Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 100 MGL dydžių bauda (trylikos tūkstančių litų).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, A. J. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 29 d. 17.15 val. iki 2013 m. gegužės 2 d. – keturios paros, prilyginant 8 MGL dydžio baudai, vertinant, kad A. J. yra sumokėjęs 1040 Lt.

15 (penkiolika) vienetų 200 Lt (dviejų šimtų litų) kupiūrų, laikomų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas už tai, kad tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2013 m. balandžio 25 d., apie 9 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjo M. K. paprašė, kad jis, vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. nagrinėdamas V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, priimtų neteisėtą, V. V. palankų sprendimą – spręsdamas V. V. administracinės atsakomybės klausimą, kaip vienos iš nuobaudų neskirtų transporto priemonės ,,Mercedes Benz G270“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, ir siekdamas pageidaujamo teisėjo sprendimo, tiesiogiai pasiūlė teisėjui M. K. už pageidaujamą paslaugą atsilyginti, pasiūlydamas jam neįvardyto dydžio kyšį. Po to A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas pirmiau minėtų tikslų, 2013 m. balandžio 29 d. 17.09 val. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), davė 3000 Lt kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad teisėjas M. K., nagrinėdamas V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, ir spręsdamas V. V. administracinės atsakomybės klausimą kaip vienos iš nuobaudų, neskirtų transporto priemonės ,,Mercedes Benz G270“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir taip, vykdydamas savo įgaliojimus, neteisėtai veiktų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, BPK 303 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos Z. J. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui.

Skunde nurodo manantis, kad šioje baudžiamoje byloje yra visos sąlygos bei pagrindai taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas: jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, praeityje nėra teistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už kokias nors padarytas nusikalstamas veikas, viso proceso metu visiškai pripažino savo kaltę, išsamiai išdėstė visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimu nepadarė jokios turtinės žalos. Taip pat nurodo, kad teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo formalias sąlygas dėl BK 40 straipsnio taikymo, tačiau suklydo vertindamas nusikalstamą veiką – kad negalima jo įvykdytos nusikalstamos veikos prilyginti vienkartiniam nusikalstamam poelgiui. Nuteistasis pažymi, kad visi jo atlikti nusikalstami veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus požymius, o teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tokiomis frazėmis kaip „ypatingas užmojis“, „didelio įžūlumo bruožai“, kurių nemotyvavo jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nors tokių aplinkybių nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apelianto įsitikinimu, teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje prieštarauja pats sau – pirmiau nurodo, jog „formaliai yra sąlygos, numatytos BK 40 str.“, „laiduotojos asmenybė atitinka nustatytus reikalavimus“, tačiau toliau dėsto, „jog nėra pagrindo konstatuoti esant absoliutų visų įstatymo numatytų sąlygų egzistavimo“. Todėl iš teismo motyvuojamos dalies nuteistajam yra neaišku, kurių BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, siekiant jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nėra. Nuteistojo nuomone, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, jis praktiškai neteks darbo, o kartu ir vienintelio savo pragyvenimo šaltinio, o persikvalifikuoti ir susirasti kitą darbą, atsižvelgiant į jo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), būtų praktiškai neįmanoma. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl jo teistumo gali nukentėti ir jo dukra, kuri yra baigusi (duomenys neskelbtini) universiteto teisės magistro studijas ir dabar tame pačiame universitete studijuoja mediacijos magistrantūroje, todėl teigia, kad jo teistumas gali kliudyti dukrai siekti karjeros. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai neatsižvelgė ir nevertino jį charakterizuojančių duomenų – per gana ilgą savo darbinę ir profesinę veiklą (nuo (duomenys neskelbtini) metų –(duomenys neskelbtini) metai) visą laiką buvo charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas, komunikabilus, skatintas ir niekada neturėjęs drausminių nuobaudų, nuo (duomenys neskelbtini) metų pradėjęs tarnybą vidaus reikalų sistemoje nuo žemiausios grandies, (duomenys neskelbtini) metais tarnybą baigė vykdydamas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato komisaro inspektoriaus kadrų ir socialiniams klausimams pareigas, tarnaudamas vidaus reikalų sistemoje, (duomenys neskelbtini) metais įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą ir (duomenys neskelbtini) metais neakivaizdiniu būdu baigė šio universiteto teisės specialybės kursą, ir valstybinės egzaminų komisijos sprendimu jam buvo suteikta teisininko kvalifikacija, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų jam teko vadovauti UAB „M. n. saugos t.“ 180-ies žmonių kolektyvui, nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio 30 d. (atlikęs 1-erių metų advokato padėjėjo praktiką), kai buvo įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir pradėjo verstis advokato veikla, per (duomenys neskelbtini) metus dėl jo nebuvo gauta jokių skundų, nebuvo iškelta drausminių bylų, pagal su (duomenys neskelbtini) VGTPT sudarytą sutartį nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose nuo 2005 m. gegužės 30 d., aptarnaudamas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) rajono ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismus ir atstovaudamas įtariamiesiems, kaltinamiesiems bei nukentėjusiesiems baudžiamosiose bylose, turi gana didelį darbo krūvį: 2010 metais jam buvo paskirtos 269 baudžiamosios bylos, 2011 metais – 216, o 2012 metais – 221 baudžiamoji byla, jo advokato veikla teikiant antrinę teisinę pagalbą vertinama gerai. Taip pat nurodo, kad jo šeima tvarkinga ir darbšti, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta jo charakteristika, per visą advokato vykdomos individualios veiklos laikotarpį valstybei sumokėjo apie 150000,00 Lt mokesčių. Dėl to, kas paminėta, apeliantas mano, kad visi duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, socialinius ryšius ir elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, sudaro prielaidas išvadai, kad jo resocializacija galima be bausmės jam paskyrimo – atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 40 straipsnį, skiriant įmoką (pvz., 100 MGL) į asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, fondą. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 227 straipsnio sudėtis – formali, todėl vertintina, jog nusikalstama veika buvo baigta po pasiūlymo papirkti tarnautoją ir jo nusikaltimas laikytinas baigtu jau 2013 m. balandžio 25 d., todėl teigia, kad teismo vertinimas, jog buvo padaryta tęstinė veika, yra priešinga įstatymui ir faktinėms bylos aplinkybėms. Apibendrindamas tai, kas paminėta, nurodo manantis, kad esant visoms sąlygoms ir pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje, jam laidavimo institutas nebuvo pritaikytas būtent dėl jo darbo pobūdžio, t. y. jo teisė būti atleistam nuo atsakomybės pagal laidavimą buvo suvaržyta dėl socialinės padėties, o tai akivaizdžiai yra priešinga teisei. Be to, apeliantui iš teismo motyvų nėra aišku, kokios yra absoliučios BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, kur jos reglamentuojamos ir kokių sąlygų egzistavimo pasigedo teismas, nepriėmęs sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant sutuoktinės Z. J. prašymui.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla A. J. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 2 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad A. J. tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatydamas A. J. atliktų veiksmų atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, nepagrįstai sprendė, kad A. J. įvykdytas nusikaltimas savo faktiniu turiniu yra toks, kad šiuo atveju taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalima.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – Z. J. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui.

Tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo pateikti A. J. ir jo sutuoktinės Z. J. prašymai taikyti A. J. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Z. J. atsakomybėn pagal laidavimą.

Konkrečiu atveju, įvertinus visus bylos duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimo – A. J. viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio, tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, anksčiau nebuvo teisiamas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, iš esmės charakterizuojamas tik teigiamai, todėl, kolegijos vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų egzistavimas šioje byloje nustatytas neginčijamai. Nagrinėjamoje byloje esminis klausimas yra tas, ar yra BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Darydama anksčiau išdėstytas išvadas, kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje šioje byloje išreikšta pozicija, į kurią privalu atsižvelgti bylą iš naujo nagrinėjant teisme (BPK 386 str. 2 d.).

Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismui pateiktas laiduotojos – Z. J. prašymas perduoti kaltininką laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą. Šiame prašyme nurodyta, kad dėl jos vyro A. J. atliktų neteisėtų veiksmų, kurie buvo plačiai paviešinti žiniasklaidos priemonėse, buvo pakenkta teismų autoritetui ir visai teisėsaugos sistemai, pažemintas Lietuvos (duomenys neskelbtini) geras vardas. Sutuoktinio padarytus nusikalstamus veiksmus ji vertina labai kritiškai ir tikrai jo neteisina, priešingai – jam sugrįžus iš (duomenys neskelbtini) areštinės, kurioje jis praleido 5-ias paras, ji pakvietė dukrą, sūnų ir šeimos rate pasmerkė tokį jo nepateisinamą elgesį, išsakė savo patirtus išgyvenimus, kurie iš esmės pakeitė jų šeimos gyvenimą, vaikai išreiškė nusivylimą savo tėvu, kuris jiems visą gyvenimą buvo autoritetas, išsakė priekaištus: kodėl darydamas tokį nusikaltimą, nepagalvojo apie savo pačius artimiausius ir brangiausius žmones ir kaip tai atsilieps jų tolimesniam gyvenimui, ypač dukrai A., kuri yra baigusi (duomenys neskelbtini) universiteto, teisės magistro studijas, dirba teisininke ir siekia karjeros. Tačiau taip pat, kaip šeima, užtikrino, jog visada bus kartu ir padės jam atsitiesti, matė, kad dėl savo neapgalvotų neteisėtų veiksmų A. J. labai išgyvena, atsiprašė jų visų ir užtikrino, kad gyvenime daugiau tikrai nedarys jokių nusikaltimų. Z. J. nurodo mananti, kad dėl savo darbinės, visuomeninės veiklos ir asmeninių savybių tikrai yra verta pasitikėjimo, kad būtų teismo pripažinta tinkama laiduotoja: niekada nėra teista ir jos atžvilgiu per visą gyvenimą nėra buvęs atliekamas joks ikiteisminis tyrimas, nėra bausta ir administracine tvarka, nėra sirgusi ir nėra įrašyta į (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro įskaitą (2 t., 23–39 b. l.), turi bendrą (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą, darbinę veiklą pradėjo iš kart baigusi vidurinę mokyklą, įsidarbino mokykloje mokytoja, turi aukštąjį pedagoginį išlavinimą, (duomenys neskelbtini) metų pedagoginio darbo stažą, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) nakvynės namų direktorės pareigas, dirbdama rūpinosi laikinos gyvenamosios vietos suteikimu grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, socialinės reabilitacijos įstaigų, nukentėjusiems nuo smurto ir kitiems asmenims, teikė projektus Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, dalyvavo tarptautiniame NOPUS projekte (Švedija, Olandija, Suomija, Norvegija, Estija, Latvija, Lietuva), kurio metu buvo pasidalyta socialinio darbo patirtimi, projekto partneriai lankėsi (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose. Siekdama įgyti daugiau socialinio darbo žinių, įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą, kurį neakivaizdiniu būdu baigė 2002 metais ir jai buvo suteikta socialinio darbuotojo kvalifikacija – nuo 2003 metų buvo paskirta eiti (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas, kuriose iki šiol tebedirba. Turi pastovų ir mėgstamą darbą, yra teigiamai charakterizuojama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus. 2012 metais jos iniciatyva buvo įsteigtas 30-ies vietų Vaikų dienos centras socialinės rizikos šeimų vaikams ir geros valios rėmėjų lėšomis buvo suremontuotos ir įrengtos savivaldybės skirtos, tačiau tam nepritaikytos patalpos. Nuo 1997 metų dalyvauja Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos veikloje, o nuo 1998 m. iki šiol yra Lietuvos (duomenys neskelbtini) darbuotojų asociacijos Tarybos narė, Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) Įsakymu, „Dėl teritorinės socialinių darbuotojų atestacijos komisijos sudarymo“ yra paskirta (duomenys neskelbtini) teritorinio pakomisio nare. Nuo 2011 metų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta ir iki šiol yra „socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos komisijos“ narė. Mano, kad šios jos darbinės savybės ir ilgametė patirtis padeda jai daryti tik teigiamą įtaką savo vyrui A. J., kad jis ateityje nepadarytų jokių nusikaltimų, o už aktyvų ir nuoširdų darbą yra keletą kartų paskatinta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės direktoriaus ir mero padėkos raštais, pagal galimybes dalyvauja ir visuomeninėje veikloje: nuo 2006-03-22 iki 2007-05-28 buvo išrinkta (duomenys neskelbtini) vaikų teisių gynimo organizacijos „G. v.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus valdybos pirmininke; nuo 2008 metų iki šiol yra Lietuvos (duomenys neskelbtini) draugijos (duomenys neskelbtini) filialo tarybos narė; siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į socialiai pažeidžiamiausius visuomenės narius – rizikos šeimas, fizinės bei psichinės negalios, smurtą patyrusius, grįžusius iš įkalinimo vietų, vienišus asmenis ieškančius pozityvių laisvalaikio praleidimo formų, jos iniciatyva 2010 m. kovo mėn. 9 d. buvo įkurta asociacija „B.“, kurioje vykdo pirmininkės pareigas, o į šios asociacijos veiklą pavyko pritraukti net 40 bendraminčių, į jos veiklą, jos paskatintas, aktyviai įsijungė ir jos vyras A. J.. Kartu su vyru aktyviai dalyvauja jų gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės veikloje ir jos, bei seniūnijos organizuojamuose renginiuose, tai konstatuojama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje, kurioje jos šeima įvardijama kaip tvarkinga ir darbšti, išauginusi du, dabar jau pilnamečius vaikus: dukrą A. - gimusią (duomenys neskelbtini) metais ir sūnų D. – gimusį (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracija 2014 m. vasario 16 d. yra pareiškusi ir įteikusi padėkos raštą už suteiktą paramą kultūriniams renginiams ir už pagalbą įsigyjant knygas, svarbias (duomenys neskelbtini) istorijai. Dėl visų išdėstytų duomenų Z. J., kaip galima laiduotoja, nurodo, kad pagal jos asmenį charakterizuojančius ir teismui pateiktus tai patvirtinančius dokumentus, pagal jos asmenines ir dalykines savybes ji yra verta teismo pasitikėjimo. Smerkdama savo vyrą A. J. dėl jo padaryto nusikaltimo, ji įsipareigoja ir užtikrina, kad būdama su vyru susieta artimais ryšiais, dės visas pastangas, jog ateityje jis nepadarytų jokių nusikaltimų. Taip pat nurodo, kad nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios, darė tik teigiamą įtaką, savo asmeniniu pavyzdžiu paskatino A. J. mokytis, patarė stoti į (duomenys neskelbtini) Valstybinio universiteto teisės fakultetą, kurį jis sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) metais, esant jos pritarimui ir padrąsinimui nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo įrašytas į (duomenys neskelbtini) padėjėjų sąrašą, o (duomenys neskelbtini) tapo (duomenys neskelbtini) ir iki nusikaltimo padarymo sėkmingai dirbo mėgstamą darbą, o ji iš pažįstamų girdėdavo tik gerus atsiliepimus apie savo vyro profesinę veiklą ir niekada nebūtų patikėjusi, kad jis galėtų padaryti tokį nusikaltimą. Atkreipia dėmesį, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžio, kuriuo jos vyras A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, ji darė jam tik teigiamą įtaką jų kasdieniniame bendravime, kiekvieną dieną žinodavo, kur, kokiu laiku jis yra, kuo užsiima, nors ir negalėdama tiesiogiai kištis į jo darbą, vos ne kiekvieną dieną prašydavo jo, kad nepažeistų įstatymų ir kad jiems netektų iš naujo išgyventi tai, ką patyrė jų šeima. Dar didesnį dėmesį tam skyrė po Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nuosprendžio, kuriuo jos vyras buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ji buvo paskirta laiduotoja. Ir nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-05-20 nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, tačiau ji iki šiol jaučia pareigą rūpintis savo vyru, iki šiol daro tik teigiamą įtaką ir ateityje tai darys per jų kasdieninį bendravimą: kartu kiekvieną darbo dieną vienu automobiliu išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) mstl. į (duomenys neskelbtini), jis nuveža ją į darbo vietą ir pats važiuoja į kontorą ar teismą, pietauja kartu, į namus grįžta taip pat kartu, visą laisvalaikį, savaitgalius ir atostogas leidžia kartu, lanko vaikus ir anūkus, nuolat kalbasi, dažnai prisimena jo padarytą nusikaltimą, ji mato, kaip jis išgyvena, sielojasi ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jos paskatintas prieš praėjusių metų Šv. Kalėdas nuvežė ir grąžino visus pinigus dabar jau amžinatilsį V. V.. Nurodo, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau daugiau kaip metai laiko, tačiau jos šeimai vis dar sunkus laikotarpis, nors ji tikisi, kad abiejų bendrų pastangų dėka jos vyras tikrai atsities ir sąžiningu darbu išpirks savo kaltę. Per šį laikotarpį A. J. nepadarė jokio naujo nusikaltimo, net nėra padaręs ir administracinio teisės pažeidimo, gerai supranta, kad padarius naują nusikaltimą galbūt visiškai sužlugtų jo ir jų šeimos gyvenimas. Nurodyta, kad esant teismo sprendimui dėl laidavimo su piniginiu užstatu ji įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą iki nurodytos datos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžiu metu buvo apklausta pretendentė į laiduotojus Z. J., ji parodė, kad ji neteisina savo vyro A. J. įvykdytos nusikalstamos veikos, priešingai – smerkia jį, supranta, kad jos vyras padarė didelį nusikaltimą, pažemino advokato vardą, sumenkino žmonių pasitikėjimą teisėsaugos sistema. Taip pat nurodė, kad jos vyro padarytas nusikaltimas labai atsiliepė šeimos gyvenimui, nes jos vyras, darydamas šį nusikaltimą, buvo pamiršęs savo šeimą, dukrą, sūnų, ją ir kad jie apie tą įvykį daug kalbėjo. Ir nors praėjo jau metai, tačiau nėra tos dienos, kad jie neišgyventų tos nusikalstamos veikos, o ir jam pačiam yra labai sunku. Parodė, kad ji su vyru pragyveno kartu trisdešimt kelis metus, o ji jam visada buvo pavyzdys, tik jos paraginimu jis įstojo ir baigė (duomenys neskelbtini) universiteto teisės fakultetą. Visas darbines ir profesines šventes leisdavo kartu, visi aplinkiniai juos matė kaip darnią šeimą, jam skyrė aukštas pareigas tiek milicijoje, tiek policijoje, tiek išėjus į pensiją, jis susirado (duomenys neskelbtini) gamykloje darbą (duomenys neskelbtini) viršininku. Visi sprendimai buvo daromi su jos pagalba, su jos įtaka, su vyru jie visada tarpusavyje tardavosi, jos žodis jam svarbus. Išėjus į pensiją jis norėjo pensininkauti, tačiau pakalbėjus, kad garbingas diplomas dulkės lentynoje padėtas, abu ieškojo kelių, būdų, kam galėtų jis būti (duomenys neskelbtini) padėjėjas. Važiavo, džiaugėsi, kartu kūrė kontorą, ją atidarė, prisižadėjo tvarkingai dirbti. Z. J. teigimu, ji žino kiekvieną vyro žingsnį, kartu keliasi, kartu gulasi, kartu važiuoja į darbą, kiekvieną dieną jis visada praneša, kokiame teisme bus byloje, kada važiuos į tardymo izoliatorių į apklausą. Žino jo darbotvarkę, kokiame mieste, ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) bus teismas, susiskambina per dieną po kelis kartus, visada pietauja kartu, vakare aptaria darbus. Taip pat parodė, kad per šiuos metus nėra tos dienos, kad neprisimintų tos nusikalstamos veikos ir neaptartų, o jei kažkas paskambina ar su kažkuo susitinka, žino kiekvieną jo žingsnį, ir apie ką kalbėjo, ir kas bus rytoj, kas bus už savaitės. Žino jo laisvalaikį ir visą laiką būna kartu. Bendraudavo ir iki 2013-04-25, o dabar – dar labiau, daugiau jam dėmesio skiria, ji griežtesnė, reiklesnė. Šeimoje tai buvo tragedija. Z. J. teigia, kad ji gali galvą guldyti, kad jis daugiau tokių dalykų nekartos, ir ji mano, kad jos išsilavinimai, darbo patirtis, teorinės žinios, įgytos seminarų metu, išvykos į panašias įstaigas, turėtų padaryti įtaką A. J.. Parodė mananti, kad ji tinka būti laiduotoja – 20 metų dirba (duomenys neskelbtini) darbą, dirbo (duomenys neskelbtini) namuose su grįžusiais iš įkalinimo vietų asmenimis, kad jie nebesuklystų, socializuotųsi ir grįžtų į normalią visuomenę, susirastų darbus. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) namuose nedirba, dirba (duomenys neskelbtini) tarnyboje, dirba su rizikos šeimomis, jos darbo ir kolektyvo darbo dėka nuo 2006 metų apie 200 šeimų išbraukta iš socialinės rizikos sąrašų. Todėl mano, kad savo turima patirtimi gali būti pavyzdžiu ir daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui ir neturint teisininko diplomo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vertindamas visus Z. J. pateiktus duomenis, kurie atitinka anksčiau nurodytą Z. J. charakterizuojančią medžiagą, jos teigiamas asmenines ir socialines savybes, jos, kaip ilgametės apelianto sutuoktinės, parodymus apie jos vyro įvykdytą nusikalstamą veiką, jo neteisėto elgesio pasmerkimą, to padarinius, kurie atsiliepė ne tik atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. J., bet ir visai jo šeimai, jos siekį kontroliuoti ir kontroliavimą kasdienę savo vyro veiklą – tiek darbinę, tiek asmeninę, nuolatinį bendravimą, jo dienotvarkės, kiekvieno jo žingsnio žinojimą, kur, su kuo ir apie ką kalbėjo jis, jos galimybes ir darbinę patirtį tai daryti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad niekas kitas, kaip tik apelianto žmona Z. J., negalėtų daryti pastarajam geresnio teigiamo auklėjamojo poveikio, kad ir (duomenys neskelbtini) dirbantis asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Visa tai, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pretendentė į laiduotojus Z. J., dėl savo asmeninių savybių, darbinės patirties, siekio, noro ir galimybės kontroliuoti kasdienį apelianto elgesį ir daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui A. J., yra verta teismo pasitikėjimo ir tik ji gali daryti teigiamą realią įtaką A. J.. Todėl pripažintina, kad Z. J. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl ji skirtina A. J. laiduotoja.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra ir teisinis pagrindas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant, ar A. J. skirtinas laidavimas su užstatu, ar be, atsižvelgiama, kad Z. J. savo prašyme perduoti kaltininką laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą nurodė, kad ji įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą iki nurodytos datos. Todėl A. J. laidavimas skirtinas su 100 MGL dydžių (13 000 Lt) užstatu, nustatant maksimalų 3 (trejų) metų laidavimo terminą.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, pasisakydamas dėl negalimumo A. J. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nurodė, kad nei teigiamai charakterizuojama A. J. asmenybė, nei anksčiau išdėstytos aplinkybės nepaneigia A. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio bei visuomeninės reikšmės, nors A. J. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje, savaime nereiškia ir jokiu būdu nerodo didesnio kaltininko pavojingumo nei kiti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti nusikaltimai, nes tokios veikos didesnis pavojingumo pobūdis bei visuomeninė reikšmė savaime nėra užprogramuota BK 227 straipsnio dispozicijoje. Todėl tokie pirmosios instancijos teismo argumentai laikytini nepagrįstais.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuriam taikomas BK 40 straipsnis, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir ypač teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, nepaisant to, kad teisinė priemonė BK 40 straipsnyje yra įvardyta kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tam tikra dalimi ši atsakomybė vis dėlto yra įgyvendinama.

Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. J. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžių bauda (trylikos tūkstančių litų), naikintina, o A. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. J. skirtina 25 MGL (3250 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 100 MGL dydžių bauda (trylikos tūkstančių litų), panaikinti.

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą Z. J. atsakomybei su 100 MGL dydžių (13 000 Lt) užstatu, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. J. nutraukti.

Užstatą nurodyti sumokėti į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT137300010002407653, esančią AB „Swedbank“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. J. paskirti 25 MGL (3250 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.