- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1460-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22674-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- V. G., L. G., M. G.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-775/2015 pagal ieškovės 214-osios butų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams V. G., L. G., M. G. ir L. G. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1 152,20 Eur skolos sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė V. G. pateikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsakovė nurodė, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas įstatyme nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, ieškovė privalo sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją ar skirti ginčus nagrinėjantį asmenį, nes bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių, tai numatyta ir ieškovės įstatų 5.8 p. Kadangi ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys, pasak atsakovės, turi būti paliktas nenagrinėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmetė. Teismas, remdamasis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-862-125/2013, padarė išvadą, kad ginčų komisija nagrinėja bendrijos narių reikalavimus kilus ginčui tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų. Komisija ar asmuo, nagrinėjantis ginčus, gali nagrinėti bendrijos narių reikalavimus dėl bendrijos valdymo organų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, nutarimų panaikinimo bei koregavimo ir kitus panašius ginčus. Pasak teismo, šioje byloje kilęs ginčas dėl atsakovų – bendrijos narių – prievolių nevykdymo bendrijai ir ginčų komisija šiuo atveju turėtų nagrinėti savo atliktos apskaitos už paslaugas teisingumą ir teisėtumą, o toks šios normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui, todėl šiuo atveju privaloma skundų ir ginčų ne teisme nagrinėjimo tvarka netaikytina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovė V. G. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį, šiais argumentais:
1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje ginčas vyksta dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Teigiama, kad pati bendrija, kaip butų savininkų atstovas, jokių paslaugų ginčo namui neteikia ir byloje ginčas vyksta dėl trečiųjų asmenų (elektros tiekėjo, atliekų vežėjų, statybos įmonių ir kt.) suteiktų paslaugų ginčo namui, už kurias tariamai apmokėjo bendrija ir šiuo ieškiniu regreso tvarka siekia prisiteisti žalą, patirtą apmokėjus už atsakovei suteiktas vartojimo ir statinio priežiūros paslaugas. Nurodo, kad atsakovai susiję tiesioginiais sutartiniais vartojimo santykiais su trečiaisiais asmenimis (elektros tiekėju, atliekų tvarkytoju ir pan.), o ne ieškove ir neturėjo pareigos mokėti ieškovei, o ieškovė, turėdama įgaliojimą veikti trečiųjų asmenų vardu, turėjo teisinį pagrindą (tačiau ne teisę) gauti pinigų sumas trečiųjų asmenų naudai, jei atsakovas nuspręstų jas sumokėti ne tiesiogiai tretiesiems asmenims, o šių asmenų sutartiniam atstovui - ieškovui. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos ginčo teisinį santykį.
2. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagristai siaurinamai lingvistiškai aiškino Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnį reglamentuojantį ginčų nagrinėjimą. Nurodo, kad minėtame teisės akte yra nustatytas išankstinės ginčų tvarkos privalomumas visiems ginčams tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pažymi, kad priešingu atveju, ieškovas visus ginčus vertintų kaip ginčus dėl įsiskolinimo ir nesinaudotų privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, kad atsakovai nemokėjo privalomų mokėti mokesčių, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Nurodo, kad ieškovė niekada neveikė kaip elektros tiekėjo, atliekų vežėjo, statybos įmonių ar kt. įgaliotas asmuo ir byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo, kuriam netaikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Nurodo, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma tik tais atvejais, kai atsakovas pirmas kreipiasi dėl inter alia netinkamos apskaitos, nepagrįstos butų savininkų bendrijos rinkliavos ar pan. ir dėl to esančio nepagrįsto reikalavimo apmokėti už atliktas paslaugas, bet ne tada, kai butų savininkų bendrija kreipiasi dėl vartotojo skolos ar nuostolių priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės 214-osios butų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams V. G., L. G., M. G. ir L. G. dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė V. G. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, nes ieškovas nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka. Skundžiama nutartimi teismas atsakovės prašymą atmetė, atsakovė nesutikdama su minėta nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Taigi, atsakovė ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį siekia, kad ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai.
Pirmosios instancijos teismas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą sprendė vadovaudamasis CPK 296 straipsnio nuostatomis. CPK 298 straipsnyje numatyta, kad dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, vadovaujantis teisine reglamentacija, darytina išvada, kad galimybė, atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria nusprendžiama atmesti prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (kaip yra nagrinėjamu atveju), nenumatyta, kas reiškia, kad nėra CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties paduoti.
Minėta, atskirasis skundas gali būti paduodamas ne tik tada, kai tokia galimybė konkrečiai reglamentuota CPK nuostatose, bet kai nutarties priėmimas užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teismo atsisakymas palikti ieškinį nenagrinėtą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Kadangi šia aplinkybe atsakovė gali remtis kaip nesutikimo su ieškiniu pagrindu bylos nagrinėjamo metu ir tai gali būti savarankiškas pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas reiškia, kad šiuo atveju nėra ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atskirajam skundui paduoti (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2482-601/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-987-407/2015).
Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Dėl nurodytų priežasčių atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovės V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutraukti.