- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- T-564-297/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01065-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės A. A. prašymą dėl baudos pakeitimo kita bausme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
C. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 10 MGL, t. y. 376 Eur (1 300 Lt) bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. balandžio 15 d. Nuteistasis baudos geruoju nesumokėjo, todėl Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 1-602-297/2014 dėl 376 Eur baudos išieškojimo ir pateikė jį vykdyti antstolės A. A. kontorai.
Teisme 2019 m. spalio 15 d. gautas antstolės A. A. prašymas dėl C. A. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi. Prašyme nurodyta, kad nuteistasis C. A. baudos savo noru nesumokėjo. Buvo ne kartą kviečiamas atvykti į antstolės kontorą, tačiau reikalavimo nevykdė. Jo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis C. A. nedirba. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad C. A. atžvilgiu iš viso yra neįvykdytos 25 vykdomosios bylos. Nurodytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasi BK 47 straipsniu, Bausmių vykdymo kodekso 24, 25 straipsniais, antstolė prašė teismo pakeisti C. A. paskirtą baudą kita bausme.
Nuteistasis C. A. į teismo posėdį neatvyko. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistojo nedalyvavimas nesustabdo klausimo dėl baudos pakeitimo kita bausme sprendimo, todėl antstolės prašymas nagrinėjamas nedalyvaujant nuteistajam.
Šalies argumentai
A. A. A. prašė nagrinėti jos prašymą dėl C. A. baudos pakeitimo kita bausme jai nedalyvaujant.
Prokurorė prašė antstolės prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
BPK 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais – kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti į viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kai asmuo vengia savo noru baudą sumokėti ir nėra galimybių jos išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 47 straipsnio 8 dalis). Taigi, įstatymas išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio nuostatas teismo nuosprendžio vykdymo procese antstolis, nustatęs BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotu teikimu kreipiasi į teismą dėl nuteistajam paskirtos bausmės – baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu. Antstolio teikime dėl paskirtos bausmės – baudos pakeitimo kita bausme turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-641-919/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019). Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių.
Nagrinėjamu atveju antstolė A. A. pateikė teismui ne motyvuotą teikimą, o prašymą, kuris turinio prasme neatitinka pirmiau aptartų reikalavimų. Antstolė prašyme motyvuotai nepasisakė, ar nuteistasis neturi lėšų, t. y. neišgali sumokėti teismo paskirtą baudą, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės jos išieškoti. Antstolė tik nurodo, kad skolininko (nuteistojo) turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma bauda, nėra. Tačiau pažymėtina, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-444-383/2018). Piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti tik dėl to, kad neturi lėšų, kas sudarytų pagrindą pakeisti baudą viešaisiais darbais, tačiau tokiu atveju, kaip minėta, būtinas nuteistojo sutikimas. A. A. A. prašyme nenurodyta informacija ir nepateikti duomenys, ar ji aiškinosi nuteistojo C. A. poziciją dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, nepridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas dėl viešųjų darbų atlikimo.
Kaip minėta, bausmės – baudos pakeitimas laisvės apribojimu yra įmanomas tik esant būtinajai sąlygai – asmuo vengia savo noru sumokėti baudą. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, būdamas informuotas, kad antstolis pradėjo priverstinį baudos išieškojimą, su antstoliu nebendradarbiauja. Šiame kontekste pažymėtina, kad priverstinio baudos vykdymo etape labai svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų efektyvus, o ne formalus bendravimas. Tai atitinka tiek antstolio pareigas, tiek skolininko pareigas, kurių šie subjektai turi laikytis baudos vykdymo proceso metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Civilinio proceso kodekso 645 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Taigi, skolininkas turi pareigą teikti antstoliui informaciją, kuri padėtų tinkamai organizuoti vykdymo procesą. Tai reiškia, kad antstolis turi teisę kreiptis į asmenį dėl bet kokios informacijos, kuri padėtų užtikrinti tinkamą išieškojimo procesą arba suteiktų pagrindą konstatuoti baudos vykdymo negalimumą, ir motyvuotai siūlyti keisti šią bausmę kita.
A. A. A. prašyme nurodo, jog C. A. buvo ne kartą kviečiamas atvykti į jos kontorą, tačiau antstolės reikalavimų nevykdė. Tuo tarpu iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0036/15/02858 duomenų matyti, kad antstolė 2015 m. rugsėjo 22 d. siuntė C. A. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos Nr. 0036/15/02858 13 lapas) ir 2019 m. gegužės 8 d. siuntė raštą dėl įsiskolinimo sumokėjimo (vykdomosios bylos Nr. 0036/15/02858 27 lapas). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad antstolė kvietė C. A. atvykti į jos kontorą, įpareigojo jį pateikti informaciją, būtiną vykdymo procesui, tačiau C. A. antstolės reikalavimų nevykdė, t. y. kurie patvirtintų tyčinius C. A. veiksmus, siekiant išvengti baudos sumokėjimo, vykdomojoje byloje Nr. 0036/15/02858 nėra.
Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo (skolininko) finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti, todėl antstolio ir skolininko komunikacijos nebuvimas teismų praktikoje ne kartą sąlygojo pačių antstolių poziciją atšaukti ar netenkinti jų teikimų, kai teismo posėdyje, teismui nusprendus nagrinėti klausimą, dalyvaujant antstoliui ir nuteistajam, paaiškėja, kad skolininkas turi turto ir gali sumokėti baudą, tačiau to nedarė, nes antstolis su juo apie tai tinkamai nekomunikavo (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. T-48-1020/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. T-46-1020/2016). Todėl tiesioginė antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, o vien tik formalus periodiškas nuteistojo (skolininko) turtinės padėties patikrinimas nesudaro pagrindo spręsti, jog priverstinio baudos išieškojimo procese buvo išnaudotos visos galimybės dėl nuteistajam paskirtos bausmės – baudos įvykdymo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo procese nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyje numatytą pagrindą pakeisti bausmę – baudą viešaisiais darbais ar laisvės apribojimu, todėl antstolės prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3, 4 dalimis, 362 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
antstolės A. A. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.