Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir vienašalio sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantei argumentuojant, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, t. y. pretendentų į nuosavybės atkūrimą teisių, pažymėtina, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi), turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas išvadas, nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos tokių asmenų teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl pretendentų į nuosavybės atkūrimą teisių, pareigų ar teisinio statuso, jie nėra tarp ginčo šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių dalyviai, nors iš esmės jų prašymu ir buvo priimtas ginčijamas įsakymas, todėl jiems teisės ar pareigos iš valstybinės žemės nuomos sutarties, dėl kurios dalies nutraukimo šioje byloje kilo ginčas, negali atsirasti. Pažymėtina ir aplinkybė, jog pretendentams nuosavybės teisės ginčijamo įsakymo priėmimo metu dar nebuvo atkurtos, taip pat nėra duomenų, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos šiuo metu.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių, pareigų ar teisinio statuso ir dėl to buvo pažeistas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimas.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vlasava“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jos ieškinys pripažinti neteisėtu vienašalį valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Palangos skyriaus vedėjo 2017-09-28 įsakymą Nr. 16VĮ-282-(14.16.2.), kuriuo nutraukta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, valstybinės žemės nuomos 2003-01-07 sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016-05-03 susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55), dalis dėl 0,62 ha nenaudojamo nuomojamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).Nustatyta, jog ieškovei UAB „Vlasava“ 2003-01-07 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N25/2003-1 išnuomotas 3,0376 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini), Palanga), 99 metų laikotarpiui, išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė: pramonės teritorija (kodas 410). Sutarties 16 punkte numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta CK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.2016-05-03 susitarimu „Dėl 2003-01-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/2003-1 pakeitimo“ Nr. 16SŽN-38-(14.16.5.), be kitų sąlygų, numatyta, kad išnuomotame žemės sklype galima statyti naujus statinius, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui. Taip pat nustatyta, kad sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas, taip pat gali būti nutraukiama kitais CK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (susitarimo 4.1, 16 punktai). Ieškovei UAB „Vlasava“ nuosavybės teise priklauso išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys pastatai – sandėlis su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypo nuomos teisės yra įkeistos trečiajam asmeniui AB bankui „Swedbank“. Atsakovė dėl nuomos teisės įkeitimo sutiko 2013-12-17 raštu „Dėl žemės sklypo nuomos teisės įkeitimo“ Nr. 16ST-(14.16.5.)-364. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog valstybinė žemė ieškovei išnuomota ne aukciono būdu (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas detalizuoja CK 6.551 straipsnio 2 dalį ir nustato, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte.Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-03-22 rašto Nr. (8.6)-D3-Kol matyti, jog apeliantei išnuomotas valstybinės žemės sklypas suformuotas Palangos miesto valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 206, kuriuo patvirtintas sklypo dydis, ribos ir apribojimai. Raštu taip pat nurodyta, jog sklypas suformuotas vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 (originali redakcija) 16 punktu, pagal kurį rajono arba miesto meras (valdyba) parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar žemės sklypo ribų specialiuoju planu. Jeigu naudojamų žemės sklypų plotas neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, o sklypų ribos yra aiškios ir pagal bendruosius teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma jų keisti dėl infrastruktūros plėtimo ar kitų priežasčių, rajono arba miesto meras (valdyba), nesant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis. Nutarimo 35 punkte įtvirtinta, jog 16 punkte nuostatos taikomos ir nustatant nuomojamų žemės sklypų dydžius. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypo įregistravimo viešajame registre pagrindas – Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymas Nr. 3800, įrašas galioja nuo 2003-01-06. Sklypas ieškovei išnuomotas 2003-01-07 sutartimi. Išdėstytos aplinkybės ir šio sprendimo 28 punkte išdėstytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog valstybinės žemės sklypas suformuotas siekiant išnuomoti jį apeliantei būtent sklype esančių statinių ir pastatų eksploatavimui ir būtent tokio dydžio, koks yra reikalingas šių pastatų ir statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2017-09-28 įsakymu Nr. 16VĮ-282-(14.16.2.) vienašališkai nutraukta dalis nurodyto valstybinės žemės sklypo valstybinės žemės nuomos 2003-01-07 sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016-05-03 susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55), t. y. nutraukta nuomos sutarties dalis dėl 0,62 ha ploto nenaudojamo nuomojamo žemės sklypo pagal pridedamą schemą, įvertinus reikalingą naudojamą plotą tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Iš bylos duomenų matyti, jog į dalį ieškovės nuomojamo žemės sklypo M. U., Z. D. B. ir H. L. pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra. Pretendentės 2016-08-09 padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės P. V.-G. ir J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste, kuri patenka į M. gatvės ir bendrųjų ganyklų teritoriją bei valstybinės žemės sklypą, išnuomotą ieškovei. Nagrinėdamas pretendentų skundus Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2017-01-31 pavedimu Nr. 1PAV-51-(1.8 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos“ pavedė Palangos skyriaus vedėjui spręsti klausimą dėl 2003-01-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016-05-03 susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55), patikslinimo, sumažinant nuomojamą žemės sklypo plotą, reikalingą Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2017-02-27 raštu Nr. 16SD-241-(14.16.104.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“ išsiuntė UAB „Vlasava“ susitarimo projektą, kuriuo buvo keičiama 2003-01-07 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N25/2003-1. Sutarties pakeitimo projekte nurodyta, jog išnuomojama 3,0376 ha valstybinės žemės sklypo dalis, sudaranti 1,7822 ha. Ieškovė UAB „Vlasava“ 2017-03-08 raštu su pateiktu pasiūlymu nesutiko. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimą ir 2017-06-23 patikrinimo akte Nr. 14ŽN-58-(14.14.78.) bei pridėtoje schemoje nurodė, jog ieškovė ne pagal paskirtį naudoja 0,52 ha sklypo dalį. Tuo tarpu 2017-08-10 pasiūlyme dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo nurodyta, jog mažinamas nuomojamo sklypo plotas 0,62 ha, tačiau ieškovė ir su šiuo pasiūlymu nesutiko. Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, jog Nacionalinė žemės tarnyba inicijavo valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą, t. y. mažinti nuomojamo sklypo plotą, tačiau ieškovei nesutikus, priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo nutraukė nuomos sutartį dėl dalies sklypo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas įsakymas neteisėtas. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė nutraukti dalį valstybinės žemės nuomos sutarties, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovei išnuomotas sklypas yra specialiai suformuotas būtent tokio dydžio, koks reikalingas jame esančių statinių eksploatavimui pagal jų paskirtį, sklypas yra vientisas, jo ribos ir dydis nenuginčyti. Įvertinus ginčijamą aktą konstatuotina, jog nors jis įvardytas kaip dalies nuomos sutarties nutraukimas, juo iš tikrųjų buvo padarytas vienašalis nuomos sutarties pakeitimas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymo. Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. CK 6.550 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties turinys, vienas iš turinio elementų yra žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre, tarp jų ir plotas (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl UAB „Vlasava“ nesutinkant pakeisti sutartį, Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisę inicijuoti teisminį procesą dėl sutarties pakeitimo, bet ne priimti ginčijamą administracinį aktą.Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Žemės nuomos teisiniai santykiai, žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu pagrindai yra reglamentuoti ir CK šeštosios knygos XXIX skyriuje. Valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (pirmiausia) yra reguliuojami specialiuoju – Žemės – įstatymu. CK 6.564 straipsnis reglamentuoja žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu ir jo pirmoje dalyje įtvirtinti tokio nutraukimo atvejai: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.654 straipsnyje įtvirtintas pagrindų nutraukti nuomos sutartį sąrašas nėra baigtinis, tokius pagrindus gali įtvirtinti ir kiti įstatymai, tačiau valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta, kad galiojanti nuomos sutartis vienašališkai gali būti keičiama administraciniu aktu. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018). Ginčijamo įsakymo teisiniu pagrindu nurodyta CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.218 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.12 punktas, o faktinis pagrindas – 2017-06-23 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 14ŽN-58-(14.14.78.) ir prie jo pridėta schema.CK 6.217 straipsnio 1 dalyje ir 6.218 straipsnyje įtvirtinta šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 2.12 punkte numatyta valstybinės žemės pardavėjų ir nuomotojų pareiga kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustačius pažeidimų – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą. 2017-06-23 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 14ŽN-58-(14.14.78.), kuris nurodytas kaip faktinis ginčijamo įsakymo pagrindas, fiksuota, jog žemės sklypo plane M1:1000 pažymėtuose taškuose Nr. 1 ir Nr. 2 neišlikę sklypo ribas žymintys riboženkliai, o dalis sklypo šiaurės rytiniame kampe nenaudojama pagal paskirtį, nes pastatytas šiltnamis, komposto dėžė, medinis statinys (ant medinių palečių sudėti aviliai). Prie patikrinimo akto ir ginčijamo įsakymo pridėtoje schemoje nurodyta, jog apie 0,52 ha sklypo ploto naudojama ne pagal paskirtį. Iš ginčijamo įsakymo ir nurodyto patikrinimo akto turinio matyti, jog nepagrįstai sutapatintas sklypo naudojimas ne pagal paskirtį ir sklypo nereikalingumas jame esantiems pastatams eksploatuoti, nes nors dalies sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisiniu ir faktiniu pagrindu būtent nurodytas pažeidimas – žemės naudojimas ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, tačiau tame pačiame įsakyme nurodyta, jog dalis sutarties nutraukta dėl to, jog sklypo 0,62 ha plotas nereikalingas ieškovei priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį dėl netinkamo jo naudojimo neegzistuoja. Pažymėtina, jog iš esmės tai pripažino ir atsakovė savo atsiliepime. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2016-02-01 atlikęs žemės naudojimo valstybinę kontrolę žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 16ŽN-6-(14.16.73.) nustatė, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, nepažeidžiant nuomos sutarties sąlygų. Analogiškos išvados konstatuotos, t. y. jokių pažeidimų nenustatyta ir 2016-10-28 patikrinimo aktu Nr. 16ŽN-90-(14.16.73). Tuo tarpu sklypo dalies naudojimas ne pagal paskirtį 2017-06-23 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 14ŽN-58-(14.14.78.), kuris, minėta, nepagrįstai sutapatintas su sklypo dalies nereikalingumu, konstatuotas tik po galimų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą skundo padavimo ir ieškovei nesutikus pakeisti (sumažinti) nuomojamo sklypo plotą. Iš bylos duomenų matyti, jog žemės sklypo dalies nereikalingumas ieškovei nurodytas tik Nacionalinės žemės tarnybos 2017-01-25 rašte Nr. 1SS-204-(9.5.), kuriame nagrinėjant pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą skundą nurodyta, jog „įvertinus žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius duomenis ir žemės sklypo plano M 1:1000 sprendinius, manytina, kad išnuomotas 3,0376 ha ploto žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti yra per didelio ploto“, tačiau jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių šią prielaidą, atsakovė nepateikė ir byloje jų nėra. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su šia prielaida, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų – galiojančio 2008-08-14 statybos leidimo Nr. 298, 2016-10-18 specialiųjų architektūros reikalavimų statinio statybai Nr. (18.12) ATPS14-182, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-09 rašto Nr. (16.2)2D-6281, kuriuo konstatuota, jog ginčo sklype ieškovės vykdoma statyba yra teisėta, taip pat rašte nurodyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2017-02-01 yra išdavusi statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-33-170201-00009, kuriuo ieškovei leidžiama statyti naujus statinius ginčo sklype. Šie įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog išnuomotas sklypas yra realiai naudojamas. Išvadą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2017-02-22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-36-(14.16.140.), kuriuo užfiksuoti vykdomi statybos darbai bei Nekilnojamojo turto registro duomenys, jog nuo 2017-07-20 galioja įrašas apie sandėlį su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Minėta, jog sklypas suformuotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir būtent įvertinus dydį, reikalingą sklype esantiems statiniams pagal paskirtį eksploatuoti ir funkcionuoti. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Anksčiau nurodyti teisės aktai, kuriais suformuotas ginčo sklypas, yra galiojantys, duomenų, kad jie būtų nuginčyti, nėra. Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, būtinas patikrinimas, kokio dydžio žemės sklypas pastatams naudoti reikalingas realiai. Nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai ir pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog dalis sklypo ieškovei nėra reikalinga, toks patikrinimas nebuvo atliktas. Tik Nacionalinės žemės tarnybos 2017-01-25 rašte Nr. 1SS-204-(9.5.) padaryta prielaida dėl viso sklypo ploto nereikalingumo ieškovei priklausančių pastatų eksploatavimui, tačiau vien prielaidomis grindžiamas aktas nelaikytinas pagrįstu, o atsakovė, konstatuodama, jog ieškovei išnuomotas sklypas yra per didelis, turėjo laikytis teisės aktų nustatytų procedūrų ir tvarkos.Tai, kad nebuvo nustatoma, kokio dydžio žemės sklypas ieškovei realiai yra reikalingas, patvirtina ir nurodyti žemės nuomos sutarties pakeitimo projektai, kuriuose nurodytas skirtingas ieškovei nuomotino sklypo dydis. Sudarydamos terminuotą valstybinės žemės nuomos sutartį 99 metams, šalys prisiėmė įsipareigojimus ir joms kilo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, kad sutartis bus vykdoma. Bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei išnuomota žemės sklypo dalis, už kurią ji moka nuomos mokestį, yra nereikalinga, kad ji atsisako nuomotis sklypo dalį, kad nustatyti konkretūs žemės nuomos sutarties, žemės naudojimo pažeidimai ir ieškovei dėl to taikytos sankcijos. Realus ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas buvo vien pretendentų siekis, kad jiems būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į dalį ieškovės nuomojamo žemė sklypo, tačiau pažymėtina, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, juo labiau atkūrimo natūra turėtoje vietoje, dar nėra priimtas, ir neįvertinti kitos su atkūrimu susijusios aplinkybės (nuosavybės teisių atkūrimo būdai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, pagal kurį statiniais užstatyta žemė gali būti priskirta valstybei išperkamai žemei, ir pan.). Nepakeitus išnuomoto sklypo dydžio ir ribų, t. y. neatlikus sklypų formavimo ar ribų patikslinimo procedūros, byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės 3,0376 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos teisė nenuginčyta. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad rašytiniai įrodymai byloje paneigia atsakovės abejones ir argumentus dėl ieškovei išnuomotos žemės sklypo ploto dalies ir viso žemės sklypo naudojimo ir reikalingumo. Nacionalinė žemės tarnyba neįrodė, kad buvo teisėtas ir pagrįstas poreikis ginčijamam įsakymui priimti, o sumažinus ieškovei nuomojamo žemės sklypo dalį pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nesilaikyta pagrindinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo principų, įstatymo reikalavimų, nespręstas žemės nuomos sutarties galiojimo klausimas ir nesilaikyta teisės aktų nustatytos sutarčių pakeitimo tvarkos.Pirmosios instancijos teismas nuomos sutarties dalį nutraukė dar ir kitu pagrindu, t. y. nurodė, jog realūs nutraukimo pagrindai yra CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalis, nes atkuriamos nuosavybės teisės į dalį šio žemės sklypo. Minėta, jog nuosavybės teisės pretendentams dar nėra atkurtos ir vien dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas negalėjo nurodyti šio pagrindo, nepaisant to, jog nepagrįstai pažeidė draudimą sprendime peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis), ir pats pakeitė ginčijamo įsakymo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė sprendimą už viešojo administravimo subjektą, nors tokių įgaliojimų neturi. Teismo kompetencija yra revizuoti institucijų priimtų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, kiek tai susiję su nagrinėjama byla, bet ne atlikti veiksmus ir priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai taikė įstatymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, pripažintinas neteisėtu vienašališkas sutarties dalies nutraukimas ir naikintinas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017-09-28 įsakymas Nr. 16VĮ-282-(14.16.2.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl pažeisto CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino, dėl galbūt pažeistų įkaito turėtojo banko interesų ir kt.) konstatavus, jog netinkamai kvalifikuoti teisiniai santykiai, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir plačiau dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).Ieškovė UAB „Vlasava“ 2017-10-05 su advokatu Petru Žekiu sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 30, už ieškinio surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme advokatui sumokėjo 1000 Eur (2017-10-06 pinigų priėmimo kvitas Nr. 930458). Taip pat 2017-10-05 sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir priteistinos ieškovei UAB „Vlasava“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Už apeliacinį skundą UAB „Vlasava“ 2018-01-11 sumokėjo 150 Eur, advokatui Petrui Žekiui sumokėjo 700 Eur (2018-01-11 pinigų priėmimo kvitas Nr. 930469) pagal 2018-01-11 teisinių paslaugų sutartį Nr. 3 už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistinos ieškovei UAB „Vlasava“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį.

Pripažinti neteisėtu vienašalį sutarties dalies nutraukimą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017-09-28 įsakymą Nr. 16VĮ-282-(14.16.2.) „Dėl valstybinės žemės nuomos 2003-01-07 sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016-05-03 susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55), nutraukimo dalyje nenaudojamo nuomojamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Palangoje, pagal pridedamą schemą“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlasava“ 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.