Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) K. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-610-400/2020, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Pareiškėja skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį, kuria iš atsakovės K. S. priteista 156,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

4. Teismas patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad „šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, t.y. atsakovė nedengia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas nedengia atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų“. Patvirtinus taikos sutartį, teismas šalims nežinant priėmė papildomą nutartį, kuria iš atsakovės priteisė 156,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5. Antrinės teisnės pagalbos išlaidos nebuvo pateiktos teismui sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, o šalys taikos sutartimi aptarė, jog šių išlaidų neatlygina. Išlaidos, kurios nebuvo pateiktos iki tvirtinant taikos sutartį negali būti atlyginamos po taikos sutarties patvirtinimo (CPK 94 straipsnio 2 dalis). CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka galima tik priimant sprendimą, todėl teismas nepagrįstai taikė CPK 277 straipsnį.

6. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos prieštarauja šalių pasirašytai taikos sutarties 3 punkto sąlygai, CPK 99 ir 94 straipsniams.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

17. Pagal apeliacinės instancijos teismui pateikto atskirojo skundo argumentus, šios bylos apeliacijos nagrinėjimo dalyką sudaro teismo sprendimas, paskirstyti bylinėjimosi išlaidos, bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės - šalims sudarius taikos sutartį.

18. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo D. S. ir atsakovės K. S.. Patvirtindamas taikos sutartį, teismas priteisė iš atsakovės K. S. dvidešimt penkis procentus mokėtino žyminio mokesčio valstybei, kadangi ieškovui buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba.

19. Šalys sudarydamos taikos sutartį, susitarė, jog šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims.t.y. atsakovė nedengia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas nedengia atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ( taikos sutarties 3 punktas).

20. 2020 m. sausio 17 d. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos skyrius pateikė prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

21. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 21 d. papildoma nutartimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovės K. S. 156,00 Eur antrinės teisisnės pagalbos išlaidų, valstybei.

22. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižveldamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23. Kasacinio reismo praktikoje, formuojant aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, nurodomas, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamią reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir pan. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais ( CK 1.5 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 ir kt.).

24. Bylą nagrinėjęs teismas patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo D. S. ir atsakovės K. S.. Tvirtinant taikos sutartį, teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir iš atsakovės priteisė dvidešimt penkis procentus valstybei žyminio mokesčio .

25. Pirmiausia pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą šaliai bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei yra atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išpręstas teismo sprendimo dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikian ex officio ( pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančo materalinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t.y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiškai teismo veikla, bylos neprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo - bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatžvelgdamas į šalių prašymą - tai yra teismo pareiga ( CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

27. Todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą valstybei, CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nepažeidė, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad išlaidos, kurios nebuvo pateiktos iki tvirtinant taikos sutartį, negali būti atlyginamos po taikos sutarties patvirtinimo. Be to, pažymėtina, jog ieškovas, teikdamas ieškinį nurodė, kad jam yra teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl atsakovei buvo žinoma apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad šalys susitarė, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti šių išlaidų atlyginimo klausimo. Kaip jau buvo minėta, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo pareiga, kurią teismas įgyvendina spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Be to, pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra sutapatinamos su bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbą nagrinėtoje civilinėje byloje.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.