo išjungtas, išėjus iš posėdžio apie 11.30 val., pažiūrėjo, kas jam skambino. Visiems, kurių telefonų numeriai jam žinomi, jis perskambina. Tarp praleistų ir jam žinomų telefonų numerių buvo ir Mažeikių PK kelių policijos pareigūno N. G.. Jam paskambino, o jis pasakė, kad reikia pasikalbėti. Jis pasakė, jog yra teisme Šiauliuose ir turės 13.30 val. kitą teismo posėdį. Pasakė, kad, jei posėdis baigsis anksčiau, jis jam paskambins. Tačiau teismo posėdis tęsėsi iki 17 val., todėl, vėlai grįžęs, N. G. nebepaskambino. Kadangi reikalų su juo jokių neturėjo, tai paskambinti pamiršo ir kitą dieną. Kitą dieną apie 10 val. N. G. jam vėl skambino, klausė, ar gali atvykti į komisariatą. Kadangi jis buvo pas tyrėjus, tai pasakė, kad užeis. Užėjus pas N. G. į kabinetą gyrėsi gimusiu anūku, su juo kalbėjo apie vaikus, automobilius. N. G. jo paklausė, ar pažįsta V. Jis pasitikslino, ar tą V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi jis gyveno toje gatvėje ir turėjo kaimyną V., kuris autoįvykio metu buvo netekęs kojos. Patvirtinus, kad tokį V. pažįsta, N. G. jo klausė, ar galėtų jį atstovauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kadangi jam grėsė ne tik bauda, bet ir automobilio konfiskavimas. N. G. jo klausė, ar svarbi aplinkybė nekonfiskuoti automobilio, jei jis yra pritaikytas važinėti neįgaliam asmeniui. Kadangi žinojo aplinkybes, kurios yra laikomos svarbiomis, tai pamanė, kad tokie argumentai ir motyvai yra svarbūs netaikyti automobilio konfiskavimo. Tą dieną teismo raštinėje bandė sužinoti teisėją, kuris nagrinės V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau jam pasakė, kad ši byla teisėjui dar nepaskirta, o skirstymas bus tik kitą dieną, t. y. skirstys 24 d. Jis paskambino N. G. ir pasakė, jog nežino, ar galės padėti, kadangi nežino, koks teisėjas nagrinės V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą. Kitos dienos rytą, apie 8.30 val., skambino į teismo raštinę ir klausė, koks teisėjas nagrinės minėtą bylą. Jam buvo nurodyta, jog teisėjas M. K.. Spontaniškai jis apsidžiaugė, nes šis asmuo yra senas jo pažįstamas, kartu dirbo policijoje, jie artimai bendravo, dažnai užeidavo pas jį į kabinetą suderinti teismo posėdžius, kalbėdavo apie vaikus, yra sveikinęs jo vaiką gimimo dienos proga, jis klausė apie jo dukrą, yra buvęs jo sutuoktinės bute, kai vyko remontai ir išaiškėjo, jog tas pats santechnikas atliko šildymo sistemos įrengimą M. K. name, taip pat yra bendravę automobilyje, sustodavo pavežti. Jei ši administracinio teisės pažeidimo byla būtų paskirta kitam teisėjui, tai nebūtų ėjęs ir prašęs pagalbos, tačiau su M. K. yra seni pažįstami, jį gerbė ir pasitikėjo. Tuo metu jis turėjo finansinių problemų, todėl, jei bylos nagrinėjime būtų priimtas teigiamas sprendimas, tai uždirbtų pinigų ir išspręstų savo problemas. Prieš devintą valandą užėjo pas teisėją M. K. į kabinetą, jis jam leido užeiti. Nurodė, kad buvęs kaimynas padarė administracinį teisės pažeidimą. Buvusio kaimyno pavardės garsiai nepasakė, o tik užrašė ant popieriaus lapo „V. M.“, t. y. užrašė ne tą pavardę. M. K. pažiūrėjo į jo užrašą ir paklausė, gal dėl V., o ne dėl M.. Jis perbraukė užrašytą M. pavardę ir užrašė „V.“. Jis paklausė teisėjo M. K., ar būtų galima padėti, nes V. V. yra neįgalus. Teisėjas jo klausė, kokiais motyvais būtų galima nekonfiskuoti automobilio. Jis minėjo, kad pažeidėjo automobilis yra perdirbtas važiuoti neįgaliam asmeniui, yra perdirbti automobilio pedalai ir gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus, padaryti nuotraukas, taip pat gali pateikti kitus dokumentus apie savo neįgalumą. Visas šias aplinkybes išdėstė kaip svarbius argumentus kaip taikyti atitinkamą straipsnį ir skirti švelnesnę nei numatyta straipsnio dispozicijoje bausmę. Teisėjas M. K. pervertė bylą, kodeksą, dar kartą paklausė motyvus. Jis pasakė, jog teigiamą sprendimą skųstų policija, tačiau jis jį patikino, kad sprendimas skundžiamas nebus. Jis klausė teisėjo, ar įmanoma, kad automobilis nebūtų konfiskuotas. Kiek prisimena, teisėjas M. K. pasakė: „galbūt“, po to, stojo pauzė, kai nei vienas nieko nesakė. Jis suprato, jog už tai turi pasiūlyti pinigų sumą. Ant lapelio užrašė: „kiek“ ir pastūmė link teisėjo. Jis pasižiūrėjo, o A. J. rankos judesiu parodė, jog jis užrašytų sumą. Jis pagalvojo, kad M. K. stato namą ir yra reikalingi pinigai, taip pat manė, jog galima skirti V. V. švelnesnę nuobaudą. M. K. neparašė jokios sumos, jie pradėjo kalbėti, jis pradėjo rankomis gestikuliuoti ir jam pasirodė, kad jis parodė tris pirštus. Jis tai suprato, kad už teigiamą sprendimą V. V. atžvilgiu jis nori 3000 Lt. Jis teisėjui pasakė, kad suprato, kad skuba, nes reikia išvykti į Vilnių. Jis sakė, kad paskambins sekmadienį. Buvo nuvykęs pas N. G. ir pasakė, kad galės padėti V. V., jam teisėjo pavardės neminėjo, neminėjo ir kaip jis padės. Pasakė tik tai, jog atstovaus V. V.. Pasakė, kad jam reikia susitikti su V. V.. Tuomet N. G. jam skambino, tačiau pastarasis neatsiliepė. Jis sakė, jog pažiūrės savo telefono numerių sąraše buvusio kaimyno telefono numerį. Jį suradęs, skambino, bet ir jam V. V. neatsiliepė. Pasakęs N. G., jog skuba, išvyko. Už maždaug 20 min. jam paskambino V. V., sakė, jog nori su juo susitikti. A. J. jam pasakė, jog to nori ir jis, ir kuo greičiau, nes 13 val. jam išvažiuoja autobusas į Vilnių. V. V. pasakė, kad šiuo metu yra Klaipėdoje, paskui važiuos į Plungę ir tik apie 14 val. bus (duomenys neskelbtini). Jis A. J. klausė, ar pastarasis jam padės. Jis pasakė, kad darbai bus atlikti pilnai, bet reikia jiems susitikti dėl kitų dalykų, sakė, jog jis jam paskambins sekmadienį. Nei su N. G., nei su V. V. tą dieną nesusitiko, išvyko į Vilnių pas anūką. Šeštadienio vakarą su žmona automobiliu grįžo iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), kadangi žmona automobiliu į Vilnių jau buvo išvažiavusi anksčiau nei jis, todėl jam ten teko vykti autobusu. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), jis sakė sutuoktinei, kad sekmadienį eis į kontorą, nes turi neužbaigtų darbų. Ji jam pasakė, kad eitų, jei yra darbų. Sekmadienį po devintos valandos jis jau buvo savo kontoros antrame aukšte esančiame kabinete ir tvarkė dokumentus, bylas. Apie 10 val. paskambino V. V. ir pasakė, kad jis gali atvykti. Kadangi žinojo, jog jis yra neįgalus ir kad nereikėtų jam lipti į antrą aukštą, pasakė, jog susitiktų prie kavinės „Pikaso“. Apie 11 val. V. V. jam „pamajakino“ ir jis suprato, kad jis jau atvažiavo prie kavinės. Jis išėjo iš kontoros ir pamatė V. V. automobilį, kuriame sėdėjo jo buvęs kaimynas, su kuriuo turėjo bendrų gatvės reikalų. Jis, atsisėdęs į automobilį, jam pasakė, kad galimybės nekonfiskuoti automobilio yra, tačiau reikės 10 tūkst. litų. Neaiškino, kam jų reikės, kur eis, o tiesiog pasakė, jog atliks darbus. V. V. atsakė, jog be problemų, siūlė pavažiuoti nuošaliau, todėl nuvažiavo link geležinkelio pervažos ir sustojo tuščioje aikštelėje. V. V. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie bagažinės. Be to, kai jis pasakė, kad reikės 10 tūkst. litų, jis jo paklausė, ar tiks eurais. V. V. iš automobilio bagažinės atnešė pinigus, jis nenorėjo jų skaičiuoti, pasitikėdamas žmogumi, tačiau V. V. tai padaryti jam liepė, sakydamas, jog pinigai yra skaičiuojami. Kai skaičiavo pinigus, V. V. pastebėjo, jog padavė 500 eurų kupiūra per daug, todėl jis tą kupiūrą pasiėmė. Suskaičiavęs, 2900 eurų įsidėjo į kišenę. Praktiškai tuoj pat jie grįžo prie kavinės, jis jam pasakė, kokius dokumentus jis turi pateikti teisėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad pateiktų dokumentus, kad automobilis yra perdirbtas, nurodė, jog padarytų automobilio nuotraukas, kad turėtų charakterizuojančią medžiagą, neįgaliojo pažymėjimo kopiją, nedarbingumo pažymėjimo kopiją ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo neįgalumą, darbo sutarties kopiją. V. V. pasakė, jog suprato, kokie dokumentai yra reikalingi, paaiškino, jog dokumentus jis turi pateikti teisėjui, kai jis paklaus, ar yra prašymų, papildymų. Tą jis teisme ir padarė. Pakalbėję jie išsiskyrė, jis nuėjo atgal į savo kabinetą, tuo momentu apsidžiaugė, kad išsispręs savo finansines problemas, nes balandžio 28 d. buvo paskutinė diena dėl 10 tūkst. litų perdavimo asmeniui, kurio įvardinti negali, kad jis nepaviešintų jį kompromituojančių duomenų. Pinigus, paimtus iš V. V., perdavė šiam asmeniui, o 3000 Lt paėmė iš savo asmeninių pinigų, juos įdėjo į voką ir norėjo kuo greičiau pabaigti šį nešvarų ir gėdingą darbą, kuris, po to, buvo įvardintas nusikaltimu. Paskambino teisėjui M. K., prisistatė A. ir pasakė, jog nori perduoti grąžtą, apie kurį kalbėjo prieš kelias dienas. Jis pasakė, jog yra užsiėmęs, gal minėjo, kad yra svečiuose. A. J. sakė, jog pirmadienį iki posėdžio jis užeis pas jį į kabinetą, tačiau teisėjas pasakė, jog negali ateiti pirmadienį iš ryto, nes bus užimtas. Jis pasakė, kad užeitų ne anksčiau 16 val. Kitą dieną dalyvavo teismo posėdyje, kuris užsitęsė iki 17 val. Jam pasibaigus jau netikėjo darbo vietoje rasti teisėjo M. K., tačiau vis tiek užlipo į antrą aukštą, kur pamatė vaikštančią teisėjo sekretorę, kuri pasakė, jog teisėjas yra savo kabinete. Jis nuėjo į teisėjo M. K. kabineto, kurio durys gal buvo atidarytos, jis jam leido užeiti į kabinetą, jis pasisveikino, prie kėdės pasidėjo savo „portfelį“, išsiėmė kalendorių, darbo knygutę, bylą ir voką su 3000 Lt. Pinigus su byla padėjo ant stalo, dar pridengė su kita byla, buvusia ant teisėjo stalo ir norėjo išeiti iš kabineto, nes skubėjo paimti sutuoktinės, su kuria visada kartu važiuoja namo. Teisėjas M. K. jo dar paklausė, kaip išmotyvuoti, kad nereikėtų nekonfiskuoti automobilio, o tai jam pasirodė keista, nes tai jau buvo pasakęs, tačiau dar kartą priminė. Jis neklausė teisėjo, ar jau priimtas sprendimas ir, jei taip, koks priimtas. Jis sakė, jei teigiamas sprendimas, t. y. toks, kokio pageidauja jis ir V. V., nutarimas turės būti apskųstas policijos, o jis patikino, jog skundžiamas nebus, nors tokio patvirtinimo iš nei policijos, nei iš N. G. jis neturėjo – tai buvo tik jo prielaida, kadangi suprato, kad V. V. yra pažįstamas su policijos pareigūnu N. G.. Padaręs tokią prielaidą, jis teisėją patikino priimti teigiamą teismo sprendimą. Išeinant iš kabineto, teisėjas M. K. dar jo paklausė: arba „kas čia“, arba „kiek čia“. To neprisimena, bet atrodo, jog teisėjas to klausė, o jis užfiksavo, kad klausė: „kiek“. Jis teisėjui parodė tris pirštus ir iš kabineto išėjo greitu žingsniu prie automobilio, kur buvo sulaikytas Šiaulių pareigūnų, jam buvo uždėti antrankiai. Jis iš karto suprato kodėl. Prašė pareigūnų leisti paskambinti žmonai, nes ir taip jau vėlavo ją paimti. Paskambinęs žmonai jis pasakė, jog yra sulaikytas, o ji iš pradžių manė, kad jis juokauja. Pasakė jai, jog kalbėti nebegali, nes pareigūnai liepia išjungti telefoną. Buvo pristatytas į Šiaulių STT. Iš karto buvo apsisprendęs duoti parodymus, sakė, kad jam nereikia gynėjo, nes pats žino, ką jam reikia daryti, jog tik atviras prisipažinimas palengvins jo būklę. Tačiau tyrėjas pasakė, jog be advokato niekas nebus daroma, kad nekeistų vėliau parodymų ar neužginčytų jų. Jis pasakė tyrėjui, kad nesikvies jokio advokato, jog jam jo nereikia, todėl buvo pakviestas antrinės teisinės pagalbos advokatas V. J.. Jis klausė tyrėjo, kad, jei pripažins kaltę, ar jį paleis, bet jam buvo pasakyta, jog šiandien paleistas nebus, todėl paprašė per naktį leisti jam viską apgalvoti. Pasakė tyrėjui, kad parodymus duos kitą rytą. Tą naktį jis nemiegojo, viską apmąstė ir pasirašė atvirą prisipažinimą juodraščiu, kurį perrašė. Prisipažinime nuosekliai išdėstė visas aplinkybes, pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., pripažino, kad siūlė teisėjui M. K. neįvardinto dydžio pinigų sumą už teigiamą sprendimą V. V. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d. o ne pagal šio kodekso 227 str. 2 d., nes tuo metu, kai prašė teisėjo paslaugos ir pasiūlė neįvardinto dydžio atlygį, jis manė, kad prašo teisėto jo veikimo, bet šiandien pripažįsta kaltę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., kad prašė teisėjo neteisėto veiksmo, bet ir šiuo metu jis abejoja veikos kvalifikacija, bet mano, teismas tai ištirs ir pasisakys savo sprendime šiuo klausimu. Advokatu dirba jau 9 m. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. taikymo, padarius administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. sąlygas, tuo metu, kai ėjo pas teisėją, jis buvo įsitikinęs, kad galima taikyti šį straipsnį, esant tokiems rimtiems argumentams. Paskui išleistas iš areštinės pasitikslino kodekse ir pastebėjo, jog tam straipsniui nėra taikomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., bet tuo metu buvo įsitikinęs, kad galima taikyti. Nebuvo su V. V. sudaręs sutarties dėl atstovavimo. Pinigai į kasą nebuvo įnešti, kvitas išduotas nebuvo, mokesčiai nemokėti. Pripažįsta, kad pažeidė advokato garbės kodeksą. Iš V. V. paėmė eurus. Su V. V. sutartį sudaryti planavo kitą dieną, bet byla užsitęsė ir nebuvo galimybės sudaryti. Nesitarė su V. V. susitikti kitą dieną, bet jis taip galvojo mintyse. Jo atžvilgiu byla turėjo būti nagrinėjama balandžio 29 d., 10.00 val., jis tuo metu buvo užsiėmęs, todėl sudaryti su juo sutarties neturėjo galimybės. Šiandien teigti, ar trys pirštai buvo būtent 3000 Lt, nes pokalbio metu teisėjas gestikuliavo, bet jis suprato lyg, kad buvo užlenkti du pirštai, o atlenkti trys pirštai reiškia būtent 3000 Lt. Apie sutarties sudarymą su V. V. teisėjas M. K. neklausė, o jis jam nieko ir nesakė. N. G. jam pasakė, jog už V. V. pažeidimą yra numatyta automobilio konfiskacija, bet kategoriškai, kad automobilio konfiskavimas turi būti, nebuvo įvardinta. Jis neįsigilinęs į straipsnį manė, jog yra numatyta nuobauda su automobilio konfiskavimu arbe be konfiskavimo. Pas kitą teisėją nebūtų ėjęs prašyti pagalbos, tačiau su teisėju M. K. sieja asmeniniai santykiai, yra daug metų pažįstami, o norėjo padėti neįgaliam buvusiam kaimynui ir turėjo savų finansinių problemų, todėl sutiko atlikti neteisėtus veiksmus, už kuriuos yra pasiruošęs atsakyti ir šiandien stovi prieš teismą. Per devynerius darbo metus ir po paskutinių Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų pakeitimo, neturėjo savo praktikoje, kad už antrą kartą vairavimą neblaiviam būtų nekonfiskuojamas automobilis, apie tai nebuvo skaitęs, tai pasitikslino tik po įvykio. Daug metų dirbo visuomenei naudingą darbą, niekada neveltėdžiavo, po kariuomenės metus dirbo kolūkyje, paskui buvo pasiūlytos pareigos dirbti eiliniu milicininku milicijoje, vėliau (duomenys neskelbtini), ten atliko įdirbį, kad Mažeikių mieste pradėtų veikti centralizuota apsauga. Būdamas (duomenys neskelbtini) buvo žmonos paskatintas mokytis neakivaizdžiai, todėl pasidomėjo dėl teisės studijų Vilniaus universitete ir 1985 m. įstojo į Vilniaus universitetą, kurį 1991 m. baigė be pertraukų, apsigynė diplominį darbą. Besimokant jam buvo suteiktos aukštesnės pareigos, nes stengėsi dirbti sąžiningai, nesvarbu, kad tuo metu buvo milicija, bet buvo būtinybė užtikrinti saugumą, viešąją tvarką, objektų apsaugą ir tam dalykui buvo pasišventęs, savo darbą atlikdavo sąžiningai. Tuo metu neskaičiuodavo nei viršvalandžių, nei išeiginių dienų, už kurias šiandien yra mokama, o tais laikais mokama nebuvo, o dirbo iš idėjos. Buvo pasiūlytos aukštesnės pareigos – apsaugos poskyrio viršininko pareigos, prie bylos yra pateikta (duomenys neskelbtini) policijos komisariato charakteristika apie jo užimtas pareigas. Dar teko dirbti ekonominės policijos inspektoriaus pareigose, paskutinės pareigos buvo komisaro pavaduotojas personalo klausimais, socialiniais reikalais, reikėjo spręsti įvairias problemas susijusias su pareigūnais, atlikti tarnybinius patikrinimus, ruošti dokumentus viršininkui dėl pareigūnų paskatinimų, nuobaudų taikymo. 2000-02-01, po 20 m., išėjo iš policijos į pensiją ir apie metus laiko nedirbo dėl sveikatos problemų, buvo atlikta stuburo operacija. Po to, pradėjo dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir dirbo kelis metus, tačiau ši tarnyba buvo reorganizuota, buvo padarytas kaip naftos padalinys, todėl teko likviduoti saugos tarnybos padalinį, dirbo likvidatoriaus pareigose. Likvidavus tą tarnybą buvo atleistas, parengė dokumentus advokatūrai. Kurį laiką dirbo advokato padėjėju, tuo metu advokato egzaminų laikyti nereikėjo, todėl buvo priimtas į advokatūrą kaip atlikęs vienerių metų praktiką. Per tą laikotarpį turėjo daug klientų, visada jiems yra padėjęs teisėtomis priemonėmis, yra daug jam dėkingų asmenų. Apie jį iš aplinkinių yra tik geri atsiliepimai, jais didžiavosi, juos girdėjo artimieji ir aplinkiniai. Jam patiko šis darbas, kadangi dirbdamas šį darbą jis galėjo padėti išspręsti jiems kilusias teisines problemas. Skundų apie jį advokatūra per 9 m. negavo, yra pateikti jį charakterizuojantys duomenys iš advokatūros. Nebuvo jam iškelta drausminių bylų, visada sąžiningai moka mokesčius, dalyvauja advokatūros renginiuose, stengėsi dalyvauti ir teisiniuose seminaruose. 2005 m. sudarė sutartį su antrine teisine pagalba (duomenys neskelbtini) rajonuose. Jei jam paskambindavo koordinatorius iš antrinės teisinės pagalbos tarnybos, jis mesdavo visus darbus ir vykdavo. Yra pateikta pažyma apie tai, kaip jis dirbo, kiek bylų turėjo. Taip pat antrinės teisinės pagalbos tarnybos vadovybė nėra gavusi nusiskundimų iš pareiškėjų. Prašo įvertinti tai, kad visiškai pripažino kaltę, paaiškino visas aplinkybes, dar iki įtarimo pareiškimo parašė atvirą prisipažinimą. Pirmiausia jis nuvyko pas teisėją, pasiūlė jam pinigų, suprato, ką siūlo, ir tik po to, susitiko su V. V.. Jį pažinojo kaip žinomą verslininką, todėl manė, kad jam nebus problemų dėl pinigų. Tuo metu jis suprato iš teisėjo M. K. elgesio, kad jis padarys tai, ko prašo. Nėra (duomenys neskelbtini) įprasta, kad advokatai pas teisėjus eitų nesudarę su klientais atstovavimo sutarties – tai buvo neeilinis atvejis. Jis tik norėjo padėti neįgaliam asmeniui ir galbūt išsispręsti savas finansines problemas. Nurodė, kad padarė didžiulę klaidą, dėl kurios labai gailisi, išgyvena, gėda prieš artimuosius, kolegas, kadangi savo tokiais veiksmais suteršė tarnybos vardą. Įvertinus visas aplinkybes, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., kadangi mano, jog tam yra visos sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

liudytojo V. V. tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu jis patvirtino, jog paprašė, kad A. J. jį atstovautų administracinėje byloje, nagrinėjamoje (duomenys neskelbtini) teisme dėl jo padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., perdavė A. J. jo prašomus 10 000 litų, už kuriuos jis žadėjo atlikti pažadėtus veiksmus - atstovaudamas V. V. pasiekti, kad iš jo nebūtų konfiskuota transporto priemonė. Liudytojas parodė, kad 2013 metų balandžio 19 dieną (duomenys neskelbtini) mieste, vairuojant transporto priemonę Mercedes Benz, v. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Jie nustatė, kad šią transporto priemonę pakartotinai vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Sužinojęs, kad viena iš jam gresiančių sankcijų yra transporto priemonės Mercedes Benz, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra apie 30 000 litų, konfiskavimas, nutarė, kad reikia pasikonsultuoti su pažįstamu asmeniu, kaip jam elgtis šioje situacijoje. Kadangi gerai pažįsta N. G., su kuriuo bendravę įvairiais klausimais, kartu žvejoję, taip pat žinodamas, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir tuos dalykus išmano, nutarė kreiptis į jį. Todėl 2013-04-22 arba 2013-04-23 paskambino N. G., pasakė savo situaciją ir paklausė jo, kas galėtų jį iš advokatų atstovauti dėl to, kad iš jo nebūtų konfiskuota minima transporto priemonė. N. G. pasakė, kad jo žiniomis A. J. užsiima tokiais klausimais. Jis paklausė , ar jis galėtų su J. pakalbėti, jis pažadėjo pakalbėti ir pasakyti. 2013-04-25 ryte, jam paskambino A. J. ir pasakė, kad reikia susitikti. Sutarė susitikti sekmadienį. Po to sekmadienį, 2013-04-28 apie 10 valanda jam vėl paskambino A. J., telefonu bendraudami jie sutarė susitikti (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)", esančios netoli jo advokatų kontoros. Aikštelėje, o ne jo kabinete sutarė susitikti advokato siūlymu, nes jis pasakė, kad jam sunku bus užlipti i antrame aukšte esantį jo kabinetą. Apie 11 valandą jis atvažiavo automobiliu Audi A8, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kaip buvome sutarę su A. J., pamajakino jam. Netrukus prie mano mašinos atėjo A. J.. Jau automobilyje A. J. jam pasakė, kad gali jam paadvokatauti ir kad jo paslaugos kainuos 10 000 litų. Liudytojas jo paklausė ar jam gerai bus, jei perduos jam tuos pinigus ne litais, o eurais, o kai jis pasakė, kad jam tai tinka. Tada jis paskaičiavo kursą ir pasakė, kad 10 000 litų pagal kursą yra 2900 eurų. Tada jie pavažiavo į nuošalesnę vietą, esančią prie geležinkelio pervažos, netoli Vytauto gatvės. Liudytojas išlipo iš savo mašinos, nuėjo prie bagažinės, pasiėmė ten iš savo piniginės, buvusios rankinėje, eurus ir įlipęs atgal į mašiną padavė A. J. sutartus 2900 eurų. Pinigų priėmimo-perdavimo jie niekaip nefiksavo. Sutarties su juo, kaip su advokatu, nepasirašė. Sutarties nepasirašė ir jokių kitokių dokumentų neformino dėl to, kad aš pagalvojo, kad šiandien yra sekmadienis, tai galbūt jis jį pasikvies kokią kitą dieną. Bet A. J. jam nesakė, ar planuoja su juo pasirašyti sutartį dėl jo, kaip advokato, atstovavimo teisme minimoje administracinėje byloje, o jis jo to neklausė. Pokalbio metu A. J. jam nesakė, koks teisėjas nagrinės administracinę bylą, o jis jo to irgi neklausė. Koks teisėjas nagrinės minimą administracinę bylą jis sužinojo tik 2013-04-29 nuvykęs į teismą. A. J. jam nesakė, kad perduotus jam pinigus arba bent dalį jų perduos kokiam nors teisėjui ar kitam pareigūnui už tai, kad jis priimtų jam palankų sprendimą. A. J. jam tik pasakė, kad į teismą (pas kokį teisėją neįvardino) nuneštų savo charakteristiką, asmens dokumentų kopijas, neįgalumo pažymėjimą, automobilio, kuri gali konfiskuoti, salono nuotraukas, kad matytųsi, jog šis automobilis yra pritaikytas vairuoti jam. Jam yra nustatytas 50 proc. nedarbingumas, nes neturiu dešinės kojos galūnės. Dėl to automobilis Mercedes Benz, v. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pritaikytas taip, kad jį galėtų vairuoti tik jis - yra įrengtas rankinis stabdis, į kairę pusę perkeltas akseleratoriaus pedalas. To paties susitikimo su A. J. metu paklausė, ar jis dalyvaus teisme, kai bus nagrinėjama jo byla. Jis atsakė, kad jo dalyvavimas ten nereikalingas, kad svarbu tik tai, jog jis teismui pristatytų jau paminėtus, jo įvardintus dokumentus. Vėliau susiskambinti ar susitikti jie nesitarė, o po to susitikimo jis su A. J. daugiau susitikęs nebuvo, tik tą pačią diena, sekmadienį, jis jam dar vieną kartą paskambinau ir paklausė, ar nereikėtų, kad jis parašyčiau prašymą teismui, kad iš jo tos mašinos nekonfiskuotų. A. J. jam pasakė, kad gera mintis, tokį prašymą teismui gali pateikti. Pirmadienį, 2013-04-29 15 val. 15 min. jis automobiliu Audi A8, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) teismą. Informacijoje paklausė, kur vyks bylos nagrinėjimas. Ten pirmą kartą sužinojo, teisėjas M. K.. Šio teisėjo nepažįsta, jį tą dieną matė pirmą kartą. Ten posėdžio metu, kuris vyko posėdžių salėje, kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjas paskelbė sprendimą, kad skiria jam 4500 litų baudą ir automobilio Mercedes Benz, v. Nr.(duomenys neskelbtini) konfiskaciją. Jis išklausė sprendimą, atsakė teisėjui K., kad sprendimą suprato, pasiėmė sprendimo kopiją. Nei tą dieną, nei dieną prieš tai ar kitu metu jis nesakė teisėjui M. K., kad dėl tos bylos bendravo su advokatu A. J.. Be teisėjo M. K. ir policijos pareigūno N. G., kiti asmenys nežinojo, kad jis prašė advokato A. J., kad jis, atstovaudamas administracinėje byloje, padėtų pasiekti, kad nebūtų konfiskuota minima transporto priemone. O tai, kad A. J. jis perdavė 2900 eurų, be jo ir A. J. niekas nežino. A. J. padavė ne litus, o eurus, kadangi litų neturėjo, o J. sutiko sutartą sumą priimti eurais. Šiuos 2900eurų jis A. J. perdavė turėdamas vieną tikslą - kad jis, kaip advokatas atstovautų jį jo administracinėje byloje (1 t., 43-45 b. l.);

2013-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini) teismo patalpose, esančioje (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), rasta 15 vienetų 200 litų nominalo piniginių banknotų, taip pat administracinio teisės pažeidimo byla dėl V. V. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. Rastos piniginės kupiūros paimtos, padaryta apžiūrėtos administracinės bylos kopija (1 t., 7-40 b. l.);

2013-05-02 piniginių banknotų ir dokumentų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2013-04-29 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėjus iš (duomenys neskelbtini) teismo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabineto, paimtą voką ir jame esančius piniginius banknotus nustatyta, kad vokas yra baltos spalvos. Jame yra 15 (penkiolika) vienetų piniginių banknotų, kurių serijos ir numeriai: AH4534269, AG2726510, AH4534268, AH4816124, AH4656452, AD6398105, AG2366636, AF3163267, AJ0564360, AK0382555, E7989162, AE6790282, AF9756584, AJ1077382, AG3430852. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) teismo 2013-05-02 raštu Nr. 5049 pateiktus dokumentus nustatyta, kad pateikta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje yra sunumeruoti 34 lapai. Ant viršelio užrašyta: „Administracinio teisės pažeidimo byla"; „V. V."; „LR ATPK 130² str." Medžiaga gauta 2013-04-24, išnagrinėta 2013-04-30". Byloje yra 2013-04-30 (duomenys neskelbtini) teismo „Nutarimas Lietuvos Respublikos vardu", kurio rezoliucinėje dalyje rašoma: „pripažinti V. V. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 4500,00 Lt dydžio baudą su UAB (duomenys neskelbtini)" priklausančios transporto priemonės „Mercedes Benz G270", v. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu" (1 t., 77-107 b. l.);

2013-04-29 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas A. J. ir M. K. 2013-04-29 susitikimas, kurio metu A. J. duoda M. K. 3000 Lt kyšį prašydamas priimti neteisėtą, V. V. palankų sprendimą administracinėje byloje (1 t., 55-57 b. l.).

Administracinė byla, iškelta V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. ( 1t., 80-114 b.l.).

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo A. J. parodymus, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo A. J. kaltė visiškai įrodyta. A. J. parodymai, liudytojų M. K., N. G., V. V. parodymai, administracinė V. V. byla, akistatos, įvykio vietos, piniginių banknotų ir dokumentų apžiūros bei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys liudija, kad A. J. 2013-04-25 tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį, tai yra 3000 Lt, 15 vienetų 200 litų nominalo piniginių kupiūrų, teisėjui, siekdamas jo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tai yra kad teisėjas, nagrinėdamas V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. ir spręsdamas V. V. administracinės atsakomybės klausimą, neskirtų vienos iš įstatyme numatytų nuobaudų, tai yra automobilio konfiskavimo, kas pagal įstatymą buvo imperatyviai nustatyta ( LR ATPK 30¹ str. 2d. 2007 12 13d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) ir tokiu būdu, vykdydamas savo įgaliojimus, neteisėtai veiktų. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į kyšio vertę, t.y. tai, kad jis viršija 1 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, bei į padarytos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, į tai, kad A. J. savo elgesiu siekė teisėjo neteisėto neveikimo, kad teisėjas priimtų palankų sprendimą nurodyto asmens atžvilgiu, kaltinamojo A. J. veika teisingai kvalifikuota kaip apysunkis nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu buvo pateikti kaltinamojo A. J. ir jo sutuoktinės Z. J. prašymai taikyti A. J. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ji sutinka būti jo laiduotoja.

Z. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. J. pažįsta 35 m., jį žino kaip dorą, gerą, sąžiningą, tvarkingą, protingą ir visokį kitokį gerą žmogų. Susipažino dar tuomet, kai jis buvo technikumo moksleivis, jos paragintas jis baigė aukštąjį mokslą, užaugino kartu porą dorų vaikų, kurie yra dori ir sąžiningi, jie baigė mokslus, dabar dirba. Ir į darželio, ir į mokyklos susirinkimus dėl vaikų eidavo kartu su vyru, jis visada rūpinosi savo šeima, vaikais. Žino jį kaip milicininką, policininką, apsaugos darbuotoją. Visi žmonės jį vertina kaip dorą žmogų. Jie kaip šeima dalyvauja visuose kultūriniuose renginiuose, domisi šalies gyvenimu, rajono, seniūnijos gyvenimu, dalyvauja socialiniuose projektuose. Jos vyras yra neabejingas labdarai, dažnai į jį kreipiasi vaikai, visuomeninės organizacijos prašydami paramos. (duomenys neskelbtini) yra labdaros fondas „(duomenys neskelbtini)“, kuriam jos vyras dažnai teigia paramą. Ji dirba socialinį darbą, vadovauja socialinių paslaugų tarnybai (duomenys neskelbtini), yra direktorės pareigose. Jos tiesioginis darbas susijęs su labdaringa veikla, socialiniais projektais. Į juos įtraukia ne tik vyrą, bet ir vaikus. Vyras daug padėjo jų tarnybai įsteigiant vaikų dienos centrą. Yra tvarkinga, drausminių nuobaudų neturėjusi, su vyru kartu gyvena nuosavame name. Juos gerbia kaimynai, bendradarbiai, kolegos. Jos pajamos per mėnesį yra 2700 Lt. Bendros šeimos pajamos per mėnesį yra apie 4000 Lt. Bankams įsipareigojimų neturi, tačiau vyras turi sveikatos problemų dėl skrandžio. Žinia apie tai, kas atsitiko jos vyrui buvo šokiruojanti, to nesitikėjo, gailisi, kad taip įvyko, užjaučia jį, tokį atsitikimą vertina kritiškai, supranta, kad tai yra negerai, o šis įvykis atsilieps jai ir vaikams, kurie taip pat išgyvena dėl tėvelio. Tačiau jie jį supranta, nes norėjo padėti neįgaliam asmeniui, ir tiki, kad taip pasielgė tik vieną kartą. Vyrą pažįsta, kad ateityje nebūtų tokių veiksmų, ji domėsis jo darbu, nuotaikų kaita, žiūrės, kad nebūtų toks empatiškas. Vyras pažinojo V. V. kaip buvusį kaimyną, žino, kaip jis tapo neįgalus. Atsižvelgiant į teigiamas A. J. savybes prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą be užstato, tačiau jei būtų sprendimas kitoks - yra pasiruošus sumokėti ir užstatą. Laiduoja už vyrą, kad jis nusikaltimų nebepadarys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą taikyti minėtą kodekso straipsnį kaltininko atžvilgiu bei kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.

Teismas šiuo atveju nustatė, jog formaliai yra sąlygos, numatytos LR BK 40 str. dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojos asmenybė atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau A. J. nors ir nusikalto pirmą kartą, tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, veika buvo atliekama laikotarpyje nuo 2013-04-25d. iki 2013-04-29d. atliekant ištisą seką veiksmų, kurių visuma sudaro vieningą tęstinę veiką. Įstatymas nedraudžia atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika buvo tęstinė. BK 40 str. nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas. A. J. padaryta nusikalstama veika atitinka nurodytas aplinkybes, todėl galima būtų laikyti, kad yra viena iš būtinų sąlygų, numatytų LR BK 40 str. 2d. 1p., norint taikyti jo atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-82/2010, jeigu kvalifikavimo požiūriu padaryta tęstinė veika vertinama kaip vienas nusikaltimas ir tuo pagrindu laikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tai tokia teisinė išvada neturėtų užgožti šios veikos ypatybių svarbos. Ypač šios sąlygos nederėtų suabsoliutinti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Šiuo atveju teismas pripažįsta, jog A. J. padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, tačiau teismas atsižvelgia į šios veikos ypatybių svarbą. Nusikalstama veika buvo daroma kryptingai ir tikslingai asmens, žinančio ir turinčio pagal savo profesiją garbingai saugoti esminius teisinės valstybės pamatus, šios nusikalstamos veikos padarymas pakerta visuomenės pasitikėjimą teisinėmis institucijomis, sukelia nepagrįstas prielaidas manymui dėl galimybės netinkamo teisingumo principo valstybėje įgyvendinimo, šios nusikalstamos veikos negalime prilyginti vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo, didelio įžūlumo bruožų, todėl teismo nuomone A. J. įvykdytas nusikaltimas savo faktiniu turiniu yra toks, kad šiuo atveju taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, negalima.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone nėra pagrindo konstatuoti esant absoliutų visų įstatymo numatytų sąlygų egzistavimą, norint taikyti A. J. atžvilgiu BK 40 str. nuostatas. Teismo nuomone, nei teigiamai charakterizuojama A. J. asmenybė, nei aukščiau išdėstytos aplinkybės nepaneigia A. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio bei visuomeninės reikšmės. Todėl, darytina išvada, kad A. J. atžvilgiu taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų ne tik nepasiekti bausmės tikslai, bet ir būtų neįgyvendinti teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai.

Teismas, paskirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, jo asmenybę, elgesį iki ir po veikos padarymo. Kaltinamasis A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad A. J. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. yra neteistas (142 b. l.), charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (141 b. l.), dirba (duomenys neskelbtini) advokatų kontoroje, advokatu, Lietuvos advokatūros charakterizuojamas teigiamai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jokių asmenį neigiamai charakterizuojančių duomenų tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos, todėl tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. J. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą, artimą minimaliai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir būtų pasiekti bausmės tikslai numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str..

Į bausmės laiką įskaitytina: laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2013-04-29, 17.15 val., iki 2013-05-02 (4 paros) (161-162, 170-171 b. l.).

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais: nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. K., gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), N. G., gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (171-173 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vokas su kompaktiniu disku ir vaizdo kasete, esantis prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);

- 15 (penkiolika) vienetų 200 Lt (dviejų šimtų litų) kupiūrų, laikomų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje (116 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 426-432 str. str., 273 str., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 6-7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę baudą 100 MGL (13000 Lt., trylika tūkstančių litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, A. J. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-04-29, 17.15 val., iki 2013-05-02, keturias paras, prilyginant jį 8 (aštuonių) MGL dydžio baudai ir laikyti, jog A. J. yra sumokėjęs 1040 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt litų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, su įpareigojimais: nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. K., gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), N. G., gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voką su kompaktiniu disku ir vaizdo kasete, esančius voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

- 15 (penkiolika) vienetų 200 Lt (dviejų šimtų litų) kupiūrų, laikomų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.