Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl 2023 m. sausio 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-354 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. P. prašo panaikinti 2023 m. sausio 19 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-354 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) turėjo būti atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kadangi jis pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą, pateikė pažymas, jog laisvėje turės darbo vietą, reabilitacijos centre dalyvavo priklausomybės alkoholiui programoje. Komisija nepastebėjo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo pažeidimų, šią aplinkybę netinkamai vertino, kaip nuteistojo kaltę, konstatuodama, kad minėtas vertinimas buvo atliktas vieną kartą, todėl nėra galimybės nustatyti rizikos pokyčių. Sutinkamai su tuo, skundžiamas nutarimas yra neteisingas, klaidinantis ir turi būti panaikintas;

2) lygtinio paleidimo institutas Komisijai suponuoja pareigą atsižvelgti į tai, kad jis turi 3 mažamečius vaikus bei neįgalią mamą, kuriai reikia nuteistojo priežiūros. Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis moka vaikams materialinį išlaikymą, kad jam galima taikyti intensyvią priežiūrą, kad iki bausmės pradžios nuolat dirbo;

3) Komisija atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka, nepagrįstai konstatavo, kad jis yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir pažeidė ne tik nacionalinius teisės aktus, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7, 4 straipsnio 1 dalies 7 nuostatą, kuri draudžia vykdyti antrą kartą persekiojimą už veikas, dėl kurių asmuo jau yra nubaustas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog A. P. teistas 2022 m. sausio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2020-02-05 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams; pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2020-02-05 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2020-02-05 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2020-02-10 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams; pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2020-02-10 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2020-02-10 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams. Taikyta BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 1 punktas ir bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta 3 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu bei 2021 m. lapkričio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2022-05-11, bausmės pabaiga – 2025-04-15. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 2 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo.

Nuteistasis nurodo, jog turėjo būti atliktas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kadangi jis pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą, pateikė pažymas, jog laisvėje turės darbo vietą, reabilitacijos centre dalyvavo priklausomybė alkoholiui programoje. Komisija nepastebėjo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo pažeidimų, šią aplinkybę netinkamai vertino, kaip nuteistojo kaltę, konstatuodama, kad minėtas vertinimas buvo atliktas vieną kartą, todėl nėra galimybės nustatyt rizikos pokyčių, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisingas, klaidinantis ir turi būti panaikintas.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, pažymi, kad asmens nurodyti teiginiai (pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą, pateikė pažymas, jog laisvėje turės darbo vietą, reabilitacijos centre dalyvavo priklausomybė alkoholiui programoje) neįpareigoja pataisos įstaigos atlikti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Antra, skundžiamas nutarimas priimtas atsižvelgiant ne tik į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinta tik vieną kartą, todėl nėra galimybės nustatyti pažangos ją mažinant.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos reikalavimus pažeidęs vieną kartą, už tai jam skirta drausminė nuobauda. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis paskatintas nebuvo. Nuteistasis prastai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines priemones, kriminogeninių veiksnių mažinimui. Nuteistojo kriminalinė istorija susijusi su finansinės naudos siekimu. Asmens byloje esančioje pažymoje nurodoma, kad A. P. priteista suma yra 21 871,89 Eur, atlyginta suma 53,40 Eur, likutis – 21 818,49 Eur. Su broliu, tėvu bendrauja retai, jie gyvena užsienyje. Linkęs pasiduoti kriminalinės kompanijos įtakai. Nuteistojo dauguma nusikaltimų įvykdyti bendrininkų grupėje. Savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių stoka neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, ko pasekoje, nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas, yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Komisija taip pat atsižvelgė į tai jog 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuteistajam buvo atliktas nusikalstamo elgesio įvertinimas, taikant OAsys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika bei šie kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

Skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo institutas Komisijai suponuoja pareigą atsižvelgti į tai, kad jis turi 3 mažamečius vaikus bei neįgalią mamą, kuriai reikia nuteistojo priežiūros. Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis moka vaikams materialinį išlaikymą, kad jam galima taikyti intensyvią priežiūrą, kad iki bausmės pradžios nuolat dirbo.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas Komisijai (priešingai nei nurodo nuteistasis) nesuponuoja pareigos atsižvelgti į tai, kad jis turi 3 mažamečius vaikus bei neįgalią mamą, kuriai reikia nuteistojo priežiūros. Vien tik nuteistojo paminėtų duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka, nepagrįstai konstatavo, kad jis yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir pažeidė ne tik nacionalinius teisės aktus, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7, 4 straipsnio 1 dalies 7 nuostatą, kuri draudžia vykdyti antrą kartą persekiojimą už veikas, dėl kurių asmuo jau yra nubaustas.

Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai konstatavo, jog drausminės nuobaudos turėjimas rodo asmens polinkį pažeisti nustatytą tvarką. Drausminių nuobaudų paskyrimas, kaip ir padarytų pažeidimų faktas, kelia abejones nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu ir neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Nuteistasis net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, nesugeba laikytis jam nustatytų taisyklių, kas dar labiau didina abejonę dėl to, ar nuteistasis sugebės tinkamai elgtis būdamas laisvėje. Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad Komisija nepažeidė nei nacionalinių teisės aktų nuostatų, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7, 4 straipsnio 1 dalies 7 nuostatų.

Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nėra naikinamas ir nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.