Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1335-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-26
Bylos Nr.
2A-1335-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01642-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
A. L.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1335-538/2015

Teisėja Dalia Zimantienė (Proceso Nr. 2-43-3-01642-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.1; 3.3.1.18
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. lapkričio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei, trečiajam asmeniui A. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 14 481 Eur (50 000 Lt) turtinės žalos atlyginimo ( įskaitant į žalos atlyginimo sumą miško atsodinimo darbų išlaidas) ir įpareigoti atsakovę savo lėšomis atlikti papildomus darbus: išrauti kelmus, išlyginti provėžas ir atstatyti riboženklius. Nurodė, kad 2014-03-26 jis įsigijo žemės sklypą 622 kvartale, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendro 10159 m2, iš kurio 0,14 ha sudaro miškas, likusi dalis – krūmynai (toliau – Žemės sklypas). 2014-06-06 nuvykęs apžiūrėti žemės sklypą pastebėjo, kad jame iškirsti medžiai ir krūmai (alksniai, drebulės, karklai, beržai), kurie susmulkinti ir palikti sukrauti jo žemėje į 5-6 krūvas. 2014-06-16 pateikė pareiškimą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui dėl vagystės. 2014-07-02 gavo policijos tyrėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos trečio radiolokacinio posto, esančio (duomenys neskelbtini), operatorius T. V., atsakingas už elektros ūkį, suderinęs su posto vadu kapitonu P. L., nepasidomėję kam priklauso žemės sklypas, sutarė su trečiuoju asmeniu ūkininku A. L. dėl minėtos teritorijos prieigų išvalymo nuo menkaverčių krūmynų darbų. Darbus buvo numatyta atlikti nuo 2014-02-17 iki 2014-03-07. Medžiai ir krūmynai žemės sklype buvo iškirsti ieškovui nepranešus ir su juo nederinus. Pagal ieškovo 2014-07-15 pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 14/208 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija pateikė įvertinimą Nr. 933 dėl iškirstos medienos žemės sklype, kuriame pateikta išvada, kad bendra susmulkintos medienos vertė siekia 18792 Lt. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija įvertino tik iškirstų medžių ir krūmynų vertę, tačiau nebuvo įvertintos papildomos išlaidos už miško atsodinimą, provėžų lyginimą, kelmų rovimą, riboženklių atstatymą, todėl ieškovas už iškirstą plotą žalą įvertino 14481 Eur (50000 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-05-05 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Lietuvos kariuomenė, kaip elektros tinklus eksploatuojantis asmuo, privalėjo užtikrinti jai priklausančios 10 kV elektros oro linijos L=l720,0 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugą pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovė sprendimą dėl želdinių elektros linijos apsaugos zonoje šalinimo priėmė ir želdinių kirtimo darbai buvo pradėti iki ieškovo nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą atkūrimo bei šio sklypo įregistravimo ieškovo vardu VĮ „Registrų centras“. Įrodymų, kad iškertant medžius ir krūmus buvo pažeistas elektros oro linijos apsaugos zonos 10 metrų plotis, atsižvelgiant į šios linijos įtampą (10 kV), ieškovas nepateikė. Nors liudytojai ieškovo sūnūs D. ir M. Š. parodė, kad buvo iškirsta platesnė nei 10 metro pločio proskyna, tačiau šiuos paaiškinimus vertino kritiškai, nes šie liudytojai yra ieškovo šeimos nariai, suinteresuoti duoti ieškovui naudingus paaiškinimus, be to, jie prieš savo apklausas dalyvavo teismo posėdžio salėje apklausiant šalis ir jų atstovus, todėl girdėjo jų išsakytas pozicijas. Nurodė, kad ieškovo pateiktas Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2014-07-18 įvertinimas Nr. 933 dėl iškirstos medienos tūrio bei jo priedai ( nuotraukos), taip pat skaitmeninėje laikmenoje esančios nuotraukos patvirtina tai, kad ieškovo žemės sklype buvo iškirsti medžiai ir ten esantys krūmai, tačiau nepaneigia, kad šie veiksmai buvo padaryti pažeidžiant Elektros tinklų apsaugos taisyklėse numatytą elektros oro linijos, einančios per ieškovo apsaugos zonos, plotį. Teismo nuomone, ieškovas taip pat neįrodė, jog iškertant želdinius ieškovo žemės sklype buvo sugadinti riboženkliai ar liko nepašalinti kelmai, padarytos provėžos. Taip pat nurodė, kad ieškovo teismo posėdyje pareikšti reikalavimai atsodinti mišką ar jam paskirti kitą žemės sklypą atmestini, nes nustatyta , kad atsakovės veiksmai ieškovo žemės sklype buvo teisėti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-05 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovės 14 481 eurų žalos atlyginimo ieškovui; įpareigoti atsakovę savo lėšomis atlikti papildomus darbus: išrauti kelmus, išlyginti provėžas, atstatyti riboženklius; kviesti liudytojus: VPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūną G. P., A. L., D. Š. ir M. Š.; skirti nepriklausomą ekspertą, kuris nuvykęs į įvykio vietą, surinkęs visus reikiamus įrodymus, objektyviai įvertintų, ar buvo išlaikomos elektros oro linijos apsaugos zonos 10 m pločio ribos, koks medienos tūris paliktas ir koks buvo iškirstas apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir nustatyti kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais. Nurodo, kad neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad iškertant želdinius ieškovo žemės sklype buvo sugadinti riboženkliai ar liko nepašalinti kelmai, padarytos provėžos. Teismas netinkamai vertino pateiktą vaizdinę medžiagą kaip įrodymus, iš kurių matyti padaryta žala žemės sklype. Pažymi, kad atsakovės atsiliepimo teiginiai nenuoseklūs, jie turėjo būti vertinami kritiškai, nes neaišku, ar atsakovė atlikdama darbus žinojo, kad žemės sklypo nuosavybės teisė yra perduota naujajam savininkui V. Š.. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau jie nesiėmė priemonių atsakovės neteisėtiems veiksmams sustabdyti, todėl yra pagrindas į teismą kviesti policijos pareigūną G. P.. Teismo padaryta išvada, kad „žemės sklype iškirsti medžiai ir krūmai, dalis kurių susmulkinti ir palikti jo žemėje“ yra neteisinga. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad prie ieškinio pridėtų priedų pateikti medienos skaičiavimai buvo netikslūs. Ieškovas pateiktu Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos vertinimu įrodo, kad medienos buvo iškirsta iš jo žemės sklypo teritorijos, atsakovė šių skaičiavimų nepaneigė, todėl neaišku, kodėl teismas šio įrodymo nevertino tinkamai kaip objektyvaus ir įrodančio jam padarytą žalą. Reikalinga skirti ekspertą, kuris nuvykęs į įvykio vietą surinkęs visus reikiamus įrodymus objektyviai įvertintų, ar buvo išlaikytos Elektros oro linijos apsaugos zonos 10 m pločio ribos, koks medienos tūris paliktas ir koks buvo iškirstas apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad viso proceso metu ieškovas negalėjo pateikti įrodymų, kad augmenija buvo kirsta kitur nei Elektros linijos saugos zonoje, kuri iš esmės sutampa su ieškovo žemės sklypo ribomis. Ieškovas įrodymais nepagrindė faktinių aplinkybių, iš kurių kildina savo žalos atlyginimo reikalavimą atsakovei, todėl pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė, jog iškertant želdinius buvo sugadinti ieškovo žemės sklype riboženkliai ir liko nepašalinti kelmai bei padarytos provėžos, yra pagrįstas atitinkamai įvertinus paties ieškovo pateiktus įrodymus. Taip pat pažymi, kad ieškovas klaidingai vertina Taisyklių nuostatų taikymą, nes kelmų rovimo prievolės atsakovui Taisyklės nenumato. Ieškovas, žinodamas viešai prieinamus teisės aktų reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos papildomai informuotas apie sklype nustatytas specialiąsias sąlygas, kurios beje įrašytos ir Registrų centro ieškovui išduotoje pažymoje apie sklypą, turėjo pareigą savalaikiai imtis veiksmų egzistuojantiems elektros linijos apsaugos zonoje esantiems rizikos šaltiniams pašalinti ir toliau pats pratęsti atsakovės pradėtus želdinių šalinimo darbus, nes pavasarį želdinių augimas ypatingai suaktyvėja ir delsimas šalinti želdinius sudaro realią grėsmę elektros grandinės elektros linijoje saugumui, tačiau jokių darbų nesiėmė. Mano, kad taikant CK numatytą savigynos institutą iškertant grėsmę kėlusius želdinius ir juos paliekant ieškovo teritorijoje, atsakovė ieškovui ne tik, kad jokios žalos nepadarė, o priešingai, sudarė prielaidas dėl galimo elektros energijos tiekimo sutrikdymo esant ieškovui neaktyviam šalinant želdinius ieškovo žemės teritorijoje esančioje elektros linijos atkarpoje. Neaišku, kokiais faktiniais įrodymais ieškovas remiasi teigdamas, kad tokie darbai, neva priskirtini atsakovei, yra neteisėti, nes 2014 m. liepos 2 d. yra priimtas nutarimas Nr. 94-At- 00513-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo 2014 m. birželio 16 d. pareiškimą dėl įškirstų krūmynų ir miško bei jų vagystės, kuriuo ieškovo pareiškimo nagrinėjimas baigtas atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mano, kad motyvais nepagrįstas ieškovo prašymas, neva dėl policijos neveikimo sustabdant smulkinimo darbus, kviesti liudyti minėtą nutarimą surašiusį Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėją G. P., kuris tirdamas ieškovo skundą nutarimu yra pasisakęs, kad konkrečiai atsakovės kažkokių neteisėtų veiksmų nenustatė. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovė ieškovo žemėje visos iškirstos medienos toje pačioje teritorijoje nepaliko, kad didžiąją dalį medienos susismulkino bei neteisėtai pasisavino, o tą galėtų patvirtinti trečiasis asmuo šioje byloje ūkininkas A. L., bei, kad atsakovė nepagrįstai kvestionuoja ieškovo teismui pateiktą Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atstovų pažymą nepateikdamas jokių objektyvių vertinimų. Ieškovas nei su ieškiniu, nei viso proceso pirmos instancijos teisme metu nėra pateikęs jokių menamo pasisavinimo įrodymų, be to, kirtimo darbus atliko ne atsakovė, atsakovė užsakinėjo darbus pas ūkininką A. L. tik dėl atsakovės žemėje ir jos prieigose esančios medienos kirtimo, o turėdamas pareigą įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, tuo pačiu organizavo aukštos įtampos elektros laidų saugos zonoje esančios medienos, įskaitant keliančios tiesioginę grėsmę nepertraukiamam elektros tiekimui į karinį vienetą, šalinimą, todėl ieškovo reikalavimas atsakovei dėl menamai visos medienos iš viso ieškovo žemės sklypo iškirtimo yra nepagrįstas. Ieškovas pasisakydamas proceso metu pirmoje instancijoje pripažino, kad mediena Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atstovų matuota ne tik ieškovo žemės sklype, bet ir už sklypo ribų, todėl, įvertinus, kad atsakovė kitos medienos nei elektros linijos saugos zonoje ieškovo žemėje nešalino, mano, kad ieškovas nepagrįstai deklaruoja, kad patyrė žalą. Ieškovas nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo dar ir todėl, kad skaičiavimams naudojo visos medienos tūrį, kurį pats pastebėjo matavimo dieną, tačiau, tikėtina siekdamas pasipelnyti, kildino viską iš savo sklypo. Ieškovo žemės sklype esančioje elektros linijos apsaugos zonoje, kur buvo pašalinti želdiniai, jokie krūmai ar medžiai negali ir ateityje negalės augti, todėl ieškovo apeliaciniame skunde į patirtą žalą įkalkuliuojamos miško atsodinimo išlaidos taip pat yra nepagrįstos. Mano, kad ieškovas nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu neįrodo padarytos žalos arba, tokiai esant, tokios žalos atsiradimo sąsajų su atsakovės veiksmais elektros linijos saugos zonoje ieškovo sklype. Be to, šiame ginče visiškai nėra ir atsakovės kaltės, nes Atsakovė 2014 m. vasario 17 d. organizuodamas darbus 2014 m. vasario 17 d. - kovo 7 d. periodui, suderindama juos su gretimų žemės sklypų savininkais, savo teritorijoje, kurios unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), bei elektros linijos apsaugos zonoje gretimuose sklypuose, pagrįstai laikė, kad jog žemės sklypas, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl veikė tinkamai ir net negalėjo žinoti, kad Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškovui atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypą, o ir pats ieškovas kreipėsi su turimais žemės dokumentais į atsakovę tik 2014 m. birželio 6 d. Taip pat ieškovas, kaip ginčo nagrinėjimą inicijavusi šalis, turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau net ir esant pirmos instancijos teismo bei atsakovės pasiūlymams pateikti turimus įrodymus arba bent pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme, viso proceso pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu to nepadarė.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

Nustatyta, kad ieškovui V. Š. 2014-02-06 sprendimu atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 10159 m2 - iš kurio 0,14 ha miškas (b.l. 23). 2014-06-06 ieškovas nuvykęs jo apžiūrėti pamatė, kad žemės sklype iškirsti medžiai ir krūmai, dalis kurių susmulkinti ir palikti jo žemėje. 2014-07-18 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija įvertinimo Nr. 933 išvadoje nurodė, kad bendra susmulkintos medienos vertė siekia 18792 Lt.(b.l. 61). Ieškovas visą turtinę žalą dėl medžių ir krūmų iškirtimo įvertina 11584,80 Eur (40000 Lt), nes į ją dar įeina papildomos išlaidos už miško atsodinimą, provėžų lyginimą, kelmų rovimą, riboženklių atstatymas, be to, ieškovo teigimu jis patyrė 2896,20 Eur (10000 Lt) dydžio neturtinę žalą, nes aiškinantis įvykį jam teko važinėtis į girininkiją, teismą, gaišti laiką, iš viso jam padarytą žalą įvertina 14481 Eur (50000 Lt).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumu laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. AG v. S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos išilgai 10 kV įtampos elektros oro linijų - žemės juostos ir oro erdvė, apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) 10 metrų atstumu (6.1.2 p.). Taisyklių 3 punktas numato, jog už elektros tinklų apsaugą Taisyklėse nustatyta tvarka yra atsakingi jų savininkai ir asmenys, eksploatuojantys elektros tinklus“. Taip pat Taisyklėse numatyta, kad elektros tinklus eksploatuojantys asmenys miškų masyvuose esančiose elektros tinklų apsaugos zonose privalo užtikrinti proskynų ir greta esančio miško priešgaisrinio saugumo reikalavimų laikymąsi vykdant elektros tinklų modernizavimą, eksploatavimą, remontą ir techninę priežiūrą (21.1 p.); išlaikyti tokį proskynų plotį, koks nustatytas elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse (Taisyklių priedo 6 punktas), iškertant proskynose medžius, krūmus bei išgenint medžių šakas, iškertant už proskynos ribų esančius pavienius medžius, užtikrinant elektros linijų eksploatavimo, įskaitant specialaus transporto privažiavimą, galimybes (21.2 p.); iškirsti medžius, kurie auga ne proskynose ir gresia nugriūti ant laidų, atramų, transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų ar transformatorinių (21.3 p.). Valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta ir geni tas elektros linijas eksploatuojantys asmenys. <...>. Iškirsta mediena, krūmai bei išgenėtos šakos lieka želdinių ar žemės savininkų (naudotojų) nuosavybėje (22 p.).

Kaip byloje nustatyta, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, iki jis buvo perduotas ieškovui, esančios elektros linijos apsaugos zonos atitikimą Taisyklių keliamiems reikalavimams užtikrindavo taip pat atsakovė Lietuvos Kariuomenė, taigi darytina išvada, kad ieškovui, kaip žemės sklypo savininkui neatlikus nurodytais teisės aktais reglamentuotų veiksmų, atsakovas, kaip elektros tinklus eksploatuojantis asmuo, privalėjo užtikrinti 10 kV elektros oro linijos L=l720,0 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugą pagal Taisyklių reikalavimus, taip pat iškirsti proskynose medžius, krūmus bei išgenint medžių šakas, iškertant už proskynos ribų esančius pavienius medžius, užtikrinant elektros linijų eksploatavimo, įskaitant specialaus transporto privažiavimą, galimybes, iškirsti medžius, kurie auga ne proskynose ir gresia nugriūti ant laidų. Be to, nagrinėjamu atveju yra reikšminga ta aplinkybė, kad 2014 m. vasario 3 d. buvo nuspręsta nuo želdinių išvalyti atsakovės teritoriją, kurios unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), bei elektros linijos apsaugos zoną, kuri taip pat eina ir per greta atsakovės sklypo esantį žemės sklypą, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nustatyta, kad preliminarus darbų atlikimo laikotarpis numatomas nuo vasario 17 d. iki kovo 7 d. (b. l. 50). Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014-02-06 sprendimu Nr. 17S-(14.17.3.)-31 atkūrė nuosavybės teises ieškovui V. Š. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,08 ha žemės ir jam perdavė neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,0159 ha(vertė 167 Lt) žemės ūkio paskirties sklypą žemės ūkio veiklai (b. l. 14). Šį faktą ieškovas juridinių asmenų registre išviešino tik 2014-03-21 (b. l. 23), pats ieškovas su turimais žemės dokumentais į atsakovę kreipėsi tik 2014 m. birželio 6 d., taigi atsakovė atlikdama medžių kirtimo darbus nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuosavybės teisės pasikeitimus, taigi darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taigi neatliko neteisėtų veiksmų, tuo labiau, kad pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus atsakovė privalėjo užtikrinti jai priklausančios elektros linijos apsaugą, t. y. jos atlikti veiksmai yra teisėti (CK 6.246 straipsnis).

Apeliantas argumentuoja, kad pateiktas Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos vertinimas įrodo, kad mediena buvo iškirsta iš jo žemės sklypo teritorijos, atsakovė šių skaičiavimų nepaneigė, todėl neaišku, kodėl teismas šio įrodymo nevertino tinkamai kaip objektyvaus ir įrodančio jam padarytą žalą. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš bylos duomenų matyti, kad dalis išskirstos medienos buvo palikta ieškovui priklausančiame žemės sklype, taigi darytina išvada, kad dėl šios medienos dalies ieškovui žala nepadaryta, nes ši mediena liko ieškovui. Taip pat nustatyta, kad dalis medienos susmulkinta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateiktais įrodymais dėl medienos kiekio, nes kaip nurodė atsakovė, mediena buvo smulkinta ne tik iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, bet ir iš kitiems savininkams priklausančių žemės sklypų. Be to, atitinkamą susmulkintos medienos kiekį ieškovas turi teisę atsiimti, tačiau tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė, todėl nėra pagrindo spręsti, koks medienos kiekis priklauso ieškovui, taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė jam padarytos žalos dydžio (CK 6.249 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliantas nurodo, kad reikalinga skirti ekspertą, kuris nuvykęs į įvykio vietą ir surinkęs visus reikiamus įrodymus objektyviai įvertintų, ar buvo išlaikytos elektros oro linijos apsaugos zonos 10 m pločio ribos, koks medienos tūris paliktas ir koks buvo iškirstas apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija (CPK 212 straipsnis). Dalyvaujantis byloje asmuo turi pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą (CPK 213 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas neprašė skirti ekspertizės, nenurodė klausimų, užduotinų ekspertui, nepateikė apmokėjimo už ekspertizę bei nenurodė eksperto, turinčio teisę atlikti tokią ekspertizę. CPK nenumato, kad byloje kylantiems klausimams išsiaiškinti būtų skiriamas ekspertas-specialistas, todėl tenkinti šio ieškovo prašymo nėra pagrindo.

Taip pat ieškovas prašė kviesti liudytojus VPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūną G. P., A. L., D. Š. ir M. Š..

Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Prašymą apklausti liudytojus ieškovas argumentuoja tuo, kad minėti asmenys gali paliudyti su jam priklausančių želdinių iškirtimui susijusias aplinkybes. Byloje nėra ginčo, kad želdiniai buvo iškirsti, atsakovas pripažino, kad medieną susmulkino. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai D. Š. ir M. Š. nurodė, kad medžiai ieškovui priklausančiame sklype buvo iškirsti po elektros linija ir apie 10-15 m. atstumais nuo elektros stulpų bei išvalyti kanalai. M. Š. parodė, kad medžiai galėjo būti iškirsti apie 10 m. atstumais nuo elektros linijos – į vieną pusę daugiau, į kitą mažiau, iškirsta visa ieškovo 14 a miško teritorija, taigi papildomai dėl nurodytų aplinkybių apklausti ieškovo nurodytus liudytojus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę savo lėšomis atlikti papildomus darbus: išrauti kelmus, išlyginti provėžas, atstatyti riboženklius. Teisės aktais nėra nustatyta atsakovo pareiga atlikti minėtus papildomus darbus: išrauti kelmus, išlyginti provėžas, atstatyti riboženklius. Byloje nėra duomenų, kad valant ieškovui priklausančią teritoriją buvo nugriauti riboženkliai. Nors iš pateiktos nuotraukos matyti, kad 1 riboženklis apgadintas, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad šiuos veiksmus atliko būtent atsakovė (CPK 178, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl šių teisės normų taikymo, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, daro išvadą, kad ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245 straipsnis), ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra įtikinama, pagrįsta leistinais, pakankamais ir patikimais bylos rašytiniais įrodymais, todėl nurodytus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisTeisėjai Marius DobrovolskisErinija Kazlauskienė