Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria sustabdyta byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. K., A. S., O. Z. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. S., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovai pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol bus išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-19002-937/2015 (dėl sutikimo atsakovų parengtam projektui dėl tvoros ir garažo) ir Nr. e2-17250-833/2015 (dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1) Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), matavimai tiek pagal UAB „Geoksis“, tiek pagal UAB „Sklypų matavimai“ parengti pagal tikslias šiuo metu esančias pažymėtas išorines žemės sklypo ribas ir dėl to matyti atsakovų netvarkingai pastatyta tvora, todėl sutinka su teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad nėra pagrindo stabdyti bylą dėl c. b. Nr. e2-19002-937/2015, kai tvora nėra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

2) Neįsiteisėjusioje c. b. Nr. Nr. e2-19002-937/2015 yra pateikti preliminarūs prieš projektiniai pasiūlymai dėl kurių atsakovai prašo duoti sutikimą už bendraturtę R. S., tačiau juose nėra nurodyta tvoros pastatymo (perstatymo) buvimo vieta, kai jos plotis 0,25 m, o kolonų plotis 0,45 m, o pagal 1996 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo planą galima spręsti, kad bus ne atsakovų sklypo „B“, „C“ ir „D“ dalyse, o bus per visą parametrą žemės sklypo „A“ dalyje, dėl ko sumažėtų trečiajam asmeniui tenkanti naudotis sklypo dalis. Be to, kaip matyti iš atsakovų pateikto ieškinio c. b. Nr. e2-19002-937/2015, jie nežada griauti tvoros, nori palikti mūrinę tvorą stovėti ne ant jiems priskirtos naudotis žemės sklypo dalies, o vėliau, nors žinant, kad minėtas sprendimas nėra dar įsiteisėjęs, patys atsakovai nagrinėjamoje byloje 2015 m. lapkričio 20 d. pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo pridėtame Vilniaus apygardos teismui apeliaciniame skunde nurodo, kad tvora jiems jau nėra esminis klausimas, kadangi palikus ją stovėti svetimame žemės sklype jos neperstačius, būtų pažeidžiami trečiųjų asmenų teisės į jiems nuosavybės teise priklausančią žemę, kas reiškia, kad byla negali būti stabdoma vien tik dėl to, kad c. b. Nr. e2-19002-937/2015 nagrinėjamas klausimas dėl kitų atsakovų savavališkų statinių - garažų įteisinimo, kai tvoros atsakovams klausimas nėra jau aktualus.

3) Savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, o tai tik labiau apriboja bei suvaržo jos, kaip vienos iš bendraturtės, teises netrukdomai naudotis sklypo ,,A“ dalimi. Be to, nėra jokių c. b. Nr.e2-19002-937/2015 ir teisiškai reikšmingų faktų, kurie būti reikalingi ir reikšmingi nagrinėjamoje byloje, kai matyti, jog tvora stovi ne ant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), o tvoros pagal surašytus savavališkus aktus parametrai neatitinka pačių atsakovų prieš projektinių pasiūlymų, kai vienas iš imperatyvių įteisinimo reikalavimų pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. nuostatas yra, kad savavališkai pastatytas statinys atitiktų esminius statinio projekto sprendimus.

4) Kad statinio nugriovimas yra viena iš paskutinių priemonių vis vien nereiškia, kad turi būti pažeidžiami asmenų teisės ir teisėti interesai, nes statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas. Toks laiko delsimas ir bylos vilkinimas atsakovams tik labiau suteiktų privilegijas ilgiau naudotis savavališkai pastatytu statiniu - tvora, jos nenugriovus, kai tokiu statiniu naudotis draudžia CK 4.103 str. 1 d. normos.

1) Teismas nepagrįstai nurodo, kad prašoma sustabdyti byla yra betarpiškai susijusi su kita civiline byla dėl teisės atlikti statybos darbus nesant bendraturčio sutikimui. Nagrinėjamu atveju tarpusavyje nėra susijęs bylose esantis įrodinėjimo dalykas. Civilinėje byloje pagal Inspekcijos ieškinį yra sprendžiamas statybos pripažinimo savavališka ir jos padarinių šalinimo klausimas. Tuo tarpu kitoje byloje, kurioje atsakovai reikalavimus reiškia trečiajam asmeniu, yra sprendžiamas naudojimosi turtu (žemės sklypu), nuosavybės teisės vykdant statinio statybas įgyvendinimo klausimai ir pan. Pastarųjų bylų išnagrinėjimas neturės jokios įtakos teismui šioje byloje nustatant, ar statyba, kurios padarinius prašoma šalinti, laikytina teisėta, ar ne, bei, nustačius, kad statyba nėra teisėta, priimant sprendimą vienu ar kitu būdu šalinti savavališkos statybos padarinius. Teismo priimti sprendimai kitoje byloje nesudarys teismui prielaidos šioje byloje konstatuoti, kad statyba laikytina teisėta, todėl šiuo atveju Inspekcijai ieškiniu prašant šalinti savavališkos statybos padarinius, tai, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla, kuriose sprendžiami atsakovų ir žemės sklypo bendraturtės ginčai, neturi įtakos nagrinėjamai bylai.

1) Teismas gali tenkinti Inspekcijos formalų ieškinio reikalavimą nugriauti statinį tik įsitikinęs, kad nėra nei teisines (t. y. kad pagal ginčo teritorijai taikomą teisinį režimą prašomų nugriauti statinių statyba apskritai negalima), nei faktinės (t. y. nė vienas suinteresuotas asmuo neišreiškia valios tas pasekmes pašalinti, gaunant statybas leidžiantį dokumentą ir pagal jį pabaigti statyti statinį, įskaitant ir galimybę jį perstatyti) galimybės tas pasekmes pašalinti kitu būdu. Nagrinėjamoje byloje yra visos teisinės prielaidos tvorą pastatyti (ką patvirtina faktas, kad jai pastatyti jau buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 25 d. statybos leidimas, kuris teismine tvarka buvo panaikintas Žemės sklypo bendraturtės R. S. iniciatyva), taip pat ir faktinės - atsakovai siekia statybas leidžiančio dokumento, pagal jį sutvarkys statybas, tačiau jo negali gauti vien dėl to, kad R. S. neduoda tam sutikimo be jokių motyvų, to sutikimo siekiama per teismą. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad išnaudotos visos galimybės pašalinti savavališkomis statybomis pripažintos tvoros, jos nenugriaunant, iš kitos pusės, nėra jokių sąlygų nustatyti realų terminą gauti statybas leidžiantį dokumentą dėl tvoros statybos, nes tų dokumentų gavimą sąlygoja teisminiai procesai - tarp jų c. b. Nr. e2-19002-937/2015, kurioje nagrinėjamas sutikimo už R. S. davimo klausimas, o šis žemės sklypo bendraturtės sutikimas yra privaloma sąlyga gauti statybas leidžiantį dokumentą. Jei teismas vis dėl to išspręstų bylą ir tą terminą nustatytų, tai jis nebūtų realus, jį reikėtų laikas nuo lako pratęsti ir dėl to užvesti naujus procesus, kas reikštų tiek teismo gaišinimą, tiek papildomas išlaidas proceso dalyviams, nors realiai situacija nesikeis tol, kol nebus išspręsti galutinai visi susiję ginčai, t. y. kol jie nepasibaigs nebus teisinio pagrindo išvadai, kad savavališkų statybų padarinius galima pašalinti tik jas nugriaunant.

2) Termino statybas leidžiančiam dokumentui gauti neapibrėžtumą ir tuo pačiu papildomą teisinį ryšį su c. b. Nr. e2-19002-937/2015 lemia ir tai, kad žemės sklype kartu su tvora kaip vienas statinys buvo pastatyti ir garažai. Tiek dėl garažų, tiek dėl tvoros Inspekcija atliko vieną tyrimą, kas patvirtina šių statinių sąsajumą tiek teisine, tiek technine prasmėmis, tačiau dėl Inspekcijos neatkleistų priežasčių tolimesni dokumentai dėl šių dviejų statinių buvo surašyti atskirai, kas sąlygojo ir būtinybę dėl kiekvieno iš jų užvesti atskirus teisminius procesus skirtingu laiku. Iš surašytų Inspekcijos dokumentų matyti, kad vieno iš statinių griovimas ar pertvarkymas lemia tuo pačiu kito statinio pertvarkymą ar griovimą. Civilinės bylos sustabdymas iš dalies ištaiso Inspekcijos padarytas klaidas dėl administracinių procedūrų vedimo, leidžia visų žemės sklype esančių nebaigtų statyti statinių įteisinimo klausimus spręsti bendrai ir kompleksiškai, tuo labiau, kai tą įpareigoja padaryti įstatymas, todėl šios aplinkybes yra papildomas motyvas palikti galioti skundžiamą nutartį.

3) Tarp tvoros ir garažų kaip statomų (nebaigtų statyti) statinių yra ir teisinis ryšys, nes statybas leidžiantis dokumentas dėl tvoros nebus išduotas tol, kol nebus išduotas toks dokumentas dėl garažų ir atvirkščiai. Ši aplinkybė lemia, kad c. b. Nr. e2-19002-937/2015 aktuali nagrinėjamai ir dėl to, kad joje sprendžiamas ir garažų įteisinimo kausimas - sprendžiama dėl žemės sklypo bendraturtės R. S. sutikimo ir šio statinio statyboms. Vėl gi, neturint aiškumo, kada pasibaigs teisiniai procesai dėl leidimo garažų statyboms, nėra realaus pagrindo spręsti, koks terminas suteiktinas atsakovams pašalinti visas savavališkomis pripažintų statybų žemės sklype pasekmes.

4) Situacijos nekeičia, kad atsakovai c. b. Nr. 2- 19002-937/2015 išreiškė poziciją, kad jiems būtų priimtinas kompromisas/alternatyvus ginčo sprendimas, pagal kurį tvora būtų griaunama su sąlyga, kad tuo pačiu metu būtų išspręstas ir garažų statinio likimas (patvirtintos jo pertvarkymo sąlygos). Atsakovai neatsisakė savo ieškinio reikalavimo dėl tvoros ir jį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas.

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. N. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. O. v. UAB „Presas“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-880/2001; išplėstinės teisėjų kolegijos2002 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002; kt.). Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. N. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“, bylos Nr. 3K-7-248/2002; 2005 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SIA „Pareks lizings“ v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005; kt.). Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Geonafta“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005; kt.). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos: 1) pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. K., A. S., O. Z., kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti su mūriniais stulpeliais ir metalinių strypų ažūrine viršutine dalimi tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, teismo sprendime nurodant, jog, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius savo lėšomis, išlaidas priteisiant iš atsakovų (c. b. Nr. e2-26865-937/2015); 2) pagal ieškovų V. K., A. S., O. Z. ieškinį, kuriuo jie prašė duoti už atsakovę R. S. sutikimą gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir prisijungimo sąlygas pagal architektės M. M. parengtus ir 2014 m. spalio 28 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi suderintus prieš projektinius pasiūlymus, pateikti pagal jų sprendimus parengtą techninį projektą ir kitus dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir jį gauti dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse, bendraturčių 1996 m. lapkričio 30 d. pasirašytame ir nekilnojamojo turto registre registruotame šio žemės sklypo plane pažymėtose raidėmis B, C, D, bei dėl tvoros statybos ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos (c. b. Nr. e2-19002-937/2015); 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinys atmestas; minėtas sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad c. b. Nr. e2-19002-937/2015 iš esmės buvo keliamas klausimas dėl galimybės įteisinti, be kita ko, ir tvorą, prašant išduoti sutikimą už R. S. rengti dokumentus ir kt., kad nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas dėl tvoros nugriovimo, atsižvelgdamas į tai, jog pagal teismų praktiką statinio nugriovimas yra paskutinė priemonė, tai, kad atsakovai bando įteisinti statinį, sustabdė bylą iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas prejudicinio ryšio tarp minimų bylų nenustatė, nes nurodytos dvi civilinės bylos yra visiškai skirtingos savo įrodinėjimo dalyku. Apeliacine tvarka peržiūrimoje pirmosios instancijos teismo nutartyje toks ryšys taip pat nenurodytas, neišvardinti civilinėje byloje Nr. e2-19002-937/2015 pagal ieškovų V. K., A. S., O. Z. ieškinį atsakovei R. S. dėl sutikimo statybos projektui davimo, nustatytini faktai, kurie turės teisinės reikšmės teismo sprendimui, priimtinam civilinėje byloje Nr. e2-26865-937/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. K., A. S., O. Z. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Priešingai, civilinės bylos Nr. e2-19002-937/2015 pagal ieškovų V. K., A. S., O. Z. ieškinį atsakovei R. S. dėl sutikimo statybos projektui davimo išnagrinėjimas negali turėti jokios įtakos nustatant civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį, ar statyba, kurios padarinius prašoma šalinti, laikytina teisėta, ar ne, o nustačius, kad statyba nėra teisėta, priimant sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. e2-19002-937/2015 yra keliamas klausimas dėl galimybės įteisinti ginčo tvorą ir dėl to neišsprendus ginčo tarp bendraturčių kitoje byloje nėra galimybės teismui išnagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinio ir išspręsti bylą iš esmės, nes minėtoje byloje atsakovai yra pareiškę ieškinį dėl teisės vykdyti darbus be trečiojo asmens R. S. sutikimo. Kaip teisingai nurodė ieškovė, dėl galimybės savavališkos statybos atveju gauti statybą leidžiantį dokumentą klausimas sprendžiamas tik civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Sustabdydamas bylą ginčijamu pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-19002-937/2015 (dėl sutikimo atsakovų parengtam projektui dėl tvoros ir garažo) ir Nr. e2-17250-833/2015 (dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-19002-937/2015 (dėl sutikimo atsakovų parengtam projektui dėl tvoros ir garažo) ir Nr. e2-17250-833/2015 (dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos).