Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-12 · Administracinė byla Nr. eI3-3113-320/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-04-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-07-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
eI3-3113-320/2023
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00036-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Dainius Tamošiūnas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3113-320/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00036-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 51.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui G. M., jo atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams I. G., E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK) 2022 m. gruodžio 19 d. viršininko įsakymą Nr. TE-514 „Dėl G. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) rajono PK) pareigas; 3) priteisti iš Panevėžio AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos (nuo 2022 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 19 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-185 „Dėl Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) G. M. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-514 (toliau – ir Įsakymas) 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos. Išvadoje konstatuota, kad jis pažemino pareigūno vardą. Įsakymas ir Išvada jam buvo paskelbti ir įteikti 2022 m. gruodžio 23 d. Teigė, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas remiantis neteisėta ir nepagrįsta Išvada.

Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 ir 23 punktus, kadangi tarnybinis patikrinimas pradėtas praleidus 10 dienų terminą nuo 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio ir buvo tiriamas 35 dienas, nors Tvarkos apraše numatyta, kad tarnybinis nusižengimas gali būti tiriamas ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 28 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas) jam buvo neaiškus, jis nesuprato ar turi gintis nuo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą ar nuo kaltinimo, kad pažemino policijos pareigūno vardą. Pranešime nebuvo kaltinamas, kad sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, o Išvadoje tai yra konstatuota, todėl mano, kad buvo apribota jo teisė gintis nuo šio kaltinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. Paaiškinime (toliau – ir Paaiškinimas) pakankamai plačiai išdėstė tarnybiniam patikrinimui atlikti svarbias aplinkybes, tačiau šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tikrinamos ir į jas nebuvo atsižvelgta. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas jam priklausantį automobilį „Chrysler Voyger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), vairavęs V. M. (toliau – ir V. M.), nors jam buvo žinomos svarbios bylos aplinkybės apie Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. P. (toliau – ir V. P.) bei E. K. (toliau – ir E. K.) pokalbius automobilyje bei pareigūnės V. P. pokalbius telefonu su juo. Nebuvo apklausta jo sutuoktinė V. M. (toliau – ir sutuoktinė), kuriai buvo žinomos ir 2022 m. lapkričio 3 d. lėmusias jo tokio elgesio priežastis. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinamos jo šeimyninės aplinkybės, neatsižvelgta į tai, kad jis turi neįgalų sūnų ir yra vienintelis šeimos maitintojas. Tyrimo metu nebuvo apklaustas ir Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) pareigūnas D. A. (toliau – ir D. A.), kuriam 2022 m. lapkričio 3 d. buvo perduotas automobilis ir tiesiogiai bendravo su V. M. bei pareigūnais V. P. ir E. K.. Taip pat nebuvo išsamiai apklausti ir Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. P. bei E. K., dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, neva jis pažemino pareigūno vardą.

Pareiškėjas tvirtino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, Išvada surašyta neįvertinus visų faktinių įvykio aplinkybių, iš Išvados teksto visiškai neaiškus pažeidimo padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, padarytos žalos pobūdis ir dydis, pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Išvados neatitikimą jai keliamiems reikalavimams patvirtina tai, kad joje nėra konstatuota, kokiu tiksliai laiku, kurio iš pokalbių telefonu metu, neva tai jis pagrasino V. P.. Taip pat, tiksliai nenustatyta, kokiais žodžiais neva grasino pareigūnei, ir ar tie žodžiai, įvardinti kaip grasinimai, buvo realūs. Su pareigūne kalbėjo emocingai dėl įvykusio konflikto su sutuoktine ir sužinojus, kad galbūt bus konfiskuotas jo automobilis. Pareigūnei V. P. sakydamas „normaliai“ įforminti įvykį, turėjo omenyje, kad būtų preciziškai laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), kadangi iš pokalbių telefonu, su automobilį vairavusiu V. M. suprato, kad jam nustatytas nežymiai didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas, dėl ko jam grėsė baudžiamoji atsakomybė bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje numatyta nusikaltimo padarymo priemonė – automobilio konfiskavimas, todėl siekė atkreipti pareigūnės dėmesį, kad Taisyklių 4 punkte nustatyta, jog pakartotinis tikrinimas atliekamas po 15-30 minučių bei tai, kad pagal Taisyklių 29 punktą, asmuo nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Teigė, kad V. M. yra vienintelis visuomenės atstovas, kurio akyse neva jis menkino policijos autoritetą ir griovė visuomenės pasitikėjimą policija.

Pasisakydamas dėl tariamai darytos įtakos įvykį įforminusiems pareigūnams, G. M. tvirtino, kad jis jokios neigiamos įtakos su įvykiu susijusiems pareigūnams nedarė, todėl jokių Išvadoje nurodytų teisės aktų nepažeidė. Nesutinka, kad pažemino pareigūno vardą, tačiau sutinka, kad pokalbių telefonu metu pažeidė tarnybinę etiką, dėl ko jam galėjo būti taikyta tarnybinė (drausminė) atsakomybė arba šie etikos pažeidimai pripažintini mažareikšmiais. Tuo atveju, jeigu ir būtų pripažinta, kad jo veiksmuose dėl tarnybinės etikos pažeidimų yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, būtų neadekvati, per griežta nuobauda.

Be to, nurodė, jog jo tiesioginis viršininkas Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) viršininkas A. B. (toliau – ir A. B.) yra tendencingai nusistatęs prieš jį, kaip vieną iš ilgiausiai dirbančių pareigūnų, turinčių savo nuomonę ir poziciją. Kadangi nėra parankus savo tiesioginiam viršininkui, turi sveikatos problemų, dėl kurių nelaikė fizinio pasirengimo įskaitų, šis pasinaudojo proga jo atsikratyti, dėl ko tarnybinis patikrinimas buvo vykdomas formaliai ir tendencingai. Tiesioginis viršininkas A. B. šią situaciją įvertino ne kaip objektyvus ir nešališkas vadovas, bet kaip suinteresuotas asmuo, turintis išankstinę nuostatą jo atžvilgiu bei siekiantis, kad būtų nubaustas, atleidžiant jį iš vidaus tarnybos be užtarnautos pareigūno pensijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas vertina, kad Įsakymas bei Išvada yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl prašo tenkinti skundą ir gražinti į vidaus tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Tarnybinis patikrinimas dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų atliktas vadovaujantis Tvarkos aprašu per 7 punkte nustatytą 10 dienų terminą, Tvarkos aprašo 23 punktas nebuvo pažeistas, kadangi G. M. 2022 m. lapkričio 2-18 dienomis sirgo, todėl jam nebuvus darbe dėl nedarbingumo, šios dienos neįskaitomos į tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas remiantis Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) viršininko A. B. 2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-8607 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriuo pavesta patikslinti informaciją dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei pateikti pasiūlymus dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. A. B. Tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2022 m. lapkričio 3 d. administracinio nusižengimo medžiagos įforminimo metu Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. P. keletą kartų telefonu skambino G. M., kuris klausė, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas teisės pažeidimas, koks buvo naudojamas alkotesteris, kodėl įformino teisės pažeidimą, nes sustabdytas automobilis registruotas jo vardu. G. M. reiškė priekaištus ir nepasitenkinimą klausdamas, ar nematė kieno automobilį stabdo, ar negalėjo pažeidimo įforminti „normaliai“, vėliau V. P. pavadino necenzūriniais žodžiais ir netiesiogiai pagrasino, kad jai kažką padarys. Šie pokalbiai telefonu vyko policijos automobilyje „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atpažinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tarnybinis automobilis), kuriame taip pat sėdėjo pareigūnas E. K. ir teisės pažeidėjas V. M.. Nurodė, kad G. M. galimai darė neteisėtą poveikį policijos pareigūnams ir trukdė vykdyti tarnybines pareigas.

Paaiškino, kad patikslinus ir įvertinus Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes G. M. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 14 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2022 m. gruodžio 19 d. surašius Išvadą, kurioje konstatuota, kad G. M. pažeidė: Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto; Statuto 21 straipsnio 2 punkto; Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.6, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, nesilaikė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintų teisingumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo principų; sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalies numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą ir tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Atsakovas, pacitavęs Statuto 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose apibrėžtas pareigūno vardo pažeminimas, nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. G. M. pokalbių telefonu su pareigūne V. P. metu siekė, kad nustatyta tvarka nebūtų užfiksuotas ir įformintas padarytas administracinis nusižengimas, kad asmuo neblaivus vairavęs transporto priemonę ne tik išvengtų atsakomybės, bet ir tęstų neteisėtus veiksmus (toliau vairuotų transporto priemonę). Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis pareiškėjas atvirai demonstravo nepagarbą policijos veiklai, nusistatymą tarnybinius klausimus spręsti nuolankumo teisės pažeidėjui pagrindais ir galiojančių norminių aktų pažeidimus laikyti norma. Tokiais savo veiksmais G. M. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, iškreipė policijos paskirtį ir pažemino pareigūno vardą. Pažymėjo, kad susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas veikė laisva valia, nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, tai yra pareigūno padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jo pačio pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad neva iš Pranešimo nesuprato ar jis buvo kaltinamas kaip padaręs tarnybinį pažeidimą ar pareigūno vardo pažeminimą, kadangi pareiškėjui Pranešimas buvo pateiktas nustatytos formos, jame aiškiai suformuluoti ir įvardinti teisės aktai, kuriuos galimai pažeisdamas G. M. padarė tarnybinį nusižengimą (pažemino pareigūno vardą). Pažymėjo, kad pareiškėjo Paaiškinimas išsamiai ir detaliai buvo analizuotas tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno, Išvadoje įvertintas ir aprašytas, o aplinkybė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas kitaip vertino pareiškėjo Paaiškinime išdėstytas aplinkybes, nei jis tikėjosi, nesudaro pagrindo teigti, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nevisapusiškai. Taip pat pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog policijos autoritetas buvo menkinamas tik vieno civilio asmens akivaizdoje, kadangi visuomenę sudaro socialiniais ryšiais tam tikroje teritorijoje susijusių asmenų visuma, tai ne pavieniai civiliai asmenys, o visa bendruomenė. Atsakovo vertinimu, tai, kad nebuvo apklausta pareiškėjo sutuoktinė V. M., galėjusi nurodyti aplinkybes dėl G. M. fizinės ir psichologinės būklės įvykio dieną, iš esmės nesusijusios su tarnybiniu nusižengimu ir neturi jokios lemiamos reikšmės tarnybinio patikrinimo išsamumui. Asmeniniai pareiškėjo išgyvenimai neturėtų lemti jo veiksmų susijusių su tarnybos klausimais, juolab tapti pateisinimu daromiems teisės aktų pažeidimams. Įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai tarnybinio patikrinimo metu teikė paaiškinimus, jų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, juos patvirtino tarnybinio automobilio vaizdo įrašai. Be to, pažymėjo, kad tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams suteikiama diskrecijos teisė, nepažeidžiant esminių patikrinimui keliamų tikslų bei reikalavimų, pačiam pasirinkti konkrečius tikrinimo veiksmus, numatytus Tvarkos aprašo 21 punkte.

Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo argumentu, kad buvo apribota jo teisė gintis nuo kaltinimo. Pareiškėjas, gavęs pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, nedvejojo dėl jo turinio ir jame suformuluoto kaltinimo, teikė Paaiškinimą be jokių papildomų paklausimų. Išvada surašyta vadovaujantis teisės aktais, joje konkrečiai įvardijama, koks tarnybinis nusižengimas ir kokiais veiksmais padarytas, detaliai analizuojami pareigūno vardą žeminantys veiksmai, aptariama konkreti įvykio data, vieta ir laikas, analizuojamos visos su įvykiu susijusios aplinkybės ir tarnybinio nusižengimo faktą pagrindžiantys duomenys. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas konstatavo pareigūno kaltės formą, vertino tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, duomenis apie tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno tarnybą, pateikė motyvuotus pasiūlymus dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjo argumentai, kad tiesioginis vadovas jį vertina neobjektyviai, yra tendencingai prieš jį nusistatęs, niekuo nepagrįsti, nepateikia jokių konkrečių duomenų, įvykių ar detalių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima abejoti tiesioginio vadovo nešališkumu. Pareiškėjo tiesioginis viršininkas Tarnybiniu pranešimu informavo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau pats tarnybinio nusižengimo procedūros neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. M. nuo 2016 m. spalio 24 d. dirbo Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. lapkričio 7 d. Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) viršininkas A. B. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-8607 „Dėl galimai neteisėto G. M. elgesio“ pranešė, jog 2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pradėta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai“, teisena ROIK (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad už šį pažeidimą piliečiui V. M. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio nusižengimo medžiaga perduota nagrinėti Panevėžio AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. Nusižengimą nustatė Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. P. ir E. K.. Teisės pažeidėjas V. M. vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) G. M. vardu. Pareigūnė V. P. 2022 m. lapkričio 4 d. žodžiu nurodė, kad šio administracinio nusižengimo įforminimo metu jai keletą kartų telefonu skambino G. M., kuris klausė, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas nusižengimas, koks buvo naudojamas alkotesteris, kodėl įformino teisės pažeidimą, nes sustabdytas automobilis registruotas G. M. vardu. G. M. reiškė priekaištus ir nepasitenkinimą klausdamas, ar nematė, kieno automobilį stabdo, ar negalėjo pažeidimo įforminti „normaliai“, pareigūnę V. P. pavadino necenzūriniais žodžiais ir netiesiogiai pagrasino, kad jai kažką padarys. Šie pokalbiai telefonu vyko tarnybiniame automobilyje, kuriame taip pat sėdėjo pareigūnas E. K. ir teisės pažeidėjas V. M.. Šiais savo veiksmais G. M. galimai darė neteisėtą poveikį kolegoms ir trukdė vykdyti tarnybines pareigas.

P. T. pranešime pateiktą informaciją 2022 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

G. M. 2022 m. lapkričio 28 d. buvo įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“; pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė paaiškinimą dėl 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio aplinkybių.

Baigus tarnybinį patikrinimą, 2022 m. gruodžio 19 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini)G. M. veiksmų“, kurią patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T..

Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, Išvada, nagrinėjamojoje byloje skundžiamu 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-514 atleido viršilą G. M. (pareiškėją), Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) iš vidaus tarnybos 2022 m. gruodžio 20 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Panevėžio AVPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, nustatantis vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas ir reglamentuojantis kitus vidaus tarnybos santykius, bei tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Statute įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (72 straipsnio 1 dalies 7 punktas); pareigūno vardo pažeminimas apibrėžiamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (2 straipsnio 4 dalis).

Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu; šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2835-968/2021 ir kt.). Be to, teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio atveju atlikti tarnybinį patikrinimą nėra būtina, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą, t. y. reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020).

Pagal Statuto 17 straipsnio 1 dalį, paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą.

Statuto 21 straipsnio 2 punktas nustato, kad pareigūnai sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui.

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai; šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.

Etikos kodekso 5 punktas nustato, be kita ko, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Šio kodekso 6.6 punkte įtvirtinta, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo būti tolerantiškas, viešai nereikšti asmeninių simpatijų ar antipatijų vadovams, pavaldiniams, kolegoms, visuomenės veikėjams, visada išlikti objektyvus ir nešališkas; saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 punktas); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 punktas).

Statute pareigūno vardo pažeminimas, už kurį pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, apibrėžiamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (2 straipsnio 4 dalis).

Išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, konstatuota, kad 2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. P. ir E. K. nustačius, kad teisės pažeidėjas V. M., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) G. M. vardu, ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, (duomenys neskelbtini) G. M., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, keletą kartų skambino pareigūnei V. P. į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, klausdamas kokiu alkoholio matuokliu buvo matuojamas neblaivumas, teiravosi kur buvo sustabdytas automobilis, ar pareigūnai nematė kieno automobilį stabdė ir ar negalėjo pažeidimo įforminti „normaliai“; pokalbio telefonu metu pareigūnę V. P. pavadino necenzūriniais žodžiais ir netiesiogiai pagrasino, kad jai kažką padarys; bandė paveikti pareigūnus V. P. ir E. K. siekdamas įtakoti, kad teisės pažeidimas nebūtų nustatytas ar tinkamai įformintas ir teisės pažeidėjas V. M. išvengtų atsakomybės; trukdė pareigūnams vykdyti tarnybines pareigas.

Išvadoje konstatuota, kad G. M. veika buvo priešinga tarnybos ir užimamų pareigų interesams, jis siekė, kad nustatyta tvarka nebūtų užfiksuotas ir įformintas padarytas administracinis nusižengimas ir galbūt leisti neblaiviam asmeniui vairuoti automobilį; siekė sudaryti sąlygas piliečiui V. M. išvengti teisinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, išvengti valstybės prievartos taikymo, užkirsti kelią vienam iš šiurkščiausių teisės pažeidimų išaiškinti ir teisingumui vykdyti; demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų ir tarnybinius klausimus spręsti nuolankumo teisės pažeidėjui pagrindais; savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą; iškreipė policijos paskirtį, šiais ypač mažinančiais visuomenės pasitikėjimą policija ir menkinančiais jos autoritetą, veiksmais. Toks G. M. elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Be to, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tokiais savo neteisėtais veiksmais sulaužė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Statuto 21 straipsnio 2 punktą, Etikos kodekso 6.6, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, nesilaikė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintų teisingumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo principų, sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą ir taip pažemino pareigūno vardą. Konstatuota ir tai, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo G. M. valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, tai yra pareigūno padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jo pačio pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė. Išvadoje pasiūlyta, be kita ko: tarnybinį patikrinimą baigti; pripažinti, kad Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) G. M. pažemino pareigūno vardą, ir vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. lapkričio 3 d. pareigūnams V. P. ir E. K. įforminant teisės pažeidimo dokumentus, pareigūnei V. P. dėl šio įvykio tris kartus į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną skambino pareiškėjas. Taip pat, nėra ginčo, kad automobilis „Chrysler Voyger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2022 m. lapkričio 3 d. neblaivus vairavo V. M., registruotas G. M. vardu.

Pareiškėjas nesutinka su kaltinimu, kad skambindamas pareigūnei V. P. telefonu siekė paveikti pareigūnus, kad nebūtų nustatytas teisės pažeidimas ir teisės pažeidėjas išvengtų atsakomybės. Pareiškėjas tikina, kad pareigūnei V. P. skambino į mobiliojo ryšio telefoną tik dėl to, jog norėjo sužinoti apie 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio aplinkybes, kadangi automobilis, kurį vairavo teisės pažeidėjas V. M., priklausė jam, o sakydamas kodėl negalėjo padaryti „normaliai“ turėjo omenyje, kad įvykis būtų įformintas laikantis Taisyklių reikalavimų, realių grasinimų pareigūnei neišsakė, pakeltu tonu neetiškai su pareigūne kalbėjo tik dėl tuo metu vykusio konflikto su sutuoktine.

Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia pareigūnų V. P. ir E. K. Tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės bei tarnybinio automobilio vaizdo įrašas.

Pareigūnės V. P. 2022 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 3 d., 16 val. 57 min., pilietis V. M. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus vairavo G. M. vardu registruotą automobilį. Tarnybiniame automobilyje, įforminant teisės pažeidėjo V. M. administracinio nusižengimo medžiagą, 17 val. 34 min. į jos asmeninį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), jai paskambinęs G. M. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jie su pareigūnu E. K. sustabdė G. M. pažįstamą V. M., klausė kiek promilių šis įpūtė į alkoholio matuoklį, priekaištavo, negi pareigūnai nematė, kad automobilis registruotas jo vardu, šį priekaištą išreikšdamas kelis kartus, teiravosi, kuris pirmas iš ekipažo pareigūnų priėjo prie sustabdyto automobilio bei su kokiu alkoholio matuokliu buvo tikrintas asmens blaivumas. Taip pat klausė, ar jo pažįstamas sakė, kad jo vairuojamas automobilis yra registruotas G. M. vardu, ir kelis kartus pakartojo klausimą, kodėl negalėjo padaryti „normaliai“. Pareigūnė patvirtino iš G. M. skambučio supratusi, jog G. M. norėjo, kad nebūtų fiksuotas šis pažeidimas, nes jame dalyvavo jo vardu registruotas automobilis ir jo pažįstamas ar draugas. G. M. pokalbio tonas buvo agresyvus, piktai šaukdamas pasakė „nu aš tau dabar padarysiu, suka“, suprato, kad šie grasinimai yra realūs, bijojo, kad G. M. gali kerštauti, jautė, kad jai yra daromas spaudimas dėl tarnybinių pareigų vykdymo, baigus pokalbį, nesuvaldžiusi emocijų, pradėjo verkti. Pareigūnės manymu G. M. veiksmai buvo nesuderinami su policijos pareigūno elgesiu, tuo labiau, kad tarnybiniame automobilyje pokalbis vyko pašalinio asmens V. M. akivaizdoje.

Pareigūno E. K. 2022 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarnybiniame automobilyje teisės pažeidėjui V. M. įforminant dėl 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio administracinio nusižengimo dokumentus, apie 17 val. 34 min. išgirdo, kad kolegei V. P. į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną paskambino kolega G. M.. Girdėjo, kad G. M. teiravosi dėl įvykio, klausė ar nematė kam priklauso automobilis, iš užduotų klausimų suprato, kad šio automobilio nereikėjo stabdyti, V. M. netikrinti blaivumo, nefiksuoti nustatyto pažeidimo. Paaiškino, kad G. M. kolegei V. P. skambino 2-3 kartus, nuolat teiraudamasis, kokius veiksmus šiuo metu atliko, vis nurodydamas, kad pareigūnai galėjo „normaliai“ padaryti ir „kam to reikėjo“. G. M. telefonu su V. P. bendravo agresyviai, pakeltu tonu, girdėjo, kaip keletą kartų ją pavadino necenzūriniu žodžiu, ir kad norėdamas įbauginti ištarė „dabar tau padarysiu, suka“. Suprato, kad šiais žodžiais G. M. pasiuntė galimo keršto žinutę, jautė, kad G. M. bendraujant su kolege, yra daromas psichologinis spaudimas ir matė, kad V. P. yra apimta didelio streso, nerimo, emociškai sutrikusi ir susijaudinusi, po pokalbio su G. M. apsiverkė. Mano, kad pokalbiai buvo spaudimas dėl atliktų tarnybinių pareigų. V. P. prasitarė, jog buvo išsigandusi, kad jos šeimai gali būti kerštaujama dėl to, kad sustabdė neblaivų G. M. pažįstamą V. M.. Paaiškino, kad G. M. su juo bandė kontaktuoti skambindamas tris kartus į „facebook messenger“ asmeninę paskyrą 2022 m. lapkričio 3 d., 19 val. 32 min., 2022 m. lapkričio 5 d., 16 val. 10 min. ir 2022 m. lapkričio 8 d., 20 val. 14 min., tačiau jis neatsiliepė. Mano, kad G. M. elgesys buvo nesuderinamas su policijos pareigūno elgesiu. Teismo posėdžio metu duotais parodymais V. P. patvirtino jos 2022 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, tiek V. P., tiek E. K. iš G. M. pokalbių mobiliojo ryšio telefonu išsakytų žodžių suprato, kad G. M. primygtinai siekė paveikti pareigūnus taip, kad 2022 m. lapkričio 3 d. įvykis nebūtų fiksuotas ir įformintas ir kad teisės pažeidėjas V. M. išvengtų atsakomybės. Nors pagal Tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų išdėstytus paaiškinimus, pareiškėjas tiesioginiais žodžiais nepasakė pareigūnei V. P., kad V. M. administracinis nusižengimas nebūtų užfiksuotas ir įformintas, tačiau tai, kad G. M. iš karto po 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio skambino kolegei, fiksavusiai teisės pažeidimą, reikšdamas priekaištus ( „kam to reikėjo“, „ar nematė kieno vardu registruotas automobilis“, „ar V. M. nesakė kieno yra automobilis“), vienareikšmiškai neatitinka pareigūnui keliamų elgesio reikalavimų.

Tarnybinio automobilio 2022 m. lapkričio 3 d. vaizdo kamerų įraše (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 17 val. 24 min. Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. P. ir E. K. pildo procesinius dokumentus; 17 val. 35 min. suskamba V. P. telefonas, kalbasi su G. M.; V. P.: „Alio. Kas? Dirbu. Na jau atskambino…girtas iš darbo, sustabdėme nu. Pripūtė. Į alkotesterį Dragerį. Na paskui pamatėme, tai ką mums daryti iš kur mes žinome, G.? Prie ką ta mašina? Tai gi žmogus vairuoja, ne mašina. Nu gerai. Jei pripūtė, tai ko aš padarysiu? Ne man pūtė“. E. K. pasako: „Man pūtė, nu ir kas yra?“; 17 val. 39 min. vėl skamba V. P. telefonas: V. P.: „Alio. Nu (duomenys neskelbtini) gi nestovėjau aš prie tos mašinos iš karto, negirdėjau kas ti ko kam sakė. Nu tai gi kai įpūtė, priėjo prie mašinos tai papasakojo viską.“ V. K. perspėja V. P. „Nepradėk“. Toliau V. P. tęsia pokalbį: „Nu ko mes dabar (duomenys neskelbtini) aiškinamės, ko mes pakeisime, nu nieko nepakeisime. Nu bet.“ V. P. klauso. Pokalbiui baigus V. P. verkia. V. K. stebi situaciją; 17 val. 51 min. V. P. pasako: „Bet jeigu jis sakė tipo „padarysiu aš tave blede“. Taigi tarnybinio automobilio vaizdo įrašai patvirtina policijos pareigūnų V. P. ir E. K. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.

Aplinkybės, kad pareiškėjas pareigūnei V. P. skambino į mobiliojo ryšio telefoną užfiksuoto administracinio nusižengimo įforminimo metu net tris kartus, pakeltu tonu reiškė priekaištus dėl tarnybinių funkcijų vykdymo metu nustatyto teisės pažeidimo (jam priklausančio automobilio sustabdymo, šį automobilį vairavusio vairuotojo neblaivumo patikrinimo), pareigūnei pagrasino, sukeldamas jai stresą, taip pat pareigūnės atsakymai į pareiškėjo telefonu išsakytus žodžius, kad jeigu pažeidėjas „pripūtė“, ką dar galima padaryti, nieko negalima pakeisti, parodo pareiškėjo siekį daryti poveikį pareigūnei.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis pareigūnei V. P. skambino tik norėdamas įsitikinti, kad neblaivumas vairuotojui nustatytas pagal visas taisykles, išsiaiškinti, kas bus daroma su jo automobiliu. Toks pareiškėjo argumentas nepagrįstu laikytinas vien jau dėl tos aplinkybės, kad G. M., būdamas pareigūnu ir vykdydamas tas pačias funkcijas kaip ir įvykį įforminę pareigūnai, puikiai žinojo apie visas procedūras, susijusias su tokių nusižengimų įforminimu ir jų pasekmėmis, žinojo tolesnę veiksmų seką, nustačius teisės pažeidimą. Be to, nesutikdamas su pareigūnų veiksmais, tiek kiek tai susiję su juo, kaip automobilio savininku, pareiškėjas turėjo teisę reikšti pretenzijas teisės aktų nustatyta tvarka, o ne tarnybinių funkcijų atlikimo metu reikšti pretenzijas pareigūnei, tuo labiau tarnybiniame automobilyje buvus teisės pažeidėjui. Teismo posėdyje duotais parodymais liudytoja V. P. patvirtino, kad pareiškėjo frazę, jog reikėjo įvykį įforminti „normaliai“, vykusio telefoninio pokalbio kontekste suprato, kaip nurodymą, jog nebūtų patikrintas vairuotojo neblaivumas. Teismas pažymi, kad minėto administracinio nusižengimo nustatymo metu pareiškėjas jokių tarnybinių funkcijų, susijusių su šiuo įvykiu, nevykdė, nusižengimą įforminusiems pareigūnams jokių klausimų dėl nusižengimo įforminimo nebuvo kilę, tuo labiau, jie į pareiškėją jokiais klausimais savo iniciatyva nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė, o ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti pareigūnų V. P. ir E. K. gebėjimu atlikti tarnybines pareigas. Vaizdo registratoriumi užfiksuotos pareigūnės V. P. telefoninių pokalbių frazės, atsakant į pareiškėjo žodžius, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nesiekė išsiaiškinti, koks bus jo automobilio likimas, o agresyviais priekaištais siekė daryti įtaką pareigūnei, forminusiai administracinio nusižengimo medžiagą. Net ir paties pareiškėjo paaiškinimai, kad jis siekė įsitikinti, ar įvykis forminamas pagal visas taisykles, neturint jokių teisėtų įgaliojimų kontroliuoti įvykį forminusių pareigūnų veiksmų, iš dalies patvirtina pareiškėjo neteisėtą kišimąsi į atliekamą administracinio nusižengimo įforminimą, kurį galima vertinti kaip poveikį pareigūnei, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki šio įvykio dirbo viename ekipaže su pareigūne V. P. ir buvo ekipažo vyresnysis pareigūnas. Pareiškėjo keletą kartų ištartos frazės: „ar nematė kam priklauso automobilis“ ir „ar V. M. nesakė, kam priklauso automobilis“, kaip Tarnybiniuose pranešimuose teigė pareigūnai V. P. ir E. K., suponuoja išvadą, jog pareiškėjas bandė paveikti pareigūnus, kad šie neformintų įvykio, duodamas suprasti, kad jo vardu registruotas automobilis neturėjo būti stabdomas jį vairavusio asmens blaivumui patikrinti.

Atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad jis pareigūnei negrasino, o tik kalbėjo pakeltu tonu. Tokius pareiškėjo argumentus paneigia policijos pareigūnės V. P. Tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, kuriame ji nurodė, jog skambinęs pareigūnas G. M., ne tik kalbėjo pakeltu tonu, bet ir jai grasino, ji G. M. grasinimus suvokė kaip realius. Aplinkybę, kad G. M. telefonu kalbėdamas su V. P. jai grasino, patvirtina ir policijos pareigūno E. K. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog girdėjo kaip keletą kartų pareigūnę pavadino necenzūriniais žodžiais ir kad norėdamas įbauginti ištarė „dabar tau padarysiu, <….>“. E. K. suprato, kad šiais žodžiais G. M. pasiuntė galimo keršto žinutę. Iš tarnybinio automobilio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pareiškėjo grasinimai pareigūnei, vykdžiusiai tarnybines pareigas sukėlė stresą, t. y. ji šiuos grasinimus suvokė kaip realius. Tai patvirtina ir pareigūnės V. P. reakcija po pokalbio su G. M. (ji verkė), jos susijaudinusiu balsu išsakyti nuogąstavimai porininkui, jog dabar užsitraukė nemalonę ir kokie nemalonumai jų laukia dėl šio įforminto įvykio.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo paaiškinimai ir teismo posėdyje liudytoja apklaustos jo sutuoktinės V. M. parodymai dėl jų namuose 2022-11-03 įvykusio buitinio konflikto, pareiškėjo teigimu, paveikusio jo elgesį, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Teismas pažymi, kad teisės aktai nustato policijos pareigūnams aukštesnius drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams. Jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Taigi, pareigūnų elgesys turi nekelti abejonių dėl jo atitikimo tiek bendrosioms etikos normoms, tiek tarnybinės etikos taisyklėms, tiek ir kitiems reikalavimams. Valstybės tarnyboje galiojantis lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus, o sisteminė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatų, įtvirtinančių policijos uždavinius bei pareigūnų pareigas, analizė leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, taip pat elgtis ir ne tarnybos metu taip, kad būtų užtikrinti policijos veiklai keliami uždaviniai, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija.

Įvertinus pareigūnų Tarnybinius pranešimus ir išanalizavus pareiškėjo pokalbių mobiliojo ryšio telefonu su V. P. tarnybiniame automobilyje vaizdo įrašo ((duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)) turinį, daroma išvada, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, sužinojęs, kad piliečiui V. M. (jo pažįstamam ar draugui) yra rašomas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, už tai, kad šis būdamas neblaivus vairavo pareiškėjui G. M. priklausantį automobilį, skambindamas į mobilųjį telefoną pareigūnei V. P., kuri dalyvavo nustatant teisės pažeidimą, tikslu padėti pažįstamam asmeniui, savo veiksmais bandė daryti įtaką, kad šis įvykis nebūtų fiksuotas ir įformintas ir kaltas asmuo nebūtų patrauktas atsakomybėn. G. M. elgėsi nederamai policijos pareigūnui (telefonu skambino policijos pareigūnei V. P., vykdančiai tarnybines funkcijas, pareigūnei uždavinėjo klausimus apie įvykį ir reiškė pareigūnei priekaištus dėl įvykio įforminimo, taip bandydamas ją paveikti, kalbėjo pakeltu tonu, išsakė necenzūrinius žodžius ir grasino pareigūnei. Toks pareiškėjo elgesys rodo, kad jis suvokė, suprato ir siekė tokio savo elgesio ir jo rezultatų, t. y. veikė tyčia. Teismo vertinimu, atsakovas pakankamai išsamiai atskleidė pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, t. y. įrodė, jog G. M. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017).

Pareiškėjo elgesys, nors ir ne atliekant pareigas, akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu. Pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad pareigūnai skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai elgsis visose situacijose, laikysis teisės aktų reikalavimų, nebandys pateisinti teisės pažeidimų, o tuo labiau naudotis tarnybine padėtimi. Tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013). Iš Išvadoje nustatytų aplinkybių galima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas pasinaudojo savo statusu ir tarnybine padėtimi, veikė pažįstamo asmens interesais, taip kad jo elgesys pažįstamam asmeniui neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, atliekami veiksmai yra jam palankūs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad aptariamas neteisėtas pareiškėjo elgesys Išvadoje teisingai kildintas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pripažintas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Teismo vertinimu, tai, kas nurodyta, patvirtina, kad pareiškėjas minėtais savo neteisėtais veiksmais sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą bei duotą pareigūno priesaiką; pažeidė Statuto 21 straipsnio 2 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Etikos kodekso 5 punktą, 6.6, 7.1, 7.2 punktus.

Kaip nepagrįstas atmetamas ir pareiškėjo argumentas, kad jo tiesioginis viršininkas –Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) viršininkas A. B. yra nusistatęs prieš jį, kaip turintį savo nuomonę ir poziciją, todėl susiklosčiusią situaciją vertino neobjektyviai.

Pažymėtina, kad pareiškėjo tiesioginis viršininkas Tarnybiniu pranešimu informavo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau pats tarnybinio nusižengimo procedūros neatliko, dėl pareiškėjo veiksmų atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu apklausti su 2022 m. lapkričio 3 d. įvykiu reikšmingas aplinkybes patvirtinę pareigūnai, todėl teismo vertinimu, šis pareiškėjo argumentas niekuo nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad atleidimas iš vidaus tarnybos yra neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, jeigu ir būtų pripažinta, kad jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis pažeidus tarnybinę etiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5159-968/2019, taip pat žr. 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4852-556/2018, 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentas, kad yra ilgametis vidaus tarnybos darbuotojas, yra vienintelis šeimos maitintojas, turi neįgalų sūnų, šiuo nagrinėjamu atveju pritaikytai tarnybinei atsakomybei neturi teisinės reikšmės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5159-968/2019).

Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovo Panevėžio AVPK viršininko 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 50-TE-514 „Dėl G. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Pripažinus Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo patenkinti išvestinius skundo reikalavimus grąžinti pareiškėją į ankstesnes (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) pareigas ir priteisti pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštas nuo nušalinimo iš vidaus tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė