- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-685-357/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. D. 1621,28 Eur negrąžinto kredito, 146,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-03-25 kreipimosi į teismą dienos, 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos 1621,28 Eur vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 619,04 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8,76 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-13 iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neklebtini) bei nereaguojant į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė 2020-03-12 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020-03-18.
2. Atsakovas D. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie iškeltą bylą jis buvo tinkamai informuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 25 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo D. D. ieškovei NEO Finance, AB 1621,28 Eur negrąžinto kredito, 146,27 Eur mokėjimo palūkanas, 619,04 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 23 86,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. kovo 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 298,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo D. D. 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1621,28 Eur negrąžinto kredito dalį. Pažymėjo, jog atsižvelgus į tai, kad kredito sutartis nutraukta prieš terminą 2020-03-18 ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas, todėl ieškovės reikalavimą dėl 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1621,28 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė, priteisiant ieškovei iš atsakovo 146,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo. Kadangi atsakovas vėlavo mokėti įmokas, ieškovė tarpininkavimo mokestį apskaičiavo be nuolaidos, dėl to teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 619,04 Eur tarpininkavimo mokesčio laikė pagrįstu. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 8,76 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-13 iki kreipimosi į teismą dienos. Įvertinęs tai, kad iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimo priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas teismas netenkino. Pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti iš viso 2395,35 Eur, o sprendimu už akių priteisiama 2386,59 Eur, t. y. 99,63 procentai ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteisė 298,90 Eur ((54,00 Eur žyminio mokesčio + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 99,63 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą: 1. Dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti NEO Finance iš atsakovo D. D. 27,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 621,28 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-06-19); 2. Dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti NEO Finance, AB iš D. D. 7,09 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-13, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-03-18); 3. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti NEO Finance iš D. D. 300,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4. priteisti NEO Finance, AB iš D. D. 27,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 621,28 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-06-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti NEO Finance, AB iš D. D. 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas sprendimą grindė prieš vieną mėnesį iki sprendimo priėmimo sukurtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.
5.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 621,28 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.
5.3. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Pažymėtina, kad šios palūkanos yra skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius ir jos nėra tapačios.
5.4. Remiantis CK 6.261 str. bei Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu, pažeidus sutarties sąlygas, apeliantė įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki tol, kol šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai) bei kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės reikalavimus priteisti 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 1621,28 Eur vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 8,76 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-13 iki kreipimosi į teismą dienos.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia 2019-06-06 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neklebtini) specialiųjų sąlygų, vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų, 2019-07-04 priedo prie vartojimo kredito sutarties, standartinės informacijos, 2020-03-12 pranešimo dėl sutarties nutraukimo, 2020-01-14 raginimo, vartojimo kredito suteikimą patvirtinantis išrašo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų ieškovės reikalavimų, dėl kurių yra pateiktas apeliacinis skundas.
Dėl pasikeitusios kasacinio teismo praktikos
10. Bylos duomenimis, ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovui, apylinkės teisme gautas 2020-03-26. Ieškinys priimtas 2020-03-26. Skundžiamas teismo sprendimas už akių priimtas 2020-06-25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, jau po ieškinio padavimo, o tiksliau – nuo 2020-05-25, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pasikeitė kasacinio teismo praktika, susijusi pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimo praktika (iki kasacinio teismo 2020-05-25 nutarties pelno (mokėjimo) palūkanos paprastai būdavo priteistinos iki visiško piniginės prievolės įvykdymo momento, nepaisant aplinkybės, ar sutartis, įpareigojanti šalis, buvo pasibaigusi ar ne, o po aptartos kasacinio teismo nutarties priėmimo išaiškinta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal sutartį neskaičiuojamos). Tokia aplinkybė sąlygojo tai, jog ieškinio padavimo momentu galiojo vieni kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais ir buvo grindžiamas ieškinys, o sprendimo priėmimo momentu jau egzistavo kita kasacinio teismo praktika. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitus kasacinio teismo praktikai apylinkės teismas nesuteikė papildomo termino susipažinti su precedentu ir, atsižvelgiant į naujus kasacinio teismo išaiškinimus, patikslinti ieškinio reikalavimų.
11. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aptarta teisės norma įtvirtina vadinamąjį teisminį precedentą. Teisminis precedentas teismų praktikoje reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2018, nutarties 37 punktas). Visgi, nei CPK 4 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos ar kiti įstatymai bei teisės aktai nenumato precedentų konkurencijos taisyklių. Precedentų konkurencijos taisyklės išplėtotos teismų praktikoje, t. y. teismų precedentų formavimas yra nuolatinis procesas, teismų praktika formuojama byla po bylos, ji plėtojama ir tobulinama, atsižvelgiant į kiekvienoje byloje kylančius naujus faktinio pobūdžio aspektus ir atsakant į naujus iškeltus teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020, nutarties 37 punktas).
12. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, nutarties 30 punktas).
13. Bylos kontekste kilo precedento galiojimo (taikymo) laiko aspektu klausimas, t. y. ar kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotas precedentas gali būti taikomas tais atvejais, kai ieškinys buvo teismui paduotas ir priimtas iki naujojo precedento priėmimo. Bendroji taisyklė yra ta, kad teismas paprastai taiko naujesnį laiko atžvilgiu precedentą. Bylos kontekste ginčo nėra dėl to, kad kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotas precedentas laiko atžvilgiu yra naujesnis, nei tie, kuriais remtasi ieškinyje. Tai reiškia, jog apylinkės teismas, taikydamas naujesnį, o ne senesnį precedentą, nuo bendrosios precedento konkurencijos laiko aspektu taisyklės nenukrypo. Teismų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baigiamieji aktai (sprendimai, nutartys, nutarimai) skelbiami Teisės aktų registre. Iš teisės aktų registro matyti, jog kasacinio teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 teisės aktų registre buvo paskelbta 2020-06-02. Tokia aplinkybė reiškia, kad nuo 2020-06-02 kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluoti precedentai buvo paskelbti oficialiai šalies mastu. Paskelbus teisės aktą oficialiai nustatyta tvarka imama domėn konstitucinė maksima, jog įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų buvusi objektyviai sukliudyta ar jai būtų neįmanoma susipažinti su nauju precedentu. Priešingai, ieškovė nuo 2020-06-02 iki 2020-06-25 (skundžiamo sprendimo už akių priėmimo) turėjo pakankamai laiko, kad atsižvelgtų į teisminės jurisprudencijos (praktikos) pasikeitimus. Juolab, kad patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog pagal ieškovės NEO Finance, UAB ieškinius išnagrinėtose ankstesnėse bylose dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo pagal kredito sutartis analizuojama kasacinio teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 jau ne kartą buvo cituota priimtuose teismų sprendimuose (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-16964-566/2020; Kauno miesto apylinkės teismo 2020-06-16 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12721-886/2020; Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-18 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6676-1079/2020; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-25 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5443-1115/2020). Aptarta aplinkybė rodo, kad naujojo, bylai aktualaus, kasacinio teismo precedento taikymas ieškovei negalėjo būti nežinomas ar siurprizinis.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kasacinio teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitusi ankstesnę praktiką, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių buvo privaloma. Priešingai negu teigia ieškovė, aptariamu atveju faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tiek materialiesiems, tiek procesiniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki skundžiamo sprendimo už akių priėmimo, neturi įtakos tokios aplinkybės, kaip ieškinio pateikimo ar sutarties sudarymo laikas bei galiojusi kitokia kasacinio teismo praktika. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo dar pakankamai laiko, ypač atsižvelgiant į faktą, kad ieškovė yra pareiškusi daug ieškiniu teismuose dėl skolų priteisimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl aplinkybių, susijusių su galimybe ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus pagal kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus, iki skundžiamo sprendimo priėmimo, plačiau nebeanalizuoja.
Dėl pelno (mokėjimo) funkciją atliekančių palūkanų dydžio
15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 27 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1621,28 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-03-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Analizuojant šalių sudarytą Sutartį, pažymėtina, kad jos 5.2 punktas nustato atsakovo pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas. Pagal Sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1.16 punktas).
16. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, vadovaujantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/ 2020 pateiktas išaiškinimais, mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos nebepriteisiamos nuo sutarties nutraukimo momento. Aptariamu atveju ieškovei mokėjimo (pelno) palūkanos priteistos iki Kredito sutarties nutraukimo momento 2020-03-18. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1621,28 Eur priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliaciniame skunde pateikti nauji reikalavimai priteisti 27,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 621,28 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-06-19) bei 27,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 621,28 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-06-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiami, todėl apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami (CPK 312 straipsnis). Be to, pažymėtina ir tai, kad nurodyti reikalavimai yra reiškiami vartotojo atžvilgiu.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
17. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8,76 Eur (apeliaciniame skunde prašo 7,09 Eur o ne 8,76 Eur) sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-13 iki kreipimosi į teismą dienos. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu už akių nurodė, kad šios palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, kylančių skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, kompensavimo funkciją, todėl, įvertinus tai, kad iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimas priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš apeliacinio skundo nėra aišku, kodėl yra sumažinta prašomų priteisti sutartinių palūkanų suma. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo pažymėta, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
19. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 7,09 Eur o sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-13 iki kreipimosi į teismą dienos. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunktyje nustatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kredito sutarties 6.1 papunkčio nuostata suformuluota neaiškiai: nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Vertinant aptariamą Kredito sutarties sąlygą kitų Kredito sutarties sąlygų kontekste galima daryti išvadą, kad Kredito sutarties 6.1 papunktyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 27 procentai, t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas).
20. Pažymėtina, kad teismo proceso metu ieškovė neteikė į bylą įrodymų, jog Kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 27 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo nurodyta, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 73 punktas).
21. Netesybų ir palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, nutarties 12 punktas). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 75 punktas). Sprendžiama, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 procento dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną, tačiau ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinga reikalauti priteisti ir netesybas, ir nuostolius, kreditoriui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad dėl šios konkrečios Sutarties netinkamo vykdymo jis patyrė kokius nors nuostolius, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų, tuo labiau ir įvertinus pirmiau aptartą aplinkybę apie tai, jog byloje nepateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio buvo aptarta individualiai bei atsakovui atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be mokėjimo (pelno) palūkanų, turės mokėti tokio paties dydžio ir kompensacines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo ir tai atitiko jo valią Sutarties sudarymo metu.
Dėl kitų argumentų
23. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo perskirstyti ir pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantės naudai nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.