Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-174-771/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
1-174-771/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33841-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-174-771/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33841-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 2.3.6.4.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021-05-27Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,nukentėjusiajam A. S.,kaltinamajam A. S.,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)Lietuva, deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas: 2005- 7-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo; 2008-05-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2011-01-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.-1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus, galutinė bausmė paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo; 2011-05-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., subendrinus gautinė bausmė paskirta -2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 2012-01-03 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. - 5 m. l. atėmimo,paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme, skirtas laivės atėmimas - 6 metams. Bausmę atliko 2016-12-09, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2020-08-22, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) tyčia smogdamas du kartus kumščiu nukentėjusiajam A. S. į veido sritį, po to namo kieme tyčia smogdamas du kartus kumščiu nukentėjusiajam A. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės akies vokų-nosies srityje, kaktos kairėje; odos nubrozdinimą kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, kad 2020-08-24 (duomenys neskelbtini)turėjo vykti „(duomenys neskelbtini)šventė. Pas jį į namus atvyko draugai D. Ž. ir G. Č.. Jie susitarė, kad atlikę darbus jo ūkyje kartu važiuos į šventę. D. Ž. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas draugus švęsti, o jis su G. Č. pasiliko savo namuose dirbti. Vėliau jis žmonos paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). ir paprašyti D. grįžti į jo namus, nes visi kartu planavo eiti į šventę. D. Č. draugas nuvežė jo žmoną iki minėtos pirties. Maždaug už pusvalandžio žmona grįžo namo verkdama ir papasakojo, kad pastaroji p. buvo įžeidinėjama necenzūriniais žodžiais, kai paprašė cigaretės. Konkrečiai nenurodė kas tai padarė. Jis nutarė kartu su žmona ir G. Č. nuvažiuoti į minėtą p. išsiaiškinti. Automobiliu atvykęs į įvykio vietą, girdėjo iš p.sklindančią muziką. Į p. nuėjo kartu su žmona, o G. Č. liko lauke prie mašinos, maždaug 10-15 m. atstumu nuo p.. Iš lauko nesimatė kas vyksta viduje, nes p. durys buvo privertos. P. buvo daug jaunimo, kurie gėrė alkoholinius gėrimus. Žmona parodė į A. S., kuris pastarąją stūmė ir įžeidinėjo. A. S. buvo apsvaigęs, sėdėjo stalo gale. Jis nukentėjusiojo du kartus paprašė prieiti prie jo. P. buvo labai mažai vietos, todėl jis negalėjo pats prie nukentėjusiojo prieiti. Prašė nukentėjusįjį išeiti laukan, nes viduje jo niekas nesiklausė. Jis suprato, kad A. nenori išeiti, todėl užšaukė ant pastarojo. Jis tik norėjo A. pagąsdinti, apšaukti, pasakyti, kad iškvies policiją už tai, kad įžeidė jo žmoną. Kadangi nukentėjusysis yra jo draugo vaikas, todėl neketino pastarojo mušti. A., atsikėlęs nuo stalo, išgėrė dar vieną taurę ir priėjo prie jo. Eidamas bandė pasirodyti prieš savo draugus, todėl tyčia kliudė jį petimi. Už tai jis nukentėjusiajam delnu smogė per pakaušį. Nežino ar nuo to smūgio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis pro duris išvirto laukan bei nukrito, veidu trenkėsi į duris. Ar po išėjimo laukan durys užsidarė, jis nematė. A. laukan išėjo pirmas, o jis iš paskos. Jis nukentėjusiajam pasakė, kad pastarasis prisidirbo. Bandė pakelti nukentėjusįjį, tačiau pastarasis jį pastūmė. Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiajam bėga kraujas. Nukentėjusįjį kėlė nuo žemės suėmęs už gaubto, nes lauke stipriai lijo lietus ir jis nenorėjo, kad nukentėjusysis gulėtu ant žemės. Nukentėjusiajam daugiau nesmūgiavo. Kai nukentėjusįjį pakėlė nuo žemės, pareikalavo, kad pastarasis atsiprašytų jo žmonos. Po to ir jis nukentėjusiojo atsiprašė už užgautą nosį. Su nukentėjusiuoju sukirto rankomis ir išsiskirstė. Jo žmona matė kaip jis trenkė nukentėjusiajam per pakaušį, nes kartu iš p. išėjo laukan. Po pusvalandžio jam paskambino A. mama, kuri liepė jam atvažiuoti pasiaiškinti dėl sūnaus sumušimo. Atvykęs matė, kad nukentėjusiojo nosis ištinusi. Pastarojo mama pradėjo ant jo šaukti. Su pastarąja negalėjo susikalbėti, nes pastaroji buvo išgėrusi. Jis pasiūlė pasikalbėti kitos dienos ryte, kai visi išsiblaivės. Kaltinime nurodyti kūno sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti nuo jo veiksmų, kai nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė į duris. Nukentėjusiajam į veidą jis nesmogė. Nukentėjusiajam jis smogė tik į pakaušį. Po to veiksmo nukentėjusysis veidu trenkėsi į duris ir tokiu būdu susižalojo nosį. Nuo suėmimo už gaubto keliant pastarąjį nuo žemės ant nukentėjusiojo galėjo atsirasti mėlynės. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 100 eurų turtinės žalos atlyginimo sutinka. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes ieškinys per didelis. Sutinka atlyginti 300-500 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad įvykio dieną, apie 20 val., su draugais J. S., D. Ž., G. V. ir kitais draugais nuvyko pas pusbrolį J. S. į p.. Išgėrė pusę butelio brendžio. P. jis sėdėjo ant sofos. Netrukus ten atėjo neblaivi kaltinamojo žmona, kuri visų jų prašė cigaretės. Jis nesuprato kokiu tikslu pastaroji atvyko. Jie atsakė, kad neturi cigaretės. Vėliau jis padavė jai cigaretę. Jokio konflikto tarp jo ir A.nebuvo, pastarosios niekas neįžeidinėjo. Po to ji išėjo ir grįžo maždaug už 20 min., su kaltinamuoju. Jis tuo metu jau sėdėjo stalo gale prie židinio ant garso kolonėlės. Į p. vidų įėjo tik kaltinamasis ir pastarojo žmona. Kaltinamasis priėjo prie jo, praeidamas pro draugus, kurie sėdėjo ant suoliuko ir jam sėdinčiam du kartus ranka smogė į galvą. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Prieš smūgių sudavimą p. kaltinamasis jam nieko neaiškino. Po to kaltinamasis liepė jam išeiti laukan. Jis pastebėjo, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pirmas iš p. išėjo kaltinamasis, jis pastarajam išpasakos. Išeidamas iš p., jis į nieką neatsitrenkė, nei į duris, nei į kaltinamąjį. Išėjęs laukan, jis paėjo apie 5 m. nuo p. link šulinio. Kaltinamasis ranka smogė jam į galvą. Nuo smūgio jis parkrito ant žemės. Kaltinamasis, suėmęs jį už rankos, pakėlė jį nuo žemės, patampė ir dar kartą smogė jam į galvą. Lauke A. jam aiškino, kad mušė už tai, kad jis neva pastarojo žmoną išvadino negražiais žodžiais. Jis bandė aiškinti, kad kaltinamojo žmonai nieko nesakė. A. tuo metu buvo p. viduje ir kalbėjosi su jo draugais. Nežino ar A. matė kaip jam lauke buvo suduoti smūgiai. Po to kaltinamasis su žmona sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jo draugai matė kaip jam buvo suduoti smūgiai, tačiau nieko nedarė. Po muštynių jam buvo lūžusi nosis, atsirado mėlynė po akimi, sutrenktas žandas, guzas ant pakaušio ir bendri kūno sumušimai. Iš nosies bėgo kraujas, bet ligoninėje operacija nebuvo atliekama, nes nuo jos atsisakė. A. jam buvo smūgiavęs į veidą. Kraujosruva kairės ausies dalyje nežino kaip atsirado. Iki minėto įvykio jis nebuvo sužalotas. Įvykio metu jis nebuvo girtas. Prieš tai buvo išgėręs apie 60 ml brendžio. Civilinį ieškinį dėl turtinę žalą grindžia tuo, kad buvo išpurvinti rūbai, krentant ant žemės buvo sugadintas telefono garsiakalbis, pirko vaistus, kuriuos išrašė gydytojas, susidarė išlaidos keliaujant 3 kartus į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Neturtinę žalą grindžiu tuo, kad apie 2 savaites dėl nosies sužalojimo buvo sunku kvėpuoti, blogai matė su viena akimi, nes ji buvo labai ištinusi. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, psichologinę traumą. Dėl minėto įvykio bijojo eiti laukan, sėdėjo namuose kol žaizdos užgijo, sutriko miegas. Be to, jis buvo pažemintas prieš draugus. Su draugais, kurie buvo p. kalbėjome apie įvykį. Konkrečiai su G. V. nieko nekalbėjo ir su pastaruoju nebuvo susitikęs. Nežino kodėl pastarasis sako, kad jis prašė pasakoti kažkokias aplinkybes. Su I. B. yra draugai, kažkada buvo kaimynai. Pastarojo ir kitų draugų prašė policijoje pasakyti tiesą apie įvykio aplinkybes. Neprašė, kad pastarasis duotų melagingus parodymus.

Liudytoja A. S. parodė, kad įvykio dieną pas ją į namus atvažiavo D. Ž. ir G. Č.. D. Ž. po to išėjo pas J. S. į p. švęsti su draugais. D. Ž. paprašė jam pranešti, kai ji eis su vyru į šventę. Praėjus kuriam laikui, ji su G. draugu nuvažiavo į minėtą p.. Užėjusi į p., pasakė ten buvusiam D. Ž., kad jau ruošiasi eiti į šventę. D. Ž. paprašė palaukti dar pusvalandį. Ji iš matymo pažįstamo A. paprašė cigaretės. Pastarasis, duodamas cigaretę, ją pastūmė, pradėjo šaipytis, ją įžeidinėti. Nesulaukusi D. Ž., ji pėsčiomis išėjo namo. Grįžusi namo, kaltinamajam papasakojo, kad paprašiusi A. S. cigaretės, pastarasis ją pastūmė ir pradėjo pravardžiuoti. Vyras nusprendė nuvažiuoti ir išsiaiškinti su A.. Į minėtą p. ji nuvažiavo kartu su kaltinamuoju ir G. Č.. P. durys buvo praviros. Matėsi, kad ten buvę asmenys vartoja alkoholinius gėrimus. Kai įėjo į p., A. pareiškė, kad ji jau pasiskundė. G. liko lauke, nes p. buvo mažai vietos. P. buvo apie 9 asmenys. A. sėdėjo po kaire puse pačiame stalo gale. Vyras kelis kartus paprašė A. išeiti laukan pasikalbėti. Pastarasis nereagavo ir tik juokėsi. Po to A. išgėrė vieną taurę ir eidamas link išėjimo kliudė kaltinamojo petį. Ji išėjo laukan ir atsistojo 2-3 m. atstumu nuo p.. Tarpduryje kaltinamasis ranka smogė A. per pakaušį. Prieš nukentėjusiajam išeinant laukan, durys buvo pusiau atidarytos – 90 laipsnių kampu. Kai išėjo laukan, durys liko praviros. Išeiti iš p. nepastūmus durų nebuvo galimybės. Po smūgio į pakaušį A. krito veidu ant žemės. Kaltinamasis norėjo kaltinamajam padėti atsistoti. Ji matė, kaip nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Dėl to A. pasakė, kad nieko tokio, nes jam dažnai kraujas bėga iš nosies. A. jos atsiprašė, o kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, kad per stipriai pastūmė ir jie abu paspaudė rankas. Jiems einant link mašinos, laukan išėjo L. S., kuris paklausė kas atsitiko. Jie atsakė, kad nieko neatsitiko ir išvažiavo.

Liudytoja G. S. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Įvykio dieną (duomenys neskelbtini)vyko šventė. Ji su sūnumi atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo sesę. Sūnus A. S. nuėjo pas pusbrolį J. S.. Kadangi dėl lietaus miestelyje šventė neįvyko, ji grįžo pas sesę į namus. Ten p. pamatė kruviną savo sūnų. Sūnus pasakojo, kad buvo atėjusi A., kuri visų prašė cigaretės. Cigaretę pastarajai padavė jos sūnus. Pastarajai išėjus, atėjo kaltinamasis ir sumušė jos sūnų. Sūnus jai pasakojo, kad kaltinamasis pastarąjį sumušė už tai, kad nepagarbiai padavė cigaretę ir bendravo.Sūnus pasakojo, kad A. jam trenkė p. viduje ir po to lauke. Visą įvykį lauke pro langą matė kaimynas L.. Sūnui buvo ištinusi nosis, pamuštas paakys. Guzų nesimatė, bet paskui sakė, kad buvo guzas galvoje. Kitos dienos ryte kreipėsi į ligoninę. Ten pasakė, kad nosis yra lūžusi ir reikia ją operuoti. Operacijos nusprendė nedaryti. Nosis ištinusi buvo apie 2 savaites, mėlynės pranyko greičiau. Dėl ištinusios nosies sūnus turėjo nepatogumų, negalėjo kvėpuoti per nosį. Be to apie mėnesį laiko jautėsi morališkai blogai, prastai miegojo, nebenorėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas pusbrolį. Gydytojai išrašė vaistus nuo skausmo, buvo išrašyti lašai į nosį. Ji kalbėjosi su kaltinamuoju. Pastarasis pareiškė, kad niekas nesityčios iš jo žmonos. Aiškino, kad buvo nepagarbiai paduota cigaretė. Po minėto įvykio teko du kartus važiuoti į ligoninę, kelionės išlaidos sudarė apie 30 eurų. Vaistai kainavo apie 30 eurų.

Liudytojas L. J. parodė, kad įvykio dieną pro langą matė, kaip kaimynai šventė p.. Jis nematė kas dėjosi p. viduje. Vienu momentu pamatė, kaip iš p. išėjo kaltinamasis. Pastarajam išpasakos iš p. išėjo nukentėjusysis. Matė, kaip kaltinamasis vieną kartą smogė nukentėjusiajam į veidą bei pastarąjį pastūmė. Nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės, ant dešinio šono bei po to bandė atsikelti. Ar buvo smogta dar, jis nepamena. Pastebėjo, kad nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Po įvykio A., A. ir G. Č., kuris sėdėjo mašinoje, išvažiavo. Kaltinamajam ir nukentėjusiajam išeinant iš p. A. tuo metu buvo lauke prie p.. Smūgių sudavimo metu A. barėsi. Vėliau nukentėjusysis jam pasakojo, kad prieš muštynės A. buvo atėjusi į p. ir prašė cigaretės.

Liudytojas J. S. parodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) vyko šventė. Po šventės susirinko su draugais jo p.. Ten visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Netrukus į p. atėjo kaltinamojo žmona A., kuri nukentėjusiojo paprašė cigaretės. Nukentėjusysis tuo metu sėdėjo prie židinio, o jis ant sofos. Jis nematė kaip nukentėjusysis A. padavė cigaretę. Jokio konflikto nebuvo, A. niekas neįžeidinėjo. Po to A. išėjo ir grįžo jau su kaltinamuoju. Kaltinamasis įėjo į vidų, o A. liko prie durų. Ar su jais atvyko dar kas nors, jis nežino. Kaltinamasis kažką pasakė dėl A. ir smogė nukentėjusiajam į galvą. Pataikė į antakį. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito. Kaltinamasis pasiūlė nukentėjusiajam išeiti pasikalbėti ir nukentėjusysis išėjo. Nepamena ar išeidamas nukentėjusysis būtų į kažką atsitrenkęs. Jiems išėjus, p.durys beveik užsidarė. Nukentėjusiajam grįžus į p. pastebėjo, kad pastarajam buvo prakirsta akis ir iš jos bėgo kraujas. Nosis nebuvo sutinusi.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugą J. S. p. kur vartojo alkoholinius gėrimus. P. buvo penkiese: J. S., A. S., G. V., I. B. ir jis. Visi sėdėjo aplink stalą. Jis sėdėjo ant suoliuko viduryje, o A. S. priešingoje pusėje ant sofos. Į p.atėjusi A., kuri norėjo išsivesti D.. Nukentėjusysis pradėjo ant A. šaukti, išvadino pastarąją keiksmažodžiais ir „čigone“. A. paprašė A. cigaretės. Nukentėjusysis padavė cigaretę ir pradėjo A. užgaulioti. A. liko nesupratusi tokio A. elgesio, jam nieko nesakė ir išėjo kartu su D.. Maždaug už pusvalandžio atvažiavo A., A. ir D.. A. vienas pats užėjo į p. vidų ir norėjo pasikalbėti su A.. Klausė A. kodėl pastarasis išvadino A. necenzūriniais žodžiais. A. liepė A. išeiti lauką pasikalbėti. A. iš p. išėjo pirmas. Eidamas tyčia smogė petimi A. į petį. Pastariesiems išėjus, p. durys užsidarė. Jis nežino kas vyko lauke. Kol A. lauke kalbėjosi su A., A. buvo p. viduje. Po to A. grįžo į p. vidų. Pastarajam iš nosies bėgo kraujas.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas A.. Trumpai pabuvęs pas A., išėjo pas J. S.. A. vėliau turėjo atvažiuoti pas J. S. jo pasiimti. P. kartu buvo A. M., A. S., G. V. ir I. B.. Begeriant svaigalus, į pirtį atvažiavo A.. Jis dar nenorėjo važiuoti, todėl paprašė dar palaukti. Tada A. paprašė A. cigaretės, bet A. pradėjo pastarąją vyti lauk. A. nesureagavo į A. žodžius, apsisuko ir išėjo lauk. Po kurio laiko atvažiavo A. ir A.. A. įėjo į pirtį, o A. pastarajam atsistojo už nugaros. A. atvažiavo išsiaiškinti dėl A. užgauliojimo bei pasikvietė A. išeiti į lauką pasikalbėti. .A išgėrė alkoholio ir išeidamas pirmas kliudė A. petimi. Ar A. į tai kažkaip sureagavo, negali pasakyti. Kas vyko lauke nežinau, nes užsidarė pirties durys. Kai A. grįžo, jis pastebėjo, kad pastarajam iš nosies bėga kraujas.

Liudytojas G. Č. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su D. Ž. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas A. S.. Iš ten D. Ž. išvažiavo į p. pas draugus. D. Ž. išvažiuodamas paprašė jį pakviesti, kai visi eis į šventę. Po kurio laiko A. su pažįstamu nuvažiavo pasikviesti D., bet grįžo viena ir verkdama. Papasakojo, kad A. ją užgauliojo dėl paprašytos cigaretės. Jis su A. sugalvojo nuvažiuoti ir pasižiūrėti kas vyksta p. ir kodėl A. namo grįžo verkdama. Norėjo išsiaiškinti ir pasikalbėti su A.. Nuvažiavo trise, t.y. jis, A. ir .A Atvažiavę į įvykio vietą, į p. įėjo jis ir A.. Pirma įėjo A., o tada jis. Nepamena ar A. ėjo kartu. Kairėje pusėje sėdėjo D. Ž., A. M., gale A. S.. A. pareiškė, kad A. jau pasiskundė. A. pakvietė A. laukan pasikalbėti, nes viduje buvo sunku susikalbėti. A. atsistojo išgėrė taurę, praėjo pro stalą ir specialiai petimi smogė A.. A. po smūgio į petį delnu sutrenkė A. per pakaušį ir A. nugriuvo ant žemės. A. nukritusiam ant žemės A. nieko nedarė. Nukentėjusiojo veidą matė, tačiau kraujo nematė. Po įvykio A. grįžo prie mašinos, o A. grįžo į p.. Mašinoje A. sakė, kad atsiprašė nukentėjusiojo, padavė ranką vienas kitam ir išsiskirstė.

Liudytojas I. B. parodė, kad įvykio dieną kartu su A. S., J. S., D. Ž., G. V. sėdėjo pas J. S. p. ir vartojo brendį. Švęsti pradėjo apie 17 val. Sutemus į p. atėjo A., kuri A. S. paprašė cigaretės. A. cigaretės jai nedavė ir kažką pasakė, bet ką tikslai negaliu pasakyti. A. p. užtruko apie 5 min. ir išėjo. Jos niekas neįžeidinėjo, išeidama ji neverkė. Vėliau į pirtį atėjo A.. Pro praviras duris matė, kad lauke stovėjo BMW automobilis. J. S. sėdėjo ant sofos pačiame priekyje, o A.- gale ant kėdės. Įėjęs į p., A. kalbėjo su A.. A. buvo priėjęs prie A.. Ikiteisminio tyrimo metu sumelavo sakydamas, kad A. smogė sėdinčiam A.. Pokalbio tiksliai nepamena. Pamena, kad iš p. pirmas išėjo A.. Pastarajam išpasakos išėjo A.. Kas vyko lauke jis nematė, nes liko viduje. Po kurio laiko A. grįžo į pirtį. Nepamena, ar ant A. kūno buvo kokie nors sužalojimai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. B. parodė, kad A. iškarto priėjo prie A. ir nieko nesakęs smogė sėdinčiam A. kumščiu vieną kartą į veido sritį. Nuo smūgio nukentėjusysis atsitrenkė į sieną. A. liepė A. eiti į kiemą išsiaiškinti. A. išėjo lauk paskui A. ir eidamas A. uždarė duris.(t. 1 b.l. 140-143).

Liudytojas G. V. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su draugais buvo p. pas J. S., kur vartojo alkoholį. Kartu su jais buvo D. Ž., J. S., I. B., A. M.. Vėliau prisijungė A.. Susirinko apie 17-18 val. Apie 20:30 val. jis su draugu E.išėjo į (duomenys neskelbtini), kur vyko šventė. P. jo nebuvo apie 3 val. Į p. grįžo apie 23 val. Kol buvo p., A. nebuvo atvažiavęs. Ikiteisminio tyrimo metu A. prašymu davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Su A. buvo susitikęs lapkritį (duomenys neskelbtini) ir kalbėjosi apie įvykį. A. jam sakė, kad būtent jo įvykio metu nebuvo. Aptarinėjo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis nežino kodėl visi duoda parodymus, kad įvykio metu matė jį p..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad į p.buvo atėjusi A. S. žmona A., kuri A. S. paprašė cigaretės. Nukentėjusysis A. padavė cigaretę ir pastaroji išėjo. Apie 21.30 val., atvažiavo A. S.. Pastarasis Jis priėjo prie A. S. ir paklausė, kodėl nukentėjusysis „naglai“ kalbėjo su A.. A. S. nieko jam net nespėjo atsakysi, o šis jam vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, galėjo būti į nosį. Po suduoto smūgio A. S. nugriuvo ant grindų ir tuoj pat pakilo, o A. S. jį dar pasikvietė išeiti į kiemą. P. durys buvo atidarytos, todėl matė kaip A. S. delnu trenkę vieną kartą A. S. į veido sritį, šis paslydo ant žolės ir atsisėdo. Po akimirkos atsistojo ir abu apie kažką kalbėjosi. Ką kalbėjo jis negirdėjo, nes į kiemą neišėjo, tik matė pro atidarytas duris. Jiems pasikalbėjus apie 5 minutes laiko, A. S. išvažiavo, o A. S. atėjo atgal prie jų. Jis sakė, kad neva jis mandrai kalbėjo, todėl ir buvo sumuštas. (t. 1 b.l. 103-106).

Liudytoja R. P. parodė, kad ji apklausė nepilnametį I. B.. Apklausoje dalyvavo psichologė ir vaiko teisių atstovė. Kiek pamena, vaikas įvykius pasakojo laisvai, nuosekliai. Liudytojo papildomai apklausti ir tikslinti aplinkybių nereikėjo. Minčių, kad vaikas galėtų meluoti, nekilo. Pasakojimas buvo nuoseklus, jokių abejonių dėl parodymų nekilo. Po apklausos vaikui buvo garsiai perskaityti parodymai, paklausta ar suprato ir sutinka, tada duota pasirašyti. Kai apklausinėjo I. B., dalis liudytojų jau buvo apklausti. G. V. apklausė ji. Pastarasis pasakojo, kad matė, kaip kaltinamasis smogė nukentėjusiajam p. viduje. Abejonių dėl jo parodymų nekilo.

2020-08-23 G. S. protokole– pareiškime nurodyta, kad A. S. sumušė jos nepilnametį sūnų (t. 1 b.l. 7-12).

2020-08-23 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra J. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 16-22).

2020-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. S. parodė vietą kur ir kokiu būdu jis buvo sumuštas (t. 1 b.l. 43-49).

2020-09-30 specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G 1113/2020(04) nurodyta, kad A. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-nosies srityje, kaktos kairėje; odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies srityje. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020-08-23 diagnozuotas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra patvirtinta objektyviais radiologinio tyrimo duomenimis, t.y. šis lūžis gydytojų specialistų yra įvardinamas kaip "įtariamas" ir, remiantis gydytojo radiologo konsultacijos išvada, neturint pritaikomųjų profilaktinių nosies rentgenogramų, šio lūžio kategoriškai patvirtinti negalima. A. S.nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-nosies srityje, kaktos kairėje ir odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. A. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, kiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1 b.l. 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.

2020-08-22, apie 21.30 val., pirties prieangyje, adresu (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis A. S. su liudytojais J. S., G. V., I. B., A. M. vartojo alkoholinius gėrimus J. S. priklausančioje p.. Vartojant alkoholinius gėrimus, prie jų prisijungė liudytojas D. Ž.. Vėliau į p. atėjo liudytoja A. S., tikslu parvežti D. Ž. pas kaltinamąjį A. S. į namus. Šias aplinkybes patvirtina minėti liudytojai ir nukentėjusysis. P. liudytoja A. S. paprašė nukentėjusiojo cigaretes. Pastarasis, davęs cigaretę, pradėjo liudytoją A. S. varyti laukan bei įžeidinėti. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų A. S., A. M. ir D. Ž. parodymai, iš dalies liudytojų G. Č. ir kaltinamojo A. S. parodymai, kuriems liudytoja A. S. papasakojo apie nukentėjusiojo elgesį. Liudytoja A. S. iš J. S. namų grįžo į savo namus verkdama. Papasakojo apie nukentėjusiojo elgesį, t.y. jos įžeidinėjimą kaltinamajam ir liudytojui G. Č.. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, liudytojų A. S. ir G. Č. parodymai. Pasak kaltinamojo, kaltinamasis nutarė nuvažiuoti į J. S. p. išsiaiškinti su nukentėjusiuoju kodėl pastarasis įžeidinėjo jo žmoną. Nuvažiavo automobiliu kartu su A. S. ir G. Č.. Kaltinamasis į p. nuėjo kartu su liudytoja A. S.. G. Č. liko prie automobilio. Įėjęs į p., kaltinamasis pro asmenis, kurie sėdėjo ant suolo, priėjo prie nukentėjusioj ir du kartus kumščiu smogė į veidą. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis nukrito ant žemės ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojo J. S. parodymai. Juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo I. B. parodymai (t.1 b.l. 140-143). Teismui netikėti liudytojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo, nes jie buvo duoti netrukus po įvykio, liudytojas juos davė savo valia, dalyvaujant ikiteisminio tyrimo tyrėjai, psichologui ir vaiko teisių apsaugos atstovei. Teismas atmeta liudytojo I. B. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad kaltinamasis p. nesudavė nukentėjusiajam į veidą, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymams, kitoms byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms. Kaltinamasis pakvietė nukentėjusįjį išeiti laukan pasikalbėti. Pirmas iš p. išėjo kaltinamasis, pastarajam iš paskos išėjo nukentėjusysis. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo I. B. parodymai, liudytojo L. J. parodymai. Paėję maždaug 5 metrus link šulinio nuo p. įėjimo, kaltinamasis ranka smogė nukentėjusiajam į galvą. Nuo smūgio nukentėjusysis parkrito ant žemės. Kaltinamasis, suėmęs pastarąjį už rankos ir tempdamas, dar kartą smogė į galvą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojo L. J. parodymai, juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu G. V. duoti parodymai (t.1 b.l. 103-106). Durys nebuvo pilnai uždarytos, todėl liudytojas galėjo matyti kas vyko lauke. Nuo suduotų smūgių A. S. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-nosies srityje, kaktos kairėje ir odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies srityje, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b.l. 73-74).

Teismas atmeta teisiamojo posėdžio metu liudytojo G. V. duotus parodymus, kad jis nukentėjusiojo sumušimo p. nematė, nes įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini)kur vyko šventė ir į p.grįžo tik 23 val., t.y. jau po įvykio. Tokie parodymai yra nelogiški, kadangi įvykio dieną smarkiai lijo ir šventė buvo nukelta. Tai patvirtino liudytojos G. S. parodymai. Visi liudytojai parodė, kad įvykio metu liudytojas G. V. buvo p., todėl teismas tiki liudytojo G. V. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu netrukus po įvykio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas 2020m. lapkričio mėnesį buvo susitikęs su kaltinamuoju ir pastarasis „jam pasakė“, kad jo, t.y. G. V., įvykio metu p. nebuvo.

Teismas atmeta liudytojo G. Č. parodymus, kad jis kartu su A. S. ir A. S. buvo įėjęs į p., girdėjo kaip kaltinamasis pakvietė nukentėjusįjį laukan pasikalbėti, matė kaip nukentėjusysis atsistojo, išgėrė taurę, praėjo pro stalą ir specialiai petimi smogė kaltinamajam, kaltinamasis delnu trenkė nukentėjusiajam per pakaušį ir nuo to smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Liudytojas G. Č. negalėjo matyti įvykio aplinkybes p. viduje, nes joje nebuvo. Nukentėjusysis, liudytojai parodė, kad į p. įėjo tik kaltinamasis ir liudytoja A. S.. Net ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. Č. liko prie mašinos, maždaug 10-15 m. atstumu nuo p., A. S. parodė, kad G. Č. liko lauke.

Teismas atmeta kaltinamojo, liudytojų A. S., A. M., D. Ž. parodymus, kad nukentėjusysis iš p. išėjo pirmas, išeidamas petimi kliudė kaltinamąjį ir pastarasis nukentėjusiajam tarpduryje smogė delnu į pakaušį, nuo ko nukentėjusysis pro duris išvirto laukan, nes jie prieštarauja nukentėjusiojo, kitų liudytojų parodymams bei kitoms byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms. Taipogi teismas atmeta kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis neva nuo kaltinamojo suduoto smūgio į pakaušį veidu trenkėsi į duris ir galimai tokiu būdu susižalojo. Atmesdamas minėtų proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį, kad poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-nosies srityje, kaktos kairėje ir odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, o ne vienu kontaktiniu poveikiu, kaip nurodo kaltinamasis.

Teismui netikėti nukentėjusiojo, liudytojų L. J., J. S. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų I. B. ir G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto teismo mediko išvada nėra pagrindo.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Padarytos nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas 5 kartus už smurtinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos apdarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos apdarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Dėl kardomosios priemonės taikymo.

Iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, jog po muštynių jam buvo lūžusi nosis, atsirado mėlynė po akimi, sutrenktas žandas, guzas ant pakaušio ir bendri kūno sumušimai. Iš nosies bėgo kraujas, bet ligoninėje operacija nebuvo atliekama, nes nuo jos atsisakė. Apie 2 savaites dėl nosies sužalojimo buvo sunku kvėpuoti, blogai matė su akimi, nes ji buvo labai ištinusi. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, psichologinę traumą. Dėl minėto įvykio bijojo eiti laukan, sėdėjo namuose kol užgis žaizdos, buvo sutrikęs miegas. Be to buvo pažemintas prieš draugus. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies. Prašo priteisti mažesnę neturtinę žalą.

„Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).“

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai - poodinė kraujosruva kairės akies vokų - nosies srityje, kaktos kairėje ir odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies srityje. Nukentėjusysis be kūno sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

„Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus.“ (kasacinė nutartis 2K-105-222/2019)

Teismas atmeta nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis, nes ši aplinkybė neįrodyta. Nėra jokių medicininių duomenų apie galimai sulaužytą nukentėjusiojo nosį.

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes - nukentėjusiojo patirtą kūno sužalojimo mąstą, sukeltas neigiamas pasekmes, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, neigiamus išgyvenimus, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam mažesnė neturtinė žala.

Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, jog įvykio metu buvo išpurvinti jo rūbai. Krentant ant žemės, buvo sugadintas jo mobilaus ryšio telefono garsiakalbis, teko pirkti vaistus, kuriuos išrašė gydytojas, susidarė išlaidos keliaujant 3 kartus į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Nukentėjusiajam turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Ši žala priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo.

Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 62,37 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą sudaro išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo gydymu. Žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant šią žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo A. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. bei skirti bausmę - 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

A. S. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti nukentėjusiajam A. S. iš A. S. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam A. S. iš A. S. 100 (vieną šimtą) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš A. S. 62.37 eurus (šešiasdešimt du eurus 37 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas