Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-97-1128/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-03
Bylos Nr.
1-97-1128/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13418-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
E. L.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Tomas Juonys, Marta Matiukevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-97-1128/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13418-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,

kaltinamajam E. L. (dalyvavo nuotolinio ryšio priemonėmis), jo gynėjui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,

nukentėjusiajai M. K., jos atstovei advokatei Martai Matiukevič,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)ose, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. L. 2021 m. balandžio 28 d. apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis tyčia sugriebė sugyventinę M. K. už kaklo, stipriai ją pastūmė į duris, po ko kojomis ir kumščiais sudavė ne mažiau 30 kartų į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimą kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visi jo veiksmai buvo atliekami ginantis, nes nukentėjusioji jį puolė. Parodė, kad dar prieš tą dieną buvo komandiruotėje ir su M. K. beveik nebebendravo ir ne kartą kalbėjo, kad nori skirtis, kad ji išsikraustytų iš jo namų, nes ten buvo jo namai, kad kai grįš, nori, kad jos jau nebūtų. Jis turėjo laisvą savaitę, per kurią galėjo arba grįžti į Lietuvą arba važiuoti į kitą komandiruotę tiesiai ir ten savaitę laiko prabūti. Tai pasakė M. K., kad negrįš, tai ji išprašė, kad grįžtų, kad išsikalbėtų, viską išsispręstų. Jis parskrido, jie susitiko, pavalgė namie, išgėrė vyno, pasimylėjo ir kadangi jis baigė, o ji nebaigė, ji labai supyko ir jis jai pasakė, kad iš viso grįžo su ja išsiskirti, reikėjo jam jos taip, kaip jos praeitiems vyrams pasielgti, tiesiog pasimylėti kelis kartus ir palikti ją ant ledo, kai tik pradėjo bendrauti. Ji be galo įsiuto dėl to, nuėjo prie namų durų ir koridoriuje buvo jo daiktai, nes grįžo iš komandiruotės. Kai jis pasakė, kad jai reikia išsikraustyti, ji nubėgo į koridorių ir pasiėmė jo namų raktus, kurie buvo ant spintelės, atidarė duris, išmetė tašę ir pasakė – „tai tu pyzdyk iš čia“. Jis priėjo prie jos ir pabandė iš jos atimti raktus, ji rankose laikė raktus. Tada jie pradėjo grumtis. Toje vietoje nedaug vietos, mažas koridorius ir pradėjo stumdytis, jis bandė išplėšti iš jos raktus ir kai ji parkrito ant žemės, laikė suspaudusi raktus, tada bandė iš jos atimti. Tuo metu ji įkando į kairę koją, tai jis jai atgal įkando į petį. Grumtynių metu ji jam išsuko nykštį. Po įkandimo jis ją čiupo visą, prasidarė duris ir išmetė pro duris laukan. Prieš tai atėmė raktus, kai jai atgal įkando jam pavyko išplėšti tuos raktus ir tuomet jis ją išmetė iš namų, pasiėmė tašę. Pagalvojo, kad tuos raktus reikia kažkur paslėpti, kad ji nepaimtų, todėl nuėjo į vonios kambarį ir ten buvo aukštai lentyna, rankšluosčiai buvo padėti, tai ten padėjo. Kol buvo vonios kambaryje, girdėjo, kaip ji parėjo. Kai užėjo į kambarį, ji laikė jo planšetinį kompiuterį. Jis jai pasakė – ką tu darai, palik, kodėl imi mano daiktus. Jis atsisėdo ant sofos ir nusuko žvilgsnį, atsisuko ir ji jam su planšetiniu kompiuteriu į akį davė. Jis visas šoko būsenoje nesuprato net kas yra, pasisuko, tada ji paleido į jį planšetinį kompiuterį, jis kaip ir slydo ir už sofos užkrito. Tada jis pašoko, ją nustūmė ir spyrė jai iš kojos kažkur į klubus ar į šoną, maždaug toje vietoje, tiksliai nepasakys. Tada nuėjo, pasiėmė kuprinę, pradėjo rinktis daiktus, kad pabėgti iš namų, nes matė, kad ji darosi neadekvati, gali geruoju nesibaigti, nes butas mažas, virtuvė šalia ir peiliai, šakutės ir pradėjo bijoti po to smūgio. Ji turėjo jo pasą ir bandė perplėšti pasą ir rėkti kad niekur neišvažiuosi išvis. Tada jis priėjęs paėmė jai už kaklo ir stūmė į spintą, spaudė, atėmė tą pasą, pasiėmė planšetę. Tada ji pribėgo prie jo ir jam spyrė. Jis ją pagavo už kojos ir su koja spyrė jai per kitą koją, ji parkrito ant žemės, jis ją prispaudė ir pasakė „ką tu darai, kodėl tu puoli“. Tada ji prispausta rėkė „daužyk mane, daužyk mane, man kuo didesnis tuo labiau patinka“. Tada jis atsitraukė ir iš karto pasiėmė kuprinę, ir išėjo. Ji pribėgo prie durų, išvertė vėl visas jo tašes ir užsidarė. Jis priėjo, pabandė atidaryti duris, bet ji laikė jas, bandė atrakinti raktu, bet ji jas laikė, nepavyko atidaryti ir paliko tuos daiktus ir išėjo pas draugą, kuris gyveno netoli. Po to jį sulaikė, po valandos. Tyrėja jį apklausinėjo, pasakojo jai, matėsi didžiausia mėlynė, pirštai išsukti, sudraskytas visas. Tyrėja pasakė, kad turi būtinai eiti ir rašyti pats. Jis pasakojo, kad buvo M. K. paėmęs už kaklo, tai pripažįsta. Už kaklo paėmęs stūmė ją į duris, pripažįsta tai. Kad kojomis ir kumščiais sudavė ne mažiau 30 kartų į įvairias kūno vietas, to nepripažįsta. Kai ji laikė pasą, jis paėmė ją už kaklo, nes bijojo, kad suplėšys jo pasą, pasas reikalingas darbui. Bijojo taip pat, kad planšetę sudaužys. Kad sukėlė skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimą kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, iš dalies pripažįsta, bet visi jo veiksmai buvo atliekami bandant apsiginti nuo smurtautojos. Kraujosruvos dešiniame skruoste, kaip jos galėjo atsirasti, nežino, jos netrankė, vyko tik grumtynės, buvo tas spyris, paėmimas už kaklo, buvo išstūmimas per duris, kai ji krito, nežino, ant kurios kūno dalies krito, nelabai rūpėjo, nežino, kaip tai galėjo atsirasti. Mano, kad tie sužalojimai atsirado grumtynių metu. Gynėsi nuo jos, nes M. K. pradėjo smurtauti, tuo įkandimu jo atsakas buvo įkandimas atgal, ji trenkė jam iš planšetinio kompiuterio ir jeigu aukščiau šiek tiek, tai būtų pataikiusi į smilkinį. Gerai, kad kompiuteris buvo su gumine apsauga planšetinės, tai liko tik mėlynė. Jam atrodo, kad ir buvo šiek tiek kaulas skilęs, nes atauga liko ilgai. Jis tiesiog bijojo, nes su planšetiniu kompiuteriu taiko į galvą, į vietą, kur gali tave greitai pašalinti. Ji buvo jau neadekvati, jos akys buvo užsidegusios, užsivertusios, nemano, kad ji galvojo, jis tikrai bijojo dėl savo sveikatos. Bijojo būti dar daugiau sužalotas, nežinojo, kas gali jai užplaukti, gal paims peilį, gal dar kažką, vietos mažai ir ji neprognozuojama. Kai susipažino ir kelias savaites pabendravo, pasakė, kad ją muša visi jos vyrai, tai jos žodžiai. Kai būdavo konfliktai, kai ji šiek tiek išgerdavo, šiek tiek apsipyksti, tai ji šokdavo į akis ir sakydavo „nu, norėtum trenkt, norėtum trenkt, parodyk, koks stiprus tu vyras“. Jis ne vieną kartą buvo pabėgęs iš savo namų. Ji žinojo, kur jis yra, policijai pasakė, nes tai buvo ne pirmas kartas. Tiesiog kai tai vykdavo, jis apsisuka ir išeina per duris. Kad ji buvo neprognozuojama jam leidžia tai sakyti, nes tai ne pirmas kartas, ji iš savęs yra tokia neprognozuojama moteris. Tai dar labiau pastūmėjo galvoti, nes anksčiau ginklų nenaudodavo, bet šį kartą jau išgąsdino. Spyrė nukentėjusiajai į klubo šoną, tai maždaug šonas, šlaunies dalis, kažkur į tą plotą, vidurinę dalį. Tai buvo gal ir į kairę pusę, neatsimena. Spyrė, nes buvo šoko būsenos ir bijojo, kad dar kažkas gali baisiau, tai nustūmė ir spyrė. Buvo tik ką gavęs iš planšetinio kompiuterio. Kai spyrė, nukentėjusioji stovėjo. Kai spyrė iš kojos, ji buvo nuo jos kojos atstumu, sunku įvardinti, mažas butas ir toli nebūsi. Spyrė koja vieną kartą ir dar kai ji jam spyrė ir pagavo jos koją, tada jai per koją spyrė, kad ji nukristų. Kai spyrė per koją, nukentėjusioji stovėjo, nes ji spyrė jam, jis pagavo jos koją ir tada ji liko stovėti ant vienos kojos, ir tada jis jai per tą koją spyrė, per apačią, kad ji parkristų. Tikslas buvo ją sustabdyti nuo tolimesnio puolimo. Sužalojimai kairiame sėdmenyje galėjo atsirasti ir kai ji krito. Už kaklo paėmė viena ranka, kuria, nepasakys, nes kita ranka bandė atimti pasą. Už kaklo paėmimas buvo labiau ne paėmimas, o labiau paėmė už tos vietos ir stūmė ją prie spintos, kad būtų spaudęs, nemano, tai buvo prispaudimas prie sienos. Nukentėjusiajai veiksmai tokie, kad fizinį skausmą sukeltų, nemano, nes jos akys buvo persivertusios, nemano, kad ji iš vis kažką juto, ar kažką galvojo tuo momentu, ji buvo užsidegusi jį sužaloti. Tai gal po to buvo labiau moralinė. Įvykio metu buvo išgėrę vyno, kiek jis išgėrė, nežino, dviese gėrė, bet po to jis pripūtė 0,2. Buvo parūkęs pluoštinių kanapių. Šių medžiagų ir alkoholio vartojimas neturėjo įtakos jo veiksmais, nes jis šviesiai mąstė, viską suprato, kas vyksta. Pylė vyną ant galvos, kad atvėstų. Koks būdavo M. K. elgesys išgėrus, jau pasakojo, kad puola į akis, tokia buvo, ir kai turėjo vyno taurę, užpylė jai ant galvos. Prieš įvykį kada surūkė žolę, nepasakys tiksliai. Jo fizinis pajėgumas toks, kad jis sportuoja. Jo darbas buvo (duomenys neskelbtini). Jis sportuoja salėje, kilnoja svarmenis. 19 metų lankė sportą ir porą metų, o paskui ne. Nukentėjusiąją bandė sulaikyti, jeigu būtų nebandęs, ji sako, kad buvo 20, 30 smūgių sudavė, kas yra juokinga, tai pas ją mėlynės ant rankų. Tokios mėlynės atsiranda, kai bandai sulaikyti moterį, kai laikai ją už rankų, kai ji puola tave. Už kaklo kai laikė ją, nesmurtavo, nes ją greitai paėmė, čiupo ir greitai, greitai prispaudė prie sienos, ištraukė pasą ir viskas, taip ir baigėsi. Dėl to, kas įvyko, gailisi, be galo, jai galėtų atsukti laiką atgal, kad tai nebūtų atsitikę, būtų iš karto pabėgęs iš savo namų. Gailisi to, kas atsitiko, gailisi viso konflikto, nepavyko santykių pabaigti gražiai. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta E. L., iki įvykio jie buvo pora, dabar nebendrauja. Dėl 2021-04-28 apie 21 val. įvykio bute (duomenys neskelbtini), tuo metu jie buvo pora apie (duomenys neskelbtini), toje vietoje gyveno apie (duomenys neskelbtini). Tą dieną ji laukė E. L., kada jis grįš iš komandiruotės, jo buvo pasiilgusi, susiruošė, nuvažiavo į Oro uostą, 14:30 val. buvo. Pasiėmė jį, jis buvo piktas, irzlus, net bučkio nedavė. Nesuprato, bandė klausti, kas atsitiko, jis tiesiog tylėjo, buvo įtampa. Kai grįžo namo, ji pasiūlė užsisakyti vakarienės, jisai tiesiog tada priėjo jos, pradėjo ją glamonėti, pristūmė prie palangės, ji jį atstūmė. Čia buvo apie trečia valanda. Jis dar kartelį pabandė lįsti prie jos. Ji pasakė, kad negali taip greitai, reikia tiesiog pasikalbėti, praleisti laiko ir jis tada supykęs liepė dėtis batus ir važiuoti į miestą. Ji paklausė, ar jis nebijo dėl saviizoliacijos, nes jis tuo metu turėjo būti saviizoliacijoje, jis pasakė, kad ne. Jie važiavo jos mašina, jis visą laiką buvo telefone, tą laiką net nekalbėjo. Praėjus pusei kelio ji gavo mamos skambutį, kad ji turi knygą atvežusi, ji pasakė, kad atvažiuos su E. L., bet kai padėjo ragelį, E. L. pasakė, kad jis neis, kad jis eina pas M. E. L. perka žolę pas M. Paklausė, ar jis grįžęs iš karto puolė tą žolę rūkyti, kodėl negali palaukti bent kelių dienų nerūkęs. Ji pasakė, kad tikrai su juo neis, kad jis eitų vienas, o ji eis pas mamą. Nuėjus pas mamą mama paklausė, kodėl ji be E. L., ji pasakė, kad jisai nuėjo nusipirkti žolės, bet vėliau jie susitiko, mama tai žinojo, ji paklausė, ar viskas gerai, ji pasakė, kad nežino, jis keistai elgiasi. Ji paklausė, ar jis jau parūkęs, jis pasakė, kad kol laukė jos, su M. tai padarė. Grįžus namo jisai gaminosi maistą, o ji žiūrėjo televizorių. Buvo paėmusi lėkštę, jisai supyko dėl lėkštės. Ji pasimetė, nes jis dėl to ant jos supyko, ji atsisėdo, jis suprato, kad neteisingai supyko, įsipylė taurę ir atsisėdo šalia jos. Jie išgėrė po vyno taurę. Jis gaminosi maistą, kai jis gaminosi, ji užsinorėjo irgi valgyti ir paėmė nuo kriauklės viršaus lėkštę, jis galvojo, kad paėmė jo lėkštę ir jis dėl to supyko. Jis tada įpylė jai vyno, atsisėdo šalia, jie pavalgė, išgėrė vyno ir po kurio laiko jis pradėjo ją bučiuoti, liesti. Ji iš pradžių nesipriešino, bet visa tai prasidėjo labai grubiai ir skaudžiai ir ji tiesiog atsitraukė, pastūmė jį, pasakė „kodėl tu šitaip elgiesi“. Jis tada liepė jam pačiulpti, ji atsisakė tai padaryti ir jis pradėjo ją pravardžiuoti, sakyti, kad ji nevykusi moteris, kad nesugeba patenkinti vyro, kai jis grįžta iš komandiruotės. Blogai pasijutusi atsisėdo šalia ir jis čiupo ją už pečių, apsuko, įėjo skaudžiai į ją, laikė. Įėjo į ją lytiniu būdu ir baigė labai greitai. Jis atsistojo, nuėjo į vonią, grįžo iš vonios, ji paklausė, kodėl jis su ja šitaip elgiasi. Jo žodžiai buvo „mano tikslas ir buvo, atvažiuoti, tave išpisti ir palikti“. Ji jautriai sureagavo, pradėjo verkti, klausė, kodėl jis nori tai jai daryti, ar jam patinka tai daryti. Paprašė, kad jis leistų jai išsikraustyti per 3 dienas, bet jis pradėjo rėkti ant jos, grasinti, kad išmes visus jos daiktus, kad grįžusi kitą dieną neras savo visų daiktų. Ji tiesiog nuėjo į koridorių, nes jis neleisdavo jai verkti, sakydavo, kad tai yra silpnumo požymis ir ji stovėjo ten, po kelių minučių jis pribėgo prie jos čiupo jai už kaklo, suspaudė ir laikė ją aukštai, buvo ant pirštų galiukų kažkiek, palaikė, pasižiūrėjo į ją ir paleido. Jie stovėjo, jis pasižiūrėjo į ją, kaip sureagavo. Ji klausė, kodėl jis ją visą laiką muša, kai jie susipyksta. Jis sakė, kas čia per mušimas, čia ne mušimas, čia yra tiesiog už kaklo paėmimas. Tada pradėjo imti iš spintos daiktus, mėtyti juos į ją, vėl grasinti, kad ji neras, kad jis paims visus jos raktus, kad neįeis į butą ir taip toliau. Ji stovėjo toje pačioje vietoje ir kai jis 10 minučių ją keiksnojo, pravardžiavo, tai po to ji pasakė „E. L., prisimink savo tėtį“. Jis sugrįžo agresyviai, bėgo į ją, griebė jai už kaklo, metė ją ant grindų, ji susitrenkė ranką, šoną, susigūžė iš skausmo, jis pradėjo spardyti jai blauzdas, spjaudyti ant jos, ji negalėjo atsistoti. Po kurio laiko ji suėmė visas jėgas, stojosi ir dengėsi veidą rankomis, kad praeiti pro jį į svetainę. Nuėjus į svetainę jis atėjo atgal, vėl ją pravardžiavo, ji tiesiog rinko savo daiktus, sakė „E. L., aš susisiekiau su tavo buvusia panele ir žinau, ką tu darai“, maldavo, kad jis to nebedarytų. Kai ji taip pasakė, jisai čiupo jai už pečių, nutempė iki virtuvės stalviršio, pradėjo jai trankyti galvą, ji bandė rankomis jį atstumti, bet suprato, kad jai nepavyks ir dengėsi veidą, jis trankė tol, kol jai aptemo akyse. Jis pamatė, kad jos rankos atsipalaidavo ir tiesiog kaip ir atsitraukė. Pastebėjo, kas jai atsitiko, pamatė, kad ji kaip ir atsigavusi, pradėjo ieškoti jos mašinos raktelių, juos surado. Pasiėmęs tuos raktelius atlenkė ir agresyviai ėjo į ją. Pirmas daiktas po ranka buvo prie stalo buvusi planšetė ir ji tiesiog į jį metė, bet planšetė į jį visiškai nepataikė, jis atsisuko, atsisėdo ant lovos, o planšetė atsitrenkė į sieną. Jos mintyse buvo, kad viskas, jai visiškai šakės, nes žino, kaip jis myli savo gerus daiktus, kurie yra originalūs. Iš jo reakcijos suprato, kad planšetei viskas gerai ir ją įsidėjo į kuprinę, priėjo prie jos, užčiuopė už pakarpos, nuvedė iki durų, atidarė duris ir metė ją į grindis. Ji vėl susitrenkė šoną, pagulėjo kelias minutes, jis ją uždarė. Ji pagulėdama ten stengėsi atsistoti, stengėsi pasėdėti ant laiptų ir pagalvoti, ką jai daryti, nes jai beprotiškai buvo gėda, ji nežinojo, ką daryti – ar tiesiog eiti atgal ir ieškoti kažkokio telefono, ar raktų, ar prašyti kaimynų kažkokios pagalbos. Nežinojo, ką jai daryti tuo metu, tiesiog nusprendė palaukti kažkiek laiko, kad jis aprimtų, suvoktų, ką jisai daro. Atėjo prie durų, paklausė, buvo tyla, atsidarė duris, įėjo ir jisai kažko ar ieškojo, jis pamatė, kad ji eina, laikė ranką kišenėje, eina susigūžusi, jis sako „tu turi mano raktus“. Ji pasakė, kad tikrai neturi jo raktų. Jis tiesiog iš to pykčio ją paėmė, užlaužė, metė ant grindų, spaudė jai kaklą, spaudė kojas, kando į petį. Ji dar bandė muistytis, kad išsinerti iš jo gniaužtų, jis tiesiog kando jai į petį, atsipalaidavo ir ji susigūžė iš skausmo. Iš skausmo bandė jam kąsti į šlaunį, kad tiesiog pabėgti iš jo gniaužtų, bet jis tada ją pradėjo tiesiog daužyti į šonus iki tol, kol jis negalės kvėpuoti ir jis kai pamatė, kad ji negali kvėpuoti, jis atsitraukė ir stebėjo ją, ji kurį laiką negalėjo kvėpuoti. Ji nusprendė šliaužti iki lovos ir stebėjo jį, jis iš už ausies įsidėjo žolės suktinę į burną, pasiėmė kurpinę ir išėjo pro duris. Ji visas jėgas sukaupė ir nuėjo iki durų ir užsirakino. Jisai išgirdo, kad ji užsirakino duris, bandė įeiti, bet jas laikė ir jis neįėjo į tuos namus. Bandė antrą kartą įeiti, ji toliau laikė tas duris ir tada jisai tiesiog išėjo. Trys kartai buvo, kad jis bandė įeiti. Ji kurį laiką ten pasėdėjo ir pagalvojo, kad vienintelis žmogus, kuris šalia jos gyvena, yra I., jai parašė garso žinutę, bet ją ištrynė, nes ji turi šeimą, galvojo jos nevels ir gėda sakyti tokius dalykus. Pradžioje galvojo, kad pati kažkaip išeis iš šios situacijos. Buvo prisijungusi A. ir ji pradėjo jai viską filmuoti, rodyti, sakyti, kad jisai sumušė, kad jo tikslas buvo toksai grįžti ir tai padaryti jai. A. ją paragino pasakyti mamai, nes pradžioje to nenorėjo daryti. Paskambino mamai, pasakė, kad tiesiog atvažiuotų pas ją ir išsivežtų. Ir mama atvažiavusi pamatė ją, kad ji tiesiog guli, įsileido ją ir guli. Mama bandė per klausimus sužinoti, kas atsitiko, ji pradžioje nelabai ką ir sakė, nes buvo šoko būsenoje. Mama suprato, kad ji buvo sumušta, pasakė, kad reikia skambinti policijai. Ji pasakė, kad bijo duoti parodymus, nes E. L. ne kartą yra jai grasinęs. Sakė, kad susiras kitą vyrą, meilužį, ar kas bebūtų, jis ją tiesiog išveš, nežino, ką ten padarys. Mama sakė, kad policininkai padės. Mama paskambino policininkams, atvyko policininkai, jiems pasakė, kad bijo duoti parodymus, jie paragino duoti parodymus, sakė, kad jie tikrai pasirūpins. Pareigūnas atsisėdo šalia, apžiūrėjo jos veidą, kaklą ir pasakė, kad matosi, kad sumušta, paklausė, kaip galima surasti E. L. E. L. policininkai surado per tą sistemą, žino iš policininkų, iš viso šito proceso, kad jie ilgai neatidarė, kad jautė namie žolės kvapą, jisai priešinosi būti sulaikomas, buvo paguldytas ant žemės ir jis tiesiog tris dienas buvo sulaikytas. Ji tą pačią dieną mamos vardu parašė iš savo Facebook darbovietei, kad ją draugas sumušė ir kad ji negali išeiti iš namų į darbą. Buvo atvažiavusi greitoji, bet ji nėjo. Kitą dieną nuvyko į ligoninę Lazdynų. Tyrėsi galvos sumušimus, ir šonkaulių, rado krūtinėje sumušimus. Pirmadienį darė abdukciją. Ji dirba su (duomenys neskelbtini), tris dienas išvis negalėjo atsikelti iš lovos. Vėliau ji ėmėsi pati visų procesų, nes jai ilgai neskambino policininkai, sakė, kad suteiks Krizių centro pagalbą, psichologinę pagalbą, bet ilgą laiką jos negavo. Pirko saviugdos seminarus, stengėsi padėti sau. Vėliau prasidėjo nežmoniškos nemigos, skaudėti galvą, darėsi magnetinį rezonansą. Kreipėsi pas gydytojus, jai išrašė vaistus, ji gydėsi, ėjo pas psichologus. Mama pamatė ant veido ir kūno baltas dėmes, tai yra baltmė. Genetiškai nėra, kad kas sirgtų pas ją. Iš pirmo darbo išėjo, nes bijojo E. L., nes jis žinojo, kur ji dirba, kur gyvena. Pasirinko gyventi viena. Iki šiol negali nei santykių susikurti, susipažinti su vyrais. Pradžioje, kai jis atsisėdo šalia ir bučiavo, ji nesipriešino, bet kai jis pradėjo grubiai ir skaudžiai daryti, ją rankomis tiesiog spaudė, ji atsitraukė nuo jo ir paprašė, kad jis taip nesielgtų. Ji atsisėdo šalia ir daugiau jokių veiksmų nedarė. Tada jis griebė už pečių, apsuko, įėjo į ją ir tiesiog baigė. Nerašė pareiškimo dėl prievartinių lytinių santykių. Smurtas prasidėjo jau po sekso. Ir už kaklo paėmimas buvo, ir blauzdos, ir galva, ir šonkauliai, kojos ir krūtinė. Tikriausiai ne mažiau 30 kartų jai sudavė. Kumščiais sudavė. Spardė kojomis. Po sekso jis užgriebė pirmiausia už kaklo. Jis užčiuopė už kaklo, palaikė kiek laiko, atleido, jo paklausė, kodėl jis taip elgiasi, kodėl supykęs visą laiką muša. Jis metė drabužius į ją, grasino, kad ji negalės įeiti į namus ir jam tiesiog pasakė, kad jis prisimintų tėtį, ir jisai visu greičiu atbėgo link jos, užčiuopė jai kaklą antrą kartą, metė ją ant žemės, pradėjo spardyti blauzdas, spjaudyti, neleisti atsistoti. Ji atsistojo, gynėsi rankomis, ėjo pro jį į svetainę, jis toliau atėjo iki jos, toliau ją pravardžiavo. Ji pasakė, kad buvo susisiekusi su jo buvusia panele ir jisai supyko dar labiau ir agresyviai čiupo už pečių, nutempė iki stalviršio, pradėjo daužyti galvą, ji bandė atsistumti jį rankomis, bet nepavyko, todėl nusprendė dengtis rankomis savo veidą. Jis trankė tol, kol aptemo akyse ir nebesigynė. Jisai atsitraukė, pradėjo ieškoti mašinos raktelių, juos rado, čiupo, išskleidė juos, ėjo į ją. Ji gindamasi bandė griebti planšetę ir mesti jo pusėn, nes jis agresyviai ėjo su tais rakteliais, bet į jį nepataikė. Jis pasisuko, atsisėdo, planšetė nusimetė į sieną. Jis tada įsidėjo ją į kuprinę, atsistojo, paėmė ją už pakarpos, nuvedė iki durų, atidarė duris, metė ant žemės. Ji tada palaukė, nes nežinojo, ką daryti, grįžo ir tada jis ją apkaltino, kad turi jo raktus. Tada jisai užlaužė ją. Tada daužė ją, kando į petį, ji iš skausmo susirietė. Bandydama iš skausmo kąsti jam į koją, bandė ištrūkti ir tiesiog nebegalėjo kvėpuoti ir jisai atsitraukęs stebėjo ją. Jis iš už ausies įsidėjo kasiaką į burną ir nuėjo iki durų. Ji pasistengė atsistoti, kuo greičiau nueiti iki durų ir užsirakino. Daugiau jisai nebesmurtavo, nes ji jo neįleido į butą. Paskambino mamai galiausiai. Mama iškvietė policiją. Greitąją mama iškvietė. Greitoji paklausė, ar noriu važiuoti į ligoninę, pasakė, kad tikriausiai tie šonkauliai nėra lūžę ir tai nėra būtina. Neturėjo kūno sužalojimų iki įvykio. Jautė fizinį skausmą, kai E. L. smurtavo prieš ją. Jai skaudėjo galvą, krūtinę, ją smaugė, ji negalėjo kvėpuoti. Neturtinė žala verta didesnės sumos. Jis prieš tai buvo smurtavęs, bet tą pirmą kartą nesikreipė. Du kartus jis ankščiau smurtavo prieš ją. Nežino, kokį kiekį jis tos žolės vartojo, bet matėsi, kad jis daug dalykų neatsimena, jis buvo keistas, agresyvus, piktas, irzlus. Jis ėjo pas M., čia buvo tą pačią dieną, apie 16.00 val. Jis ir toliau nebendravo su ja po žolės pavartojimo, jis toliau buvo telefone. Mano, kad jo elgesį įtakojo žolės vartojimas, vyno išgėrimas. Kai virtuvėje jis trenkė galvą, ji gynėsi, tai turbūt nuo to kraujosruva dešiniame skruoste. Mano, kad nuo smaugimo kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, nes jis tai darė gal tris kartus. Kraujosruva sėdmenyje buvo, kai jis ją užlaužė, paguldė ant žemės, spaudė kojas ir kai iš skausmo kando jam, o jis tiesiog trankė visur į šonus. Tikriausiai kumščiais trankė. Rankose kraujosruvos gali būti kai numetė ant žemės, susitrenkė visus šonus, trenkė į veidą. Odos įbrėžimas kaktoje, nugaros kairėje tikriausia per visus tuos kartus, gal kai draskė, kėlė, turbūt čiuopė už to peties. Jai labai skaudėjo, buvo sugniuždyta, pažeminta, šoko būsenoje, negalėjo normaliai miegoti, negalėjo normaliai judinti kaklo, sportuoti. Ji aktyvus žmogus, mėgsta bėgiojimą. Tris dienas negalėjo judėti, normaliai išsitiesti, skaudėjo šoną, tvinkčiojo galva. Kvėpuoti negalėjo kurį laiką. Galva, kaklas, rankos, negalėjo normaliai ištiesti rankų, nugara, šonas, sėdmenų pusė, veidas – visas kūnas tiesiog. Nevaikščiojo dvi dienas net, nes buvo sunku. Kreipėsi į gydytojus, gydytojai pasakė, kad reikia daryti magnetinius rezonansus, kad yra rimti sumušimai šonkaulių, kad yra krūtinės sumušimai, dėl ekspertizės buvo, kad reikia gydyti kaklą, kad turi lankytis pas psichologus. Iki dabar jaučia skausmus tuos, galvos skausmas iki dabar nepraeina. Kiekvieną vakarą prisimena šitą istoriją, gyvena su šiuo dalyku ir iki šiol negali stabiliai gyventi. Bijo, kad viskas pasibaigs ir nežino, ką jis yra sugalvojęs. Jis turėjo (duomenys neskelbtini) draugų, sakydavo, kad žmonės, kurie kažką padarydavo, tai išveždavo tenai, ir kad jeigu ji ką padarys, tai ir jai tas pats grės. Prieš tą vakarą jis grasindavo. Dėl savo kriminalinės patirties jis didžiuodavosi, nes jis turėjo pistoletą mašinoje, tai jis ištraukdavo, parodydavo, koks jis kietas. Naktį jis išvažiuodavo kažkur nepasakydamas, klausdavo, kas vyksta, norėdavo išvažiuoti jos mašina, kad jo nesusektų. Ji bijojo kreiptis į policiją, nes nežino, kas bus, kai pasibaigs, neturės apsaugos. Negalėdavo komunikuoti, bendrauti su žmonėmis, nusprendė, kad jai reikia būti vienai ir išsigydyti. Buvo ir meditacijų kursas, ir trijų savaičių kursai, kur gali uždavinėti sau klausimus, padėti, kaip išeiti iš tos situacijos. Ten buvo, kokias patyrė praeityje traumas, kalbama apie smurtaujančius vyrus, kaip padėti moterims išeiti iš to, bet tas seminaras labai brangus, tai laukė nuolaidų. Kaip kelti savo savivertę, suvokti, gal pati čia kažkur kalta. Žolė, tai narkotinė medžiaga – kanapės. Užuosdavo, matydavo, kaip jisai suka. Jis sakydavo, kad tai svaiginanti medžiaga. Pirmas veiksmas, kurį pajuto, tai už kaklo paėmimą pajuto iš E. L. Pirmi trauminiai poveikiai buvo stumdymas sekso metu, jis bandė ją apsukti, tai turėjo omenyje sakydama, kad stumdymas. Ji nusprendė grįžti, nes nežinojo, kaip elgtis. Grįžusi į butą ėjo įsidėjusi ranką į kišenę ir laikėsi už šono. Ėjo tikriausiai ieškoti telefono, jis apkaltino tada kad ji turi raktus, užlaužė ją ir metė į žemę, spaudė. Negrąžino įvykio metu jam raktų, nes ten buvo jos daiktai, jai skaudėjo, jis ją mušė. Ji jo nežalojo. Į jo pusę metė planšetę, jis pasitraukė. Nesudavė prieš tai su planšete E. L. į veidą.

Liudytoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo iš M. K. Po dešimtos valandos vakaro gavo balso žinutę, bet ją pamatė tik ryte, ji buvo ištrinta. Jos susiskambino ir ji papasakojo, kad ją sumušė, sakė, kad važiuos į poliklinikas, į ekspertizes, po to įvykio susitiko prie ekspertizės. Ji įvardijo, kad ją sumušė E. L. Kai susitiko prie ekspertizės ji rodė, buvo mėlynės, labiau skundėsi galvos skausmu. Apie aplinkybes daug nekalbėjo, ji ištisai verkė. Apie priežastis nieko negali pasakyti, kodėl sumušė, ji tik pasakė faktą, kad ją sumušė labai stipriai. M. K. tikrai neagresyvi, beprotiškai mylinti vaikus. Apie pasekmes tik žino, kad ji metė darbą, nes ji nesugebėdavo ateiti į darbą, sakė, kad jai emociškai sunku, labai dažnai lankydavosi poliklinikoje, pas psichologus, pirko daug seminarų, kad nugalėtų baimes. M. K. yra sakiusi, kad ji mano, kad jis buvo tada pakankamai daug parūkęs.

Liudytoja A. U. parodė, kad siuntė jai nuotraukas ir žino, kad susikivirčijo. Ji turėjo sumušimus ir mėlynes, M. K. vizualiai nematė, gavo tik elektroninę informaciją, ten buvo matomos mėlynės ir sumušimai. Žino, kad įvyko buitinis konfliktas.

Liudytoja A. K. parodė, kad vieną dieną M. K. pasakė, kad ji turi draugą, ji papasakojo apie E. L. Pasakė, kad ji žinanti, kad ji teistas ir kad rūko žolę. Tą dieną, kai įvyko įvykis, E. L. turėjo grįžti iš užsienio. Ji pasakė, kad važiuos paimti į oro uostą ir pasakė, kad jie užvažiuos kartu į jos darbą paimti vitaminų. Kai atėjo laikas, ji atėjo viena, sakė, kad E. L. savo reikalais nuėjo pirkti žolės. Nuvažiavo po darbo namo, tada sulaukė dar vieno skambučio iš M. K., ji pasakė, kad E. L. išėjo į parduotuvę nupirkti vyno, dar pasakė, kad jis labai keistai elgiasi. Sekančio skambučio sulaukė po pusantros valandos, kai ji pasakė, kad ji sumušta ir nežino ką daryti. Nuvažiavo į butą, pamatė išmėtytus daiktus, verkiančią M. K., ji gulėjo ant sofos, ant šono. Jos fizinis kūnas buvo sužalotas. Ji pasakė, kad buvo sumušta, smaugta, spardyta, daužyta į galvą. Buvo mėlynė ant šonkaulių pusės, ant kaklo, ant šlaunies. Dar ji pasakė, kad santykiavo, kad turėjo lytinį aktą, ji kaip ir nenorėjo, paskui kaip ir sutiko, buvo pažeminta, buvo apvardžiuojama, kad ji nieko verta. Ji nusprendė iškviesti policiją. Miegoti ji praktiškai negalėjo, nes vidinis nerimas, visiškas sužlugdymas. Metai laiko jau praėjo, M. K. tokia kokia buvo anksčiau, tikrai nėra, visos pasekmės, kurios buvo po šio įvykio, yra tragedija. Nemiega, praktiškai nebendrauja su niekuo, dirbti (duomenys neskelbtini) negalėjo, ji pasirinko laisvesnį darbą, (duomenys neskelbtini), pasirinko darbą viena, nes buvo sužlugdytas jos pasitikėjimas su savimi. Pastebėjo ant jos veido baltas dėmes, pradėjo aiškintis, kas tai yra, tai buvo baltmė, neišgydoma liga. Ji papasakojo, kad prasidėjo konfliktas, jie susipyko, apsižodžiavo dėl lėkštės kažkokios. Ji papasakojo, kad jai E. L. paėmė už kaklo, ji sakė, kad pakilo nuo žemės, stūmė į sieną, dar stumdė. Pasakojo, kad buvo pakelta už kaklo, kad buvo spardyta, į galvą daužyta, buvo spardyta, tai buvo nemažai kartų, buvo smūgiuota ir rankomis. Ji buvo prispausta su keliu prie žemės, ji buvo tiek laiko, kad net trūko oro. M. K. sakė, kad E. L. ją ant žemės pervertė, prispaudė su ranka ir ji negalėjo kvėpuoti. Pasakė apie seksualinį aktą, kad buvo grubiai elgtasi, kad ji nenorėjo, paskui lyg tai sutiko. Pasakė, kad jis paskui pasakė, kad „norėjau taip padaryti – išpisti ir palikti“. Ji sakė, kad jie ten išgėrė kažkiek vyno. Po Lazdynų ligoninės sužinojus, kad nebuvo lūžių, gydė šeimos daktaras, skyrė priešuždegiminius vaistus, bet galvos skausmas buvo, dar turėjo daryti kompiuterinę tomografiją. Galvos skausmais skundėsi, skrandžio skausmais. Porą mėnesių lakstė pas gydytojus, mėlynės kaip ir išgijo per mėnesį, ant šlaunies, ant peties. Buvo pirmas sakinys policijai pasakytas, kad buvo sumušta ir galimai išprievartauta. Kaip ji papasakojo apie tą seksualinį aktą, kad ji nenorėjo, buvo grubiai elgtasi su ja, paskui ji buvo pažeminta, kaip mama pasakytų, kad išprievartavo.

Liudytojas E. S. parodė, kad nedalyvavo įvykio pradžioje, kai buvo iškviesta policija. Datos tikslios nepamenu, ir adreso, ir laiko, buvo vakaras, gavo informaciją, kad išėjo vyras, kuris sumušė ar galimai išžagino merginą. Turėjo vyro požymius, žinojo, kad turi būti kažkur (duomenys neskelbtini). Patruliavo, ieškojo to žmogaus, tikrino kelis asmenis, bet kadangi daugiau jokios informacijos kolegos nesuteikė, tai nusprendė patys atvažiuoti į įvykio vietą, į nurodytą butą. Buvo mergina ir mama ar teta. Surinko informaciją, kur galėtų būti vyras, išsiaiškino, nuvyko į butą ir sulaikėme. (duomenys neskelbtini) butas, į kurį nuvyko. Moteris buvo sumušta. Moteris buvo šviesių plaukų. Ant veido sumušimai buvo. Buvo sportiniu kostiumu, buvo kraujo ant veido, ant kostiumo. Pranešimas buvo, kad galimai išžaginta. Kiek pamena, moteris paaiškino, kad vyras grįžo iš užsienio ir dienos metu pradėjo lįsti prie jos intymiai, tačiau moteris nustumdavo sueitį į šoną, laukti vakaro, jie išvažiavo į miestą, grįžo namo, gėrė vyną, pavakarieniavo. Jie pasimylėjo, po to vyras supykęs vėl agresyviai pradėjo lysti prie merginos, ją tampyti, traukti iš lovos. Paaiškino moteris, kad sudavęs kelis smūgius, pasiėmęs savo daiktus, dar prieš išeinant gulinčiai spyrė jai į pilvą ir išėjo. Pavyko išsiaiškinti, kuriam bute galimai gali būti vaikinas ir atvykus, kai atidarė duris, sulaikė asmenį ir pristatė į policijos komisariatą. Įvykio vietoje, kur buvo mergina, tyrėjai dirbo. Jeigu neklysta, šitas vaikinas, kurį pristatė (nurodo į kaltinamąjį E. L.). Kai atvyko į butą, kur buvo mergina, tai ant lovos sėdėjo mergina ir šalia sėdėjo ta moteriškė – mama ar teta. Duris atidarė bute buvęs vaikinas, vardo nepamena. Ilgą laiką beldėsi. Virš pusės valandos beldėsi. Organizavo ugniagesius, kad galima būtų patikrinti, ar bute yra žmogus. Vengė sulaikymo. Raumenų stangrinimas buvo. Nelaukė ir darė sulaikymą. Buvo priremtas prie sienos, kai pradėjo standinti rankas, buvo parverstas ant žemės, uždėti antrankiai. Negali pasakyti, ar nuo kaltinamojo jautėsi alkoholio ar kitų medžiagų kvapas. Kai sulaikinėjo, buvo keli žodžiai, kad jis nieko nedarė, kad jos nelietė. Kažkokių sumušimų, laikymo jo, mušimo kumščiais į veidą, ausų plėšimo, draskymo tikrai nebuvo, buvo rankų užlaužimai, parvertimas ant žemės, spyrimas per kojas, kad parkristų ant žemės, per pėdas, keliais spaudžiamas kaklas, nugara. Tos vietos galėjo būti, ar sumuštos ar sužalotos. Jeigu neklysta, ties dešine akimi buvo kraujosruva, lyg būtų įdrėksta. Po sulaikymo tie įdrėskimai tikrai ne bute atsirado. Kai užėjo, moteris buvo šoke, verkė, pritrūkstant oro, negalėjo papasakoti situacijos. Mergina pradėdama pasakoti kūkčiojo, nutrūkdavo, kūkčiodavo, buvo išsigandusi. Sėdėjo ant lovos, suglaudusi rankas, suglaudusi kojas. E. L. neklausiant neigė, kad jis ką padarė. Prieš sulaikymą sužalojimai – įdrėskimai virš dešinės akies kaltinamajam.

Liudytojas L. M. parodė, kad su kolega E. S. gavo iškvietimą, kad kažkur (duomenys neskelbtini) lyg mergaitę bandė išžaginti, ar išžagino, sumušė, tiksliai neatsimena. Į įvykio vietą pradžioje nevažiavo, dirbo pagal požymius, kadangi buvo informacija, kad asmuo pasišalinęs. Kadangi trūko informacijos, tai nuvyko į įvykio vietą. Nuvažiavę pas šitą mergaitę sužinojo daugiau informacijos, kad ieškomas asmuo kažkada figūravo byloje dėl narkotinių medžiagų, vadai rado adresą, nuvyko ir sulaikė asmenį. Nepamena, kaip atrodė nukentėjusioji, sužalojimų nepamena, bet buvo susijaudinusi, sutrikusi. Kai užėjo juto specifinį augalinės kilmės, galimai narkotinių medžiagų, kvapą, asmenys galbūt kažką darė su narkotinėmis medžiagomis, bet jie nieko nerado. Jeigu gerai pamena, tai pradžioje ne šitas žmogus, draugas atidarė duris. Fizinė prievarta buvo panaudota, taip pat spec. priemonės – antrankiai. Nepasakys, ar sulaikymo metu galėjo atsirasti sužalojimai. Jeigu atsiranda sužalojimai, tai viskas būna paminima tarnybiniame pranešime. Mergina buvo sutrikusi, susijaudinus nerišliai kalbėjo, sunkiai aiškino aplinkybes.

Liudytojas D. P. parodė, kad gavo iškvietimą, jog išprievartauta moteris ir atvyko į (duomenys neskelbtini). Pasitiko mama. Pasiaiškino, kad vyras ar sugyventinis pasišalino iš įvykio vietos. Iškvietė medikus, kitus patrulius į pagalbą ir NVRS pareigūnus ir buvo vykdoma tolimesnė paieška. Ir jie, ir kiti pareigūnai ieškojo. Jų misija baigėsi tada, kai NVRS pareigūnai atvyko ir nukentėjusiąją apklausinėjo. Pačią nukentėjusiąją matė. Dėl sumušimų tai neprisimena, kur buvo, bet ji labai verkė ir kiek pamena, sėdėjo ant sofos atsisėdusi. Kraujo nepamena ant jos. Ji verkė ir buvo šoko būsenoje, mama daugiau pasakojo. Mama sakė, kad jos sugyventinis ar vyras grįžo iš užsienio ir būdamas neblaivus ją išprievartavo ir pabėgo. Nukentėjusioji girdėjo, ką mama sakė. Visais atvejais, kai yra tokie pranešimai, kad išprievartavimas, tai medikai atlieka pirminę apžiūrą, kad jie nustatytų patį faktą. Medikų jie sulaukė. Sulaukė greitosios, buvo, kol jie išvažiavo ir jie toliau tęsė paiešką įtariamojo. Nepamena, kad būtų išmėtyti bute daiktai. Atvykus į įvykio vietą, pabendravus su nukentėjusiąja ir jos motina jam nekilo abejonių, kad moteris buvo išžaginta.

Liudytojas A. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tuo metu motina labiau šnekėjo, o nukentėjusioji nelabai bendravo. Nukentėjusiąją matė, matėsi paraudimai ant veido, labai susijaudinusi, verkė visą laiką. Nukentėjusioji šnekėjo labai nedaug, kiek pamena. Motina sakė, kad draugas sumušė. Buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiąją rado bute, lyg svetainėje. Stipriai susijaudinusi buvo, verkė visą laiką, mažai bendravo. Klausinėjo, iš kur tie paraudimai ant veido. Nukentėjusioji sakė, kad draugas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. L. parodė, kad 2020 m. lapkričio mėn. jis išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis su savo drauge M. K. kartu minėtame bute gyveno, nes jie prieš tai taip pat kartu gyveno. Jis labai dažnai važinėja į užsienį - komandiruotes, jos būna ilgos ir trumpos, įvairiai. 2021-04-28 apie 15.00 val. su lėktuvu jis grįžo į Lietuvą iš Olandijos, jį pasitiko draugė M. K. ir jie kartu nuvažiavo namo. Namuose pavalgė, išgėrė vyną, pasimylėjo. Po kiek tai laiko pas juos prasidėjo konfliktas, bet dėl ko, jis nepamena, dėl menkniekio. Tada M. K. pradėjo jį varyti iš buto. Jis jai pasakė, kad ji susirinktų daiktus ir eitų iš šio buto, nes jis išnuomojo. M. K. koridoriuje iš krepšelio paėmė visus raktus ir varė jį iš namų. Jis iš M. K. atėmė savo raktus, nes turėjo tris poras (vieną porą iš rankų stipriai ištraukė). Ji visą laiką jį puolė, draskė. Nuėjo į vonią, nes norėjo paslėpti. Kadangi M. K. vėl jį puolė, jis su viena savo ranka paėmė jai už kaklo ir nustūmė nuo savęs, ji nugara atsitrenkė į spintą. Vonioje jis paslėpė savo raktus, išėjo į svetainę, atsisėdo, barėsi. M. K. rankose turėjo jo planšetę, laikė. Jis jai sakė, kad atiduotų jo daiktą, kodėl ima, koliojosi toliau. M. K. priėjusi prie jo su planšetės kampu trenkė jam tiesiai į dešinio veido skruostą. Jis supykęs pašoko nuo lovos, atsistojo ir su koja vieną kartą spyrė jai į šoną, spyrė tikrai nestipriai, šaukė vienas ant kito, barėsi. Tada ji į jį metė planšetę, nukrito ant lovos, nubėgo į koridorių, atidarė buto duris ir jo vieną didelę tašę, su kuria grįžo iš užsienio (darbiniai rūbai), sviedė į laiptinę. Jis priėjęs ją su dviem rankom paėmė, bet už ko nepamena, papurtė, kad apsiramintų, pasakė, kad pati eitu iš čia, išstūmė į laiptinę, paėmė savo tašę ir uždarė buto duris, užrakino. Kambaryje jis pradėjo rinkti savo daiktus, norėjo išeiti iš buto, nes matė, kad čia nieko gero nebus, jau seniai norėjo išsiskirti kai išgirdo, kad atsirakina buto durys, nes M. K. turėjo kitus raktus. Įbėgusi ji pradėjo šaukti, įžeidinėti jo mamą, tėvą, varyti ant jų, jį draskyti, iš rankų atiminėjo jo daiktus, rūbus, plėšė ir tuo momentu ji jam išsuko nykštį. Jie stumdėsi, barėsi, jis rankoje laikė butelį vyno atidarytą ir pylė ant jos. Ji su koja jam spyrė į jo šlaunį, jis pagavo jos koją, paėmė, pakišo savo koją jai po kita koja ir ji griuvo ant grindų nugara, bet nestipriai. Jis su koja ją prispaudė ir šaukė, kad ji ramintųsi, ką daro, ar nori, kad primuštų. Ji šaukė kuo didesnis ją muša, tuo geriau, tiksliai negali pasakyti. Jis patraukė savo koją nuo jos, dar vieną kartą spyrė į šoną lyg pataikė į ranką, bet tikrai ne stipriai, mergina gi yra, stvėrė už savo kuprinės, kur buvo porą daiktų (porai dienų, kad turėtų) ir išėjo iš buto. M. K. atidarė buto duris, vėl tą tašę išmetė į laiptinę ir užrakino buto duris. Jis į butą įeiti negalėjo. Apsiverkė ir išėjo pas draugą, kur vėliau jį rado policija ir sulaikė. Jis tikrai niekad pirmas muštis nelindo, visą laiką M. K. pati pradeda jį draskyti, mušti, vakar tikrai jam jau nervai neišlaikė, o tuo labiau tik buvo grįžęs iš darbo užsieny. Jis ne vieną kartą M. K. sakė, kad rinktųsi savo daiktus ir eitų iš šio buto, nes jis jį išnuomojo, moka už nuomą, o ji vis neišeina, prašo, kad būtų kartu. Jis nežino ką jam daryti, pastoviai provokuoja jį, nesupranta, kad nenori būti su ja. Jis tikrai gailisi, kad vakar taip įvyko, kad spyrė jai porą kartų, bet jau nervai nelaiko. Pas jį ant veido matosi sumušimo žymės, visos rankos apdraskytos, koja apkandžiota, nes kai raktus atiminėjo, ji jam kando į koją, raudona žymė yra. 2021-05-04 jis turi skristi į Suomiją dirbti 3-4 savaites, o atskrido vakar vien dėl to, kad M. K. prašė, kad porą dienų su ja pabūtų, o kas iš to gavosi dabar. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali, tik nori, kad jam duotų siuntimą į TME, kad galėtų abdukciją pasidaryti. Galvos traumų jis neturėjo, psichiatrinėje, narkologinėje ligoninėje nesigydė, įskaitoje neįrašytas (t.1, b. l. 59-60).

Nukentėjusiosios M. K. 2021 m. balandžio 29 pareiškime nurodyta, kad 2021-04-29 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis E. L., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu fiziškai smurtavo prieš ją. Rankomis bei kojomis mušė į įvairias kūno vietas, galvą. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 1).

2021-04-29 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra butas aukščiau nurodytų adresu, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Užėję į butą patenkama į koridorių, kurio kairėje yra sieninė spinta su veidrodžiu, dešinėje drabužių kabykla, už jos komoda. Ant komodos yra sulaužytas paveikslas. Už komodos yra durys į vonios kambarį, kuriame dešinėje kriauklė su spintele, kairėje skalbimo mašina, gale vonios kambario vonia. Tiesiai prieš įėjimo į butą duris yra kambarys kartu su virtuve. Kambaryje kairėje pusėje spinta, joje knygos kiti namų apyvokos daiktai. Prie spintos ant grindų maišai su drabužiais. Už spintos minkštas kampas, priešais minkštą kampą stalas prie sienos virš kurio pakabintas televizorius. Dešinėje nuo televizoriaus yra praėjimas į virtuvės dalį, joje dešinėje virtuvės baldai, gale viryklė. Prieš virtuvės baldus kambario dalyje yra šaldytuvas, prie šaldytuvo vazonas su gėle, šalia vazono pribyrėję žemių ant grindų. Kairėje nuo televizoriaus yra praėjimas į miegamąją dalį, joje dešinėje lova, kairėje spinta. Ant lovos ir grindų yra maišai su drabužiais. Butas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas (t. 1, b. l. 9-10).

Nukentėjusiosji M. K. 2021-04-29 parodė, kad kartu su sugyventiniu E. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra kartu apie (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). E. L. dažnai išvažiuoja į užsienį komandiruotėms. 2021-04-28 apie 14.30 val. E. L. pasiėmė iš oro uosto, kadangi jis šiandien grįžo iš Olandijos. Grįžo namo, jis norėjo su ja pasimylėti, tačiau ji pasakė, kad nenori. Po to jie kartu dar buvo mieste, vėliau grįžo namo, E. L. su ja elgėsi šaltai, mažai bendravo, atrodė išsiblaškęs. Namuose pasidarė valgyti, išgėrė šiek tiek vyno, susiginčijo dėl lėkštės. Jis pasiūlė nusipirkti dar alkoholio. Grįžus iš parduotuvės, kartu išgėrė vyno, jis be jos išgėrė dar butelį vyno, bei prieš tai buvo parūkęs marihuanos. Išgėrus, jie pradėjo mylėtis, tada ji jam pasakė, kad nenori skubėti, tada jis pasakė: "pačiulpk man“, jis ant jos užpyko, pasijutusi blogai pati pradėjo jį bučiuoti ir jie pasimylėjo. Lytinis aktas vyko abiejų susitarimu, dėl jo pretenzijų jam neturi. Pasimylėjus E. L. atsikėlė, jai paklausus: „o kas dabar“, jis pradėjo kelti konfliktą. Konflikto metu jis pasakė: „Toks buvo jo tikslas, išpisti ir išsiskirti“. Ją tokie jo žodžiai labai įžeidė. Tada jis pradėjo ją stumdyti ir grasino ją išvaryti iš namų, tada burbėjo, kad jai viskas aišku ir kad ji suprato, kad jis mušė savo buvusią draugę, ir dabar muša ją kaip jo tėvas mušė mamą. Tada jis atėjęs į koridorių suėmė rankomis ją už kaklo, nusviedė į duris ir pradėjo spardyti kojomis ir mušti kumščiais į įvairias kūno vietas, bei išvarė ją iš namų. Ji atsirakino duris, atėjo į vidų, paėmė jo namų raktus ir perdėjo į kitą vietą, po to juos įsidėjo į kišenę, jis jų ieškojo, neradęs vėl konfliktavo, tada virtuvėje jis ją prispaudęs prie orkaitės mušė kumščiais į veidą ir galvą. Po to parvertęs svetainėje ant žemės visomis jėgomis bandė ištraukti iš jos kišenės raktus, kuriuos rankoje. Tuo metu jis ją mušė rankomis. Jis iš jos atėmė raktus nuo namų, ji pasiėmė savo automobilio raktelius, ji atėmė raktus iš jo. Laikant jai raktus kišenėje, ją spardė kojomis ir mušė kumščiais į įvairias kūno vietas. Kai jis ją daužė, ji pasidavė, pamatęs, kad pradėjo dusti, jis atsitraukė nuo jos ir išėjo iš namų. Kiek tiksliai jai buvo suduota smūgių rankomis ir kojomis, pasakyti negali, tačiau ne mažiau 30, visi jo smūgiai sukėlė jai fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Ji išmetė jo tašę per duris ir užrakinus jas laikė raktą, kad jis negalėtų grįžti atgal. Jis bandė įeiti kelis kartus, tačiau nesėkmingai. Po to, po pusvalandžio paskambino mamai ir pasakė, kad ją E. L. sumušė. Mama atvažiavus iškvietė policiją. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją apžiūrėjo, tačiau vykti į ligoninę atsisakė. Tai ne pirmas kartas, kai E. L. prieš ją smurtavo, tačiau į policiją nesikreipė, jis yra teistas už narkotinių medžiagų laikymą (t.1, b. l. 20-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1024/2021(01) nurodyta, kad M. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimas kaktos kairėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje. 2. Odos įbrėžimas kaktos kairėje padarytas kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. 3. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 29-30).

Liudytoja A. K. 2021-04-29 parodė, kad 2021-04-28 apie 22.00 val. jai paskambino jos dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad ją sumušė sugyventinis E. L. Nieko nelaukusi iš karto išvažiavo pas dukrą į namus jos gelbėti. Jai atvykus apie 22.30 val., namuose E. L. nebuvo, dukra verkė ir pasakė, kad ją sumušė, taip pat pasakė, kad jie lytiškai santykiavo ir jis labai ją įžeidė, ji suprato taip, kad ją ir mušė, ir išprievartavo. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą, ant dukros veido matėsi sužalojimai. Netrukus atvyko pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Ji pati konflikto nematė bei negirdėjo. M. K. pasakė, kad ji taip gyventi negali, todėl ji kartu su ja važiuos pas ją, kur laikinai gyvens. Ji taip pat šiandien jai pasakė, kad prieš ją E. L. smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji apie tai nežinojo, žinojo, kad jie tik pykdavosi. E. L. asmeniškai nepažįsta, yra tik kelis kartus mačiusi. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 33).

2021-06-17 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas. Apžiūros objektas yra garso įrašas 2021-04-28, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, jį paleidus, girdimas pokalbis: Operatorė: 112 klausau. Moteris: laba diena, žiūrėkit kaip padaryti, aš norėjau sužinoti, čianai mano dukrą jos draugas sumušė ir išprievartavo ir sumušė ir šita, ir išėjo, o turėjo net būti saviizoliacijoje. Operatorė: ta prasme saviizoliacijoje, jie abu turėjo būti saviizoliacijoje? Moteris: ne, jisai vienas. Operatorė: tai jus dėl to, kad jisai nesilaiko karantino taisyklių? Moteris: ne, kad sumušė ir išprievartavo. Operatorė: kokiu adresu dukra jūsų gyvena? Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorė: taip. Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorė: butas jos? Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorė: durų kodas laiptinėje yra? Moteris: durų kodas tai (duomenys neskelbtini) bus. Operatorė: greitosios jai reikia? Moteris: ne, greitosios nereikia, mes sudėjom čianais šaltą ir bet aš manau kad apdukciją gal reikės... Operatorė: kas čia jis jai yra? Moteris: nu draugas, sugyventinis. Operatorė: supratau, vaikų nėra namuose? Moteris: ne. Operatorė: jūsų vardas, pavardė kas praneša. Moteris: mama, aš A. K., aš atvažiavau pas ją. Operatorė: gerai, laukit policijos. Moteris: gerai, ačiū. Operatorė: viso, sėkmės. Garso įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 39-40).

Vilniaus AVPK patrulių rinktinės būrio vado E. K. 2021-04-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š. m. balandžio 28 d. patruliavo kartu su būrio vadu A. E., neuniformuoti, nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Apie 23.20 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė ir išprievartavo pranešėjos dukrą. Įtariamasis išėjo pas draugą, kuris gyvena netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu ir draugo duomenų nežino. Buvo nurodyta, kad įtariamasis E. L., gim. (duomenys neskelbtini), V1718 vyriausieji patruliai E. S. ir L. M. iš nukentėjusiosios sužinojo, kad įtariamasis gali būti pas draugą vardu E., kuris neseniai kartu su E. L. buvo sulaikytas už narkotinių medžiagų laikymą. Per POLIS II duomenų bazę nustatė, kad E. L. gali būti pas E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Kartu su V1718 vyriausiaisiais patruliais E. S. ir L. M., nuvyko (duomenys neskelbtini). Apie 00.20 val. nurodyto buto durų niekas neatidarė, E. G. telefono nekėlė. Praėjus 30 min. E. G. atsiliepė telefonu. Jis paaiškino, kad yra policijos pareigūnai ir pareikalavo atidaryti buto duris. E. G. duris atidarė. Užėję į butą, kuriame buvo tamsu, šviesa nešvietė, paklausė E. G., ar bute yra jo draugas E. L.. Tuo metu iš buto gilumos išėjo vyras, kuris pasakė, kad yra E. L. Jis buvo tamsoje, nesimatė jo rankų, be to, buvo pranešimas, kad jis buvo agresyvus, padarė nusikalstamą veiką, todėl siekiant apsaugoti save E. L. iš karto buvo paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai. E. G. paaiškino, kad apie 22.20 val. pas jį atėjo E. L., skundėsi, kad susipyko su drauge. Pasak E. G., E. L. buvo susijaudinęs, pas jį buvo sužalotas dešinys žandas, kairė ranka ties nykščiu. V1718 E. L. pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS. Faktinis sulaikymo laikas 1.00 val. Filmuota BODY 1727 (t. 1, b. l. 48).

Liudytoja I. R. 2021-06-21 parodė, kad M. K. yra jos buvusi kolegė, kartu dirbo iki š. m. balandžio vidurio, bendravo ir iki šiol bendrauja kaip draugės. M. K. pažįsta apie (duomenys neskelbtini). Žino, kad ji gyvena su savo draugu E., pavardės nežino, taip pat žino, kad jis važinėdavo į užsienį dirbti. Paskutiniu meta M. K. su E. L., kaip ji jį vadindavo, apsigyveno (duomenys neskelbtini), jos kaimynystėje. Apie M. K. ir E. L. tarpusavio santykius nieko nežinojo. 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, dienos metu parašė M. K. žinutę, paklausė ką veikia. Iš vakaro buvo gavusi M. K. balso pranešimą. Pamatė jį tik ryte ir jis buvo ištrintas. Jos dar susirašė, klausė, ko ji norėjo, o po to jai paskambino. M. K. verkė. Paklausė, kas atsitiko. M. K. labai padrikai jai papasakojo, kad grįžo iš užsienio jos draugas E. L., kada tiksliai jis grįžo negali pasakyti, ir ją primušė. Kaip primušė, dėl ko ją primušė, M. K. nepasakojo, tik sakė, kad buvo jos mama, ji dabar važiuos daryti ekspertizės, po to į policiją. M. K. verkė, skundėsi, kad jai skauda visą kūną ir ypač galvą. Klausė jos, kaip galėtų jai padėti, tai ji sakė, kad jeigu prireiks, su ja pasikalbėtų, nes ji jaučiasi labai išsigandusi, vieniša. Daugiau jokių detalių apie įvykį nežino. Joms dar dirbant kartu, pastebėdavo ypatingai nuo Kalėdų, kad M. K. dažnai būdavo liūdna, sudirgusi, nekalbi, sutrikusi. Paklausus kas yra, ji vis atsakydavo, kad „ai nieko, viskas gerai, pasipykstam, susitaikom“. Bet vieną kartą, gal žiemą, ji jos paklausė ar jai reikia sunerimti, nes ji su E. L. ir jis stipriai ranka jai paėmė už kaklo. M. K. sakė, kad jai ne tai, kad skaudėjo, bet buvo labai nemalonu. Per jų bendravimo laiką ant M. K. kūno jokių mėlynių, sumušimų, kitokių sužalojimų nematė (t. 2, b. l. 53-54).

Liudytojas E. G. 2021-07-28 parodė, kad E. L. pažįsta. Jis yra jo draugas. Jį pažįsta apie (duomenys neskelbtini). M. K. yra buvusi E. L. sugyventinė. M. K. yra matęs kelis kartus. Su ja jį supažindino E. L. Kada jie susipažino, tiksliai nežino, jų gyvenamosios vietos tiksliai nepasakys. Žino, kad gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Šių metų, tai yra 2021 m., balandžio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, apie 22.00 val., pas jį į namus atėjo E. L. E. L. buvo labai susijaudinęs, susigraudinęs. Kaip sakė pats E. L., kad jis buvo šiek tiek išgėręs, nors jam nesimatė ir nesijautė. Ant E. L. kūno akivaizdžiai matėsi sužalojimai. E. L. papasakojo, kad jis norėjo skirtis su M. K., o ta jo nenorėjo paleisti ir užsipuolė. E. L. veidas buvo apibrozdintas, kurioje pusėje, dabar jau tiksliai neprisimena. Jis sakė, kad M. K. metė į jį planšetę. Ant E. L. kojos matėsi panašios į įkandimą žymės, buvo apdraskytos abi rankos, ištinęs kažkurios rankos pirštas, E. L. negalėjo jo lankstyti. Prieš šį įvykį, E. L. dar kokius pora kartų buvo atėjęs pas jį į svečius ir sakė, kad M. K. jį užpuldinėja. Mano, kad E. L. patyrė fizinį skausmą, buvo sužalotas, nes ant jo kūno matėsi viskas akivaizdžiai. Detalių įvykio aplinkybių jis nežino, tik tiek ką papasakojo E. L.. Kaip jam pasakojo E. L., jis grįžo į Lietuvą tam, kad išsiaiškintų santykius su M. K., jis norėjo su ja skirtis, o ji ne. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko nežino (t. 2, b. l. 59-60).

Liudytoja A. U. 2021-06-21 parodė, kad M. K. yra jos pažįstama. Žino, kad jos sugyventinis yra E. L., bet jo nėra mačiusi ir kiek jie kartu gyvena su M. K. nežino. Apie jų tarpusavio santykius nieko negali komentuoti, nes su jais negyvena. Gal prieš mėnesį ar du M. K. jai skambino ir sakė, kad įvyko konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio. Ką ji pasakojo apie konfliktą ji neprisimena, neįsigilino, nes tai ne jos reikalai. Nenori pateikti neteisingą informaciją (t. 2, b. l. 65).

A. G. 2021-06-25 parodė, kad 2021-04-28 apie 23.08 val. patruliuodami su vyriausiuoju patruliu D. P. gavo pranešimą, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sumušė ir išprievartavo jos sugyventinis. Iš įvykio sugyventinis pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja M. K., kuri paaiškino, kad iš užsienio sugrįžo jos sugyventinis, pradėjo prie jos lįsti ir ją išprievartavo. Moteris taip pat sakė, kad įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, buvo sumušta. Moteris buvo labai susijaudinusi, verkė, ant jos veido matėsi sumušimai, bet pasakyti tikslios sumušimo vietos negali, nes neprisimena. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji. Medikai apžiūrėjo moterį, bet į ligoninę vykti ji atsisakė. Bute dar buvo nukentėjusiosios motina, vardo, pavardės neprisimena, kuri įvykio nekomentavo. Jiems atvykus, smurtu įtariamas asmuo, vardo, pavardės neprisimena, buvo pasišalinęs. Įvykio vietoje buvo filmuojama „Body“ kamera 1810. Kodėl nėra garso ir vaizdo įrašo, negali pasakyti (t. 2, b. l. 70-71).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

E. L. šioje byloje kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis tyčia sugriebė sugyventinę M. K. už kaklo, stipriai ją pastūmė į duris, po ko kojomis ir kumščiais sudavė ne mažiau 30 kartų į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimą kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nagrinėjamas įvykis įvyko tarp dviejų asmenų – sugyventinių, įvykio pašaliniai asmenys nematė. Šioje byloje nukentėjusiajai M. K. priešpriešinėje byloje pareikšti kaltinimai dėl smurtavimo E. L. atžvilgiu. Tokioje situacijoje, teismo vertinimu, kaltinamojo ir nukentėjusiosios įrodymų patikimumas gali būti vertinamas pagal tai, kiek jų abiejų parodymai sutampa tarpusavyje, ir kiek jų parodymus patvirtina kiti įrodymai.

Kad konflikto metu paėmė M. K. už kaklo, sukėlė skausmą ir padarė nukentėjusiajai sužalojimus, iš dalies pripažino ir pats kaltinamasis, tačiau jis nurodė, visi jo veiksmai buvo atliekami bandant apsiginti nuo smurtautojos, nukentėjusioji jį puolė.

Tiek kaltinamojo E. L., tiek nukentėjusiosios M. K. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. L. konflikto metu suėmė M. K. už kaklo. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų galima daryti išvadą, kad M. K. už kaklo buvo paimta du kartus – vieną kartą kai tarp jų prasidėjo konfliktas dėl išsikraustymo, antrą kartą – M. K. pasakius žodžius apie E. L. tėvo elgesį.

Apklaustas teisme E. L. parodė, kad už kaklo paėmimas buvo labiau ne paėmimas, o labiau paėmė už tos vietos ir stūmė ją prie spintos. Jis, priėjęs paėmė jai už kaklo ir stūmė į spintą, spaudė, atėmė pasą, pasiėmė planšetę. Už kaklo paėmęs stūmė ją į duris. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad rankomis paėmė, bet už ko, nepamena, papurtė, kad apsiramintų, pasakė, kad pati eitų iš čia, išstūmė į laiptinę, paėmė savo tašę ir uždarė buto duris, užrakino. Apklausta teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad ji tiesiog nuėjo į koridorių, nes jis neleisdavo jai verkti, sakydavo, kad tai yra silpnumo požymis ir ji stovėjo ten, po kelių minučių jis pribėgo prie jos čiupo jai už kaklo, suspaudė ir laikė ją aukštai. Po to jis metė drabužius į ją, grasino, kad ji negalės įeiti į namus ir jam tiesiog pasakė, kad jis prisimintų tėtį, ir jisai visu greičiu atbėgo link jos, užčiuopė jai kaklą antrą kartą, metė ją ant žemės, pradėjo spardyti blauzdas, spjaudyti, neleisti atsistoti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad jis, atėjęs į koridorių suėmė rankomis ją už kaklo, nusviedė į duris ir pradėjo spardyti kojomis ir mušti kumščiais į įvairias kūno vietas, bei išvarė ją iš namų. Nurodyti kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad koridoriuje ginčo dėl išsikraustymo metu E. L. smaugė M. K. už kaklo, iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad M. K. jis smaugė norėdamas, kad ji apsiramintų. Ši aplinkybė patvirtina, kad iki smaugimo E. L. ir M. K. tarpusavyje konfliktavo, tačiau būtent E. L. buvo konflikto iniciatorius ir jis pirmas pradėjo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją.

Nors kaltinamasis E. L. nurodė, kad suėmė M. K. už kaklo, nes ji turėjo jo pasą ir bandė perplėšti jo pasą, tačiau tokios E. L. versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, be to, apie pasą jis nepasakojo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo versija dėl M. K. paėmimo už kaklo siekiant išsaugoti pasą atsirado tik apklausiant jį teisme. Iš M. K. parodymų, kuriais šioje dalyje teismas neturi pagrindo netikėti, matyti, kad pirmą kartą už kaklo E. L. ją paėmė po jų bandymo pasimylėti prasidėjus konfliktui dėl M. K. išsikraustymo.

Aplinkybę, kad kaltinamasis E. L. įvykio metu paėmė M. K. už kaklo ir ją smaugė be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1024/2021(01), pagal kurią M. K. padaryta poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje (t. 1, b. l. 29-30).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po to, kai E. L. paėmė M. K. už kaklo jis ją spardė ir sudavė kumščius į įvairias kūno vietas. Pats kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad spyrė nukentėjusiajai į klubo šoną – maždaug šoną, šlaunies dalį, kažkur į tą plotą, vidurinę dalį, gal ir į kairę pusę; jai grįžus iš laiptinės jis pašoko, ją nustūmė ir spyrė jai iš kojos kažkur į klubus ar į šoną, maždaug toje vietoje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad įbėgusi iš laiptinės ji pradėjo šaukti, įžeidinėti jo mamą, tėvą, jie stumdėsi, barėsi, jis rankoje laikė butelį vyno atidarytą ir pylė ant jos, ji su koja jam spyrė į jo šlaunį, jis pagavo jos koją, paėmė, pakišo savo koją jai po kita koja ir ji griuvo ant grindų nugara, bet nestipriai. Jis su koja ją prispaudė ir šaukė, kad ji ramintųsi, ką daro, ar nori, kad primuštų. Jis patraukė savo koją nuo jos, dar vieną kartą spyrė į šoną lyg pataikė į ranką, bet tikrai nestipriai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta M. K. parodė, kad po to, kai ji pasakė „E. L., prisimink savo tėtį“, jis sugrįžo agresyviai, bėgo į ją, griebė jai už kaklo, metė ją ant grindų, ji susitrenkė ranką, šoną, susigūžė iš skausmo, jis pradėjo spardyti jai blauzdas, spjaudyti ant jos, ji negalėjo atsistoti. Vėliau jis čiupo jai už pečių, nutempė iki virtuvės stalviršio, pradėjo jai trankyti galvą, ji bandė rankomis jį atstumti, bet suprato, kad jai nepavyks ir dengėsi veidą, jis trankė tol, kol jai aptemo akyse. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad virtuvėje jis ją prispaudęs prie orkaitės mušė kumščiais į veidą ir galvą, po to parvertęs svetainėje ant žemės visomis jėgomis bandė ištraukti iš jos kišenės raktus, kuriuos rankoje, tuo metu jis ją mušė rankomis, kiek tiksliai jai buvo suduota smūgių rankomis ir kojomis pasakyti negali, tačiau ne mažiau 30. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad po M. K. išsakytų žodžių apie E. L. tėvą, kaltinamasis dar kartą smaugė M. K. ir mušė ją rankomis bei spardė kojomis, taip padarydamas jai kūno sužalojimus. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad po to, kai antrą kartą E. L. suėmė M. K. už kaklo ir ją smaugė, jis pargriovė M. K. ant grindų ir smūgiavo jai rankomis bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Tai, kad M. K. buvo pargriauta ant grindų patvirtina kaltinamojo parodymai ir paaiškinimas, kad mėlynė ant sėdmens galėjo atsirasti nuo jos kritimo, taip pat nukentėjusiosios parodymai ir teismo mediko išvada, pagal kurią M. K. padaryta poodinės kraujosruva kairiame sėdmenyje.

Tai, kad M. K. E. L. padarė kūno sužalojimus patvirtina ne tik paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1024/2021(01), kurioje nurodyta, jog M. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimas kaktos kairėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje.

Be nukentėjusiosios, kaltinamojo ir teismo medicinos išvados, aplinkybę apie tai, kad kaltinamasis E. L. smurtavo M. K. atžvilgiu patvirtina ir liudytojos I. R. parodymai, pagal kuriuos M. K. jai pasakojo, kad ją sumušė E. L., liudytojos A. U. parodymai, pagal kuriuos iš M. K. ji gavo elektroninę informaciją, ten buvo matomos mėlynės ir sumušimai, žino, kad įvyko buitinis konfliktas, liudytojos A. K. parodymai, pagal kuriuos M. K. jai atvažiavus į butą gulėjo ant sofos, ant šono, jos fizinis kūnas buvo sužalotas, ji pasakė, kad buvo sumušta, smaugta, spardyta, daužyta į galvą, buvo mėlynė ant šonkaulių pusės, ant kaklo, ant šlaunies. Aplinkybes, kad E. L. smurtavo prieš M. K. patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai – liudytojas E. S. parodė, kad moteris buvo sumušta, ant veido sumušimai buvo, sudavęs kelis smūgius, pasiėmęs savo daiktus, dar prieš išeinant gulinčiai spyrė jai į pilvą ir išėjo; liudytojas L. M. parodė, kad mergina buvo sutrikusi, susijaudinus nerišliai kalbėjo, sunkiai aiškino aplinkybes, liudytojas D. P. parodė, kad nukentėjusioji verkė ir buvo šoko būsenoje, mama daugiau pasakojo, mama sakė, kad jos sugyventinis ar vyras grįžo iš užsienio ir būdamas neblaivus ją išprievartavo ir pabėgo; liudytojas A. G. parodė, kad nukentėjusiąją matė, matėsi paraudimai ant veido, labai susijaudinusi, verkė visą laiką, nukentėjusioji šnekėjo labai nedaug, kiek pamena, motina sakė, kad draugas sumušė.

Kaip jau minėta, kaltinamasis pripažino, kad konflikto metu paėmė M. K. už kaklo, sukėlė skausmą ir padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimą kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, tačiau jis nurodė, visi jo veiksmai buvo atliekami bandant apsiginti nuo smurtautojos, nukentėjusioji jį puolė.

BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad, vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016). Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, o jeigu ji buvo, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismai turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 str. taikymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-254-648/2016, 2K-416-942/2016).

Kaltinamasis teisę į būtinąją gintį grindė tuo, kad nukentėjusioji jam įkando į kairę koją, tai jis jai atgal įkando į petį; grumtynių metu ji jam išsuko nykštį; ji jam su planšetiniu kompiuteriu į akį davė. Jis visas šoko būsenoje nesuprato net kas yra, pasisuko, tada ji paleido į jį planšetinį kompiuterį, jis kaip ir slydo ir už sofos užkrito, spyrė, nes buvo šoko būsenos ir bijojo, kad dar kažkas gali baisiau, tai nustūmė ir spyrė. Buvo tik ką gavęs iš planšetinio kompiuterio. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad įbėgusi ji pradėjo šaukti, įžeidinėti jo mamą, tėvą, varyti ant jų, jį draskyti, iš rankų atiminėjo jo daiktus, rūbus, plėšė ir tuo momentu ji jam išsuko nykštį. Jie stumdėsi, barėsi, jis rankoje laikė butelį vyno atidarytą ir pylė ant jos. Ji su koja jam spyrė į jo šlaunį, jis pagavo jos koją, paėmė, pakišo savo koją jai po kita koja ir ji griuvo ant grindų nugara, bet nestipriai. Jis su koja ją prispaudė ir šaukė, kad ji ramintųsi, ką daro, ar nori, kad primuštų. Ji šaukė kuo didesnis ją muša, tuo geriau, tiksliai negali pasakyti. Jis patraukė savo koją nuo jos, dar vieną kartą spyrė į šoną lyg pataikė į ranką, bet tikrai ne stipriai, mergina gi yra, stvėrė už savo kuprinės, kur buvo porą daiktų (porai dienų, kad turėtų) ir išėjo iš buto.

Nors E. L. teigė, kad nukentėjusiajai M. K. spaudė kaklą, spardė ją ir sudavė smūgius ranka gindamasis nuo jos smurtinio elgesio, tačiau šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad E. L. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp nukentėjusiosios ir E. L. įvyko fizinis kontaktas, kurio metu abu asmenys vienas kito atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus. Tačiau, iš veiksmų eigos darytina išvada, kad M. K. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio E. L. turėjo gintis. Teismo vertinimu, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusiam konfliktui peraugus į smurto panaudojimą, E. L. elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu tapo per agresyvus, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip besiginančio asmens veikimas. Iš byloje nustatytų įrodymų matyti, kad konfliktą savo grubiu elgesiu su M. K. inicijavo pats E. L. E. L. grubus elgesys M. K. atžvilgiu reiškėsi nuo pat jų susitikimo įvykio dieną, o konfliktas tarp E. L. ir M. K. prasidėjo po jų bandymo pasimylėti ir E. L. pasakymo, kad jis nori išsiskirti ir M. K. turės išsikraustyti. Pats kaltinamasis teisme nurodė, kad gailisi viso konflikto, kad nepavyko santykių pabaigti gražiai. Byloje įrodyta, kad būtent E. L. pradėjo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, kai koridoriuje paėmė M. K. už kaklo ir pradėjo ją smaugti, po to tarp jo ir M. K. prasidėjo konfliktas, kurio metu sužalojimai buvo padaryti ir pačiam E. L. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką būtinosios ginties situacijos nėra tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Teismo vertinimu, objektyvių priežasčių, dėl kurių E. L. turėjo gintis ir vartoti smurtą M. K. atžvilgiu, nebuvo. Vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamajam E. L. tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę. Kaltinamasis nurodė, kad konflikto metu nukentėjusioji jam įkando, suko pirštą, metė į jį planšetę, todėl jis nuo jos gynėsi. Kaltinamajam inkriminuojamas ne tik nukentėjusiosios paėmimas už kaklo, tačiau ir ne mažiau kaip 30 smūgių sudavimas jai į įvairias kūno vietas, todėl tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai negali būti pripažįstami kaip būtinoji gintis. Kaltinamas turėjo galimybę pasišalinti iš kambario, kuriame buvo nukentėjusioji, ar iš buto, dėl jos veiksmų iškviesti policiją, tačiau to nepadarė. Kaltinamasis kaip fiziškai stipresnis asmuo savo inicijuoto konflikto metu neturėjo jokios teisės nukentėjusiosios atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. Ir nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji jam įkando į kairę koją, tai jis jai atgal įkando į petį, tačiau šioje situacijoje akivaizdu, kad E. L. veiksmai kandant M. K. į petį negali būti laikomi būtinąja gintimi, nes pavojingas kėsinimasis – įkandimas jam į koją jau buvo pasibaigęs ir jam aiškiai nebuvo reikalo gintis, be to, kaltinamasis nenurodė, koks realus ir pavojingas kėsinimasis jam grėsė. Aplinkybė dėl grumtynių metu jam išsukto nykščio taip pat nereiškia būtinosios ginties sąlygų buvimo, nes po nykščio sukimo pavojingas kėsinimasis taip pat buvo pasibaigęs. Teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamasis E. L. neturėjo teisės į būtinąją gintį po to, kai M. K. planšetiniu kompiuteriu pataikė jam į galvą, nes pavojingas kėsinimasis – smūgis planšete jau buvo pasibaigęs ir taip pat aiškiai nebuvo reikalo gintis. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad situacijose, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-520-303/2015, 2K-7-62-489/2015). Analogiško teisės aiškinimo nuostatų gali būti laikomasi ir nagrinėjant buitinių konfliktų situacijas, kai abu konflikto dalyviai aktyviai veikia vienas prieš kitą – rengiasi naudoti fizinį smurtą ir jį naudoja, daro kitokį fizinį poveikį kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad E. L. veikė puolimo, o ne gynybos tikslais.

Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis E. L. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes specialisto išvadoje Nr. T-N 993/2021(01) konstatuota, kad E. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 0,23% (promilės) etilo alkoholio (t.1, b.l. 71), o 2021 m. balandžio 29 01.35 val. kaltinamajam E. L. nustatytas 0,33 promilių neblaivumo laipsnis (t.1, b. l. 69). Šios aplinkybės, taip pat M. K. parodymai, kad ji su E. L. gėrė vyną, o jis rūkė „žolę“, taip pat M. K. parodymai apie keistą E. L. elgesį viso vakaro metu, teismui leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nusikaltimo darymo metu E. L. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad E. L. 2021 m. balandžio 28 d. apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebė sugyventinę M. K. už kaklo, stūmė ją į duris, po to kumščiais sudavė ir kojomis spyrė ne mažiau kaip 30 kartų M. K. į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimą kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. L. veiksmai negali būti pripažinti veikimu esant būtinosios ginties sąlygomis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Skirdamas bausmę E. L. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. E. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika baigta, E. L. nukentėjusiosios neatsiprašė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. L. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, anksčiau teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, dažniausiai – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl E. L. panaudoto fizinio smurto pobūdžio nukentėjusiajai M. K. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skirti gynėjo siūlomą baudos bausmę E. L. nėra pagrindo, nes BK 140 straipsnio 2 d. sankcija nenumato tokios bausmės rūšies. Skirti prokuroro siūlomą laisvės atėmimo bausmę taip pat nėra pagrindo, nes E. L. laikomas neteistu, pirmą kartą teisiamas už smurtą artimoje aplinkoje, todėl griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis jo atžvilgiu būtų per griežta. Teismo vertinimu, E. L. nėra tikslinga skirti viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, nes E. L. gyvena ir dirba užsienyje, o viešųjų darbų bausmės atlikimas užsitęstų laike, paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę su tam tikrais draudimais ir įpareigojimais nebūtų sąlygų kontroliuoti E. L. elgesį. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, sukeltas pasekmes, kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad E. L. gyvena ir dirba užsienyje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik E. L. skiriant trumpalaikę su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti E. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes jis dirba ir gyvena užsienyje, todėl E. L. paskyrus intensyvią priežiūrą ar baudžiamojo poveikio priemones užsienyje nebūtų galimybių kontroliuoti E. L. elgesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas E. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 29 d. 01.00 val. iki 2021 m. balandžio 30 d. 15.53 val. (t.1, b. l. 63), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka dvi arešto dienas.

V. Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Nukentėjusioji M. K. 2022 m. vasario 17 d. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 416,87 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 136-139). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad po įvykio ji kreipėsi psichologinės pagalbos, kuri buvo mokama, pirko įvairius mokymus, tokius kaip „Praeities traumos. Kaip padėti sau“, „Turtinga moteris gausos paslaptys“, „Moters savivertė ir pasitikėjimas savimi“, „Tikslų architektūra“, „30 d. hipnoterapijos programa“ ir kt., lankėsi pas gydytojus, pirko vaistus. Be to, E. L., kaip artimo žmogaus, veiksmai padarė jai ypatingai didelę žalą garbei ir orumui, buvo sumušta be jokios priežasties, atsirado baimė būti užpultai, negalėjo dirbti, susikaupti, teko išeiti iš darbo. Jautėsi kaip nusikaltėlė, bandė ieškoti savo kaltės, pasijautė pažeminta, sutrikdyta. Nebepasitiki žmonėmis, ypatingai vyrais, sumažėjo noras bendrauti, patiria nuolatinį stresą, kankina nemiga, košmarai. Tapo jautresnė, žlugo ateitis.

Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajai M. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes.

Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, M. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimas kaktos kairėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. L. veiksmai buvo nukreipti į artimą asmenį, be jokios rimtos priežasties. Nusikaltimo padarymo aplinkybės ir nukentėjusiajai sukeltos psichologinės pasekmės leidžia spręsti, kad išties M. K. jautėsi nemaloniai ir dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, tačiau, teismo vertinimu, dėl E. L. veiksmų nenustatyta ilgalaikių pasekmių jos sveikatai. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė dėl to, kad ji susirgo baltme, teismo, manymu, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, todėl teismas laiko, kad ši aplinkybė nėra įrodyta. Teismo vertinimu, nukentėjusiajai sužalojimai nesukėlė išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už smurtą artimoje aplinkoje, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai M. K. nustatytinas 1 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo E. L. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, kad reikės išlaidų vaistams, kreipėsi į psichologą, pirko mokymus. Nukentėjusiajai M. K. priteistinos išlaidos už vaistų pirkimą, pagrįstos vaistų įsigijimo dokumentais – iš viso – 129,39 Eur (t. 2, b. l. 152159; 161). Nors nukentėjusioji nurodo pirkusi įvairius mokymus, tokius kaip „Praeities traumos. Kaip padėti sau“, „Turtinga moteris gausos paslaptys“, „Moters savivertė ir pasitikėjimas savimi“, „Tikslų architektūra“, „30 d. hipnoterapijos programa“, tačiau, teismo vertinimu, M. K. galėtų būti atlygintos tik išlaidos už mokymus „Praeities traumos. Kaip padėti sau“, tačiau šių mokymų įsigijimas nepatvirtintas dokumentais. Kiti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nurodyti mokymai, teismo vertinimu, laiko ir turinio prasme per daug nutolę nuo pasekmių dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją, todėl ieškinio dalis dėl išlaidų perkant mokymus „Turtinga moteris gausos paslaptys“, „Moters savivertė ir pasitikėjimas savimi“, „Tikslų architektūra“, „30 d. hipnoterapijos programa“, atmestina.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė advokatė Marta Matiukevič į bylą pateikė kvitus dėl proceso išlaidų – nukentėjusiosios turėtas atstovavimo išlaidas – 1 300 Eur. Kaip matyti iš advokatės pateiktų dokumentų, nukentėjusioji patyrė 1 300 eurų išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio pareiškimu ir jos atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajai turi būti atlygintos.

VI. Kiti klausimai

E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio – paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 29 d. 01.00 val. iki 2021 m. balandžio 30 d. 15.53 val., kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka dvi arešto paras.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti M. K. naudai iš E. L. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti M. K. naudai iš E. L. 129,39 (šimto dvidešimt devynių eurų ir 39 centų) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš E. L. nukentėjusiajai M. K. 1 300 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, saugomus vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kaltinamajam išaiškintina, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Teisėjas Linas Pukinskas