Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas tvirtino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, Išvada surašyta neįvertinus visų faktinių įvykio aplinkybių, iš Išvados teksto visiškai neaiškus pažeidimo padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, padarytos žalos pobūdis ir dydis, pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Išvados neatitikimą jai keliamiems reikalavimams patvirtina tai, kad joje nėra konstatuota, kokiu tiksliai laiku, kurio iš pokalbių telefonu metu, neva tai jis pagrasino V. P.. Taip pat, tiksliai nenustatyta, kokiais žodžiais neva grasino pareigūnei, ir ar tie žodžiai, įvardinti kaip grasinimai, buvo realūs. Su pareigūne kalbėjo emocingai dėl įvykusio konflikto su sutuoktine ir sužinojus, kad galbūt bus konfiskuotas jo automobilis. Pareigūnei V. P. sakydamas „normaliai“ įforminti įvykį, turėjo omenyje, kad būtų preciziškai laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), kadangi iš pokalbių telefonu, su automobilį vairavusiu V. M. suprato, kad jam nustatytas nežymiai didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas, dėl ko jam grėsė baudžiamoji atsakomybė bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje numatyta nusikaltimo padarymo priemonė – automobilio konfiskavimas, todėl siekė atkreipti pareigūnės dėmesį, kad Taisyklių 4 punkte nustatyta, jog pakartotinis tikrinimas atliekamas po 15-30 minučių bei tai, kad pagal Taisyklių 29 punktą, asmuo nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Teigė, kad V. M. yra vienintelis visuomenės atstovas, kurio akyse neva jis menkino policijos autoritetą ir griovė visuomenės pasitikėjimą policija.

Pasisakydamas dėl tariamai darytos įtakos įvykį įforminusiems pareigūnams, G. M. tvirtino, kad jis jokios neigiamos įtakos su įvykiu susijusiems pareigūnams nedarė, todėl jokių Išvadoje nurodytų teisės aktų nepažeidė. Nesutinka, kad pažemino pareigūno vardą, tačiau sutinka, kad pokalbių telefonu metu pažeidė tarnybinę etiką, dėl ko jam galėjo būti taikyta tarnybinė (drausminė) atsakomybė arba šie etikos pažeidimai pripažintini mažareikšmiais. Tuo atveju, jeigu ir būtų pripažinta, kad jo veiksmuose dėl tarnybinės etikos pažeidimų yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, būtų neadekvati, per griežta nuobauda.

Be to, nurodė, jog jo tiesioginis viršininkas Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) viršininkas A. B. (toliau – ir A. B.) yra tendencingai nusistatęs prieš jį, kaip vieną iš ilgiausiai dirbančių pareigūnų, turinčių savo nuomonę ir poziciją. Kadangi nėra parankus savo tiesioginiam viršininkui, turi sveikatos problemų, dėl kurių nelaikė fizinio pasirengimo įskaitų, šis pasinaudojo proga jo atsikratyti, dėl ko tarnybinis patikrinimas buvo vykdomas formaliai ir tendencingai. Tiesioginis viršininkas A. B. šią situaciją įvertino ne kaip objektyvus ir nešališkas vadovas, bet kaip suinteresuotas asmuo, turintis išankstinę nuostatą jo atžvilgiu bei siekiantis, kad būtų nubaustas, atleidžiant jį iš vidaus tarnybos be užtarnautos pareigūno pensijos.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas remiantis Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) viršininko A. B. 2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-8607 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriuo pavesta patikslinti informaciją dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei pateikti pasiūlymus dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. A. B. Tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2022 m. lapkričio 3 d. administracinio nusižengimo medžiagos įforminimo metu Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. P. keletą kartų telefonu skambino G. M., kuris klausė, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas teisės pažeidimas, koks buvo naudojamas alkotesteris, kodėl įformino teisės pažeidimą, nes sustabdytas automobilis registruotas jo vardu. G. M. reiškė priekaištus ir nepasitenkinimą klausdamas, ar nematė kieno automobilį stabdo, ar negalėjo pažeidimo įforminti „normaliai“, vėliau V. P. pavadino necenzūriniais žodžiais ir netiesiogiai pagrasino, kad jai kažką padarys. Šie pokalbiai telefonu vyko policijos automobilyje „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atpažinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tarnybinis automobilis), kuriame taip pat sėdėjo pareigūnas E. K. ir teisės pažeidėjas V. M.. Nurodė, kad G. M. galimai darė neteisėtą poveikį policijos pareigūnams ir trukdė vykdyti tarnybines pareigas.

Paaiškino, kad patikslinus ir įvertinus Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes G. M. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 14 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2022 m. gruodžio 19 d. surašius Išvadą, kurioje konstatuota, kad G. M. pažeidė: Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto; Statuto 21 straipsnio 2 punkto; Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.6, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, nesilaikė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintų teisingumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo principų; sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalies numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą ir tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Atsakovas, pacitavęs Statuto 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose apibrėžtas pareigūno vardo pažeminimas, nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. G. M. pokalbių telefonu su pareigūne V. P. metu siekė, kad nustatyta tvarka nebūtų užfiksuotas ir įformintas padarytas administracinis nusižengimas, kad asmuo neblaivus vairavęs transporto priemonę ne tik išvengtų atsakomybės, bet ir tęstų neteisėtus veiksmus (toliau vairuotų transporto priemonę). Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis pareiškėjas atvirai demonstravo nepagarbą policijos veiklai, nusistatymą tarnybinius klausimus spręsti nuolankumo teisės pažeidėjui pagrindais ir galiojančių norminių aktų pažeidimus laikyti norma. Tokiais savo veiksmais G. M. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, iškreipė policijos paskirtį ir pažemino pareigūno vardą. Pažymėjo, kad susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas veikė laisva valia, nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, tai yra pareigūno padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jo pačio pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. M. nuo 2016 m. spalio 24 d. dirbo Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. lapkričio 7 d. Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) viršininkas A. B. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-8607 „Dėl galimai neteisėto G. M. elgesio“ pranešė, jog 2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pradėta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai“, teisena ROIK (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad už šį pažeidimą piliečiui V. M. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio nusižengimo medžiaga perduota nagrinėti Panevėžio AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. Nusižengimą nustatė Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. P. ir E. K.. Teisės pažeidėjas V. M. vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) G. M. vardu. Pareigūnė V. P. 2022 m. lapkričio 4 d. žodžiu nurodė, kad šio administracinio nusižengimo įforminimo metu jai keletą kartų telefonu skambino G. M., kuris klausė, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas nusižengimas, koks buvo naudojamas alkotesteris, kodėl įformino teisės pažeidimą, nes sustabdytas automobilis registruotas G. M. vardu. G. M. reiškė priekaištus ir nepasitenkinimą klausdamas, ar nematė, kieno automobilį stabdo, ar negalėjo pažeidimo įforminti „normaliai“, pareigūnę V. P. pavadino necenzūriniais žodžiais ir netiesiogiai pagrasino, kad jai kažką padarys. Šie pokalbiai telefonu vyko tarnybiniame automobilyje, kuriame taip pat sėdėjo pareigūnas E. K. ir teisės pažeidėjas V. M.. Šiais savo veiksmais G. M. galimai darė neteisėtą poveikį kolegoms ir trukdė vykdyti tarnybines pareigas.

P. T. pranešime pateiktą informaciją 2022 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

G. M. 2022 m. lapkričio 28 d. buvo įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“; pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė paaiškinimą dėl 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio aplinkybių.

Baigus tarnybinį patikrinimą, 2022 m. gruodžio 19 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini)G. M. veiksmų“, kurią patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T..

Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, Išvada, nagrinėjamojoje byloje skundžiamu 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-514 atleido viršilą G. M. (pareiškėją), Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) iš vidaus tarnybos 2022 m. gruodžio 20 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Panevėžio AVPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, nustatantis vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas ir reglamentuojantis kitus vidaus tarnybos santykius, bei tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Statute įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (72 straipsnio 1 dalies 7 punktas); pareigūno vardo pažeminimas apibrėžiamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (2 straipsnio 4 dalis).

Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu; šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2835-968/2021 ir kt.). Be to, teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio atveju atlikti tarnybinį patikrinimą nėra būtina, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą, t. y. reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020).

Pagal Statuto 17 straipsnio 1 dalį, paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą.

Statuto 21 straipsnio 2 punktas nustato, kad pareigūnai sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui.

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai; šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.

Etikos kodekso 5 punktas nustato, be kita ko, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Šio kodekso 6.6 punkte įtvirtinta, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo būti tolerantiškas, viešai nereikšti asmeninių simpatijų ar antipatijų vadovams, pavaldiniams, kolegoms, visuomenės veikėjams, visada išlikti objektyvus ir nešališkas; saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 punktas); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 punktas).

Statute pareigūno vardo pažeminimas, už kurį pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, apibrėžiamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (2 straipsnio 4 dalis).

Išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, konstatuota, kad 2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. P. ir E. K. nustačius, kad teisės pažeidėjas V. M., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) G. M. vardu, ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, (duomenys neskelbtini) G. M., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, keletą kartų skambino pareigūnei V. P. į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, klausdamas kokiu alkoholio matuokliu buvo matuojamas neblaivumas, teiravosi kur buvo sustabdytas automobilis, ar pareigūnai nematė kieno automobilį stabdė ir ar negalėjo pažeidimo įforminti „normaliai“; pokalbio telefonu metu pareigūnę V. P. pavadino necenzūriniais žodžiais ir netiesiogiai pagrasino, kad jai kažką padarys; bandė paveikti pareigūnus V. P. ir E. K. siekdamas įtakoti, kad teisės pažeidimas nebūtų nustatytas ar tinkamai įformintas ir teisės pažeidėjas V. M. išvengtų atsakomybės; trukdė pareigūnams vykdyti tarnybines pareigas.

Išvadoje konstatuota, kad G. M. veika buvo priešinga tarnybos ir užimamų pareigų interesams, jis siekė, kad nustatyta tvarka nebūtų užfiksuotas ir įformintas padarytas administracinis nusižengimas ir galbūt leisti neblaiviam asmeniui vairuoti automobilį; siekė sudaryti sąlygas piliečiui V. M. išvengti teisinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, išvengti valstybės prievartos taikymo, užkirsti kelią vienam iš šiurkščiausių teisės pažeidimų išaiškinti ir teisingumui vykdyti; demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų ir tarnybinius klausimus spręsti nuolankumo teisės pažeidėjui pagrindais; savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą; iškreipė policijos paskirtį, šiais ypač mažinančiais visuomenės pasitikėjimą policija ir menkinančiais jos autoritetą, veiksmais. Toks G. M. elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Be to, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tokiais savo neteisėtais veiksmais sulaužė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Statuto 21 straipsnio 2 punktą, Etikos kodekso 6.6, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, nesilaikė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintų teisingumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo principų, sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą ir taip pažemino pareigūno vardą. Konstatuota ir tai, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo G. M. valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, tai yra pareigūno padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jo pačio pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė. Išvadoje pasiūlyta, be kita ko: tarnybinį patikrinimą baigti; pripažinti, kad Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) G. M. pažemino pareigūno vardą, ir vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. lapkričio 3 d. pareigūnams V. P. ir E. K. įforminant teisės pažeidimo dokumentus, pareigūnei V. P. dėl šio įvykio tris kartus į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną skambino pareiškėjas. Taip pat, nėra ginčo, kad automobilis „Chrysler Voyger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2022 m. lapkričio 3 d. neblaivus vairavo V. M., registruotas G. M. vardu.

Pareiškėjas nesutinka su kaltinimu, kad skambindamas pareigūnei V. P. telefonu siekė paveikti pareigūnus, kad nebūtų nustatytas teisės pažeidimas ir teisės pažeidėjas išvengtų atsakomybės. Pareiškėjas tikina, kad pareigūnei V. P. skambino į mobiliojo ryšio telefoną tik dėl to, jog norėjo sužinoti apie 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio aplinkybes, kadangi automobilis, kurį vairavo teisės pažeidėjas V. M., priklausė jam, o sakydamas kodėl negalėjo padaryti „normaliai“ turėjo omenyje, kad įvykis būtų įformintas laikantis Taisyklių reikalavimų, realių grasinimų pareigūnei neišsakė, pakeltu tonu neetiškai su pareigūne kalbėjo tik dėl tuo metu vykusio konflikto su sutuoktine.

Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia pareigūnų V. P. ir E. K. Tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės bei tarnybinio automobilio vaizdo įrašas.

Pareigūnės V. P. 2022 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 3 d., 16 val. 57 min., pilietis V. M. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus vairavo G. M. vardu registruotą automobilį. Tarnybiniame automobilyje, įforminant teisės pažeidėjo V. M. administracinio nusižengimo medžiagą, 17 val. 34 min. į jos asmeninį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), jai paskambinęs G. M. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jie su pareigūnu E. K. sustabdė G. M. pažįstamą V. M., klausė kiek promilių šis įpūtė į alkoholio matuoklį, priekaištavo, negi pareigūnai nematė, kad automobilis registruotas jo vardu, šį priekaištą išreikšdamas kelis kartus, teiravosi, kuris pirmas iš ekipažo pareigūnų priėjo prie sustabdyto automobilio bei su kokiu alkoholio matuokliu buvo tikrintas asmens blaivumas. Taip pat klausė, ar jo pažįstamas sakė, kad jo vairuojamas automobilis yra registruotas G. M. vardu, ir kelis kartus pakartojo klausimą, kodėl negalėjo padaryti „normaliai“. Pareigūnė patvirtino iš G. M. skambučio supratusi, jog G. M. norėjo, kad nebūtų fiksuotas šis pažeidimas, nes jame dalyvavo jo vardu registruotas automobilis ir jo pažįstamas ar draugas. G. M. pokalbio tonas buvo agresyvus, piktai šaukdamas pasakė „nu aš tau dabar padarysiu, suka“, suprato, kad šie grasinimai yra realūs, bijojo, kad G. M. gali kerštauti, jautė, kad jai yra daromas spaudimas dėl tarnybinių pareigų vykdymo, baigus pokalbį, nesuvaldžiusi emocijų, pradėjo verkti. Pareigūnės manymu G. M. veiksmai buvo nesuderinami su policijos pareigūno elgesiu, tuo labiau, kad tarnybiniame automobilyje pokalbis vyko pašalinio asmens V. M. akivaizdoje.

Pareigūno E. K. 2022 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarnybiniame automobilyje teisės pažeidėjui V. M. įforminant dėl 2022 m. lapkričio 3 d. įvykio administracinio nusižengimo dokumentus, apie 17 val. 34 min. išgirdo, kad kolegei V. P. į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną paskambino kolega G. M.. Girdėjo, kad G. M. teiravosi dėl įvykio, klausė ar nematė kam priklauso automobilis, iš užduotų klausimų suprato, kad šio automobilio nereikėjo stabdyti, V. M. netikrinti blaivumo, nefiksuoti nustatyto pažeidimo. Paaiškino, kad G. M. kolegei V. P. skambino 2-3 kartus, nuolat teiraudamasis, kokius veiksmus šiuo metu atliko, vis nurodydamas, kad pareigūnai galėjo „normaliai“ padaryti ir „kam to reikėjo“. G. M. telefonu su V. P. bendravo agresyviai, pakeltu tonu, girdėjo, kaip keletą kartų ją pavadino necenzūriniu žodžiu, ir kad norėdamas įbauginti ištarė „dabar tau padarysiu, suka“. Suprato, kad šiais žodžiais G. M. pasiuntė galimo keršto žinutę, jautė, kad G. M. bendraujant su kolege, yra daromas psichologinis spaudimas ir matė, kad V. P. yra apimta didelio streso, nerimo, emociškai sutrikusi ir susijaudinusi, po pokalbio su G. M. apsiverkė. Mano, kad pokalbiai buvo spaudimas dėl atliktų tarnybinių pareigų. V. P. prasitarė, jog buvo išsigandusi, kad jos šeimai gali būti kerštaujama dėl to, kad sustabdė neblaivų G. M. pažįstamą V. M.. Paaiškino, kad G. M. su juo bandė kontaktuoti skambindamas tris kartus į „facebook messenger“ asmeninę paskyrą 2022 m. lapkričio 3 d., 19 val. 32 min., 2022 m. lapkričio 5 d., 16 val. 10 min. ir 2022 m. lapkričio 8 d., 20 val. 14 min., tačiau jis neatsiliepė. Mano, kad G. M. elgesys buvo nesuderinamas su policijos pareigūno elgesiu. Teismo posėdžio metu duotais parodymais V. P. patvirtino jos 2022 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes

Atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad jis pareigūnei negrasino, o tik kalbėjo pakeltu tonu. Tokius pareiškėjo argumentus paneigia policijos pareigūnės V. P. Tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, kuriame ji nurodė, jog skambinęs pareigūnas G. M., ne tik kalbėjo pakeltu tonu, bet ir jai grasino, ji G. M. grasinimus suvokė kaip realius. Aplinkybę, kad G. M. telefonu kalbėdamas su V. P. jai grasino, patvirtina ir policijos pareigūno E. K. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog girdėjo kaip keletą kartų pareigūnę pavadino necenzūriniais žodžiais ir kad norėdamas įbauginti ištarė „dabar tau padarysiu, <….>“. E. K. suprato, kad šiais žodžiais G. M. pasiuntė galimo keršto žinutę. Iš tarnybinio automobilio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pareiškėjo grasinimai pareigūnei, vykdžiusiai tarnybines pareigas sukėlė stresą, t. y. ji šiuos grasinimus suvokė kaip realius. Tai patvirtina ir pareigūnės V. P. reakcija po pokalbio su G. M. (ji verkė), jos susijaudinusiu balsu išsakyti nuogąstavimai porininkui, jog dabar užsitraukė nemalonę ir kokie nemalonumai jų laukia dėl šio įforminto įvykio.

Pareiškėjo elgesys, nors ir ne atliekant pareigas, akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu. Pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad pareigūnai skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai elgsis visose situacijose, laikysis teisės aktų reikalavimų, nebandys pateisinti teisės pažeidimų, o tuo labiau naudotis tarnybine padėtimi. Tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013). Iš Išvadoje nustatytų aplinkybių galima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas pasinaudojo savo statusu ir tarnybine padėtimi, veikė pažįstamo asmens interesais, taip kad jo elgesys pažįstamam asmeniui neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, atliekami veiksmai yra jam palankūs.

Pareiškėjas teigia, kad atleidimas iš vidaus tarnybos yra neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, jeigu ir būtų pripažinta, kad jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis pažeidus tarnybinę etiką.