Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. K., A. S., O. Z. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. S., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo klausimas, ar ieškovas pagrįstai prašo pašalinti savavališkos statybos, t.y. tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), padarinius.

Savavališkos statybos aktai, privalomieji nurodymai nėra nuginčyti. Atskiri aktai, nurodymai, kaip matyti iš šios ir iš išnagrinėtos kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-27289-933/2014, yra surašyti tiek dėl garažo, tiek ir dėl tvoros atskirai. Pažymėtina, kad garažas ir tvora iš esmės yra du savarankiški statiniai, o vien tai, kad jie tarpusavyje susieti, nepaneigia jų prigimties ir paskirties bei nesudaro įstatyminių prielaidų gauti bendrą statybos dokumentą 2 statiniams. Atsakovai nenurodo jokio teisės akto, kuriuo grindžia savo argumentą dėl bendro statybos leidimo statiniams. Teismas pažymi, kad nors garažo statyba pripažinta neteisėta, tai nesutrukdė jam pareikšti ieškinio civ. b. Nr. e2-19002-937/2015 dėl sutikimo atsakovų parengtam projektui dėl tvoros ir garažo, kas paneigia atsakovų argumentą, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros nėra atliekamos, jei teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotas savavališkos statybos faktas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 nutartimi civ. b. Nr. 2A-84-794/2016 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą civ. b. Nr. 2-27289-933/2014, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-05-06 savavališkos statybos aktų bei privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, kiek tai susiję su garažų paskirties pastatu, esančiu D. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad garažas ir tvora yra savarankiški statiniai. Nors atsakovai nurodo, kad ieškovas neatskleidė aplinkybės dėl 2013-03-01 statybos tikrinimo, neaišku, kokią reikšmę tai gali turėti nagrinėjamojo byloje, kuomet sprendžiama dėl 2014 m. surašytų aktų ir nurodymų nevykdymo. Teismo nuomone, atsakovų argumentas dėl tvoros ir garažo bendrumo ir su tuo susiję klausimai, neturi teisinės reikšmės pareikštam ieškiniui ir ginčo išsprendimui.

Dėl savavališkos statybos.

Nagrinėjamu atveju atsakovai nurodo, kad tvoros statybai tiek tuo metu, tiek jos faktinės statybos metu, tiek šiuo metu joks statybos leidimas nereikalingas ir vienintelė kliūtis pašalinti savavališkas statybas yra R. S. kaip žemės sklypo bendraturtės sutikimas statyboms.

Atsakovai šioje byloje neneigia, kad neturi bendraturtės R. S. sutikimo tvoros statybai. Atsakovai yra kreipęsi į teismą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. b. Nr. e2-19002-937/2015), prašydami duoti už atsakovę R. S. sutikimą gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir prisijungimo sąlygas pagal architektės M. M. parengtus ir 2014-10-28 su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi suderintus priešprojektinius pasiūlymus <...> . Šiuo metu byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad tvoros statyba yra savavališka, nes atsakovai neturi sklypo bendraturčio rašytinio sutikimo.

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, kad tvoros statybai tuo metu, jos faktinės statybos metu, šiuo metu joks statybos leidimas nereikalingas. Statybos leidimo tvorai nereikalingumas yra paneigiamas tiek rašytiniais bylos įrodymais, tiek ir pačių atsakovų teiginiais.

Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-13 sprendime admin. b. Nr. I-3050-426/2011 yra nurodoma, kad „bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja (R. S.) ir tretieji suinteresuoti asmenys V. K., A. S. ir O. Z. 2009 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį Nr. 09 04 02/02 su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Sitas“ dėl garažo ir tvoros techninio projekto parengimo (t. 1, b. l. 7-8). Pagal šią sutartį vykdytojas įsipareigojo parengti garažo ir tvoros techninį projektą bei gauti statybos leidimą“. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta aplinkybė, kad šios bylos atsakovai pripažino tvoros projekto ir statybos leidimo būtinumą.

Be to, patys atsakovai teigia, kad garažui ir tvorai reikia bendro statybos leidimo, kad tvoros įteisinimas, šalinant savavališkos statybos padarinius (projektinės dokumentacijos parengimas ir statybas leidžiančio dokumento gavimas) galimas tik tokius pačius veiksmus atlikus dėl garažo ir atvirkščiai. Atsakovai taip pat nurodo, kad jie deda visas pastangas pašalinti savavališkos statybos (tvoros, garažo) padarinius, tačiau įstatymuose numatytas terminas yra aiškiai per trumpas. Taigi, patys atsakovai pripažįsta, kad be savininkės sutikimo reikalingas ir statybą leidžiantis dokumentas, be kurio tvora laikytina savavališka statyba. Teismo nuomone, atsakovų deklaruojamas garažo ir tvoros dokumentacijos tvarkymo bendrumas nepaneigia tvoros savavališkumo, nes priešingu atveju, nesant poreikio gauti statybą leidžiantį dokumentą, tvora nebūtų apskritai nurodoma ir būtų sprendžiamas klausimas tik dėl garažų įteisinimo.

Byloje nėra ginčo, kad statinys priskirtinas II grupės nesudėtingam statiniui, dėl ko pagal teisės aktų reikalavimus yra reikalinga turėti įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus supaprastintam statybos projektui, kurio pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovui neturi.

Nors atsakovų atstovas teigia, kad statinys pastatytas 1990-1993 m., tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendime (civilinės bylos Nr. 2-27289-933/2014) konstatuota, kad „ <...> atsakovo sudaryti dokumentai - 2009-12-23 faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad sklype pagal UAB „Sitas“ parengtą projektą pastatytas 4 boksų mūrinis garažas ir nebaigta statyti tvora, bei Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, 2013-03-01 aktas Nr. (7.9)-SPA-329, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatyta 2,30 m aukščio mūrinė tvora (leidimas neišduotas) <...>.“ Nagrinėjamu atveju 2009 m. užfiksuota nebaigta tvoros statyba, tad nėra pagrindo spręsti dėl anksčiau galiojusių teisės aktų taikymo. Nors duomenys, kad tvora galutinai užbaigta, nėra pateikti, tačiau bet kokiu atveju pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ginčo tvorai, pastatytai mieste, yra reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kaip tai ir nurodė ieškovas aktuose ir ieškinyje, kurio atsakovai nėra pateikę į bylą. Kaip jau minėta, aktai, privalomieji nurodymai nėra nuginčyti. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atsakovai nepateikė duomenų apie tvoros statybą leidžiančių dokumentų.

Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis. Šio įstatymo 14 str. 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą <...>; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Pagal minėto įstatymo 14 str. 8 d., teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Taigi, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovą nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas visų pirma įvertina savavališkai pastatyto statinio įteisinimo galimybes.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

Pagal LAT praktiką (2008-02-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-133/2008, 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014) esant Inspekcijos kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovus per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovai nurodo, kad sprendimas dėl statinių nugriovimo leistinas priimti tik išnaudojus visas galimybes dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kitais būdais – nenugriaunant (perstatant pagal naujai parengtą projektinę dokumentaciją), kad yra užvestos bylos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, dėl ko jis taip pat prašo nustatyti terminą iki 2022-07-01 sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiantį dokumentą klausimą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 6 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad atsakovai siekia įteisinti tvoros statybą, ką patvirtina aukščiau sprendime minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-19002-937/2015 (prašoma duoti už atsakovę R. S. sutikimą gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir prisijungimo sąlygas pagal architektės M. M. parengtus ir 2014-10-28 su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi suderintus priešprojektinius pasiūlymus <...> ), kurioje priimtas spendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas (civ. b .Nr. e2A-716-275/2016) nagrinėja šioje byloje paduotą apeliacinį skundą ir yra nustatęs ieškovams (šios bylos atsakovams) terminą pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, ar priešprojektiniai pasiūlymai neatitinka faktiškai ieškovų pastatyto garažų paskirties pastato ir tvoros, įrodymus, kokie yra skirtumai tarp faktiškai pastatytų statinių ir projektinių pasiūlymų, pateikti papildomus įrodymus, kokia dalis šių statinių turi būti nugriauta, kad esantys statiniai atitiktų priešprojektinius pasiūlymus.

Teismas pagal bylos duomenis nenustatė, kad tvoros statyba sklype apskritai negalima, tad yra galimybė spręsti dėl tvoros statybos įteisinimo. Teismo nuomone, klausimas, ar savavališkos statybos (tvoros) įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių (šiuo atveju trečiojo asmens R. S.) ir interesų, bus sprendžiama Vilniaus apygardos teismo civ. b. Nr. e2A-716-275/2016. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovai teigia siekiantys statinį perstatyti pagal naujai parengtą projektinę dokumentaciją, kas šiuo metu iš esmės leidžia pagrįstai manyti, kad statybos įteisinimas neturėtų esmingai pažeisti suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Nustatant terminą, per kurį atsakovas galėtų įteisinti savavališkas statybas, teismas turi atsižvelgti į realias galimybes tai padaryti, atsakovo elgesį, sąžiningumą ir kitas teismo įsitikinimu svarbias aplinkybes.

Nors atsakovai prašo nustatyti terminą sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiantį dokumentą iki 2022-07-01, tačiau, teismo nuomone, toks terminas (6 metai) nėra adekvatus ir pažeistų vien jau bendraturčio (trečiojo asmens) teises, teisėtus lūkesčius, sąžiningumo, protingumo principus. Teismas laiko 6 metų terminą nepateisinamai ilgu dar ir dėl tos priežasties, kad bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ginčai dėl tvoros statybos tarp atsakovų ir trečiojo asmens vyksta jau pakankamai senai. Teismas taip pat pažymi, kad civilinė byla, su kurios išnagrinėjimu yra siejamas prašomas nustatyti terminas, yra nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija, kaip buvo nurodyta aukščiau, paprašė šios bylos atsakovus pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų ieškinio pagrįstumą, dėl ko teismas šioje byloje drįsta manyti, kad minėtos civilinės bylos nagrinėjimas vis dėlto neužtruks neapibrėžtą laiką, dėl ko būtų būtina nustatyti tokį ilgą laiko tarpą įteisinti statybas.

Teismas, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, kad, ieškovo nuomone, terminas neturi būti ilgesnis nei 3 metai, daro išvadą, kad terminas iki 2019-05-01 yra pakankamas įteisinti savavališką statybą (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 1 p.). Per nustatytą terminą atsakovams neįteisinus statybos ir negavus statybą leidžiančio dokumento, jie įpareigotini per 3 mėnesius savo lėšomis nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 2 p., CK 4.103 str. 3 d. 2 p.), o atsakovams neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, leistina ieškovui jo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę, prisiteisiant išlaidas iš atsakovų (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d., CK 4.103 str. 5 d.). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 35,30 Eur bylinėjimosi išlaidų: 31 Eur žyminio mokesčio ir 4,3 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 5 p., 96 str. 2 d.). Įvertinus bylos baigtį, nepaisant sprendimo rezoliucinės dalies, teismas laiko, kad ieškovas bylą laimėjo, tad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsniu, CPK 96, 259, 260, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) O. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iki 2019-05-01 gauti savavališkai pastatytos mūriniais stulpeliais ir metalinių strypų ažūrine viršutine dalimi tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovams nustatytu terminu negavus statybą leidžiančio dokumento, įpareigoti atsakovus V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) O. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius savo lėšomis nugriauti mūrinių stulpelių ir metalinių strypų ažūrine viršutine dalimi tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti mūrinių stulpelių ir metalinių strypų ažūrine viršutine dalimi tvorą, esančią D. (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, prisiteisiant išlaidas iš atsakovų.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) O. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 35,30 Eur (trisdešimt penkis eurus 30 ct), po 11,76 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.