Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-446-275/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2S-446-275/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11283-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
V. U., B. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-446-275/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11283-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Igvada“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Administratoriai LT“, ieškinį atsakovams V. U. ir B. S. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 10 636 Eur nuostolių atlyginimo. Anot ieškovo, atsakovas V. U., būdamas ieškovo įmonės vadovu, neperdavė transporto priemonės bankroto administratoriui, neišsaugojo automobilio. Ieškovo teigimu, žala buvo padaryta bendrai veikiant atsakovams, nes V. U. leido naudotis transporto priemone B. S., nekontroliavo automobilio naudojimo ir iškėlus bankroto bylą nesiėmė veiksmų atgauti transporto priemonę. Ieškovo teigimu, transporto priemonės vertė yra 10 636 Eur, todėl ši suma priteistina solidariai iš atsakovų.

2. Atsakovai per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui BUAB „Igvada“ kuriai atstovauja nemokumo administratorius UAB „Administratoriai Lt“, solidariai iš atsakovų V. U. ir B. S. 10 363 Eur žalos ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 363 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

4. 2020 m. sausio 6 d. atsakovas B. S. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei ieškinį atsakovui B. S. atmesti. Anot atsakovo, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, nes jam iš viso nebuvo žinoma apie pradėtą teismo procesą, teismo procesinius dokumentus laikant įteiktais, juos išsiuntus deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Be to, atsakovo teigimu, atnaujinus nagrinėjimą iš esmės ir sudarius atsakovui galimybę nustatyti kito atsakovo V. U. buvimo (gyvenamąją) vietą, taip pat teismui pripažinus šio atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, paaiškėtų, jog už automobilio neišsaugojimą atsakingas tik V. U., nes B. S. automobiliu pakaitomis naudojosi su V. U. artimu pažįstamu, vardu Artūras.

5. Ieškovas BUAB „Igvada“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius UAB „Administratoriai Lt“ prašė atsisakyti priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes suėjo naikinamasis terminas tokiam pareiškimui paduoti; jeigu pareiškimas būtų priimtas, tai jį atmesti. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovas praleido naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Be to, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, kodėl jis neturėtų būti atsakingas dėl padarytos žalos. Ieškovo nuomone, jeigu atsakovas siekia peržiūrėti sprendimą už akių, tai jis ir be teismo įpareigojimo turėjo atlikti savo pareiškime nurodomus veiksmus, susijusius su Artūro suradimu. Anot ieškovo, atsakovo veiksmai, ypač jo prašymas pripažinti asmens, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nukreipti į bylos vilkinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė pareiškimo netenkinti.

7. Nurodė, kad pagal CPK 287 straipsnio 3 dalį kartu su nagrinėjamu pareiškimu atsakovas turėjo pareigą pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su byla, tačiau atsakovas pateikė tik įrodymus, susijusius su procesinių dokumentų įteikinėjimo atsakovui aplinkybėmis. Įvertinęs atitinkamus atsakovo argumentus ir kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad jie nepaneigia sprendime už akių nurodytos aplinkybės, kad teismo procesiniai dokumentai laikomi įteikti atsakovui B. S. 2019 m. gegužės 13 d., juos išsiuntus deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovo teiginius, kad jam neva nežinoma, ar teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovo buvimo vietai nustatyti, teismas vertino kaip atsakovo keliamas nepagrįstas prielaidas, nors, jau minėta, šiuo atveju būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti, pabrėžtina, visus-išsamius savo argumentus ir įrodymus sprendimui už akių peržiūrėti. Taigi atsakovo keliamų prielaidų dėl teismo veiksmų tinkamumo ar netinkamumo, teismas nevertino kaip paneigiančių nurodytą teismo teisę priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai ir (arba) pateikti įrodymai, nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas remiasi iš esmės vienintele aplinkybe, kad jis automobiliu pakaitomis naudojosi su atsakovo V. U. artimu pažįstamu, vardu Artūras. Teismas pabrėžė, kad priimant sprendimą už akių ši atsakovo nurodoma aplinkybė buvo žinoma ir ji sprendime atitinkamai įvertinta, konstatuojant atsakovo solidariąją atsakomybę. Pabrėžė ir tai, kad Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtent ieškovo teisė savo nuožiūra reikšti reikalavimus tiek visiems bendrai, tiek ir bet kuriam solidariam skolininkui atskirai. Tai reiškia, kad ieškovas neturi pareigos savo reikalavimus reikšti dar vienam atsakovo nurodomam solidariajam bendraskoliui, kurio vardas Artūras (jeigu ir būtų nustatyta-konstatuota nurodyto asmens solidarioji atsakomybė). Atsakovo pareiškime nurodyti argumentai, teismo vertinimu, nepaneigia paties atsakovo B. S. solidariosios atsakomybės. Priešingai, atsakovo pareiškime tik patvirtinama sprendime už akių jau nustatyta ir teisiškai įvertinta aplinkybė, kad automobiliu atsakovas naudojosi pakaitomis su asmeniu, kurio vardas Artūras. Remiantis šiais motyvais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo sprendimui už akių panaikinti, t. y. kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai (būtent įrodymai, o ne vien tik argumentai ar juolab prielaidos) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, kad vien tik atsakovo kitokia negu teismo nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių vertinimo nepakankama tam, kad būtų priimtas kitoks sprendimas dėl ginčo esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Apeliantas B. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6098-905/2020. Tenkinti atsakovo B. S. 2020-01-03 pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo“, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-6098-905/2020 nagrinėjimą iš esmės.

9.1. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodomų aplinkybių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes teismas, įdėjęs daugiau pastangų ir (ar) išnaudojęs kitas jam prieinamas priemones, galėjo nustatyti atsakovo buvimo vietą ir įteikti siunčiamus procesinius dokumentus, iš esmės ne(į)vertino. Pažymėjo, kad LR CPK 179 str. 3 d. numato, kad teismas įrodinėjimo procese gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad jeigu teismas būtų patikrinęs nekilnojamojo turto registrą, būtų nustatęs, kad atsakovui B. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ne tik butas, esatis (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaravęs savo gyvenamąjį vietą ir kurio adresu šioje byloje buvo bandoma įteikti procesinius dokumentus, tačiau ir sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Jeigu pirmosios instancijos teismas byloje siųstus procesinius dokumentus būtų išsiuntęs nurodytos sodybos adresu, kurioje atsakovas B. S. tuo metu gyveno, nes tuo metu butą, kuriame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, buvo išnuomojęs, šie procesiniai dokumentai jam būtų buvę įteikti. Atsakovas B. S., žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį teisminį procesą, būtų aktyviai įgyvendinęs savo procesines teises ir pareigas, nes yra įsitikinęs, kad nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas solidariu skolininku vien dėl faktinės aplinkybės, kad jis epizodiškai naudojosi ginčo automobiliu.

9.2. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo minėta, jog LR CK 6. 279 str. 4 d. sakoma, jog jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmu), už kuri jie yra atsakingi, rezultatas. Pirmosios instancijos teismui Skundžiama nutartimi netenkinus atsakovo B. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jam buvo atimta galimybė įrodinėti, kad jis nėra atsakingas už automobilio negrąžinimą, o tai nagrinėjamu atveju vertintina kaip teisinė sankcija teismo procese nedalyvavusiai šaliai, apie kurį ji nieko nežinojo. Tokia situacija niekaip nesuderinama su teisingu civilinės bylos išnagrinėjimo principu, ypač turint omenyje tai, kad byloje egzistuoja duomenys apie tai, kad kitas atsakovas V. U. turėjo priklausomybę alkoholiui, todėl jo 2018-05-04 raštu duotas paaiškinimas apie tai, jog jis nežino ginčo automobilio buvimo vietos ir to, kas juo disponuoja, yra ne kas kitas, kaip vengimas prisiimti atsakomybę dėl ginčo automobilio, kurio likimas, neabejotina, atsakovui V. U. yra žinomas.

Atsiliepimas

10. Ieškovas BUAB „Igvada“ kuri atstovauja nemokumo administratoriaus UAB „Administratoriai Lt“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. e2-6098-905/2020; palikti nepakeistą 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

10.1. Nurodė, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.), taigi sistemiškai vertinant CK ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas, asmuo, keisdamas faktinę gyvenamąją vietą, kaskart turi ją deklaruoti. Adresatas gali turėti ne vieną nekilnojamąjį turtą, o pavyzdžiui 5-50, tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo siųsti procesinius dokumentus kiekvienu adresato registruotu nekilnojamojo turto adresu, kadangi tokiu atveju būti apsunkintas teismų darbas, neprotingai didinamos teismo išlaidos, prailgintas teisminis procesas.

10.2. Pažymėjo, kad atsakovas tiek pareiškime atnaujinti terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek apeliaciniame skunde mini kažkokį Artūrą, kuris neva taip pat naudojosi ginčo automobiliu, tačiau nepateikia nei tą patvirtinančių įrodymų (sutarčių ar kt.), nei paties Artūro duomenų. Atsakovas teigė, kad Artūro ieškotų per kitą atsakovą V. U., tačiau nepateikė jo adreso, nenurodė jo buvimo vietos.

Šalies argumentai

10.3. Nurodė, kad atsakovo skundas negali būti tenkinamas, kadangi atsakovas pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16816-905/2019, peržiūrėjimo ir (ar) pareiškimui pateikti nustatyto termino atnaujinimo, kadangi prašymas buvo pateiktas 2020-01-03, taigi praėjus daugiau kaip 6 mėn. nuo 2019-07-01 sprendimo už akių priėmimo (CPK 287 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

4. Apeliantas B. S. pateikė teismui prašymą prijungti atsakovo V. U. 2020 m. vasario 25 d. rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad po atskirojo skundo pateikimo teismui jam tapo žinoma bendraatsakovio V. U. gyvenamoji vieta, todėl susisiekus su bendraatsakoviu paprašė jo pateikti rašytinius paaiškinimus dėl aplinkybių susijusių su automobilio BMW REIHE neišsaugojimu ir neperdavimu bankroto administratoriui.

5. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju teisingam klausimo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tikslinga šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl ginčo esmės

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5437- 431/2017 iškelta UAB „Igvada“ bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administratoriai LT“. Bankroto administratorius nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė BMW REIHE, kėbulo id. Nr. WBAFF01070L207391, buvęs valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aktualus valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi nustatė buvusiam ieškovo vadovui V. U. terminą perduoti administratoriui ieškovo turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovui vengiant perduoti administratoriui ieškovo turtą ir dokumentus, administratorius kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2018 m. gegužės 4 d. atsakovas V. U. pateikė administratoriui rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis nežino automobilio buvimo vietos ir kas juo disponuoja. 2018 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio pasisavinimo arba vagystės. Nutarime nurodyta, jog liudytoju apklaustas atsakovas B. S. nurodė, kad jam atsakovas V. U. leido naudotis automobiliu BMW X Reihe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jog automobiliu naudojosi maždaug nuo 2011 m. pasikeisdamas su asmeniu, vardu Artūras. Apie tai, kad automobilis priklauso ieškovui, atsakovas B. S. nurodė žinantis, transporto priemonę draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pasak atsakovo B. S., jis galvojo, jog atsakovui V. U. grąžinti automobilio neprivalo.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui BUAB „Igvada“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius UAB „Administratoriai Lt“, solidariai iš atsakovų V. U. ir B. S. 10 363 Eur žalos ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 363 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria netenkintas atsakovo B. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

10. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 24 punktas).

11. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, o atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Sprendimo už akių peržiūrėjimui reikšmingos dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kita vertus, vien teismo sprendimo nepagrįstumas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui nepavyko įteikti atsakovui B. S. procesinių dokumentų, nors jie buvo kelis kartus išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Apeliantas B. S. nurodo, kad teismas turėjo įdėti daugiau pastangų įteikiant atsakovui procesinius dokumentus. Nurodė, kad jeigu teismas būtų patikrinęs nekilnojamojo turto registrą, būtų nustatęs, kad atsakovui B. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ne tik butas, esatis (duomenys neskelbtini) , kuriame yra deklaravęs savo gyvenamąjį vietą ir kurio adresu šioje byloje buvo bandoma įteikti procesinius dokumentus, tačiau ir sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Jeigu pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus būtų išsiuntęs nurodytos sodybos adresu, dokumentai būtų įteikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto teiginiai, kad teismas turėjo patikrinti nekilnojamojo turto registrą ir procesinius dokumentus siųsti kitu asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto adresu, yra nepagrįsti, kadangi teismas privalo dokumentus išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir neprivalo siųsti procesinių dokumentų visais nuosavybės teise priklausančiais turto adresais. Tačiau apeliacinės instancijos teismui patikrinus SoDra informacinėje sistemoje duomenys apie apelianto B. S. darbovietes paaiškėjo, kad B. S. nuo 2019 m. gegužės 30 d. dirba UAB „Ava expres“, o Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą už akių priėmė 2019 m. liepos 1 d., todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai laiko išaiškinti, darbovietės adresą ir procesinius dokumentus išsiųsti apeliantui darbovietės adresu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus apeliantui.

13. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

14. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovo skundas negali būti tenkinamas, kadangi atsakovas pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16816-905/2019, peržiūrėjimo ir (ar) pareiškimui pateikti nustatyto termino atnaujinimo, kadangi prašymas buvo pateiktas 2020-01-03, taigi praėjus daugiau kaip 6 mėn. nuo 2019-07-01 sprendimo už akių priėmimo (CPK 287 str. 1 d.).

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Analogišką poziciją kasacinis teismas išreiškė ir kasacinėje byloje, kurioje sprendė dėl CPK įtvirtinto trijų mėnesių naikinamojo termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti taikymo, nurodydamas, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 58 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus apeliantui, todėl laikytina, kad apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą ir procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti tinkamai, todėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas negali būti taikomas.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už padarytą žalą atsakingi solidariai įmonės vadovas V. U. ir B. S., kuris faktiškai naudojosi automobiliu. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovas B. S. faktiškai naudojosi automobiliu patvirtina ieškovo 2017 m. rugpjūčio 23 d. išduotas įgaliojimas atsakovui B. S. bei atsakovo B. S. vardu 2017 m. rugpjūčio 23 d. VĮ Regitra pateiktas pasirašytas prašymas dėl automobilio valstybinių numerių pakeitimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo ir kt. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Darytina išvada, kad už juridinio asmens turtą atsako juridinio asmens valdymo organų nariai, t. y. vadovas, šiuo atveju V. U.. Be to, apeliantas B. S. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, t. y. atsakovo V. U. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad B. S. automobilį perdavė Artūrui, kurio pavardė nėra žinoma, V. U. patvirtina, kad automobilį B. S. tikrai grąžino, dėl susiklosčiusios situacijos yra atsakingas tik įmonės vadovas V. U., todėl įsipareigoja atlyginti šiai įmonei padarytą žalą, kad B. S. šioje byloje solidariu atsakovu buvo patrauktas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodyti įrodymai turi būti priimti, jie susiję su priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu pateikimas yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti naujai pateiktus atsakovo įrodymus. Darytina išvada, jog apelianto B. S. teismui pateikti nauji įrodymai bei apeliacinio teismo konstatuota aplinkybė, kad už juridinio asmens turtą atsako juridinio asmens valdymo organų nariai, t. y. vadovas, sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai atsakovai V. U. ir B. S. privalo žalą, padarytą BUAB „Igvada“, atlyginti solidariai.

19. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT suformuotą praktiką panašiose bylose, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimas už akių, atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Patenkinti atsakovo B. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Danutė Kutrienė