- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-2483-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22674-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- V. G., L. G., M. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1588-775/2015 pagal ieškovės 214 - osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. G., L. G., M. G., L. G. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė V. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ir panaikinti teismo paskirtą baudą. Nurodė, kad nutartį dėl baudos paskyrimo gavo tik 2015-09-17, likus tik 7 dienoms iki termino pateikti prašymą sumažinti ar panaikinti baudą pabaigos, todėl terminas prašymui dėl baudos panaikinimo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Atsakovės teigimu, ji nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškė nušalinimą dėl teisėjos išsakytos išankstinės nuomonės dėl vieno iš nesutikimo su ieškinio pagrindų, atsisakydama ieškinį palikti nenagrinėtu ieškovei nepasinaudojus išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, ir dėl teisėjos šališkumo atsakovės atstovo atžvilgiu, kai atsakovei likus be ją atstovaujančio teisininko, teisėja nusprendė bylą nagrinėti toliau, nors atsakovei buvo būtina teisinė pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atnaujino atsakovei V. G. procesinį terminą pateikti prašymą panaikinti teismo paskirtą baudą. Atmetė atsakovės V. G. prašymą panaikinti 200 Eur baudą, paskirtą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl procesinio termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė procesinį terminą praleido nežymiai bei įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes ir siekiant nesudaryti kliūčių atsakovei realizuoti teisę į jos atžvilgiu priimto procesinio sprendimo peržiūrėjimą, teismas praleistą procesinį terminą atnaujino.
Dėl 2015-09-10 teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, L. Ž. nutarties peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad atsakovės V. G. išdėstyti argumentai nesudaro baudos panaikinimo pagrindo. 2015-09-10 nutartyje nurodyta procesinė norma, reglamentuojanti baudos paskyrimą – CPK 95 str. 2 d., motyvuota, kokiu pagrindu atsakovei yra skiriama bauda bei išaiškinta teisė atsakovei per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo prašyti baudą panaikinti ar sumažinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nutartis priimta pažeidžiant CPK. Teismas pažymėjo, kad tai, jog CPK nenustato, kiek kartų gali būti reiškiamas nušalinimas, nereiškia, kad šalis gali šia teise naudotis net ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų. Būtent nepagrįstas naudojimasis teisėmis ir sudaro piktnaudžiavimą. Atsakovė įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas nurodė, kad atsakovės V. G. pareiškimas dėl paskirtos baudos panaikinimo negali būti laikomas pagrįstu ir jo motyvais nėra pagrindo skirtą baudą naikinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-07 nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti pirmos instancijos nepagrįstai paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog nebuvo pagrindo pareikšti nušalinimo, nes ginčą nagrinėjusi teisėja nėra išsakiusi išankstinės nuomonės vienu iš ieškinio atmetimo pagrindų, dėl kurio dar kartą turės pasisakyti priimdama sprendimą iš esmės. Bylą nagrinėjanti teisėja 2015-04-22 nutartyje jau yra išsakiusi išankstinę nuomonę dėl vieno iš nesutikimo su ieškiniu pagrindų, atsisakydama ieškinį palikti nenagrinėtu ieškovei nepasinaudojus išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka. Laikytina, kad teisėja iš dalies yra išreiškusi išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, kuriame dar kartą turės pasisakyti dėl šio ieškinio atmetimo pagrindo, todėl atsakovė pagrįstai ir sąžiningai manė, jog teisėja yra šališka, ir objektyviai pareiškė nušalinimą.
2. Atsakovė reiškė nušalinimą teisėjai ir dėl jos šališkumo atsakovės atstovo atžvilgiu, kai atsakovei likus be ją atstovaujančio teisininko nusprendė bylą nagrinėti toliau, nors atsakovei buvo būtina teisinė pagalba.
3. Atsakovė, likusi be jokio teisinio atstovavimo, nežinojo ką daryti, ir todėl pareiškė nušalinimą tiesiog nesuvokdama šių veiksmų pasekmių, tačiau ne siekdama piktnaudžiauti, o gintis teisme atstovaujama kvalifikuoto gynėjo. Teisėja, palikusi atsakovę be jokio teisinio atstovavimo ir neleidusi susirasti kito gynėjo, privertė atsakovę pasielgti neadekvačiai. Todėl atsakovės veiksmuose nėra nusižengimo sudėties, nes nėra kaltės ir tyčios, taip pat nėra subjektyviosios nusižengimo pusės atsakovei nesuvokiant savo procesinių veiksmų teisinių pasekmių ir reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos dalykas, Kauno apylinkės teismo 2015-10-07 nutarties, kuria atmestas atsakovės V. G. prašymas panaikinti 200 Eur baudą, paskirtą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo) faktą, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje situacijos, kai proceso dalyvis nuolat teikia pareiškimus dėl teismo ar teisėjo nušalinimo ir jie atmetami kaip nepagrįsti, pripažįstamos kaip trikdančios proceso eigą ir iš esmės kliudančios greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007), taigi esančios pagrindu skirti baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė V. G. bylą nagrinėjančiai teisėjai 2015-01-07 pareiškė nušalinimą (III tomas b. l. 174) dėl to, kad nepilnamečiam atsakovui L. G. buvo atsiųsta tik teismo pranešimas ir ieškinio kopija, tačiau nepridėtos ieškinio priedų kopijos, kas patvirtina išankstinį susitarimą tarp ieškovą atstovaujančios advokatės D. J. ir bylą nagrinėjančios teisėjos E. Š.. Kauno apylinkės teismas 2015-01-08 nutartimi (III tomas b. l. 178 – 179) atsakovės prašymą atmetė, nesant nušalinimui pagrindo. 2015-02-06 teisme gautas atsakovės ir atsakovo L. G. įstatyminės atstovės V. G. pasirašytas atskirasis skundas (IV tomas b. l. 117 – 120) dėl Kauno apylinkės teismo 2015-01-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-775/2015, kuriame atsakovė nurodė, jog reiškia nušalinimą Kauno apylinkės teismo teisėjai E. Š. dėl jos išankstinio nusistatymo atsakovų ir jų teisėto atstovo atžvilgiu, visiškos nekompetencijos, neatidumo nagrinėjant atsakovų pateiktus prašymus. Kauno apylinkės teismas 2015-02-11 nutartimi (IV tomas b. l. 121 – 122) atmetė prašymą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos E. Š. nušalinimo nesant tam teisinio pagrindo. Atsakovė 2015-09-07 pareiškė nušalinimą ( V tomas b. l. 69) dėl to, kad teisėja: 1) neleidžia atsakovę atstovauti jos pasirinktam atstovui; 2) 2015-04-22 nutartimi atmesdama atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu tuo pagrindu, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, išsakė išankstinę nuomonę vienu iš byloje sprendžiamų klausimų. Kauno apylinkės teismas 2015-09-10 nutartimi (V tomas b. l. 77 – 79) atmetė prašymą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos E. Š. nušalinimo ir paskyrė atsakovei V. G. 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto nušalinimo teisėjai pareiškimą.
Apeliantė nurodo, kad ji likusi be jokio teisinio atstovavimo, nežinojo ką daryti, ir todėl pareiškė nušalinimą tiesiog nesuvokdama šių veiksmų pasekmių, tuo nesiekė piktnaudžiauti, o gintis teisme atstovaujama kvalifikuoto gynėjo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Atsakovė jau 2015-01-07 pareikšdama nušalinimą (III tomas b. l. 174) nurodė, kad ji jau daugiau kaip 10 metų bylinėjasi su 214-ąja butų savininkų bendrija ir yra įgijusi gerą patirtį Kauno apylinkės teismo teisėjų sprendimuose bei nutartyse. Iš pareikšto nušalinimo negalima spręsti, kad jis parengtas atsakovės atstovo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šio nušalinimo pateikimo metu atsakovė būtų turėjusi atstovą. Antrą nušalinimą atsakovė pareiškė 2015-02-06, atstovaujama Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad atsakovė jau trečią kartą reikšdama nušalinimą suvokė ir žinojo CPK 65 str. ir 66 str. įtvirtintų nuostatų paskirtį bei suprato, kad teikia teismui atskirą procesinį dokumentą – pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo.
Nors apeliantė nurodo, kad teisėja, palikusi atsakovę be jokio teisinio atstovavimo ir neleidusi susirasti kito gynėjo, privertė atsakovę pasielgti neadekvačiai, dėl ko buvo pareikštas nušalinimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Byloje nėra duomenų dėl būtino apeliantės atstovavimo (CPK 51 str. 3 d.). Apeliantė tik deklaratyviai nurodė, kad dėl teisėjos veiksmų pasielgė neadekvačiai. Tačiau tokie teiginiai nelaikytini paneigiančiais apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą.
Apeliantės teigimu, jos veiksmuose nėra nusižengimo sudėties, nes nėra kaltės ir tyčios, taip pat nėra subjektyviosios nusižengimo pusės atsakovei nesuvokiant savo procesinių veiksmų teisinių pasekmių ir reikšmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, tam, kad būtų skirta bauda piktnaudžiavusiam asmeniui, nėra būtina nustatyti neigiamas piktnaudžiavimo pasekmes. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinės žalos, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2012).
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo argumentais, kuriais buvo grindžiamas prašymas dėl baudos panaikinimo, tačiau nenurodo, kuo pasireiškia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas buvo atmestas, nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus atsakovės reikštų nušalinimų teismui motyvus, sprendžia, kad nušalinimai buvo reiškiami ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimai pareikšti nepagrįstomis prielaidomis apie išankstinį teisėjos nusistatymą. Pažymėtina, kad vien tai, jog bylose atlikti teisėjo procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas konkrečios bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį, o toks atsakovės elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės V. G. piktnaudžiavimo procesu reiškiant teismui nušalinimus, dėl to pagrįstai atsisakė panaikinti paskirtą baudą, todėl naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015-10-07 nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 p.).
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovės V. G. atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (2,85 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.