Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei E. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. B., G. M., notarė Aušra Rabačiauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos A. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

20. Apeliantė A. D. su atskiruoju skundu pateikė į bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. raštą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad įrodymai nėra susiję su byloje sprendžiamu proceso atnaujinimo klausimu, be to, šie įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, todėl apeliantės A. D. pateikti įrodymai nepriimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė A. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu A. B. 2014 m. kovo 6 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Aušros Rabačiauskienės; 2) priteisti iš atsakovės E. S. bylinėjimosi išlaidas.

22. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022 ieškovės A. D. patikslintą ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei E. S. 510 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės valstybei 91,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

23. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-454-894/2023 Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24. 2024 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teisme gautas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi priimtas pareiškėjos A. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022.

25. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl teismas sprendė, kad tai nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aiškios teisės taikymo klaidos buvo įvardintos ir ieškovės apeliaciniame skunde, dėl kurio argumentų išsamiai pasisakė Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartyje, kuria Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinė Nr. e2-3040-1144/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti atnaujinta.

26. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė A. D. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad apeliantės prašymas atnaujinti procesą teisme priimtas 2024 m. sausio 11 d. Iš jo turinio teismas turėjo spręsti ar yra pagrindai atnaujinti procesą. Jeigu tokių pagrindų nėra, palikti ieškinį nenagrinėtą ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, tačiau teismas, žinodamas, kad proceso neatnaujins, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo bylą. Teismas bylos neišnagrinėjo, apeliantė patyrė išlaidas, apeliantė ir tretieji asmenys sugaišo laiką.

Dėl proceso atnaujinimo

27. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

28. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

30. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad apeliantės prašymas atnaujinti procesą teisme priimtas 2024 m. sausio 11 d. Iš jo turinio teismas turėjo spręsti ar yra pagrindai atnaujinti procesą. Jeigu tokių pagrindų nėra, palikti ieškinį nenagrinėtą ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, tačiau teismas, žinodamas, kad proceso neatnaujins, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo bylą. Teismas bylos neišnagrinėjo, apeliantė patyrė išlaidas, apeliantė ir tretieji asmenys sugaišo laiką. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos A. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022 teisme buvo gautas 2024 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos prašymo trūkumams pašalinti – primokėti 46 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis. 2024 m. sausio 24 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas ir paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. vasario 21 d. 13 val. 15 min. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 370 straipsnyje numatytos prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos, todėl apeliantės argumentai apie tai, kad 2024 m. sausio 11 d. teismas gavęs apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo priėmimo stadijoje spręsti, ar yra pagrindai atnaujinti procesą ir jeigu tokių pagrindų nėra, palikti prašymą nenagrinėtą ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, atmestini kaip nepagrįsti.

32. Vienas iš civilinio proceso atnaujinimo pagrindų yra nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte – tai civilinio proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017).

33. Apeliantė A. D. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Nurodė, kad palaikų laidojimo aplinkybės nebuvo ištirtos ir aptariamos, dėl jų sprendime nepasisakyta, taip pat naujai paaiškėjusia aplinkybe galima laikyti trečiojo asmens atsiliepimą į apeliacinį skundą, kadangi jo byloje nėra.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apeliantė ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu A. B. 2014 m. kovo 6 d. sudarytą testamentą. Reikalavimų dėl palaikų laidojimo apeliantė byloje nereiškė. Iš mirties įrašo matyti, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jos laidojimo aplinkybės neabejotinai buvo žinomos nagrinėjant bylą ir priimant Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą. Trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą jokių naujų aplinkybių nėra nurodyta, o teksto pabaigoje netgi pažymėta, jog ,,tai kas išdėstyta teismui buvo žinoma“. Trečiojo asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą neatitinka požymių, būtinų naujai paaiškėjusioms aplinkybėms / įrodymams, o taip pat neturi jokios esminės reikšmės bylai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantės nurodytos aplinkybės atitinka visus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinus požymius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3040-1144/2022.

35. Apeliantė prašė atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, kad sprendime buvo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos: 1) 2014 m. kovo 6 d. testamentas vertintas kaip oficialusis; 2) byla išnagrinėta vedant ją elektronine forma, pažeidžiant ieškovės teisę žinoti bylos medžiagą, neturint teisės pritaikyta CPK 175¹ straipsnio 2 dalis; 3) neatskleista bylos esmė; 4) pašalinta dalis klausimų ekspertui, todėl ekspertizės išvada neišsami; 5) padaryti proceso pažeidimai (neišreikalautos žinios iš AB SEB bankas; neišspręstas pareiškimas dėl Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktos melagingos informacijos; neleista pasisakyti dėl atsakovės geros moralės neatitinkančių veiksmų; neįsitikinta liudytojų parodymų tikroviškumu).

36. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

37. Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-3040-1144/2022 buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Apeliantės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aiškios teisės taikymo klaidos buvo nurodytos ir apeliaciniame skunde, dėl kurio argumentų išsamiai pasisakė Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartyje, kuria Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinė Nr. e2-3040-1144/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti atnaujinta.

38. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši suteikta teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Taigi asmuo dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir šis terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

39. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 4 d. Aplinkybės, kuriomis ieškovė remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu buvo žinomos sprendimo įsiteisėjimo metu. Naikinamasis penkerių metų terminas numatytas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nėra suėjęs, tačiau apeliantė praleido CPK 368 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą. Termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti apeliantė atnaujinti neprašė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad aplinkybės, jog apeliantė kreipėsi į įvairias institucijas teikdama raštus, skundus, prašymus, nesudaro pagrindo terminą vertinti kaip nepraleistą, kadangi CPK 367 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo apeliantės nurodytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Galimybės tokius prašymus teikti prokuratūrai ar kitiems subjektams CPK nenumato.

40. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

42. Atsakovė E. S. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nenurodė konkretaus jų dydžio bei nepateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.