- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2-323-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01646-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- A.S.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 2.5.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „LITECHNIKA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „V. Kononenkos administratorių biuras“, ieškinį atsakovui A.S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – V. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškinio ir atsiliepimų argumentai
1. Ieškovė Bankrutuojanti UAB „LITECHNIKA“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „V. Kononenkos administratorių biuras“, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. S. 539 787 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3341-794/2019 iškėlė UAB ,,LITECHNIKA“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė MB „V.Kononenkos administratorių biuras“.
Atsiliepimas
3. Administratorius nustatė, kad UAB „LITECHNIKA“ juridinių asmenų registre įregistruota 2010-08-24. Įmonės vadovais buvo: laikotarpiu nuo 2010-08-19 iki 2018-10-12 – A. S.; laikotarpiu nuo 2018-10-19 iki bankroto bylos iškėlimo 2019-06-14 – V. V. (Rusijos pilietis), kurie įmonės vadovavimo laikotarpiu buvo ir įmonės akcininkais. Su paskutiniu įmonės vadovu administratoriui susisiekti nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2018 metais įmonėje dirbo 7 darbuotojai, paskutiniai darbuotojai atleisti 2018-11-06. Įmonėje nuo 2018-11-06 nedirbo ir socialiniu draudimu nebuvo draudžiami jokie asmenys.
4. 2018-10-12 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 18/10/12 V. V. nuo 2018-10-12 iš UAB „LITECHNIKA” direktoriaus pareigų atleido A. S., bei nuo 2018-10-12 naujuoju UAB „LITECHNIKA” direktoriumi paskyrė V. V., tačiau pastarasis faktiškai nėjo įmonės vadovo pareigų.
5. Administratorius nustatė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui paskutinį kartą buvo pateikti tik už 2017 metus. 2014 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 142 040 Eur, o įsipareigojimų - 138 254 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 138 254 Eur. 2015 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 188 994 Eur, o įsipareigojimų – 182 045 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai -182 045 Eur. 2016 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo turto 360 239 Eur, tuo tarpu įsipareigojimų – 417 515 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 417 515 Eur. 2017 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo turto 430 778 Eur, o įsipareigojimų – 539 787 Eur, tame tarpe per vienus metus mokėtinos sumos sudarė 539 787 Eur.
6. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai.
7. Administratoriaus tvirtinimu, balanso duomenimis bendrovė nemokia tapo dar 2014 metais, nes 2014-12-31 bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl nemokumo atsiradimo momentu laikytina 2015-01-01. Nuo 2015-01-01 atsakovui atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas nurodytos įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė. Toks pastarojo elgesys vertintinas kaip neteisėtas neveikimas.
8. Vėlesni balansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas nemokios įmonės nuostolingos veiklos nenutraukė, o priešingai, kasmet didino įmonės įsipareigojimus kreditoriams. Paskutinio bendrovės balanso duomenimis, bendrovės turimų skolinių įsipareigojimų suma sudarė 539 787 Eur, ir padengti jos bendrovės turtu nebuvo galimybės, todėl ši suma yra laikytina bendrovės ir jos kreditorių patirta žala, kurią, sutinkamai su ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, privalo atlyginti atsakovas.
9. Atsakovas atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio argumentais, kad bendrovė jau nuo 2015-01-01 buvo nemoki. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant dėl įmonės nemokumo yra vertinami ne visi įmonės įsipareigojimai, o tik pradelsti. Tuo tarpu administratorius visas išvadas dėl ieškovės (ne)mokumo daro remdamasis ne pradelstais, o visais įmonės atitinkamo laikotarpio įsipareigojimais, kas savaime paneigia jo daromų išvadų dėl ieškovės (ne)mokumo momento pagrįstumą. Bendrovė per visą atsakovo vadovavimo jai laikotarpį vykdė ūkinę - komercinę veiklą, jos nebuvo nutraukusi ar sustabdžiusi. Ieškovė vykdė įsipareigojimus kreditoriams, mokėjo mokesčius valstybei bei atlyginimus darbuotojams iki jo atleidimo iš pareigų. Jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo teisminių ginčų su jo vadovaujama įmone, nebuvo vykdomi išiekojimai priverstine tvarka. Ginčo situacijos vertinimo nekeičia ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad ieškovė 2014 metais, o po to - ir 2016 - 2017 metais veikė nuostolingai, nes teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovas neprivalo užtikrinti, kad įmonė veiktų pelningai, nes kartais dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių tai objektyviai neįmanoma. Įmonės vadovas tik privalo organizuoti įmonės veiklą taip, kad ši veikla atitiktų protingo verslininko standartą.
11. Dublike ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai yra įskaityti į balansinius įmonės įsipareigojimus. Administratoriui įmonės dokumentai nebuvo perduoti, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas. Tačiau viešais atsakovo registrui teiktais duomenimis įmonės įsipareigojimai kreditoriams nuosekliai augo. Pelno / nuostolių ataskaitų duomenys patvirtina, kad 2014 metais bendrovė patyrė 4 476 Eur nuostolio, 2015 metais veikė pelningai – gavo 3 163 Eur pelno, 2016 metais turėjo 64 225 Eur nuostolio, o per 2017 metus – 51 733 Eur nuostolio. Aptarti duomenys patvirtina, kad bendrovė nepajėgė padengti trumpalaikių įsipareigojimų, dirbo nuostolingai, įsipareigojimai kreditoriams nuolat augo, kol įsipareigijimų suma viršijo turimo turto vertę. Taigi bendrovė aiškiai buvo nemokumo būsenoje, dėl ko vadovas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą.
12. Ieškovės tvirtinimu, aplinkybę, kad įmonė buvo nemokumo būsenoje patvirtina ir tai, kad atsakovas, galimai siekdamas išvengti atsakomybės prieš kreditorius, perleido įmonės akcijas asmeniui, kaip aiškėja, nei neketinusiam vykdyti veiklos. Be to, asmuo (ne Lietuvos Respublikos pilietis), kuriam neva perduotas turtas ir dokumentai, galimai yra fiktyvus: šio asmens nurodytas adresas neegzistuoja, jis nėra kreipęsis dėl leidimo gyventi Lietuvoje ar nacionalinės vizos išdavimo, nebuvo įdarbintas UAB „LITECHNIKA“ ir nėjo vadovo pareigų. Todėl tikėtina išvada, kad turto perleidimas tokiam asmeniui taip pat yra fiktyvus, siekiant išvengti prievolių prieš kreditorius.
13. Triplike atsakovas palaiko savo atsiliepime išdėstytą poziciją.
Šalies argumentai
14. Nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti žalos suma yra keturis su puse karto didesnė nei bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Ieškinys pareikštas aiškiai administratoriui piktnaudžiaujant savo teisėmis. Ieškovė atsakovui civilinę atsakomybę prašo taikyti už pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymą. Todėl dublike ieškovė nepagrįstai remiasi atsakovo dokumentų neperdavimo faktu, nes šis faktas ne tik nepateisina nesąžiningų atsakovo veiksmų, bet ir neturi ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė bendrovės banko sąskaitų išrašus. Taigi byloje yra daugiau duomenų nei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau ieškovė dublike visai šiais duomenimis nesivadovauja ir dėl jų nepasisako, o finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis interpretuoja neteisingai. Atsakant į ieškovės dublike nurodytus argumentus dėl ieškovės įsipareigojimų kreditoriams didėjimo bei ieškovės veiklos nuostolingumo nurodė, kad įsipareigojimų kreditoriams turėjimas yra normali verslo praktika. Šios bylos kontekste svarbūs yra pradelsti įmonės įsipareigojimai. Atkreipė demesį, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu padidėjo ne tik įsipareigojimų dydis, bet ir veiklos mastai. Ieškovės akcijų pardavimas niekaip objektyviai nepatvirtina nei nemokumo, nei ieškovės negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais. ĮBĮ pareigą kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo numatė ne akcininkui, o įmonės vadovui.
Atsiliepimas
15. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
16. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Jis procesinių dokumentų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „LITECHNIKA“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „V. Kononenkos administratorių biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2019-06-25.
18. UAB „LITECHNIKA“ juridinių asmenų registre įregistruota 2010-08-24. Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės vadovais (ir akcininkais) skirtingais laikotarpiais buvo: A. S. - nuo 2010-08-19 iki 2018-10-19; V. V. (Rusijos pilietis) - nuo 2018-10-19 iki bankroto bylos iškėlimo.
19. Administratorius bendrovės ir jos kreditorių vardu pareiškė ieškinį buvusiam įmonės vadovui A. S. už Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymo.
Dėl vadovo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymo
20. Įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir šios pareigos pažeidimo padarinius šiai bylai aktualiu laikotarpiu reglamentavo Įmonių bankroto įstatymas, galiojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
21. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo redakcija) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
22. Šiuo atveju ieškinys pareikštas ne paskutiniam buvusiam įmonės vadovui, o prieš jį buvusiam – A. S. – vadovavusiam įmonei laikotarpiu nuo 2010-08-19 iki 2018-10-12.
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, administratoriui įmonės dokumentai ir turtas nebuvo perduoti. Administratorius byloje siekia įrodyti, kad bendrovės nemokumo momentu laikytina 2015-01-01. Nurodytai aplinkybei patvirtinti ieškovas remiasi bendrovės 2014 - 2017 metų balansų duomenimis bei prie šios bylos prijungta UAB „LITECHNIKA“ bankroto bylos medžiaga.
24. Atsakovas nesutinka su ieškinio argumentais, kad bendrovės nemokumo momentas nustatytinas remiantis finansinės atskaitomybės duomenimis. Atsakovo tvirtinimu, finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra duomenų apie pradelstus įmonės įsipareigojimus, todėl, vien jais remiantis negali būti nustatytas įmonės nemokumo momentas. Teismas pripažįsta šiuos atsakovo argumentus pagrįstais.
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad remiantis išimtinai finansinės atskaitomybės dokumentais nėra galimybės nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstų įmonės įsipareigojimų, reikšmingų bendrovės nemokumui konstatatuoti. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
26. Kaip matyti iš ieškovo teiktų duomenų, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui paskutinį kartą buvo teikti tik už 2017 metus. 2014 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 142 040 Eur, o įsipareigojimų - 138 254 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 138 254 Eur. 2015 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 188 994 Eur, o įsipareigojimų – 182 045 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai -182 045 Eur. 2016 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo turto 360 239 Eur, tuo tarpu įsipareigojimų – 417 515 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 417 515 Eur. 2017 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo turto 430 778 Eur, o įsipareigojimų – 539 787 Eur, tame tarpe per vienus metus mokėtinos sumos sudarė 539 787 Eur.
27. Pelno / nuostolių ataskaitų duomenys patvirtina, kad 2014 metais bendrovė patyrė 4 476 Eur nuostolio, 2015 metais veikė pelningai – gavo 3 163 Eur pelno, 2016 metais turėjo 64 225 Eur nuostolio, o per 2017 metus patyrė 51 733 Eur nuostolio.
28. Nors remiantis vien tik aptartais duomenimis, kaip jau minėta, negalima konstatuoti bendrovės nemokumo momento, tačiau jie patvirtina jau 2016-2017 metais buvusią itin sunkią bendrovės finansinę padėtį, kuomet bendrovė patyrė didelius nuostolius, o turimu turtu (kurį išimtinai sudarė trumpalaikis turtas) padengti įmonės įsipareigojimų nebuvo galimybės (2016 metais įsipareigojimai viršijo turimą turtą 57 276 Eur suma, o 2017 metais – net daugiau kaip 100 000 Eur). Nors administratorius faktinį įmonės nemokumą įrodinėja ir 2014 metų bendrovės balansu ir pelno / nuostolių ataskaita, tvirtindamas, kad bendrovė nemokia tapo 2015-01-01, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta, nes 2015 metų fianansinės atskaitomybės duomenys patvirtina pagerėjusią bendrovės finansinę padėtį, pastarajai šiuo periodu gavus pelno.
29. Prie bylos prijungta UAB „LITECHNIKA“ bankroto bylos Nr. eB2-695-794/2020 medžiaga patvirtina, kad UAB „LITECHNIKA“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi didžiausią finansinį reikalavimą turinčio kreditoriaus UAB „Ermitažas“ iniciatyva. Bankroto byloje patvirtinti septynių kreditorių finansiniai reikalavimai viso 119 156,87 Eur sumoje: UAB „Ermitažas“ – 78 796,01 Eur; VMI prie FM – 23 940,15 Eur; VSDFV Vilniaus – 600,30 Eur; UAB „Elektrobalt“ - 1993,40 Eur; UAB „Nėgė“ – 28,51 Eur; UAB „Estila“ – 9 317,49 Eur; UAB „Legal Balance“ – 4 480,41 Eur.
30. Teismas ieškovę buvo įpareigojęs pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius kreditorinių reikalavimų dinamiką, t. y. jų atsiradimo momentą, jų didėjimą ar mažėjimą. Ieškovė šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, todėl žalos atlyginimo klausimas bus sprendžiamas vadovaujantis byloje esančiais duomenimis (CPK 178 straipsnis).
31. Bylos duomenimis UAB „Ermitažas“ kreditorinis reikalavimas 78 796,01 Eur (74 543,99 Eur skola ir 4 252,07 Eur palūkanos) kildinamas iš UAB „LITECHNIKA“ ir UAB „Ermitažas“ sutartinių įsipareigojimų. Nustatyta, kad UAB „LITECHNIKA“ (pardavėjas) ir UAB „Ermitažas“ (pirkėjas) buvo sudarę 2017-08-29 pirkimo – pardavimo sutartį. UAB „LITECHNIKA“ 2018-07-12 išrašė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180712-1 51 751,22 Eur sumai, kurios įvykdymo terminas iki 35 darbo dienų (iki 2018-08-28) bei 2018-07-12 išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180712-3 22 792,77 Eur sumai, kurios įvykdymo terminas iki 10 darbo dienų. UAB „Ermitažas“ apmokėjo UAB „LITECHNIKA“ išankstines sąskaitas, o UAB „LITECHNIKA“ neįvykdė įsipareigojimo pagal jas pateikti prekes, kurioms pateikti terminas suėjo vėliausiai iki 2018-08-12. Nurodytos bylos duomenys patvirtina, kad iš UAB „LITECHNIKA“ elektroninio pašto V. vardu (nenurodytos pareigos bei statusas) 2018-10-25 UAB „Ermitažas“ gavo elektroninį laišką, kuriuo patvirtinama, kad UAB „LITECHNIKA“ negali įvykdyti įsipareigojimo, prašant skolą išdėstyti 12 mėnesių.
32. Kreditoriaus VMI prie FM finansinis reikalavimas patvirtintas 23 940,15 Eur sumai. Kreditoriaus teiktais duomenimis visa mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018-10-31, t. y. atsakovui jau nutraukus darbinius santykius su ieškove.
33. UAB „Estila“ 9 317,49 Eur finansinis reikalavimas atsirado šio kreditoriaus išrašytų 2018-06-25, 2018-07-17, 2018-08-07 PVM sąskaitų faktūrų pagrindu.
34. VSDFV Vilniaus skyriaus patvirtintas 600,30 Eur finansinis reikalavimas susidarė nuo 2019 m. pirmojo ketvirčio.
35. UAB „Nėgė“ 28,51 Eur finansinis reikalavimas kildinamas iš UAB „LITECHNIKA“ neapmokėtos UAB „Nėgė“ išrašytos 2018-09-30 PVM sąskaitos faktūros.
36. UAB „Legal Balance“ 4 480,41 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. teismo įsakymu. Apie šio kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentą bankroto byloje duomenų nėra.
37. Kreditoriaus UAB „Elektrobalt“ patvirtintas 1993,40 Eur finansinis reikalavimas atsirado dėl neapmokėtų 2018-09-18 ir 2019-02-08 PVM sąskaitų faktūrų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „LITECHNIKA“ vykdė dalinius atsiskaitymus pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, todėl nėra galimybės nustatyti įsipareigojimų šiam kreditoriui dydžio aktualiu šiai bylai laikotarpiu.
38. Atsakovas pateikė teismui ieškovės Luminor bei Swedbank bankų sąskaitų išrašus už laikotarpį, kuomet bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal finansinės atskaitomybės duomenis UAB „LITECHNIKA“ finansinė padėtis buvo kritiška 2017-2018 metais bei aplinkybę, kad bankroto byloje patvirtintiems kreditoriams ieškovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai atsirado 2018 metais, teismas vertina ieškovės bankų sąskaitų išrašus už paskutinius atsakovo vadovavimo metus, t. y. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-12.
39. Bankų sąskaitų išrašai patvirtina lėšų judėjimą bei vykdytą ūkinę komercinę veiklą. Vertinant abiejų sąskaitų išrašų išlaidų ir įplaukų balansą matyti, kad 2018-01-31 bendrovės sąskaitose likutis sudarė virš 18 000 Eur. Sekančiais mėnesiais išlaidų bendrovė patyrė daugiau nei gavo įplaukų, dėl ko bendras sąskaitų likutis mažėjo iki 5 808 Eur. Tačiau aktualu tai, kad birželio, liepos mėnesiais didžioji įplaukų dalis buvo išankstiniai klientų apmokėjimai, už kuriuos bendrovė atsiskaityti prekėmis neturėjo galimybės, todėl bendrovės balansas nuo birželio mėnesio buvo neigiamas.
40. Kaip matyti iš 2017 metų balanso duomenų, bendrovės turtas sudarė 430 778 Eur. Turto priėmimo - perdavimo aktu naujam akcininkui buvo perleista trumpalaikio turto daugiau kaip už 210 000 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad didžioji dalis perleisto turto buvo nelikvidus, jį sudarė seno modelio ir technologijų detalės, šviestuvai. Taip pat patvirtino, kad tokia turto kaina nurodyta įvertinus jį preliminariai. Darytina išvada, kad faktinė turto vertė buvo akivaizdžiai mažesnė nei nurodyta balanse.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-120/2013; kt.).
42. Bendrovės nemokumas konstatuotinas, kai bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę bendrovės turimo turto vertės. Įvertinus jau aptartų duomenų visetą, t. y., kad į 2017 metų balansą kaip turtas buvo įtraukta nemaža dalis nelikvidaus, nerealizuotino turto, dėl ko 2017 metais bendrovė turėjo ženkliai mažiau turto nei buvo nurodyta balanse (430 778 Eur), 2017 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams 539 787 Eur sumoje, bendrovės 2018 metų veikla remiantis teiktų sąskaitų duomenimis buvo nuostolinga, nuo 2018 metų birželio mėnesio bendrovė nebepajėgė atsiskaityti su kreditoriais, o pagrindinės jos gaunamos įplaukos buvo išankstiniai verslo klientų mokėjimai, už kuriuos bendrovė atsiskaityti prekėmis nebuvo pajėgi bei kuriuos naudojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais, bendrovės nemokumo momentu vėliausiai laikytina 2018 m. birželio mėnuo.
43. Atsakovui beveik keturis mėnesius nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai UAB „LITECHNIKA“ iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), o nemokią bendrovę perleidžiant trečiajam asmeniui (galimai fiktyviai, nes perleidus bendrovę veikla nebevykdyta, nurodyti neegzistuojantys duomenys apie asmens, ne Lietuvos piliečio, gyvenamąją vietą, šiam asmeniui vizos ar leidimas gyventi Lietuvoje nebuvo išduoti), šis atsakovo neteisėtas neveikimas sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovo civilinės atsakomybės.
Dėl įmonės vadovo kaltės formos pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį
44. Kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose. Priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020). Įmonės vadovui ilgą laiką neinicijavus bankroto bylos, taikytina jo kaltės prezumpcija, kurią paneigti pareiga tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis).
45. Konstatavus bendrovės nemokumo momentą, nuo jo atsirado bendrovės vadovo pareiga nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė, į teismą dėl bankroto bylos nesikreipė iki 2018-10-19, kuomet buvo atleistas iš vadovo pareigų. Atsakovui beveik keturis mėnesius nevyvykdžius nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo, taikytina atsakovo kaltės prezumpcija, kurios atsakovo byloje pateikti įrodymai (banko sąskaitų išrašai, turto ir dokumentų priėmimo – perdavimo aktai naujam savininkui) jo kaltės nepaneigia.
Dėl žalos dydžio pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį bei priežastinio ryšio
46. Bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš atsakovo, kaip buvusio vadovo, žalos, kuri atsirado neįvykdžius įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimą, turi pareigą įrodyti žalą, kuri susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, jos dydį, priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
47. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Liteuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
48. Ieškinyje prašoma priteisti 539 787 Eur žalos, kuri siejama su bendrovės 2017 m. balanso duomenimis – bendrovės balansinių įsipareigojimų suma. Teismas šiuos ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes, kaip jau minėta (nutarties 47 punktas), vertintina nuo nemokumo momento atsiradusių ar padidėjusių kreditorinių reikalavimų dalis. Atsižvelgiant į šios nutarties 31-37 punktuose pateiktus duomenis apie kreditorinių reikalavimų atsiradimą ir jų kitimą bei į tai, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos dėl dalies kreditorinių reikalavimų dinamikos, ieškovės žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pastarajam laiku neinicijuojant bankroto bylos iškėlimo laikytina 78 824,52 Eur (78 796,01+28,51) kreditorinių reikalavimų dalis. Likusi ieškovės prašoma priteisti žalos dalis (460 962,48 Eur) laikytina neįrodyta.
49. Teismo vertinimu, bendrovės vadovui nuo nemokumo momento atsiradimo nedelsiant kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė nebūtų patyrusi nurodytos žalos (naujai atsiradusių kreditorių reikalavimų), todėl patirta žala laikytina teisiniu priežastiniu ryšiu susijusia su vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu.
50. Atsižvelgiant į aptartą, ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiama 78 824,52 Eur žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 5 023 Eur. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį tenkinus iš dalies (14,6 proc.), iš atsakovo priteisiama 733,36 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
52. Iki teismo posėdžio bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo bei jas pagrindžiančių įrodymų šalys nepateikė, todėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų paskirstymas jų atžvilgiu nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai UAB „LITECHNIKA“ (į. k. 302539711) iš atsakovo A. S. (duomenys neskelbtini) 78 824,52 Eur žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. S. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 733,36 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.