Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.3; 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 2.4.4.1; 2.6.16.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2023 m. lapkričio 7 d.

dalyvaujant ieškovei J. R. (kuri taip pat yra ieškovės sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Ąžuolas“ atstovė pagal įstatymą) ir ieškovių atstovui advokatui Linui Žukauskui,

atsakovui A. P. ir jo atstovams advokatui R. S. bei advokato padėjėjai Viktorijai Narmontienei,

atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui E. V.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, veikiančios per Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, atstovams Žydrūnui Kumpiui ir Linui Stuogiui,

tretiesiems asmenims M. V., V. V. ir jų atstovams advokatui R. S. bei advokato padėjėjai Viktorijai Narmontienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių SB „Ąžuolas“ ir J. R. patikslintą ieškinį atsakovams A. P., AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, veikiančiai per Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, dėl servituto nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., V. Z. M., A. T., J. M., K. G., K. G., A. V. K., A. S., H. S., R. M., A. M., I. A., J. K. A., A. A., V. V., M. V., notarė Dalia Rogovaitė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VVES“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė SB „Ąžuolas“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (el. b. 1 failas, 144-151 psl.) prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2020 m birželio 5 d. sudarytą servituto nustatymo sutartį Nr. DR-2586; 2) įpareigoti atsakovus Nacionalinę žemės tarnybą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir A. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas požemines dujų tiekimo komunikacijas ir jų tiekimo apskaitos ir priežiūros įrenginius; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

I. J. R. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (el. b. 1 failas, 144-151 psl.) prašydama: 1) įpareigoti atsakovą A. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos) įrengtą elektros tiekimo įvadą perkelti 1 m. atstumu nuo ieškovės J. R. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, nugriauti ant žemės sklypų ribos pastatytus apšvietimo stulpus; 2) priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės J. R. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1958 m. šiuo metu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuota pieno kombinato kolektyvinių sodų teritorija, padalinta į 18 individualaus naudojimo žemės sklypų, kurių pietinė riba ribojosi su valstybinės žemės sklypu (nesuformuotu), skirtu bendram kolektyvinių sodų naudotojų naudojimui, t. y. privažiavimui į kolektyvius sodus. Tokiu būdu, istoriškai nuo pat 1958 m. nusistovėjo SB teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorija, apimanti visą netaisyklingo trikampio teritoriją tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvažiavimo prie geležinkelių infrastruktūros. 1991 m. lapkričio 20 d. buvo įregistruota SB „Ąžuolas“, subūrusi dalį buvusio pieno kombinato kolektyvinių sodų sklypų naudotojų į SB. Istoriškai bendrijos gyvavimo laikotarpiu bendrijos nariais buvo tik dalies suformuotų žemės sklypų savininkai, kai kurie žemės sklypų naudotojai tapo ne vieno, o kelių žemės sklypų naudotojais, kai kurie žemės sklypų naudotojai bendrijos nariais netapo. Tačiau visų teritorijoje esančių žemės sklypų naudojimo būdas buvo registruotas kaip – mėgėjų sodų žemės sklypai. Apie 2000 m. ėmus tvarkyti žemėtvarkos projektus, apibrėžiant naudojamų žemės sklypų ribas bei kilus rizikai to, kad bendrijos naudojimui neįteisinta, nesuformuota valstybinės žemės dalis gali būti perduota naudotis kitoms reikmėms, ir (ar) kitiems subjektams, SB „Ąžuolas“ ėmėsi aktyvių veiksmų, kad su žemės sklypų pietine riba besiribojančioje valstybinės žemės dalyje būtų suformuotas 19-asis, SB „Ąžuolas“ teritorijoje esantis, valstybinės žemės sklypas, kuris būtų suteiktas bendram bendrijos narių žemės sklypų naudojimui. 1999 m. gruodžio 5 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu aukščiau nurodytas, 19-asis žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovei 10 metų terminui. 2001 m., pasikeitus valstybinės žemės patikėtiniui, juo tapus Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tų pat metų lapkričio mėnesį parengus patikslintą 0,0768 ha ploto žemės sklypo planą, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – 19-asis žemės sklypas). 2001 m. gruodžio 28 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir SB „Ąžuolas“ buvo sudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2001-0188, kuria nurodytas 19-asis žemės sklypas buvo išnuomotas SB „Ąžuolas“ 10 metų terminui, šį skaičiuojant nuo anksčiau sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento. Taigi, nuo 1999 m. gruodžio 5 d. 19-asis žemės sklypas oficialiai buvo naudojamas SB „Ąžuolas“ narių ir į suformuotą teritoriją patenkančių žemės sklypų, kurių savininkai bendrijos nariais netapo, bendroms reikmėms, įvažiavimui į žemės sklypus. Nuo 2005 m. SB „Ąžuolas“ nariai ir į suplanuotą teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai, kurie sodininkų bendrijos nariais netapo ėmė dėti pastangas jų naudojamus mėgėjų sodų žemės sklypus privatizuoti (išpirkti). Tik 2008 m. SB „Ąžuolas“ nariams ir kitiems suplanuotoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkams buvo leista jų naudojamus žemės sklypus išpirkti. 19-asis žemės sklypas, naudojamas bendroms teritorijos reikmėms, liko valstybės nuosavybėje. 2019 m. į SB „Ąžuolas“ kreipėsi bendrijos teritorijoje esančių 5 mėgėjų sodo žemės sklypų paskirties sklypų savininkas atsakovas A. P. dėl galimo dujotiekio trasos projektavimo per sodininkų bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus, derinimo. Besikreipusiam A. P. nepateikus jokių dujotiekio projektavimo dokumentų, SB „Ąžuolas“ bet kokius dujotiekio trasos įrengimo per sodininkų bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus projektus derinti atsisakė. Nepaisant to, kad 2019 m. SB „Ąžuolas“ atsisakė derinti nedetalizuotą A. P. dujotiekio trasos įvedimo į A. P. priklausančius žemės sklypus per sodininkų bendrijos teritorijoje esančius – žemės sklypus, konkrečiai per 19-ąjį žemės sklypą, projektą, 2020 m. A. P. pradėjo dujotiekio trasos įvedimo paruošiamuosius darbus, nors kaip nurodyta, SB „Ąžuolas“ tokių darbų atlikimui sutikimo davusi nebuvo.

Ėmus aiškintis tokių atsakovo darbų atlikimo pagrindą, SB „Ąžuolas“ kreipusis į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių (toliau – NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius) bei Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, paaiškėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu dėl juridinio fakto išregistravimo 19-ojo žemės sklypo nuomos faktas nekilnojamojo turto registre, pasibaigus nuomos sutarties terminui buvo išregistruotas. 19-ojo žemės sklypo nuomos faktą nekilnojamojo turto registre išregistravus, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius laikė, kad atsakovo dujotiekio trasos įvedimas yra projektuojamas per nenaudojamą valstybei nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą bei remiantis šia aplinkybe – 2020 m. birželio 5 d. tarp NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo pasirašyta servituto nustatymo sutartis Nr. DR-2586 (toliau – Servituto nustatymo sutartis), dėl servituto požeminių komunikacijų (dujotiekio) įrengimui ir aptarnavimui 19-ame žemės sklype nustatymo. Pasirašius Servituto nustatymo sutartį buvo patvirtintas dujotiekio įvedimo į atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), projektas, nebederintas su SB „Ąžuolas“. Patvirtinus dujotiekio įvedimo projektą, atsakovas į jam priklausančius žemės sklypus, esančius SB „Ąžuolas“, esančius adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įvedė požemines dujų tiekimo komunikacijas (įvadus), o SB „Ąžuolas“ teritorijoje esančiame 19-ame žemės sklype pastatė 3 apskaitos spintas be jas identifikuojančių numerių, apskaitos spintos 4 į rengtos 19-ojo žemės sklypo viduryje, užtveriant praėjimo ir (ar) pravažiavimo žemės sklypu galimybę.

Tuo pat metu ieškovei J. R. tapo žinomos ir elektros energijos tiekimo komunikacijų įvedimo į atsakovui nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybės. Taip pat ieškovei J. R. tapo žinoma, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovui A. P. išdavė laikino kliento elektros energijos įrenginių prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų sąlygas, numatančias automatinių jungiklių sumontavimą komercinės apskaitos skyde Nr. KS-1143, įrengtame ieškovės J. R. lėšomis, ant ieškovei J. R. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, tokiu būdu atsakovui priklausančius elektros įrenginius prijungiant prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tiekimo tinklų. Gavęs šias prisijungimo sąlygas, atsakovas ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos nutiesė elektros tiekimo liniją, ant žemės sklypų ribos, taip pažeisdamas statinių statymo ant besiribojančių žemės sklypų reikalavimus bei apsaugos zonų reikalavimus, pastatė stacionarius, iki 4 m. aukščio elektros apšvietimo stulpus, dėl ko ieškovė faktiškai naudojamą jai priklausančio žemės sklypo dalį buvo priversta patraukti į jai priklausančio žemės sklypo vidinę dalį.

Ieškovė SB „Ąžuolas“ pažymėjo, kad atsakovas į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl dujų tinklų operatoriaus ESO parengto dujotiekio trasos įrengimo į UAB „VVES“ priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), per sodininkų bendrijos teritorijoje esantį 19-ąjį žemės sklypą projekto derinimo kaip jau minėta kreipėsi dar 2019 m., tačiau servitutų nustatymo procedūrų NŽT nepradėjo tuo pagrindu, kad pasirašant sutartį dėl servituto nustatymo 19-ame žemės sklype, projektas ir servituto nustatymas turi būti suderintas su SB „Ąžuolas“, kurios teritorijoje žemės sklypas yra. Taigi, po to, kai 2019 m. rugpjūčio 8 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu 19-ojo žemės sklypo nuomos su SB „Ąžuolas“ faktas buvo išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro, NŽT laikė, kad 19-asis žemės sklypas nebėra sodininkų bendrijos teritorijoje ir dėl to sprendinių derinimas su SB „Ąžuolas“ nebėra reikalingas. Ieškovė SB „Ąžuolas“ su tokia pozicija, kurios pagrindu tarp atsakovų NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašyta 2020 m. birželio 5 d. servituto nustatymo sutartis Nr. DR-2586, nesutinka. SB „Ąžuolas“ atkreipė dėmesį į tai, kad 19-o žemės sklypo nuomos sutarties terminui pasibaigus, sodininkų bendrijos teritorijos (ribų) pasikeitimo nebuvo registruota, o 19-as žemės sklypas ir toliau liko sodininkų bendrijos teritorijoje ir buvo naudojamas bendrijos ir jos narių ir kitų sodo teritorijoje esančių sodo paskirties žemės sklypų savininkų naudojimui kaip privažiavimo prie sodininkų bendrijos teritorijoje esančių sklypų kelias. Taigi, formalus 19-o žemės sklypo nuomos juridinio fakto išregistravimas 2019 m. rugpjūčio 8 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu sodininkų bendrijos ribų nepakeitė. Kaip buvo nurodyta, 2021 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 13SŽN-421-(14-13-55) 19-asis žemės sklypas SB „Ąžuolas“ buvo išnuomos be aukciono, tokiu būdu pripažįstant tą faktą, kad 19-asis žemės sklypas yra SB „Ąžuolas“ teritorijoje, kaip bendrojo naudojimo žemės sklypas. Vadinasi, tiek dujotiekio trasos įvedimo į ieškovės teritorijoje esantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) per bendrijos teritorijoje esantį bendrojo naudojimo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), projekto derinimo procedūrų atlikimo metu, tiek servitutų požeminių komunikacijų įvedimo nustatymo per bendrojo naudojimo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo reikalingas SB „Ąžuolas“ suderinimas ir pritarimas.

I. J. R. pažymėjo, kad atsakovo atliktas požeminės elektros tiekimo linijos įrengimas ant ieškovės žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo ribos apriboja bet kokią ieškovės veiklą jai priklausančiame žemės sklype, susijusią su žemdirbyste, atitinkančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą ne mažesniu nei 1 m. atstumu ir kitą veiklą, susijusią su medžių sodinimu ar krūmų veisimu iki 4 m. atstumu nuo žemės sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, kad SB „Ąžuolas“ suformuoti žemės sklypai yra pailgos formos, žemės sklypo naudojimo galimumo sumažinimas visu jo ilgiu (kai visas ieškovės žemės sklypo plotis yra 7.24 m.) dėl atsakovo įrengtų inžinerinių komunikacijų ieškovės žemės sklypui taikomi jo naudojimo apribojimai laikytini esminiais.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, veikianti per Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-44800), kuriuo ieškinio reikalavimus, kuriais prašoma pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytą 2020 m. birželio 5 d. servituto nustatymo sutartį Nr. DR-2586 bei įpareigoti atsakovus Nacionalinę žemės tarnybą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir A. P., per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas požemines dujų tiekimo komunikacijas ir jų tiekimo apskaitos ir priežiūros įrenginius“ prašo atmesti, kaip nepagrįstus, o ieškovės J. R. patikslinto ieškinio reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 13VĮ-489-(14.13.2.) „Dėl juridinio fakto išregistravimo, pasibaigus nuomos sutarties terminui“ nuspręsta išregistruoti 2001 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2001-0188 pasibaigus nuomos sutarties terminui dėl 0,0768 ha valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos, sudarytą su SB „Ąžuolas“. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 13SD-2010- (14.13.104.) informavo SB „Ąžuolas“ jog kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ dėl 2001 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2001-0188 išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. 21/1525) duomenų nustatyta, kad 0,0768 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2001 m. gruodžio 27 d. nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2010 m. birželio 18 d. valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. birželio 18 d. valstybinės žemės patikėtinis – Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Įregistruotos kitos daiktinės teisės: servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) – 2020 m. birželio 5 d. servituto sutartis Nr. DR-2586, 2017 m. vasario 13 d. servituto sutartis Nr. 733, kiti servitutai (tarnaujantis) - 2001 m. gruodžio 27 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 3393; Juridiniai faktai: 2021 n, rugsėjo 1 d. su SB „Ąžuolas“ sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 13SŽN-421- (14.13.55). Terminas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2046 m. rugpjūčio 31 d.

SB „Ąžuolas“ 2020 m. spalio 23 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui pateikė prašymą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), reikalingo SB „Ąžuolas“ bendram naudojimui, nuomos sutarties sudarymo. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 13SD-3282- (14.13.104.) atsisakė tenkinti minėtą ieškovės SB „Ąžuolas“ prašymą, nurodydamas, kad SB „Ąžuolas“ yra sudaryta iš 18 žemės sklypų, o atsakovei pateiktas 2020 m. rugsėjo 28 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas pasirašytas tik 6 sklypų savininkų, todėl visuotinis narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu, nes jame dalyvavo mažiau kaip ½ dalis bendrijos narių, kas neatitinka Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) 16 straipsnio 10 dalies nuostatų. Šiame atsakyme taip pat buvo nurodyta, jog yra gautas 9 žemės sklypų savininkų prašymas išformuoti valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi planuojama vėliau jį išsipirkti iš valstybės kaip įsiterpusį žemės plotą ir prisijungti jį prie nuosavybės teise turimų žemės sklypų. Minėtas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atsisakymas Nr. 13SD-3282-(14.13.104.) sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį buvo apskųstas teismui ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2646-1149/2021 buvo panaikintas. Minėtu teismo sprendimu NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius buvo įpareigotas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove SB „Ąžuolas“ valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Vykdant šį teismo įpareigojimą 2021 m. rugpjūčio 30 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-668-(14.13.2.) „Dėl žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)mieste, nuomos“ ir šio įsakymo pagrindu 2021 m. rugsėjo 1 d. su SB „Ąžuolas“ 25 metų laikotarpiui buvo pasirašyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis.

Atsakovė pažymėjo, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 13VĮ-489-(14.13.2.) „Dėl juridinio fakto išregistravimo, pasibaigus nuomos sutarties terminui“ buvo nuspręsta išregistruoti 2001 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2001-0188, sudarytą su SB „Ąžuolas“, pasibaigus nuomos sutarties terminui dėl 0,0768 ha valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Minėtas juridinis faktas iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas 2019 m. rugpjūčio 16 d. Todėl nei SB „Ąžuolas“, nei valstybinės įstaigos tarnautojai negali asmenims uždrausti įgyvendinti jų teises ar teisėtus lūkesčius dėl jų turto naudojimo ar siekimo jį tinkamai naudoti. Tuo pagrindu NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pagal suteiktus įgaliojimus ir priskirtas funkcijas, pagal pateiktą asmens prašymą sudarė sandorius dėl servitutų nustatymo žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą notarinę sutartį valstybei priklausančiam žemės sklypui, kuris tuo metu nebebuvo išnuomotas SB „Ąžuolas“, buvo nustatyti 3 servitutai, sudarantys 0,0064 ha bendrą plotą, suteikiantys teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo NŽT. Tuo metu, kai notarine sutartimi Nr. DR-2586 minėtam žemės sklypui buvo nustatyti 3 servitutai, sudarantys 0,0064 ha bendrą plotą, suteikiantys teisę tiesti, aptarnauti, naudoti 5 požemines, antžemines komunikacijas, šis Lietuvos Respublikai priklausantis žemės sklypas niekam, tame tarpe ir SB „Ąžuolas“, jokiais pagrindais nebuvo perduotas. Taigi NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turėjo teisę ir pagrindą šiam žemės sklypui notarine sutartimi nustatyti aukščiau minėtus servitutus be SB „Ąžuolas“ sutikimo ar derinimo. Jokie teisės aktai ar procedūros pasirašant 2020 m. birželio 5 d. notarinę sutartį Nr. DR-2586 nebuvo pažeisti, nors ieškovės ir bando savo ieškinyje įtikinti priešingai, tačiau jokio teisinio pagrindo tam nėra.

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškovių patikslintą ieškinį (DOK-45777), kuriuo prašė ieškinio dalį dėl ieškovės DB „Ąžuolas“ reikalavimų atmesti, o ieškinio dalį, kuria reiškiami ieškovės J. R. reikalavimai atsakovui A. P., spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas A. P., kaip UAB „VVES“ atstovas, 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė naujo buitinio vartotojo dujų sistemos prijungimo prie ESO dujų sistemos paraiškas Nr. 18-30131D, Nr. 18-30126D, Nr. 18-30127D. Atitinkamai buvo išduotos prisijungimo sąlygos ir preliminarios projektinės schemos projektų parengimui, taip pat parengtos pirminių sprendinių (projekto) schemos. Dujotiekio atšakoms nutiesti valstybiniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas servitutas, todėl buvo parengtas žemės sklypo planas dėl servituto nustatymo. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2019 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 13SD-929-(14.13.104.) buvo nurodžiusi, kad servituto planas turi būti suderintas su SB „Ąžuolas“. Visgi SB „Ąžuolas“ atsisakant derinti servituto planą, dar kartą su klausimu, ar būtina, kad servituto planą pasirašytų (suderintų) SB atstovas, buvo kreiptasi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių. Gautas atsakymas, kad SB atstovo servituto plano suderinimas nereikalingas, kadangi žemės sklypo nuomos sutarties terminas su SB yra pasibaigęs ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-489-(14.13.2.) „Dėl juridinio fakto išregistravimo pasibaigus nuomos sutarčiai“. Todėl buvo gautas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Tuo pagrindu atsakovės 2020 m. birželio 5 d. pasirašė servituto ir apsaugos zonų nustatymo žemės sklypui sutartį, kuri suteikė teisę atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklype. Minėto NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimo pagrindu valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir servituto sutarties pagrindu žemės sklype atsirado pagrindas AB „Energijos skirstymo operatorius“ įrengti dujotiekio komunikacijas, antžeminius apskaitos įrenginius, tokiu būdu, adresais esančiais (duomenys neskelbtini), prijungiant naują buitinį vartotoją UAB „VVES“, atstovaujamą A. P., prie ESO dujų skirstymo tinklo.

Atsakovas pateikė 2020 m. gegužės 28 d. elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką ir prašymą sudaryti energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutartį Nr. 20-43598. Atsakovui pagal jo pateiktą paraišką 2020 m. gegužės 29 d. buvo išduotos prisijungimo sąlygos terminuotam elektros įrenginių prijungimui Nr. TER20-43598 – laikinam įvadui sodo sklypo priežiūrai, adresu esančiu (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovės ir atsakovo buvo sudaryta laikino kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis, kurioje nurodytą prijungimo įmoką atsakovas 2020 m. birželio 5 d. apmokėjo. Tuo pagrindu, siekiant prijungti naujo vartotojo objektą, adresu (duomenys neskelbtini), prie ESO elektros tinklų, 2020 m. birželio 8 d. buvo atlikti darbai, t. y. automatinio jungiklio sumontavimas jau anksčiau įrengtoje kabelių spintoje Nr. KS-1143. Tad šiuo atveju atsakovė, siekdama prijungti naują vartotoją, naujų elektros tinklų netiesė ir žemės kasinėjimo darbų neatliko – naujam vartotojui, adresu (duomenys neskelbtini), prie atsakovės elektros skirstomojo tinklo pajungti pakako sumontuoti automatinį jungiklį kabelių spintoje Nr. KS-1143, kuri jau buvo anksčiau įrengta žemės sklype. Tad prijungimui buvo parinktas optimaliausias taškas atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Tuomet nuo kabelių spintos Nr. KS-1143, t. y. atsakovės elektros skirstomojo tinklo (šiuo atveju elektros tinklų nuosavybės riba nustatyta – ant kabelio (įvado), pakloto iš komercinės apskaitos spintos į savininko objekto vidaus elektros tinklą, prijungimo gnybtų), atsakovas A. P., laikydamasis nustatytų teisės aktų reikalavimų, turėjo teisę prijungti savo vidaus elektros tinklą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad už tinkamą vidaus elektros tinklų įrengimą ir eksploatavimą atsako vartotojas, t. y. šiuo atveju atsakovas. Tad 2020 m. birželio 5 d. servituto sutartimi, t. y. rašytiniu sandoriu tarp atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, ir atsakovės, kaip bendrovės, vykdančios dujų skirstymo veiklą, pagrįstai buvo nustatytos ir suderintos dujotiekio apsaugos zonos, kurios sutampa su servituto, kuris servituto sutartimi įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ribomis. Darytina išvada, kad žemės sklypas ir buvo skirtas inžinerinių tinklų tiesimui SB esančių žemės sklypų savininkų poreikiams tenkinti. Tuo tarpu vien nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas, SB servituto sutarties sudarymo metu jokiu teisiniu pagrindu nevaldant žemės sklypo, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad bet kuriuo atveju buvo reikalingas SB pritarimas (suderinimas) projektiniams sprendiniams ir (ar) servituto nustatymui. Be kita ko, nėra pagrindo daryti išvadai, kad nagrinėjamo servituto nustatymas žemės sklype pažeistų SB, jos narių teises. Dujų skirstymo (tiekimo) komunikacijos įrengtos po žeme, ant žemės paviršiaus įrengtos tik dujų apskaitos spintos, kurios įrengtos prie pat žemės sklypų, adresais (duomenys neskelbtini), ribų. Be to, žemės sklype nėra jokio įteisinto kelio. Tokio kelio nėra net faktiškai susiformavusio. Tad priešingai, nei nurodo SB „Ąžuolas“ nagrinėjamu atveju servitutui sudaryti nereikėjo SB suderinimo (pritarimo), nes būtent NŽT, kaip valstybinės Žemės sklypo patikėtinė, turėjo teisėtą pagrindą sudaryti servituto sutartį be jokio papildomo SB suderinimo (pritarimo). Juolab, kad SB servituto sutarties sudarymo metu nebuvo išsinuomojusi žemės sklypo, t. y. tuo metu nebuvo sudariusi nuomos sutarties. Jokie teisės aktai sudarant servituto sutartį nebuvo pažeisti, o ir pati SB nenurodo jokio teisinio pagrindo. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo servituto sutartį pripažinti negaliojančia, nes atsakovės sutartį sudarė teisėtai – tam nebuvo reikalingas SB suderinimas (pritarimas).

A. A. P. pateikė atsiliepimą į ieškovių patikslintą ieškinį (el. b. 4 failas, 136-145 psl.), kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal jo pateiktą paraišką 2020 m. gegužės 29 d. buvo išduotos prisijungimo sąlygos terminuotam elektros įrenginių prijungimui Nr. TER 20-43598 – laikinam įvadui sodo sklypo priežiūrai, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant prijungti atsakovo objektą prie atsakovės elektros tinklų, atsakovė, 2020 m. birželio 8 d. atliko šiuos darbus – sumontavo automatinį jungiklį jau anksčiau įrengtoje kabelių spintoje Nr. KS-1143. Taigi šiuo atveju atsakovė, naujų elektros tinklų netiesė ir žemės kasinėjimo darbų neatliko objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). I. J. R. nurodo, kad neva kabelių spinta KS-1143 yra jos. Tačiau kabelių spinta Nr. KS-1143, kurioje buvo sumontuoti jungikliai, sudarant atsakovui A. P. sąlygas pajungti savo vidaus elektros tinklą, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), prie atsakovės elektros skirstymo tinklo, buvo įrengta ne ieškovės J. R. lėšomis. Kabelių spinta Nr. KS-1143, kaip ir kiti žemės sklype įrengti atsakovės elektros tinklai ir įrenginiai, buvo įrengti su perspektyva ir galimybe ateityje prijungti naujus vartotojus. Tiek elektros kabeliai, tiek ir dujų tinklai net keletoje vietų kerta valstybinės žemės sklypą, kuris tuo metu buvo išnuomotas pagal nuomos sutartį Nr. N21/2001-0188, SB „Ąžuolas“. Minėtos nuomos sutarties 1 punkte yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikai priklausanti valstybinė žemė, kurios plotas yra 0,0768 ha, esanti SB „Ąžuolas” yra bendro naudojimo žemė. 2021 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės sutartyje 3 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – žemės ūkio, mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendro naudojimo žemės sklypai. Atsakovas pažymėjo, kad jokio elektros kabelio priklausančio atsakovui ir nutiesto tarp ieškovės ir atsakovo ribos, nėra.

Atsakovas taip pat dar 2018 m. gruodžio 4 d. buvo pateikęs naujo buitinio vartotojo dujų sistemos prijungimo prie atsakovės dujų sistemos paraiškas Nr. 18-30131D, Nr. 18-30126D, Nr. 18-30127D. Atitinkamai buvo išduotos prisijungimo sąlygos ir preliminarios projektinės schemos projektų parengimui, taip pat parengtos pirminių sprendinių (projekto) schemos, t. y.: a) adresu (duomenys neskelbtini); b) adresu (duomenys neskelbtini); c) adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu su atsakovu buvo pasirašytos naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartys Nr. 18-30131D, Nr. 18-30126D, Nr. 18-30127D. Dujotiekio atšakoms nutiesti valstybiniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas servitutas, todėl įstatymo numatyta tvarka buvo parengtos ir 2020 m. birželio 5 d. pasirašytos servituto ir apsaugos zonų nustatymo žemės sklypui sutartys, kurios suteikė teisę atsakovei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklype. Atsakovės rangovas UAB „Labas GAS“ parengė skirstomojo vidutinio slėgio dujotiekio, adresu (duomenys neskelbtini), sklype (iki valdų ribų (duomenys neskelbtini)) įrengimo projektą ir atliko dujotiekio įrengimo (naujo vartotojo prijungimo) darbus – nutiesė iki žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dujotiekio atšakas ir prie šių sklypų ribos žemės sklype įrengė trys dujų apskaitos spintas. Taigi šiuo atveju servituto sutartys buvo sudarytos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad dujų sistema įrengta atsakovo naudojimui, buvo pažeidus įstatymus ar kitus teisės aktus. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad atsakovui negalėtų būti tenkinamas ieškovės keliams reikalavimas įpareigoti atsakovą, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas požemines dujų tiekimo komunikacijas ir jų tiekimo apskaitos ir priežiūros įrenginius, nes šie įrenginiai nuosavybės teise, atsakovui nepriklauso.

Su ieškovės J. R. reikalavimu perkelti įrengtą elektros tiekimo įvadą 1 m. atstumu nuo ieškovės žemės sklypo bei nugriauti ant žemės sklypų ribos pastatytus apšvietimo stulpus atsakovas taip pat nesutinka. Tiek dujų, tiek ir elektros apskaitos spintas įrengė atsakovė, pagal parengtus projektus, juos suderinus su 19-ojo žemės sklypo savininke Lietuvos Respublika, atstovaujama atsakovės NŽT. Šie elektros įrenginiai yra įrengti išimtinai tik Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomame sklype. Šių elektros ir dujų įrenginių pastatymui ir aptarnavimui yra nustatyti servitutai, kaip ir numato teisės aktai, todėl atsakovas mano, kad jam nekyla pareiga perkelti elektros tiekimo įvadą nuo ieškovės žemės sklypo, nes įrenginiai nėra pastatyti jos asmenine teise valdomame sklype. Be to, byloje nėra duomenų, kad šiame žemės sklype yra suformuota gatvė arba kelias skirtas transportui. Tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir jo prieduose nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ant ieškovei ir atsakovui sklypų ribos yra nutiesta elektros linija. Atsakovo žemės sklype, yra pastatyti keturi apšvietimo stulpai, tačiau jie išimtinai pastatyti atsakovo valdomame žemės sklype. Statiniai sodo žemės sklype turi būti statomi, laikantis šių reikalavimų, t. y. pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne 8 mažesniu kaip 1 m. atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi, turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atsakovas savo sklype yra sumontavęs keturias pakopines EN1461 karštai cinkuotas atramas, kurios skirtos montuoti į betoninį pamatą. Šioms atramos jokie statybos leidimai nėra reikalingi, nes jie nepriskirtini inžineriniams statiniams, todėl jiems netaikomas reikalavimas numatytas SBĮ. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad 2020 m. birželio 29 d., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai atliko faktinių duomenų patikrinimo vietoje procedūrą, kurio metu buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad metaliniai stulpai-atramos nėra statiniai ir jiems netaikomos statybos įstatymo nuostatos. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovo atliktas požeminės elektros tiekimo linijos įrengimas ant ieškovės žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo ribos apriboja bet kokią ieškovės veiklą jai priklausančiame žemės sklype, susijusią su žemdirbyste, tačiau nei ieškinyje, nei jos prieduose nenurodo kur yra ta elektros tiekimo linija, einanti ant sklypo ribos.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą (DOK-48064) į ieškovių patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškovių ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepime nurodė, kad jau daug metų yra SB nariai. Tačiau žemės sklypus pradėjus įsigyti atsakovui A. P. darnūs SB kaimynų santykiai nutrūko. Atsakovas neslėpė tikslo, kad jis nori supirkti daugelį žemės sklypų ir juos apjungus pakeisti jų naudojimo paskirtį į komercinę. Šiam tikslui pasiekti atsakovas ėmė organizuoti ir be jokio derinimo su SB per bendro naudojimo žemės sklypą į jam priklausančiu sklypus ėmė įvedinėti įvairias komunikacijas. Siekdami apriboti galimybes urbanizuoti ir komercializuoti bendrijos teritoriją, t. y. iš esmės sunaikinti bendriją, bendrijos narių susirinkimuose nariai pakeitė bendrijos įstatus, patvirtino bendrijos vidaus tvarkas, kuriose be kita ko, buvo uždrausta į bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus tiesti komunikacijas, urbanizuojančias teritoriją. Su tokiu bendrijos narių susirinkimo sprendimu buvo supažindinti visi žemės sklypų savininkai. Tačiau tokie pakeitimai atsakovo veiksmų nenustabdė.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pažymėjo, kad dėl garbaus trečiojo asmens R. M. amžiaus, tuomet, kai jis ėjo SB pirmininko pareigas, šis laiku neatkreipė dėmesio į tai, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra pasibaigusi. Pasinaudojęs tuo, atsakovas ne kartą kreipėsi į NŽT, siekdamas dujų tiekimo komunikacijų įrengimo suderinimo su NŽT. Tuo pagrindu NŽT pasinaudodama tuo, kad žemės sklypo sutartis yra pasibaigusi, nors ir žinodama, kad naujoji SB „Ąžuolas“ pirmininkė jau 2019 m. kreipėsi į valstybės ir savivaldos institucijas dėl naujos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, arba žemės sklypo išpirkimo, derino su atsakovu komunikacijų įrengimo planus, remdamasi tuo, kad SB „Ąžuolas“ narių pritarimas nereikalingas. Trečiųjų asmenų nuomone toks NŽT sprendimas, sudaręs sąlygas atsakovui A. P. suderinti požeminių komunikacijų įvedimo per bendro naudojimo sklypą ir apskaitos prietaisų įrengimą bendro naudojimo sklype yra neteisėtas, nes bendro naudojimo sklypas niekada nebuvo išbrauktas iš suformuotos SB teritorijos, o jo paskirtis visada buvo SB paskirtis. Todėl SB pritarimas arba atsakovo inicijuotų darbų suderinimas su SB buvo būtinas. Atsakovo įrengti elektros įvadai, stulpai žemės sklype besiribojančiame su ieškovės J. R. žemės sklypu buvo įrengti be jokio derinimo su ieškove. Tretiesiems asmenims yra žinoma, jog ieškovė J. R. tokiems elektros įvadų per bendrą sklypų ribą įvedimui į atsakovo A. P. sklypą prieštaravo. Todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovės J. R. reikalavimai taip pat yra pagrįsti ir turėtų būti tenkinami.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovių ieškinį (DOK-48063), kuriuo prašė ieškovės SB „Ąžuolas“ patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai, o ieškovės J. R. patikslinto ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šį žemės sklypą įsigijo tik 2021 m., todėl trečiajam asmeniui nėra žinomos aplinkybės dėl SB „Ąžuolas“ pareikštu patikslintu ieškiniu prašomų panaikinti servitutų nustatymo sutarčių ir servitutų SB „Ąžuolas“ teritorijoje esančiame žemės sklype nustatymo bei komunikacijų šiame žemės sklype tiesimo ir įrengimo. Tačiau jeigu šie servitutai SB esančiame žemės sklype buvo nustatyti nesuderinus su SB vadove ar kitais valdymo organais, trečiojo asmens nuomone reikalavimai šiuos įrenginius iškelti ir nustatytus servitutus panaikinti yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas. Kiek žinoma trečiajam asmeniui, žemės sklypas, kuriame įrengtos dujų prietaisų apskaitos spintos yra bendro naudojimo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovių ieškinį (DOK-48065), kuriuo palaikė SB „Ąžuolas“ patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų dalį ir prašo juos tenkinti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš dviejų pusių besiribojantis su netaisyklingo stačiakampio formomis suformuotais, kitiems sodininkams priklausančiais žemės sklypais, iš šiaurinės pusės besiribojantis su degalinės teritorija, užstatyta degalinės pastatais ir statiniais, o iš pietų su žemės sklypu, kuris pagal ilgus metus nusistovėjusią tvarką naudotas kaip privažiavimo kelias prie sodininkams priklausančių žemės sklypų. Trečiajam asmeniui priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui A. P. priklausančiais dviem žemės sklypais, esančiais šalia vienas kito, iki kurių atsakovas įrengė dujų įvadus ir prieš kuriuos bendrame žemės sklype atsakovas įrengė dujų apskaitos prietaisų spintą. Tokiu būdu atsakovas užtvėrė dalį bendro žemės sklypo, naudoto kaip privažiavimas prie sodininkų žemės sklypų, kelias. SB narių susirinkimuose buvo svarstyti klausimai dėl draudimo bendrijos teritorijoje esančius sklypus dujofikuoti. Tokie sprendimai jų priėmimo metu buvo priimti dėl atsakovo A. P. neslepiamų planų jam priklausančius žemės sklypus paversti komercinės paskirties. Apie tokius SB sprendimus visi nariai buvo informuoti ir tokių sprendimų neginčijo. Todėl trečiajam asmeniui yra visiškai nesuprantama, kaip tokie SB nustatyti draudimai buvo ignoruojami ir be SB pritarimo buvo įrengtos dujotiekio komunikacijos. Tokių komunikacijų įrengimas, užtveriančių pravažiavimo žemės sklypu galimybes įrengimas, apriboja ir kokybišką sodininkams priklausančių žemės sklypų naudojimą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė D. R. pateikė atsiliepimą į ieškovių patikslintą ieškinį (DOK-7272), kuriuo prašė patikslintą ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad negali sutikti, jog dėl 2020 m. birželio 5 d. servituto ir apsaugos zonų nustatymo žemės sklypui sutarties, notarinio registro Nr. DR-2586 sudarymo yra galimai pažeista imperatyvi įstatymo norma. Servituto sudarymo sandoris nėra žemės sklypo perleidimo sandoris. Prieš tvirtindama ginčijamą servituto nustatymo sutartį, notarė kaip numato Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, atliko paieškas įvairiuose registruose, kurių duomenimis žemės sklypas nebuvo apsunktinas hipoteka, jam nebuvo uždėtas areštas, nebuvo jokių disponavimo žemės sklypu draudimų, juridinių faktų, žymų ir kt.

Teismo posėdžio metu ieškovės bei jų atstovas patikslintą ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, veikiančios per Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius su patikslintu ieškiniu nesutiko, rėmėsi atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, rėmėsi atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. bei jo atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, rėmėsi atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad atsakovui neturi jokių priekaištų ir pretenzijų, todėl, kad tai trečiajam asmeniui neaktualu. Kaip ir visi kiti sklypų savininkai, trečiasis asmuo taip pat turėtų žinoti kas vyksta bendro naudojimo žemės sklype. Nėra jokio protokolo, kad SB būtų išreiškusi savo nuomonę. Nėra jokio kelio, ten yra juodžemis bei aukštas dviejų metų skardis ir joks automobilis nepravažiuotų. Trečiajam asmeniui netrukdo elektros spintos, tačiau nėra geodezinių taškų, iš kurių būtų galima vertinti, jog jos yra ant kelio ribos. Sklypas yra skirtas komunikacijoms, todėl kitiems sklypų savininkams gali irgi prireikti dujų ar vandentiekio. Trečiasis asmuo į žemės sklypą nuvažiuoja kartą į savaitę.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad komunikacijų spintelės yra privalomos. Servitutas trečiajam asmeniui netrukdo. Jokio kelio ten nėra. Nuo vartelių rakto neturi. Ieškovė pati įsirengė du įvažiavimus į savo sklypą. Pastatytos spintos netrukdo jokiam praėjimui.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M. patikslintą ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad dėl įrengtų komunikacijų nebegali privažiuoti prie trečiajam asmeniui priklausančio sklypo. Dujų skydelis pirmasis nuo įvažiavimo stovi ant pravažiavimo. Kito įvažiavimo nėra. Trečiasis asmuo paneigia aplinkybes, kad kelias yra nenaudojamas. Šiuo metu dėl įrengtų komunikacijų nėra galimybės net automobilio pasistatyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl Servituto sutarties pripažinimo negaliojančia

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 23 psl.). 2020 m birželio 5 d. tarp Lietuvos Respublikos (savininkės), atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (servituto turėtojos) buvo sudaryta Servituto ir apsaugos zonų nustatymo žemės sklypui sutartis (notarinio registro Nr. DR-2586) (toliau – ir Servituto sutartis) (el. b. 1 failas, 182-190 psl.). Šia sutartimi savininkė suteikė servituto turėtojai teisę naudotis valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalimis – 0,0033 ha, 0,0018 ha ir 0,0013 ha plotais – inžineriniams statiniams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms) – skirstomajam dujotiekiui su įrengimais – tiesti (įrengti) ir jį aptarnauti bei jam funkcionuoti būtiniems statiniams statyti ir eksploatuoti (Servituto sutarties 2.1, 2.5, 3.1 punktai).

Ieškinio kontekste pažymėtina ir tai, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl to, kad valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra mėgėjų sodo teritorijoje. Nekilnojamojo turto registre, kaip šio žemės sklypo naudojimo būdas, yra nurodyta: mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai (el. b. 1 failas, 23 psl.).

Patikslinto ieškinio (el. b. 1 failas, 144-151 psl.) reikalavimas pirmiau aptartą Servituto sutartį pripažinti negaliojančia yra grindžiamas iš esmės tuo, kad, pirma, servitutai nustatyti, nesuderinus su ieškove SB „Ažuolas“ ir negavus jos sutikimo, taip pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, ir, antra, dujotiekio įrengimai įrengti ginčo žemės sklypo viduryje, užtveriant praėjimo ir (ar) pravažiavimo žemės sklypu galimybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018; kt.). Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar egzistuoja pirmiau aptarta sandorio negaliojimo sąlygų visuma, turi būti įvertintas sodininkų bendrijos interesas naudoti ginčo valstybinės žemės sklypą ir naujo gamtinių dujų vartotojo interesas prisijungti prie dujotiekio bei tai, kaip šalys šiuos savo interesus realizavo.

Kaip minėta, ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. G. S. sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 21 d. iki 2023 m. sausio 3 d. su pakeitimais ir papildymais) 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų CK, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka; kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018). Taigi įstatymų imperatyviai nustatytais atvejais ir tvarka dėl valstybinės žemės yra sudaromi, be kita ko, servitutų sandoriai.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.123 straipsnį gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 5 punktą gamtinių dujų sektoriaus veiklos valstybinis valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė grindžiamas, be kita ko, gamtinių dujų prieinamumo principu. Gamtinių dujų įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perdavimo ar skirstymo sistemų operatoriai licencijoje nurodytoje teritorijoje privalo prijungti naujų vartotojų sistemas prie savo sistemų pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas taisykles. Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu siekiant plėtoti tinkamos kokybės ir patikimą gamtinių dujų sistemą dalis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo vamzdyno arba bet koks kitas įrenginys, būtinas gamtinėms dujoms perduoti ar skirstyti, turi būti įrengiamas gamtinių dujų sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytas teisinis reguliavimas ginčo atveju reiškia, kad naujo gamtinių dujų vartotojo, šiuo atveju atsakovo A. P., prijungimas prie gamtinių dujų sistemos yra šios sistemos operatoriaus, šiuo atveju atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, pareiga, imperatyviai įtvirtinta Gamtinių dujų įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje ir užtikrinanti viešąjį interesą – gamtinių dujų prieinamumą vartotojams, ir, jei šiai pareigai įvykdyti, dujotiekį būtina įrengti valstybinėje žemėje, prieš tai įstatymų nustatyta tvarka turi būti nustatytas servitutas. Ieškovės SB „Ąžuolas“ argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad imperatyvus įstatymo reikalavimas – naujus vartotojus prijungti prie operatoriaus sistemos – negali būti paneigtas sodininkų bendrijos sprendimais, draudžiančiais įvesti dujotiekį (el. b. 5 failas, 139-141 psl.).

Kaip minėta, tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl to, kad valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra mėgėjų sodo teritorijoje. Tačiau šalių ginčo kontekste pažymėtina, kad nei CK 4.124-4.129 straipsniuose, nei Žemės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 21 d. iki 2023 m. sausio 3 d. su pakeitimais ir papildymais) 23 straipsnyje, nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nėra įtvirtinta valstybinės žemės savininko (jo patikėtinio) pareiga, sandoriu nustatant servitutą valstybinei žemei, gauti jos faktinio naudotojo sutikimą ar suderinimą.

Kartu pažymėtina, kad nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112, 4.113 straipsniai). Būtent dėl to servitutu nustatoma viešpataujančiojo daikto teisė tam tikra apimtimi naudotis svetimu daiktu, kartu paliekant tarnaujančiojo daikto savininko teisę savo daiktu naudotis tiek, kiek tai netrukdo viešpataujančiojo daikto naudojimui. Šiuo atveju tarnaujančiu daiktu naudojasi sodininkų bendrija. Todėl valstybinės žemės naudotojo interesai, susiję su servituto nustatymu, turi būti įvertinti tik tuo aspektu, ar nustatytas servitutas neproporcingai neapribojo valstybinės žemės naudotojo teisės naudotis tarnaujančiu žemės sklypu.

Ginčo kontekste paminėtina ir tai, kad į bylą yra pateikti du Nacionalinės žemės tarnybos raštai: 2019 m. balandžio 29 d. rašte nurodyta, kad, pasirašant ginčo valstybinės žemės sklypo servituto sutartį, žemės sklypo planas turi būti suderintas su ieškove SB „Ąžuolas“, o 2020 m. vasario 4 d. rašte nurodyta, kad, išregistravus ginčo valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį, sklypo plano derinimas su ieškove SB „Ąžuolas“ nereikalingas (el. b. 3 failas, 41, 42 psl.). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad žemės sklypo plano derinimas, nustatant servitutą, negali būti absoliutinamas ir aiškinamas, kaip žemės sklypo naudotojo teisė sutikti ar nesutikti su paties servituto nustatymu, nes tokios diskrecijos valstybinės žemės naudotojui įstatymas nenumato.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą; bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą mėgėjų sodų teritoriją sudaro individualūs sodo sklypai ir bendrojo naudojimo žemė, kurią sodininkų bendrijos teisės aktų nustatyta tvarka gali nuomotis ar pirkti iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019). Tokių bendrojo naudojimo žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka yra detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintose Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse. Pagal šiuo nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles parduodami ir išnuomojami mėgėjų sodo teritorijoje, suskirstytoje į individualius naudojamus mėgėjų sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (reikalingą bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai), esantys ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 2.1 punktas). Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Žemės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 21 d. iki 2023 m. sausio 3 d. su pakeitimais ir papildymais) 5 straipsnio 2 dalyje, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintose Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse bei nurodyta teismų praktika reiškia, kad sodininkų bendrija, norinti naudoti mėgėjų sodo teritorijoje esantį valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai, teisės aktų nustatyta tvarka jį išsinuomoja arba nusiperka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2001 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N21/2001-0188 (el. b. 1 failas, 26-27 psl.), sudaryta tarp ieškovės SB „Ąžuolas“ (nuomininkės) ir Klaipėdos apskrities viršininko (nuomotojas), ginčo valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas SB „Ąžuolas“ 10 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo ankstesnės nuomos sutarties pabaigos, t. y. nuo 1999 m. gruodžio 5 d. (nuomos sutarties 2 punktas). Aptariamos nuomos sutarties 12 punkte buvo numatyta, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui, žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti kitai paskirčiai būklėje. Pažymėtina, kad pagal CK 6.562 straipsnio 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Taigi ginčo žemės sklypo nuomos santykiai pasibaigė dar 2009 m. gruodžio 5 d. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, pasibaigusi nuomos sutartis buvo išregistruota iš šio registro 2019 m. rugpjūčio 16 d. (el. b. 1 failas, 24 psl.). Paminėtina ir tai, kad, kaip matyti iš į bylą pateiktame įsiteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių (aptariamo sprendimo 40, 41 punktai) (el. b. 1 failas, 39 psl.) ieškovė SB „Ąžuolas“ į Nacionalinę žemės tarnybą dėl ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos kreipėsi 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. spalio 23 d. Vykdant įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą (el. b. 1 failas, 29-51 psl.), ginčo valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas SB „Ąžuolas“ 2021 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 13SŽN-421-(14.13.55.) (el. b. 1 failas, 52-54 psl.). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad paraiškas dėl naujo vartotojo prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ sistemos UAB „VVES“ (ankstesnis atsakovui A. P. priklausančių žemės sklypų savininkas) pateikė ir naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartys buvo sudarytos 2018 m. gruodžio 4 d. (el. b. 3 failas, 12, 14, 16, 30-38 psl.; 4 failas, 86-89 psl.). Vadinasi, tiek naujam dujų vartotojui kreipiantis dėl prijungimo prie operatoriaus sistemos, tiek sudarant šiam prijungimui būtiną ginčijamą 2020 m birželio 5 d. Servituto sutartį, ieškovė SB „Ąžuolas“ nebuvo realizavusi savo teisės išsinuomoti mėgėjų sodo teritorijoje esantį valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir net nebuvo inicijavusi tokio žemės sklypo išsinuomojimo procedūros. Todėl, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad, sudarant ginčo Servituto sutartį, žemės sklypo planas nebuvo suderintas su ieškove SB „Ąžuolas“ savaime nereiškia jos interesų pažeidimo, nustatant ginčo servitutus.

Toliau pažymėtina, jog ieškovės SB „Ąžuolas“ pozicija dėl ginčijamos Servituto sutarties negaliojimo yra grindžiama taip pat ir tuo, kad, ginčo žemės sklypo viduryje įrengus dujų apskaitos spintas, užtvertas praėjimas ir (ar) pravažiavimas ginčo žemės sklypu prie sodininkų bendrijos teritorijoje esančių sklypų, taip pat prie minėtų sklypų negali privažiuoti specialiosios priešgaisrinės apsaugos transporto priemonės.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Šiame kontekste teismas pirmiausiai pažymi, kad ieškovė SB „Ąžuolas“ nagrinėjamoje byloje neįrodė tos aplinkybės, jog dujų apskaitos spintos, kurioms nustatyti ginčo servitutai, yra įrengtos ginčo valstybinės žemės sklypo viduryje. Iš į bylą pateiktų 2018 m. gruodžio 4 d. išduotų prisijungimo sąlygų Nr. 18-30126D, 18-30131D, 18-30127D (el. b. 3 failas, 18-23 psl.) 2 punkto ir prie šių sąlygų esančių brėžinių (el. b. 3 failas, 24-26 psl.), dujotiekio projektavimo techninių užduočių Nr. 18-30126D, 18-30131D, 18-30127D (el. b. 3 failas, 76, 132, 188 psl.) 1 punkto, dujotiekio įrengimo projektų (el. b. 3 failas, 27-29, 84-86, 111, 140-142, 167, 196-198, 224 psl.) matyti, kad dujų kiekio matavimo priemonės (spintelėse) numatytos įrengti ant žemės sklypų, adresais (duomenys neskelbtini), ribų (su ginčo valstybinės žemės sklypu). Pabrėžtina, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ į bylą pateikė 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. liepos 30 d. Dujotiekio statybos/įrengimo darbų patikros aktus, prie kurių pridėti dujotiekių tinklų planai (el. b. 5 failas, 184-192 psl.). Šių aktų 5 punkte konstatuota, kad dujotiekio statybos ir (ar) įrengimo darbai atlikti pagal projektą. Tai kad dujų apskaitos spintos yra įrengtos ant žemės sklypų, adresais (duomenys neskelbtini), ribų su ginčo valstybinės žemės sklypu patvirtina ir ieškovės į bylą pateikta 2023 m. birželio 19 d. situacijos schema (el. b. 6 failas, 24 psl.). Taigi, įvertinęs aptartus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad dujų apskaitos spintos, kurioms nustatyti ginčo servitutai, yra suprojektuotos ir faktiškai įrengtos ant atsakovui A. P. priklausančių žemės sklypų, adresais (duomenys neskelbtini), ribų su ginčo valstybinės žemės sklypu, o ne ginčo valstybinės žemės sklypo viduryje, kaip patikslintame ieškinyje teigė ieškovė SB „Ąžuolas“. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad ieškovė SB „Ąžuolas“ savo poziciją, kad dujų apskaitos spintos, kurioms nustatyti ginčo servitutai, yra įrengtos ginčo valstybinės žemės sklypo viduryje grindė, fotonuotraukomis (el. b. 1 failas, 147 psl., 5 failas, 144 psl.), iš kurių matyti, kad viena iš dujų apskaitos spintų yra nutolusi nuo betoniniais blokeliais atskirto sodo sklypo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad šiais betoniniais blokeliais yra tiksliai pažymėta ginčo valstybinio žemės sklypo riba, taip pat ieškovė SB „Ąžuolas“ nepateikė jokių įrodymų kad dujų apskaitos spintos įrengtos ne pagal projektų sprendinius. Pažymėtina ir tai, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų iš esmės nėra ginčo dėl to (taip pat tai matyti iš fotonuotraukų, planų bei teismo posėdyje peržiūrėtos viešai prieinamos google street view medžiagos), jog ginčo valstybinės žemės sklypas yra siaurėjantis link vartų, apaugęs medžiais, turintis šlaitą, todėl, teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus įrodymus labiau tikėtina, kad, ant valstybinio žemės sklypo ribos įrengus dujų spintą, pasunkėjęs pravažiavimas juo yra nulemtas sklypo pločio, reljefo, augalijos bei tos aplinkybės, kad, prieš įrengiant dujų apskaitos spintą, važiavimui buvo naudojama dalis privataus žemės sklypo.

Dėl ginčo valstybinio žemės sklypo naudojimo pravažiavimui teismas taip pat pažymi, kad, kiekvienam asmeniui aktualu, jog nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį mėgėjų sodo teritorija yra suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Kaip minėta, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą; bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Minėta ir tai, kad tokių bendrojo naudojimo žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka yra detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintose Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse. Pagal šiuo nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles parduodami ir išnuomojami mėgėjų sodo teritorijoje, suskirstytoje į individualius naudojamus mėgėjų sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (reikalingą bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai), esantys ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 2.1 punktas). Taisyklių 41.2 punkte nustatyta, kad pagal šias taisykles sodininkų bendrijos turi teisę be aukciono išsinuomoti šiuos mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad bendrija nenurodė, jog ginčo sklypas būtų naudojamas kokioms nors bendroms rekreacinėms reikmėms, kurios būtų nesuderinamos su ginčijamais servitutais. Teismas taip pat pažymi, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ginčo valstybiniame žemės sklype nėra įregistruota sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statinio – kelio, kuriam būtų skirtas naudoti bendrijos nuomojamas ginčo valstybinės žemės sklypas. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei teismo posėdyje peržiūrėtos viešai prieinamos google street view medžiagos, matyti, kad ginčo valstybinės žemės sklypas yra apaugęs augaline danga, medžiais, tretieji asmenys V. V. ir M. V. davė paaiškinimus, kad jis nenaudojamas važinėjimui, todėl, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad šis valstybinės žemės sklypas buvo nuolat naudojamas transporto priemonių važiavimui. Trečiojo asmens J. M. paaiškinimai labiau atspindi laikino asmeninio pobūdžio poreikį išvežti statybines atliekas, kuris negali būti tapatinamas su bendrais mėgėjų sodo bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkų interesais.

Teismas taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (el. b. 1 failas, 24 psl.), ginčo valstybiniam žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, dar 2017 m. vasario 13 d. sutartimi yra nustatyti keturi servitutai, numatantys teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Taigi dar iki šalių ginčo aptariamas valstybinės žemės sklypas buvo naudojamas požeminių ir antžeminių komunikacijų įrengimo tikslais.

Dėl argumentų, kad, įrengus dujų apskaitos spintas, prie sodininkų bendrijos teritorijoje esančių sklypų negali privažiuoti specialiosios priešgaisrinės apsaugos transporto priemonės, teismas pažymi, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Kaip minėta, ginčo valstybiniame žemės sklype kelio įrengta nėra. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata nereiškia, kad joje nurodytos specialiosios transporto priemonės į sodų bendriją turi patekti būtent per ginčo valstybinio žemės sklypo dalį, kurioje įrengtos dujų apskaitos spintos. Pažymėtina ir tai, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad ginčo valstybiniams žemės sklypui nebuvo suformuluotų reikalavimų, susijusių su jo naudojimu (el. b. 5 failas, 194 psl.). Todėl šiuo aspektu ieškovės interesų pažeidimas taip pat neįrodytas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama Servituto sutartis buvo būtina, atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgyvendinant įstatyme imperatyviai nustatytą pareigą prijungti naują gamtinių dujų vartotoją prie operatoriaus sistemos. Byloje taip pat nenustatyta, kad, sudarius ginčijamą sandorį, ieškovės SB „Ąžuolas“, kaip ginčo valstybinės žemės sklypo naudotojos, teisėti interesai būtų buvę pažeisti taip, kad tai sudarytų prielaidas ginčijamą Servituto sutartį pripažinti negaliojančia. Todėl ieškovės SB „Ąžuolas“ reikalavimas Servituto sutartį pripažinti negaliojančia atmetamas kaip nepagrįstas.

Nesant pagrindo ginčijamą Servituto sutartį pripažinti negaliojančia, netenkintinas ir išvestinis patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas požemines dujų tiekimo komunikacijas bei jų tiekimo apskaitos ir priežiūros įrenginius.

Dėl požeminio elektros kabelio (įvado) perkėlimo ir stulpų (atramų) nugriovimo

I. J. R. patikslintu ieškiniu (el. b. 1 failas, 144-151 psl.) taip pat prašo įpareigoti atsakovą A. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribos) įrengtą elektros tiekimo įvadą perkelti 1 m. atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir nugriauti ant žemės sklypų ribos pastatytus apšvietimo stulpus.

Nustatyta, kad ieškovei J. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 115 psl.), o atsakovui A. P. – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 76 psl.). Šie žemės sklypai turi bendrą ribą.

Iš byloje esančios 2023 m. balandžio 27 d. geodezininko sudarytos situacijos schemos (el. b. 5 failas, 121 psl.) matyti, kad atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šalia šio sklypo ribos su ieškovei J. R. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra nutiestas požeminis elektros kabelis ir pastatyti trys metaliniai stulpai; kabelis nutiestas iš elektros spintos Nr. KS-1143. Paminėtina ir tai, kad, kaip matyti iš atsakovo A. P. atstovo paaiškinimų teismo posėdyje (2023 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 22-26 min.), atsakovas pripažįsta, kad jam priklausančiame žemės sklype, šalia šalių žemės sklypų ribos, yra įrengtas požeminis elektros kabelis bei metaliniai stulpai (atramos).

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pagal atsakovo A. P. 2020 m. gegužės 28 d. paraišką (el. b. 3 failas, 227, 228 psl.) jam 2020 m. gegužės 29 d. buvo išduotos Prijungimo sąlygos terminuotam elektros įrenginių prijungimui Nr. TER20-43598 (el. b. 3 failas, 229, 230 psl.). Šios sąlygos išduotos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimui prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų; elektros tinklų nuosavybės riba nustatyta ant kabelio (įvado), pakloto iš komercinės apskaitos spintos (KAS) į savininko objekto vidaus elektros tinklą, prijungimo gnybtų; taip pat numatyti šie techniniai sprendimai AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklo daliai: esamoje 0,4 kV kabelių spintoje su apskaitos prietaisais KS-1143 (iš transformatorinės TR-277), laisvoje vietoje įrengti ir prijungti trifazį „C“ charakteristikos 10 A automatinį jungiklį ir elektros energijos apskaitos prietaisą. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 5 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 20-43598 (el. b. 3 failas, 234 psl.) matyti, kad elektros kabelis (įvadas), paklotas iš komercinės apskaitos spintos į atsakovo A. P. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus elektros tinklą, bei šio žemės sklypo vidaus elektros tinklai yra atsakovo A. P. nuosavybė. Taigi būtent atsakovas A. P. yra atsakingas už tai, kad ginčo požeminis elektros kabelis (įvadas) ir prie jo prijungti įrenginiai, būtų įrengti nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei teisėtai.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, kaip matyti iš patikslintame ieškinyje išdėstyto ieškinio dalyko, nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl atsakovo sklypo vidaus elektros tinklo prijungimo prie elektros operatoriaus skirstomųjų tinklų teisėtumo, o ginčas kilo dėl to, ar ginčo požeminis kabelis (įvadas) ir metaliniai stulpai (atramos) įrengti, nepažeidžiant ieškovės J. R. teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju ieškovės J. R. ieškinys atsakovui A. P. kvalifikuotinas kaip savininkės reiškiamas negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis). Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023).

Byloje nekilo ginčo dėl ieškovės J. R. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, su kuriuo yra siejamas jos, kaip savininkės, teisių pažeidimas. Todėl toliau teismas vertins, ar, įrengiant ginčo požeminį elektros kabelį (įvadą) ir metalinius stulpus (atramas), buvo pažeistos ieškovės nuosavybės teisės.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daikto naudojimas pagal paskirtį sietinas ne tik su faktiniu daikto pritaikomumu (galimybe gauti naudą, kurią paprastai galima gauti pasinaudojus daikto savybėmis), bet ir daiktui nustatytu teisiniu režimu, kuris, be kita ko, apima ir teisės aktais nustatytą daikto paskirtį, naudojimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023).

Žemės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 21 d. iki 2023 m. sausio 3 d. su pakeitimais ir papildymais) 21 straipsnio 1, 2 punktuose nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojusioje naujoje Žemės įstatymo redakcijoje.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis (el. b. 1 failas, 115 psl.), nustatyta, kad ieškovei J. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 115 psl.), pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai. Žemės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 21 d. iki 2023 m. sausio 3 d. su pakeitimais ir papildymais) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodininkystė – veikla, kurios tikslas – mėgėjų sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. Taigi ieškovės, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkės nuosavybės teisių turinį sudaro, be kita ko, teisė ginčo žemės sklypą naudoti žemės ūkio produktams auginti, įvairiems kraštovaizdžio elementams įrengti, poilsio paskirties statiniams statyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėtam ieškovės sklypui įstatymų nustatyta nėra nustatyta jokių nuosavybės teisių ribojimų (pavyzdžiui, servitutų), susijusių su atsakovui priklausančio ginčo požeminio kabelio (įvado) aptarnavimu (CK 4.123 straipsnis).

Iš byloje esančios 2023 m. balandžio 27 d. geodezininko sudarytos situacijos schemos (el. b. 5 failas, 121 psl.) matyti, kad ginčo požeminis kabelis nuo ieškovės žemės sklypo ribos yra įrengtas 0,17-0,79 m. atstumu, o ginčo metaliniai stulpai (atramos) – 0,24-0,46 m. atstumu.

Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 3 dalį požeminių elektros kabelių linijos apsaugos zona yra išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyti ribojimai ūkinei ir kitokiai veiklai elektros tinklų apsaugos zonose. Kaip antai, pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį elektros tinklų apsaugos zonose, be kita ko, draudžiama: statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles; organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu; naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinąsias lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius; sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti. Pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 2 dalį elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, be kita ko, draudžiama: įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; atlikti įvairius kasybos darbus; sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus); mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras; naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti; įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad elektros tinklų savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Taigi specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra žemės savininko nuosavybės teisę sudarančių teisių ribojimai (suvaržymai), nustatyti specialiuoju įstatymu. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, reiškia ir tai, kad ginčo požeminiam elektros kabeliui pagal įstatymą turi būti nustatoma apsaugos zona, kuri patenka į ieškovės žemės sklypo ribas ir dėl kurios ieškovės teisės naudoti ginčo žemės sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, be kita ko, žemės ūkio produktams auginti, įvairiems kraštovaizdžio elementams įrengti, poilsio paskirties statiniams statyti yra apribotos.

Atsakovo argumentų kontekste teismas pažymi ir tai, kad šių apsaugos zonų privalomumui teisiškai nėra reikšminga tai, kad ginčo požeminis kabelis bei su juos susiję kiti atsakovo vidaus elektros tinklo įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentais ir konstatuoja, kad, sprendžiant dėl ieškovės nuosavybės teisių suvaržymo apimties turi būti atsižvelgta ir į jos sklypo išsidėstymą, t. y. siaurą plotį, dėl kurio elektros tinklų apsaugos zona pagal ilgąją sklypo kraštinę neproporcingai suvaržo ieškovės teises naudoti žemės sklypą pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė J. R. įrodė, kad, nutiesiant ginčo požeminį elektros kabelį kartu su susijusiais įrenginiais, yra pažeidžiamos jos, kaip šalia esančio žemės sklypo savininkės teisės. Pagal šiame teismo sprendime jau pirmiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas; žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje apibrėžti konkretūs išimtiniai atvejai, kai, tenkinant viešąjį interesą, įstatyme nurodyta teritorija gali būti nustatyta be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo. Taigi, apibendrinant nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu specialiąsias žemės naudojimo sąlygas siekiama nustatyti privataus (o ne viešojo) intereso tikslais, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl šių sąlygų nustatymo yra būtinas; sutikimo pagrindu žemės savininkui atsiranda Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatyti nuosavybės teisės turinio suvaržymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023). Šiame kontekste teismas pažymi, kad atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad, įrengdamas ginčo požeminis kabelį, kurio apsaugos zona patenka į ieškovės žemės sklypo ribas, būtų kreipęsis į ją sutikimo ir jį gavęs.

Be to, kaip minėta, ieškovės žemės sklypui įstatymų nustatyta nėra nustatyta jokių nuosavybės teisių ribojimų (pavyzdžiui, servitutų), susijusių su atsakovui priklausančio ginčo požeminio kabelio (įvado) aptarnavimu (CK 4.123 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovui A. P. 2020 m. gegužės 29 d. išduotų Prijungimo sąlygos terminuotam elektros įrenginių prijungimui Nr. TER20-43598 (el. b. 3 failas, 229, 230 psl.) 3.2 punktą atsakovas privalėjo pasirinkti ir užsisakyti reikiamą kvalifikaciją turinčią įmonę, kuri vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimais atliks atsakovo vidaus elektros instaliacijos (toliau – įvado) iki nuosavybės ribos su AB „Energijos skirstymo operatorius“ įrengimą; darbus atlikusi įmonė turės pateikti Elektros energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą, patvirtinantį apie atliktus darbus. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 1-22 patvirtintas Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles (toliau – Taisyklės), kai įrengiama vartotojo (iki 30 kW leistinos naudoti galios) elektros inžinerinio tinklo dalis vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomame žemės sklype nuo įvadinėje apskaitos spintoje ar įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje nustatytos elektros tinklo nuosavybės ribos, kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbai atliekami pagal techninę užduotį (24⁴punktas); kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, išskyrus vartotojo elektros įrenginius ypatinguose statiniuose, įrengti turi teisę asmenys, pagal Elektros energetikos įstatymo 75² straipsnio 1 ar 2 dalį turintys teisę būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovais (124² punktas); kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbai vykdomi pagal: užbaigtą kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą arba techninę užduotį įrengimui (tais atvejais, kai projekto neprivaloma rengti); įstatymų, Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų nutarimų, kitų institucijų, priimančių elektros energetikos sektoriaus veiklą reglamentuojančias teisės normas, nutarimų, teritorijų planavimo dokumentų, Taisyklių reikalavimus; kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbų rangos sutartį (124³ punktas). Šiame kontekste teismas pažymi, kad atsakovas, nagrinėjamu atveju turėjęs įrodyti savo veiksmų teisėtumą, į bylą nepateikė techninės užduoties, sutarties su įstatymo reikalavimus atitinkančių rangovu, nurodė kitų dokumentų neturintis (be elektros tinklų nuosavybės ribų akto, prijungimo sąlygų ir prijungimo sutarties) (el. b. 5 failas, 89 psl.). Paminėtina ir tai, kad iš byloje esančio 2020 m. kovo 9 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. 5 failas, 111, 112 psl.) matyti, kad ieškovė ginčo darbams sutikimo nebuvo davusi, o atsakovas A. P. pats kasė griovį elektros kabeliui bei buvo pasamdęs traktorių. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog atsakovas ginčo požeminį elektros kabelį (įvadą) nutiesė ir ginčo metalinius stulpus (atramas) įrengė, nesilaikydamas Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių bei prijungimo sąlygų.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad atsakovas, įrengdamas ginčo požeminį kabelį (įvadą) ir metalinius stulpus (atramas), negavęs ieškovės, kurios žemės sklype yra požeminio elektros kabelio apsaugos zona, sutikimo ar įstatymų nustatyta tvarka nenustačius servituto bei nesilaikant Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių ir prijungimo sąlygų, veikė neteisėtai ir savo veiksmų teisėtumo neįrodė.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors, kaip nurodė atsakovo atstovas (2023 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 23 min.), atsakovas A. P. nėra apsisprendęs dėl ginčo metalinių stulpų (atramų) paskirties, t. y. ar tai bus apšvietimas, ar kameros, ar kiti įrenginiai, tačiau, atsižvelgdamas į šių stulpų (atramų) įrengimo vietą prie požeminio elektros kabelio teismas neturi pagrindo abejoti, kad jie yra skirti elektros įrenginiams montuoti, kurie bus jungiami prie požeminio kabelio (įvado). Kita vertus, byloje nesant duomenų, kad metaliniai stulpai (atramos) bus naudojamos apšvietimui, teismas neturi pagrindo, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių 5.6 punktą, pagal kurį nuo apšvietimo tinklo medžiai veisiami ne arčiau kaip 4 m atstumu, spręsti, kad ginčo atramos labiau apriboja ieškovės teises nei ginčo požeminis kabelis (įvadas), todėl ieškovės reikalavimą dėl jų nugriovimo tenkina iš dalies ir sprendžia dėl jų patraukimo ne mažesniu kaip 1 m. atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos kartu su požeminiu elektros kabeliu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas ieškovės J. R. reikalavimą tenkina iš dalies ir nusprendžia įpareigoti atsakovą A. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šalia jo ribos su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įrengtą požeminį elektros kabelį (įvadą) ir metalinius stulpus (atramas), laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, perkelti ne mažesniu kaip 1 m. atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės SB „Ąžuolas“ pareikštus reikalavimus atmetus, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

I. J. R. rašytiniais įrodymais pagrindė 1 060 Eur bylinėjimosi išlaidų: 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 760 Eur (640+120) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 5 failas, 133-135; 6 failas, 60, 61 psl.) ir 200 Eur už sudarytą situacijos planą (el. b. 5 failas, 136 psl.). I. J. R. reikalavimas pareikštas atsakovui A. P. susidėjo iš dviejų dalių (dėl elektros tiekimo įvado perkėlimo ir dėl apšvietimo stulpų nugriovimo). Pirmoji reikalavimo dalis patenkinta visiškai, o antra – iš dalies, todėl, teismo vertinimu, buvo patenkinta 75 proc. ieškovės J. R. atsakovui A. P. pareikšto reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkinto reikalavimo daliai, ieškovei J. R. iš atsakovo A. P. priteisiama 795 Eur (1 060x0,75) bylinėjimosi išlaidų.

A. A. P. rašytiniais įrodymais pagrindė 1 600 Eur (200+200+440+560+200) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 5 failas, 92, 93, 107, 127-130 psl.; 6 failas, 17, 18 psl.). Nagrinėjamoje byloje atsakovui A. P. ieškovė SB „Ąžuolas“ buvo pareiškusi vieną materialųjį teisinį reikalavimą (dėl įpareigojimo pašalinti dujų įrenginius), taip pat ir ieškovė J. R. – vieną materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškovės SB „Ąžuolas“ reikalavimą atmetus, atsakovui A. P. iš ieškovės SB „Ąžuolas“ priteisiama 800 Eur (1 600/2) bylinėjimosi išlaidų. I. J. R. reikalavimą patenkinus 75 proc., atsakovui A. P. iš ieškovės J. R. priteisiama 200 Eur (1 600/2x0,25) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje V. V. rašytiniais įrodymais pagrindė 540 Eur (200+180+160) bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 5 failas, 46-51 psl.). Trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovų pusėje, o jo teisinis suinteresuotumas buvo susijęs tik su ieškovės SB „Ąžuolas“ pareikštais reikalavimais. CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Ieškovės SB „Ąžuolas“ pareikštus reikalavimus atmetus, trečiajam asmeniui V. V. iš ieškovės SB „Ąžuolas“ priteisiama 540 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 227,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (el. b. 6 failas, 123 psl.). Proporcingai patenkintų ir atmestų trijų materialiųjų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės SB „Ąžuolas“ priteisiama 151,8 Eur (75,9x2), iš atsakovo A. P. – 56,93 Eur (75,9x0,75), o iš ieškovės J. R. – 18,97 Eur (75,9x0,25) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą A. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šalia jo ribos su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įrengtą požeminį elektros kabelį (įvadą) ir metalinius stulpus (atramas), laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, perkelti ne mažesniu kaip 1 (vieno) metro atstumu nuo ieškovės J. R. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovo A. P. 795 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės J. R. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui V. V. iš ieškovės sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ 540 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ 151,8 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. P. 56,93 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt tris centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės J. R. 18,97 Eur (aštuoniolika eurų ir devyniasdešimt septynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.