Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui L. Ž.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui A. P. (A. P.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., A. G., A. V. K., R. M., J. K. A., V. Š., J. R., V. R., A. P., A. T., J. M., K. G., K. G., A. S., H. S., M. V., V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė sodininkų bendrija (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. atsisakymą išnuomoti ieškovei SB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių sudaryti su ieškove SB (duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, bei priteisti iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1. Apie 1958 metus buvo suformuota Pieno kombinato kolektyvinių sodų teritorija (adresu (duomenys neskelbtini)), padalinta į 18 individualaus naudojimo žemės sklypų, kurių pietinė riba ribojosi su valstybinės žemės sklypu (nesuformuotu), skirtu bendram kolektyvinių sodų naudojimui – privažiavimui į kolektyvinius sodus.

1.2. 1991 m. lapkričio 20 d. buvo įregistruota SB „(duomenys neskelbtini)“, subūrusi dalį buvusio Pieno kombinato kolektyvinių sodų sklypų naudotojų į bendriją. Istoriškai bendrijos gyvavimo laikotarpiu bendrijos nariais buvo tik dalies suformuotų žemės sklypų savininkai, kai kurie žemės sklypų naudotojai tapo ne vieno, o kelių žemės sklypų naudotojais, kai kurie žemės sklypų naudotojai bendrijos nariais netapo.

1.3. Apie 2000 metus ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad su žemės sklypų pietine riba besiribojančioje valstybinės žemės dalyje būtų suformuotas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypas, kuris būtų suteiktas bendram bendrijos narių žemės sklypų naudojimui. 1999 m. gruodžio 5 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu 19-as žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovei 10 metų terminui. Pasikeitus valstybinės žemės patikėtiniui ir juo tapus Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, 2001 m. lapkričio mėn. parengus patikslintą 0,0768 ha ploto žemės sklypo planą, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 2001 m. gruodžio 28 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir ieškovės buvo sudaryta nauja Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria (duomenys neskelbtini) žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovei 10 metų terminui, šį skaičiuojant nuo anksčiau (1999 m. gruodžio 5 d.) sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento.

1.4. Nuo 2005 metų ieškovės nariai ir į suplanuotą teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai, kurie ieškovės nariais netapo, ėmė dėti pastangas, siekiant jų naudojamus mėgėjų sodų žemės sklypus privatizuoti (išpirkti). 2008 metais ieškovės nariams ir kitiems suplanuotoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkams buvo leista jų naudojamus žemės sklypus išpirkti. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, naudojamas bendroms teritorijos reikmėms, liko valstybės nuosavybėje.

1.5. Per laikotarpį nuo nuomos sutarties sudarymo momento iki 2019 metų ieškovės narių ir teritorijoje esančių kitų žemės sklypų savininkų naudojimosi žemės sklypais sąlygos iš esmės pasikeitė: visa suplanuota teritorija iš rytinės, šiaurinės ir vakarų pusės tapo apsupta suformuotų kitų žemės sklypų gretimybių ir statinių, patekimas į žemės sklypus net teoriškai tapo galimas tik per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (rytinėje dalyje teritorija ribojasi su automobilių plovyklos žemės sklypu ir statiniais, šiaurinėje dalyje - su degalinės teritorija ir statiniais, vakarinėje dalyje su (duomenys neskelbtini) gatve). Atsižvelgiant į intensyvėjantį teritorijos užstatymą, ieškovė 2019 metais kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl galimybės naudojamą (duomenys neskelbtini) žemės sklypą išpirkti iš valstybės, bendros teritorijos naudojimui. Tačiau paaiškėjo, kad duomenys apie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir ieškovės yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, žemės sklypui buvo nustatyti servitutai, suteikiantys teisę žemės sklypą kaip tarnaujantį naudoti kitų žemės sklypų ir teritorijų naudai.

1.6. Ieškovė keletą kartų kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, taip pat į atsakovę su prašymu sudaryti valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), reikalingo SB „(duomenys neskelbtini)“ bendram naudojimui, nuomos sutartį. Atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės pateiktą prašymą tenkinti atsisakė, nurodydama kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais ir mėgėjų sodų teritorijų išplanavimo projektu (generaliniu planu), SB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta iš 18 žemės sklypų, kai tuo tarpu atsakovei pateiktas (duomenys neskelbtini) visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas buvo pasirašytas tik 6 sklypų savininkų iš 18 sklypų savininkų, dėl ko visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo laikytinas neįvykusiu, nes jame nedalyvavo daugiau kaip ½ bendrijos narių. Be to, kad buvo atsisakyta žemės sklypą išnuomoti ieškovei, tuo pačiu 2020 m. lapkričio 23 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad atsakovė yra gavusi 9 žemės sklypų savininkų (nesančių bendrijos nariais) prašymą išformuoti valstybinį žemės sklypą bei vėliau jį parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą nurodytiems pareiškėjams, žemės sklypą prijungiant prie nuosavybės teise turimų žemės sklypų.

1.7. Pažymėjo, kad su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje) atsakovei pateikė visus pagal teisės aktus privalomus pateikti dokumentus. Atsakovė prašymą tenkinti atsisakė motyvuodama prašymo priedo - sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo trūkumais. Laiko, kad atsakovė nėra subjektu, turinčiu teisę spręsti ieškovės, kaip juridinio asmens dalyvių susirinkimų priimtų sprendimų (ne)teisėtumo klausimo. Subjektu, galinčiu spręsti dėl juridinio asmens dalyvių priimtų sprendimų (ne)teisėtumo yra tik teismas, kuris gali konstatuoti susirinkimo nebuvimo (neįvykimo) ir / ar sprendimų nepriėmimo faktą. Be to, atsakovė, konstatuodama ieškovės narių susirinkimo nebuvimo ir sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos nepriėmimo faktą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes ji, minėta, neturi teisės spręsti dėl juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimų (ne)teisėtumo.

1.8. Paaiškino ir tai, kad jau nuo 2001 metų susiklostė situaciją, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 8 (aštuoni) 9-ių sklypų savininkai, t. y. bendrijos narių yra 8, o ne 18, kaip kad vertino atsakovė ir narių susirinkimo kvorumas nustatomas nuo 8 bendrijos narių skaičiaus. (duomenys neskelbtini) ieškovės narių susirinkime dalyvavo 8 (ieškinyje padaryta rašymo apsirikimo klaida - nurodyta 6) bendrijos nariai, dėl ko susirinkimas yra įvykęs, o susirinkimo priimti sprendimai pagrįsti ir teisėti.

1.9. Laiko, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. atsisakymą sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį grindė neteisėtu, neegzistuojančiu pagrindu, viršydama jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, t. y. atsisakė nuomos sutartį sudaryti nepagrįstai ir neteisėtai, toks atsakovės atsisakymas sudaryti nuomos sutartį pripažintinas neteisėtu ir atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

3. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė, pateikdama prašymą išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, prašyme nenurodė kokiam tikslui jį naudos - ar statiniams statyti ar rekreacijai, dėl naudojimo tikslo nebuvo apsispręsta ir bendrijos narių susirinkime. Pažymi, kad prašymas buvo teikiamas visų sodininkų vardu, neišskiriant, ar tai yra bendrijos narys ar ne. Kadangi 9 sodo sklypų savininkai pateikė atskirą 2020 m. lapkričio 3 d. prašymą išformuoti ginčo žemės sklypą su galimybe jį išsipirkti ir prisijungti prie savo žemės sklypų, tai prieštaravo 2020 m. spalio 23 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės prašymui. Taip pat pažymi, kad atsakovei iškilo abejonės dėl sodo sklypų savininkų valios - ar nuomotis žemės sklypą, ar išformuoti su galimybę prisijungti prie nuosavybės teise valdomų sklypų. Atkreipė dėmesį į tai, kad V. M. sodininkų bendrijos susirinkime balsavo už nuomą, tačiau vėliau pateikė prašymą dėl ginčo sklypo išformavimo. Taigi, nesant bendros sodininkų bendrijos sklypų savininkų valios, atsakovė priėmė sprendimą nesudaryti nuomos sutarties su ieškove.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti.

5. Atsiliepime nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso vienas sodų paskirties žemės sklypas su jame esančiais statiniais. Sodininkų bendrijos nariu yra nuo 1993 metų. Patvirtino, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu vienija 8 narius, kurie kaip kolegialus bendrijos valdymo organas priima sprendimus visuotiniuose narių susirinkimuose. Ieškovė naudojosi sodininkų bendrijos teritorijoje esančiu žemės sklypu (žemės plotu), kurio vietoje vėliau buvo suformuotas 0,0768 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėto žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudariusi dar 1994 metais, vėliau šio sklypo nuoma vis buvo atnaujinama, sudarant naujas ilgalaikes valstybinės žemės nuomos sutartis. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas priėmė (duomenys neskelbtini) sprendimą pateikti prašymą sudaryti žemės sklypo, kurio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurį neteisėtu, atsisakydama sudaryti su bendrija nuomos sutartį, laiko atsakovė. Mano, kad toks atsakovės elgesys yra neteisėtas, nes oficialūs duomenys patvirtina tai, kad atsakovė, laikydama, kad bendrijos narių susirinkime sprendimus priimti turėjo 18 jos narių, yra neteisi. Dalis bendrijos teritorijoje esančių sodo žemės sklypų savininkų bendrijos nariais nėra. Tačiau netgi įtraukiant bendrijos nariais nesančius asmenis į sprendimą galinčių priimti asmenų ratą, pritarusiųjų sprendimui kreiptis dėl nuomos sutarties sudarymo skaičius vis tiek sudarytų daugumą, nes daliai asmenų priklauso po daugiau nei vieną žemės sklypą, o bendrijos narių susirinkimuose vienas narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo to, kiek žemės sklypų jis turi bendrijos teritorijoje. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimo sprendimas niekada ir niekieno nebuvo ginčijamas, apie susirinkimą buvo informuoti ir į jį kviečiami buvo ne vien bendrijos nariai, tačiau ir kitų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai, dėl to iki šio momento niekam šio sprendimo neužginčijus, (duomenys neskelbtini) priimto SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo sprendimo neteisėtumu pagrįstas atsakovės atsisakymas sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį yra neteisėtas.

6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. R., V. R., R. M., J. K. A., V. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti.

7. Atsiliepime nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimas SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo aktualus nuo pat sodininkų bendrijos suformavimo dienos, dar 1958 metais. Siekdami įteisinti šio žemės sklypo naudojimą bendram tikslui - privažiavimams prie sodininkų bendrijos nariams ir kitiems asmenims priklausančių sodo paskirties žemės sklypų, bendrijos vardu kreipėsi į tuo metu Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, su kuria 1999 metais SB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios nauja redakcija buvo pasirašyta 2001 m. gruodžio 28 d. Nuo šio momento žemės sklypu, privažiavimui prie bendrijos nariams ir kitiems asmenims priklausančių sodo paskirties žemės sklypų, naudojosi nepertraukiamai ir netrukdomai. 2019 metais bendrijos pirmininke išrinkus J. R. ir jai kreipusis į Klaipėdos miesto savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą, paaiškėjo, kad bendrijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudaryta nuomos sutartis yra išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, kas reiškė, kad bendrija ir jos nariai žemės sklypu naudojasi be teisinio pagrindo. Tai įvertindami, bendrijos narių susirinkime pirmininkė įpareigota kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl minėto žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti sutartį su ieškove. Mano, kad toks atsisakymas sudaryti sutartį bendrijos infrastruktūros naudojimui yra neteisėtas. Pažymi, sodininkų bendrijoje yra 8 nariai, bendrijos narių skaičių ir sudėtį patvirtina duomenys, pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, todėl atsakovė nepagrįstai bendrijos narių skaičių padidino iki 18 (lygų suformuotoje bendrijos teritorijoje esančių sodų paskirties žemės sklypų skaičiui). Patvirtino, kad visi bendrijos nariai apie numatomą klausimo dėl minėto žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo svarstymą buvo informuoti tinkamai ir priimtam sprendimui kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, suteikti bendrijai žemės sklypą bendrijos infrastruktūros (privažiavimo kelio) naudojimui ir aptarnavimui, buvo pritarta. Pažymi, jog nesuteikus nurodyto žemės sklypo ieškovės infrastruktūros naudojimui ir aptarnavimui, neišvengiamai iškils grėsmė bendrijos narių ir kitų sodininkų bendrijoje esančių žemės sklypų savininkų teisei tinkamai naudotis bendrijos teritorijoje esančiais žemės sklypais, kadangi šis žemės sklypas yra vienintelis įmanomas privažiavimas/priėjimas prie sodininkų bendrijoje suformuotų žemės sklypų, kito privažiavimo prie sodų paskirties žemės sklypų suformuoti galimybių nėra. Mano, jog atsakovės sprendimas ieškovei neišnuomoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ne tik procedūriniais pagrindais, tačiau ir dėl teisinio pagrindo tokiam sprendimui priimti nebuvimo dėl situacijos, sukuriančios prieštaravimą teritorijų planavimą nustatantiems teisės aktams.

8. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P., A. S., H. S., M. V., V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

9. Atsiliepime nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės 2020 m. spalio 23 d. atsakovei pateiktas prašymas išnuomoti valstybinės žemės sklypą 99 metams buvo pateiktas visų sodininkų vardu, tačiau negavus sodininkų pritarimo. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai nubalsavo už valstybinės žemės sklypo nuomos prašymo pateikimą ir nutarė plano parengimo mokestį išdalinti visų sodų sklypų savininkams. Pažymi, kad prašymas išreiškia bendrijos narių valią, tačiau neatitinka visų sodininkų valios. Sprendimas išsinuomoti žemės sklypą 99 metams yra aktualus visiems sodininkas, o ne išskirtinai tik bendrijos nariams. Pažymi, kad nėra suinteresuoti sudaryti nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo, kadangi žemės sklypui yra nustatyti servitutai, suteikiantys teisę žemės sklypą kaip tarnaujantį naudoti kitų žemės sklypų ir teritorijų naudai. Sudarius nuomos sutartį ir patenkinus ieškovės prašymą, sodų savininkai netektų galimybės išformuoti žemės sklypo su galimybe išsipirkti ir prisijungti prie nuosavybės teise valdomų sklypų.

10. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., A. V. K., A. T., J. M., K. G., K. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas L. Ž. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad tarp šalių ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas bendriems poreikiams sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų aptarnavimui, nėra. Šiuo atveju aplinkybė, jog 2019 metais valstybinės žemės nuomos sutartis buvo išregistruota, jai pasibaigus, nepaneigia ieškovės teisės kreiptis į atsakovę dėl bendrijoje suformuoto žemės sklypo įteisinimo. Pažymėjo, kad atsakovė, savo atsisakymą grįsdama netinkamu juridinio asmens valdymo organų (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimu, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 45, 47 punktuose, kuriuose atsakovei suteikta teisė tik sutikrinti registro duomenis apie juridinį asmenį. Pažymėjo, kad jei šis reikalavimas būtų atliktas tinkamai, atsakovė būtų turėjusi atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis bendrijos narių sąrašas yra daug trumpesnis, nei sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų skaičius. Taigi atsakovės atsisakymas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, motyvuojant tuo, kad bendrijos susirinkimo sprendimas jos narių buvo priimtas nepakankamo skaičiaus asmenų ir bendrijos nariais nesančių savininkų, pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, nes būtent sodininkų bendrija bendro naudojimo objektus realizuoja valdymo ir naudojimo teise, kiti bendro naudojimo žemės sklypų savininkai turi sutikti ar pritarti valdymo ir sprendimo būdui, pateikiant prašymą tapti bendrijos nariais ir dalyvauti bendrijos valdymo organų sprendimų priėmime, arba skųsti bendrijos valdymo organų priimtus sprendimus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, arba pažeidžiančius sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų teises. Šiuo atveju priimtas bendrijos sprendimas apskųstas nebuvo, apie bendrijos susirinkimą dėl minėto žemės sklypo žemės sklypų savininkams, nesantiems bendrijos nariais, buvo žinoma. Tokiu būdu atsakovės atsisakymas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai tokia teisė įtvirtinta įstatymu, yra neteisėtas. Ieškovės atstovas nesutinka su atsakovės pozicija, jog išformavus žemės sklypus yra galima įrengti atskirus privažiavimus į žemės sklypus. Pažymėjo, kad patekus į sodininkų bendrijos bendrą teritoriją, (duomenys neskelbtini) žemės sklypu įmanomas pravažiavimas lygiagrečiai tik visų žemės sklypų pietine dalimi, išformavus šį žemės sklypą, tokios privažiavimo galimybės nebus, nes didžioji dalis sklypų pateks į tą vietą, kurioje gatvės šlaitas ir sklypo teritorija yra ženkliai besiskiriančiose lygmenyse ir atskiri privažiavimai į šiuos sklypus yra neįmanomi. Prašo pripažinti bendrijos teisę sodininkų bendrijos teritorijoje suformuotą žemės sklypą naudoti bendriems sodininkų bendrijos narių žemės sklypų savininkų interesams ir ieškinį tenkinti.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. P. (A. P.) ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad atsakovė, priimdama sprendimą atsisakyti su ieškove sudaryti sutartį dėl valstybinės žemės nuomos, įvertino tai, kad žemės sklypų savininkai neturi vieningos nuomonės ir nesutaria - ar išformuoti valstybinės žemės sklypą, ar jį išsinuomoti. Pažymėjo, kad 9 žemės sklypų savininkai po bendrijos narių sprendimo pareiškė visai kitą nuomonę, norėdami išformuoti žemės sklypą, 7 žemės sklypų savininkai pateikė nuomonę dėl žemės sklypo nuomos, kas sudaro mažumą, kiti savininkai iš viso nuomonės nepateikė. Atsakovės nuomone, jog visų 18 žemės sklypų savininkai turėtų išreikšti vieningą valią ir pateikti bendrą nuomonę, jog atsakovei nekiltų abejonių, ar valstybinės žemės sklypas turėtų būti išformuojamas, ar išnuomojamas. Taip pat nemano, kad patekimas į sklypą, kuriame nėra nuolat gyvenama, o tik užsiimama sodininkyste ir daržininkyste, būtų apsunkintas, jei kiekviename žemės sklype būtų įrengtas atskiras privažiavimas.

13. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. R. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad nesuteikus nurodyto žemės sklypo ieškovės infrastruktūros naudojimui ir aptarnavimui, neišvengiamai iškils grėsmė bendrijos narių ir kitų sodininkų bendrijoje esančių žemės sklypų savininkų teisei tinkamai naudotis bendrijos teritorijoje esančiais žemės sklypais, kadangi šis žemės sklypas yra vienintelis įmanomas privažiavimas prie sodininkų bendrijoje suformuotų žemės sklypų, o kito privažiavimo prie sodų paskirties žemės sklypų suformuoti galimybių nėra. Pažymėjo, kad tokiu atveju, išformavus žemės sklypą, nutikus nelaimei, negalėtų įvažiuoti nei gaisrinė, nei greitoji, nei policija, nes privažiavimas tiesiog būtų panaikintas, o sodininkų bendrija be bendro naudojimo įvažiavimo kelio, kuris be kita ko naudojamas nuo 1958 metų, negalės egzistuoti.

14. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad tuo metu, kai buvo paskirstyti žemės sklypai skirti sodams, liko bendras kelias ((duomenys neskelbtini) žemės sklypas), o įvertinus tai, kad iš kitos pusės ribojasi kelias, taip pat tai, jog banguotas reljefas, nebuvo kitos išeities kaip padaryti šį žemės sklypą bendro naudojimo keliu, todėl su savivaldybe buvo sudaryta šio bendro naudojimo kelio nuomos sutartis, kuris buvo naudojamas nuo 1958 metų. Šiuo atveju, išformavus žemės sklypą, bendro naudojimo privažiavimas būtų panaikintas, o kito galimo privažiavimo sodininkų bendrija neturi.

15. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad istoriškai nuo 1958 metų egzistavo servitutinė tvarka dėl bendro naudojimo kelio, tačiau žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo pratęsta, kas prieštarauja sodininkų bendrijos teisės aktų reikalavimams. Pažymėjo, kad jei bus privatizuota dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ir bendro naudojimo privažiavimas tiesiog išnyks. Mano, kad sodininkų bendrijos dauguma buvo priimtas (duomenys neskelbtini) sprendimas, todėl yra teisėtas, nuginčytas nebuvo, todėl visiškai neaišku, kodėl atsakovė priėmė tokį nepagrįstą sprendimą atsisakyti ieškovei sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Taip pat paaiškino, kad atskirų privažiavimų į žemės sklypus įrengimas yra visiškai neįmanomas, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypai ir bendras kelias kyla į kalną, todėl dėl nelygaus reljefo ir skirtingų altitudžių tarp gatvės ir esančių žemės sklypų, aukščiau esantiems žemės sklypams atskiro privažiavimo įrengimas faktiškai būtų neįmanomas.

16. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. M., J. K. A., V. R., A. P., A. S., H. S., M. V., V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuoti tinkamai, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

17. Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK 6 knygos XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai).

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 1958 metais buvo suformuota Pieno kombinato kolektyvinių sodų teritorija (adresu (duomenys neskelbtini)), padalinta į 18 individualaus naudojimo žemės sklypų, kurių pietinė riba ribojosi su valstybinės žemės sklypu, skirtu bendram kolektyvinių sodų naudojimui – privažiavimui į kolektyvinius sodus. Iš pateiktos žemės sklypo schemos matyti, kad 1,20 ha „Pieno kombinato“ kolektyviniai sodai įsteigti 1958 metais, žemės sklypas išskirtas 1958 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 394.

19. Ieškovė SB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1991 m. lapkričio 20 d., bendrijos valdymo organai: visuotinis narių susirinkimas; pirmininkė J. R. (paskirta nuo 2019 m. gegužės 3 d.); revizorius (VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 2019 m. gegužės 29 d. duomenys). Bendriją sudaro 8 nariai: 1) V. M., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 2) A. G., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 3) A. V. K., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 4) R. M., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 5) J. K. A., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 6) V. Š., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 7) J. R., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 8) V. R., įstojimo data – (duomenys neskelbtini) (SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių sąrašas).

20. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl sodininkų bendrijų paskirties ir tikslų kitimo priklausomai nuo visuomeninių santykių ir su ja susijusių visuomenės narių poreikių raidos: mėgėjų sodo teritorija dėl istoriškai susidėjusių aplinkybių buvo formuojama kaip speciali kolektyvinių sodų, t. y. mėgėjiškos žemės ūkio veiklos, rekreacijos paskirties teritorija, suskirstyta į daugelį sodo sklypų, tačiau vėliau šiuose sklypuose pradėti statyti gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).

21. Valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai 1994 m. gruodžio 5 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Klaipėdos miesto valdybos atstovo Žemėtvarkos tarnybos viršininko E. Š. (nuomotojas) ir Klaipėdos miesto SB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos pirmininko J. M. (nuomininkas), pagal Klaipėdos miesto valdybos 1993 m. gruodžio 16 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), nuomotojas 5 (penkerių) metų laikotarpiui išnuomojo 713 kv. m. žemės sklypą, skirtą SB „(duomenys neskelbtini)“ bendram naudojimui (Sutarties 1, 2 punktai).

22. SB „(duomenys neskelbtini)“ G. M. paslaugų įmonės 2001 m. birželio 15 d. parengtame, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus patvirtintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtas „Pravažiavimas“. Plane pažymėta, jog Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. iki krašto kelio (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, štrichu pažymėta sklypo dalis numatoma naudoti visuomenės poreikiams (servituto teise).

23. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko R. M. 2001 m. rugsėjo 19 d. prašymu, Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ leista išnuomoti 10 (dešimčiai) metų, skaičiuojant nuo sutarties pasibaigimo dienos, 1,0568 ha SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirčiai, nustatyta tvarka įregistruojant Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro duomenų pakeitimus.

24. 2001 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės (nuomininkas) ir Klaipėdos apskrities viršininko (nuomotojas), šalys susitarė, jog nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,0768 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“ (bendro naudojimo žemė), (duomenys neskelbtini) (1 punktas); žemės sklypas išnuomojamas 10 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo ankstesnės nuomos sutarties pabaigos, t. y. nuo 1999 m. gruodžio 5 d. (2 punktas); išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio veiklai (101) (3 punktas).

25. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. birželio 2 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės 2006 m. balandžio 30 d. paklausimą dėl žemės sklypų SB „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimo, nurodyta, kad pagal rengiamą miesto bendrąjį planą, teritoriją numatoma palikti kaip sodų bendrijos žemę, todėl patvirtinus minėtąjį planą, bus galima teisės aktų nustatyta tvarka išsipirkti naudojamus sodui žemės sklypus. Pagal Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini)g. nuo (duomenys neskelbtini) g. iki krašto kelio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, apie 0,0329 ha sodų bendrijos teritorijos numatoma panaudoti visuomenės poreikiams (šaligatvio įrengimui). Privatizuotų žemės sklypų SB „(duomenys neskelbtini)“ nėra.

26. Atsižvelgiant į ieškovės 2007 m. lapkričio 8 d. paklausimą dėl nuomojamų valstybinės žemės sklypų SB „(duomenys neskelbtini)“ išsipirkimo, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008 m. sausio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2008 m. sausio 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės pardavimo“ nurodė, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Klaipėdos miesto bendrąjį planą, teritorija, kurioje įsikūrusi SB „(duomenys neskelbtini)“, yra numatyta vystyti kaip komercinės paskirties objektų teritorija, todėl „(duomenys neskelbtini)“ sodo bendrijos nariams jų naudojami žemės ūkio paskirties mėgėjiškų sodų sklypai negali būti parduoti šiai veiklai. Tačiau sodininkų bendrijos iniciatyva galėtų būti svarstoma bendrojo plano sprendinių pakeitimo galimybė.

27. Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2008 m. gegužės 28 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės 2008 m. balandžio 28 d. prašymą išsipirkti naudojamus valstybinės žemės sklypus, nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neprieštarauja valstybinės žemės sklypų pardavimui sodų bendrijos nariams, su galimybe keičiant žemės paskirtį į kitą, nustatant naudojimo būdą – komercinės paskirties, tačiau neleidžiant nustatyti naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos.

28. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės 2009 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendro naudojimo žemės sklypo pardavimo, nurodyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo žemės sklypo pardavimas bus galimas tik tuomet, kai bus parengti teritorijų planavimo dokumentai ir juose suformuotos žemės sklypo ribos.

29. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl juridinio fakto išregistravimo, pasibaigus nuomos sutarties terminui“ nuspręsta išregistruoti 2001 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus nuomos sutarties terminui dėl 0,0768 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos, sudarytą su SB „(duomenys neskelbtini)“.

30. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, jog kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl 2001 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

31. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 0,0768 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sudarytas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės patikėjimo teisė valdytas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos; įregistruotos kitos daiktinės teisės: servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) – (duomenys neskelbtini) servituto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) servituto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kiti servitutai (tarnaujantis) - (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); SB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išregistruota (duomenys neskelbtini) asmens prašymu Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Šiuo atveju, net ir įvertinus faktą, jog iš Nekilnojamojo turto registro 2001 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,0768 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos, sudaryta su SB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išregistruota, pasibaigus nuomos sutarties terminui, nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovės žemės naudojimo teisė atsirado administracinių aktų ir sandorio pagrindu, t. y. Žemės įstatymo prasme ieškovė yra žemės naudotoja. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė yra nurodyto valstybinio žemės sklypo naudotoja ir ginčo žemės sklypas ((duomenys neskelbtini) žemės sklypas) yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, šias aplinkybes šalys ir tretieji asmenys taip pat patvirtino teismo posėdžio metu. Byloje tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas bendriems poreikiams sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų aptarnavimui.

33. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atsisakymo sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį teisėtumo. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė su ieškove sudaryti ginčo valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, todėl prašo atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu bei įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

34. Atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį grindžia tuo, jog ieškovė, pateikdama prašymą išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, nenurodė kokiam tikslui jį naudos - ar statiniams statyti ar rekreacijai, dėl naudojimo tikslo nebuvo apsispręsta ir bendrijos narių susirinkime; prašymas buvo teikiamas visų sodininkų vardu, neišskiriant, ar tai yra bendrijos narys ar ne; visuotinis narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu, nes jame dalyvavo mažiau kaip ½ bendrijos narių, kas neatitinka Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostatų; nebuvo bendros visų sodininkų bendrijos sklypų (18 žemės sklypų) savininkų valios, kadangi 9 sodo sklypų savininkai pateikė atskirą 2020 m. lapkričio 3 d. prašymą išformuoti ginčo žemės sklypą su galimybe jį išsipirkti ir prisijungti prie savo žemės sklypų, kas prieštaravo 2020 m. spalio 23 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės prašymui.

35. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodydama, jog atsakovė nėra subjektas, turintis teisę spręsti ieškovės, kaip juridinio asmens, dalyvių susirinkimų priimtų sprendimų (ne)teisėtumo klausimo; be to, atsakovė, konstatuodama ieškovės narių susirinkimo kvorumo nebuvimo ir sprendimų dėl valstybinio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo) nuomos nepriėmimo faktą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

36. Valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijoje naudojimą, nuomą ir pardavimą reglamentuoja Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (toliau - ir SBĮ) ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - ir Taisyklės). Taisyklių 2 punkte įtvirtinta sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sąvoka, t. y. mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 41.2 punktas numato, kad išsinuomoti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę sodininkų bendrijos - bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

37. SBĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

38. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymu dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ esamos bendros teritorijos įteisinimo kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ esamos bendros teritorijos įteisinimo, nurodyta, norint įteisinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį sodininkų bendrija naudoja kaip privažiavimo kelią, būtina parengti vietinio kelio kadastrinius matavimus, kelią užregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei kreiptis į valstybinį žemės patikėtinį – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo. Taip pat pažymėta, kad žemės sklypai, skirti keliams (gatvėms) eksploatuoti, nekilnojamojo turto (žemės) mokesčiu neapmokestinami (SBĮ 6 straipsnis).

39. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymą dėl žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymą dėl žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad prie prašymo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos nepridėti reikalingi dokumentai, prašymas nepersiunčiamas pagal kompetenciją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui. Ieškovei pasiūlyta prašymą kartu su reikalingais dokumentais dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui.

40. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės 2020 m. liepos 31 d. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, ieškovė įpareigota pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų taisyklių 45 punkte nurodytus dokumentus. Gavus nurodytus dokumentus, bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos.

41. Ieškovė 2020 m. spalio 23 d. atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui kartu su reikalaujamais dokumentais pateikė prašymą dėl valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), reikalingo SB „(duomenys neskelbtini)“ bendram naudojimui, nuomos sutarties sudarymo.

42. Atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. ginčijamu atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą ir nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta iš 18 žemės sklypų, o atsakovei pateiktas (duomenys neskelbtini) visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas pasirašytas tik 6 sklypų savininkų, todėl visuotinis narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu, nes jame dalyvavo mažiau kaip ½ bendrijos narių, kas neatitinka SBĮ 16 straipsnio 10 dalies nuostatų. Atsakovė ginčijamu atsakymu taip pat nurodė, jog yra gautas 9 žemės sklypų savininkų prašymas išformuoti valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi planuojama vėliau jį išsipirkti iš valstybės kaip įsiterpusį žemės plotą ir prisijungti jį prie nuosavybės teise turimų žemės sklypų. Iš skundžiamo atsakymo matyti, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančių sodo žemės sklypų savininkai turi skirtingus tikslus – dalis nori, kad su pareiškėja SB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, tuo tarpu 9 žemės sklypų savininkai, kurie pateikė atsakovei kitą prašymą, siekia išsipirkti iš valstybės tą žemės sklypą kaip įsiterpusį žemės plotą ir prisijungti jį prie nuosavybės teise turimų žemės sklypų.

Dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo

43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių be kitų 45 punkte išvardintų dokumentų, sodininkų bendrijos, šių bendrijų nariai ir kiti asmenys, mėgėjų sodo teritorijoje pageidaujantys išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, teritoriniam padaliniui pagal valstybinės žemės sklypų buvimo vietą taip pat turi pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, išnuomojimo, jeigu šį valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti sodininkų bendrija (Taisyklių 45.4 punktas).

44. Ieškovė 2020 m. spalio 23 d. atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui kartu su reikalaujamais dokumentais ir prašymu dėl valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), reikalingo SB „(duomenys neskelbtini)“ bendram naudojimui, nuomos sutarties sudarymo, taip pat pateikė visuotinio bendrijos narių susirinkimo, įvykusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vienbalsiai buvo nutarta pateikti prašymą dėl žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo.

45. Atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. skundžiamu atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą ir nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta iš 18 žemės sklypų, o atsakovei pateiktas (duomenys neskelbtini) visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas pasirašytas tik 6 sklypų savininkų, todėl visuotinis narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu, nes jame dalyvavo mažiau kaip ½ bendrijos narių, kas neatitinka SBĮ 16 straipsnio 10 dalies nuostatų.

46. Sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus reglamentuoja SBĮ (SBĮ 1 straipsnis).

47. Įstatyme numatyta, jog sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (SBĮ 3 straipsnis).

48. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė SB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1991 m. lapkričio 20 d., bendrijos valdymo organai: visuotinis narių susirinkimas; pirmininkė J. R. paskirta nuo (duomenys neskelbtini); revizorius; numatyti veiklos tikslai: skatinti ir visapusiškai plėtoti mėgėjišką sodininkystę, puoselėti ir plėtoti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdį; atstovauti bendrijai vietos savivaldos ir valstybės institucijose bei įstaigose; tenkinti svarbiausius kultūrinius ir ūkinius bendrijos narių poreikius; kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką; puoselėti dvasines vertybes; dalyvauti įvairių programų konkursuose; bendrija, siekdama užsibrėžtų tikslų, įgyvendina šiuos uždavinius: buria bendrijos narius bendrai veiklai; prižiūri bendrijos bendrojo naudojimo teritoriją, bendrijos vandenvietę ir bendrijos vandens tiekimo tinklus; organizuoja įvairius renginius; bendradarbiauja su panašiomis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, kitomis visuomeninėmis politinėmis organizacijomis ir Lietuvos valstybės institucijomis; gina bendrijos narių teises (VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 2019 m. gegužės 29 d. duomenys).

49. Iš byloje esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių sąrašo matyti, kad bendriją sudaro 8 jos nariai: 1) V. M., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 2) A. G., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 3) A. V. K., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 4) R. M., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 5) J. K. A., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 6) V. Š., įstojimo data – (duomenys neskelbtini).; 7) J. R., įstojimo data – (duomenys neskelbtini); 8) V. R., įstojimo data – (duomenys neskelbtini).

50. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais ir savo veikloje vadovaujasi CK, SBĮ bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami. Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis).

51. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo, įvykusio (duomenys neskelbtini), dalyvaujant 7 bendrijos nariams (pagal pridedamą dalyvių sąrašą su dalyvių parašais – 1) J. R., 2) V. R., 3) V. Š., 4) R. M., 5) A. G., 6) A. K., 7) J. A.), darbotvarkės klausimu Nr. (duomenys neskelbtini) svarstytas bendrijos valdymo organų ir kitų organų struktūros keitimas, valdymo organų ir kitų organų keitimas. Nutarta: bendrijos pirmininke išrinkti J. R., revizoriumi – R. M.. Balsavo „už“ – 7 bendrijos nariai, balsavusių „prieš“ ir „susilaikiusių“ – nebuvo. Darbotvarkės klausimu Nr. (duomenys neskelbtini) svarstytas bendrijos įstatų keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas. Nutarta: patvirtinti naujus bendrijos įstatus, įstatus registruoti notarų biure ir Juridinių asmenų registre. Balsavo „už“ – 7 bendrijos nariai, balsavusių „prieš“ ir „susilaikiusių“ – nebuvo. Protokolas pasirašytas susirinkimo pirmininko R. M., sekretorės J. R..

52. SB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti (duomenys neskelbtini) (su nauja redakcija). Bendrijos įstatai nustato sodininkų bendrijos valdymą ir veiklą, reorganizaciją ir veiklos pabaigą, sodininkų bendrojo naudojamo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus, tiek, kiek jų nereglamentuoja norminiai teisės aktai (bendrijos įstatų 1 punktas). SB „(duomenys neskelbtini)“ yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį (bendrijos įstatų 2 punktas). Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (bendrijos įstatų 3 punktas).

53. Taigi bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus – bendrijos narių susirinkimą ir bendrijos pirmininką/bendrijos valdybą (SBĮ 14 straipsnis). Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos pirmininkas vienasmenis bendrijos valdymo organas, bendrijos priežiūros organas – revizorius (Įstatų 21., 21.1., 21.2., 22 punktai), bendriją sudaro 8 jos nariai.

54. Bendrijos narių susirinkimo kompetencija numatyta SBĮ 15 straipsnyje, bendrijos valdymo organų – SBĮ 18 straipsnyje. Pagal SBĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas (3 punktas), disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus (8 punktas), be to išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti ir mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (15 punktas).

55. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą pažymėjo, kad ji reikšminga keletu aspektų. Pirma, ji reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Antra, bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Kasacinis teismas konstatavo, kad kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

56. SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose numatyta, kad bendrija prižiūri bendrijos bendrojo naudojimo teritoriją, bendrijos vandenvietę ir bendrijos vandens tiekimo tinklus (Įstatų 18.2 punktas); bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę (Įstatų 26 punktas): nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjiškų sodų teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas (Įstatų 26.3 punktas); nustatyti ir tvirtinti mėgėjiškų sodų teritorijos vidaus tvarkos ir bendrojo naudojimo turto priežiūros taisykles (Įstatų 26.9 punktas); bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais (Įstatų 27 punktas); bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai Sodininkų bendrijų įstatymas nustato kitaip. Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą (Įstatų 29 punktas). Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu Sodininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka (Įstatų 31 punktas). Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne ankščiau nei po 14 dienų turi būti sušauktas pakartotinis narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas (Įstatų 37 punktas).

57. Aplinkybes, kad visuotinis bendrijos susirinkimas, savo kompetencijos ribose, turi teisę spręsti klausimus, susijusius su visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe bei esamo bendro turto remontu, pagerinimu ir pan., patvirtina visuotinio bendrijos narių susirinkimo, įvykusio (duomenys neskelbtini), protokolas, iš kurio matyti, kad dalyvaujant 7 bendrijos nariams (pagal pridedamą dalyvių sąrašą su dalyvių parašais – 1) J. R., 2) V. R., 3) V. Š., 4) R. M., 5) A. G., 6) A. K., 7) J. A.), darbotvarkės klausimu Nr. (duomenys neskelbtini) svarstyta dėl netvarkos sodo sklypuose bei nutarta perspėti kiekvieną asmeniškai ir, jeigu nesusitvarkys, perduoti atitinkamoms instancijoms tvarkai sodo sklypuose įvesti. Balsavo „už“ – 7 bendrijos nariai, balsavusių „prieš“ ir „susilaikiusių“ – nebuvo. Protokolas pasirašytas susirinkimo pirmininko R. M., sekretorės J. R..

58. Taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento 2019 m. liepos 5 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės 2019 m. birželio 6 d. prašymą dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje vykdomos veiklos, kuriame nurodyta, kad prie SB „(duomenys neskelbtini)“ prieinančiose teritorijose administracinių nusižengimų neužfiksuota, apie viešosios tvarkos pažeidimus pranešimų negauta, savivaldybė informacijos apie registruotus juridinius asmenis, apie įmonių vykdomas veiklas, neturi. Taip pat pažymėta, kad tik bendrijos narių susirinkimas gali spręsti klausimus dėl bendrijoje blogai prižiūrimų sklypų ar bendros naudojimo teritorijos bei spręsti mėgėjų sodo teritorijos kitus tvarkymo ir priežiūros klausimus (SBĮ 12, 29 straipsniai).

59. Taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 18 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. 2020 m. gegužės 28 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) padėti SB „(duomenys neskelbtini)“ nariams išspręsti iškilusią problemą su galimai savivaliaujančiu ir bendrijos narių sprendimų nepaisančiu asmeniu, ir kuriame nurodyta, kad sodininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūra nėra pavesta savivaldybei. Sodininkų bendrijų valdymą ir veiklą, sodininko bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijų nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodo sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus reglamentuoja Sodininkų bendrijos įstatymas. Papildomai nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) (SB „(duomenys neskelbtini)“), pagal IS „Infostatyba“ duomenis nėra išduota jokių statybą leidžiančių dokumentų ar specialiųjų reikalavimų.

60. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog visuotinis bendrijos susirinkimas savo kompetencijos ribose, spręsdamas klausimus, susijusius su visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe bei jam priėmus teisėtą sprendimą, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje (SBĮ 22¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas). Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę ar pažeidžia, jo kaip žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (SBĮ 22¹ straipsnio 3 dalies 7 punktas).

61. SBĮ 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotiniam susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas. Sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.

62. Iš pateikto visuotinio bendrijos narių susirinkimo, įvykusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). matyti, kad susirinkime dalyvavo visi 8 bendrijos nariai (dalyvavo 5 bendrijos nariai, kiti 3 dalyvavo nuotoliniu būdu), buvo pakviesti ir žemės sklypų savininkai, atvyko – 2. Susirinkimo darbotvarkės (duomenys neskelbtini) punktu numatyta svarstyti žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sudarymo prašymo pateikimo klausimas. Balsavo „už“ vienbalsiai. Nutarta: pateikti prašymą dėl žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sudarymo. Susirinkimo darbotvarkės (duomenys neskelbtini) punktu numatyta svarstyti žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plano parengimo mokesčio atlikimo visų žemės sklypų naudotojams, t. y. savininkams. Balsavo „už“ vienbalsiai. Nutarta: už žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plano parengimą – mokėti visiems sklypų savininkams po lygiai. Tai reiškia, kad visą sumą išdalinti 18 sklypų savininkams. Susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas bendrijos pirmininkės J. R. ir sekretoriaus R. M..

63. Iš pateikto visuotinio bendrijos narių susirinkimo, įvykusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). susirinkimo sprendimus patvirtinančių bendrijos narių parašų sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo ir pasirašė visi bendrijos nariai: 1) J. R. (pirmininkė); 2) V. R.; 3) A. G.; 4) A. K.; 5) R. M.; 6) V. Š.; 7) J. A. 8) V. M.. Ieškovės atstovas advokatas L. Ž. teismo posėdžio metu patikslino ir patvirtino nurodytas aplinkybes, jog visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo ir pasirašė visi 8 bendrijos nariai. Teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė, kad vėliau V. M. dėl valstybinės žemės nuomos persigalvojo ir kartu su kitais ne sodininkų bendrijos nariais 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovei pateikė prašymą išformuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jų sodo sklypais, su galimybe vėliau jį išsipirkti iš valstybės ir prisijungti prie savo žemės sklypų.

64. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos įstatų 37 punktą, bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ bendrijos narių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrijos narių yra 8, susirinkime dalyvavo 8 sodininkų bendrijos nariai, net ir įvertinus aplinkybę, kad V. M. dėl valstybinės žemės nuomos persigalvojo ir vėliau kartu su kitais ne bendrijos nariais 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovei pateikė prašymą išformuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jų sodo sklypais, su galimybe vėliau jį išsipirkti iš valstybės ir prisijungti prie savo žemės sklypų, laikytina, jog susirinkus kvorumui, pagrįstai susirinkimas buvo laikytas įvykusiu (bendrijos įstatų 37 punktas). Teismas neturi pagrindo abejoti dėl susirinkime dalyvavusių narių kvorumo ir teisingo balsavimų rezultatų buvimo. Teismas daro išvadą, kad susirinkimo darbotvarkė buvo paskelbta tinkamai, buvo laikomasi susirinkimo sušaukimo tvarkos (SBĮ 16 straipsnio 3 dalis), bendrijos narių susirinkimo sprendimai buvo priimti iš esmės vienbalsiai, susirinkimas pagrįstai laikytas įvykusiu, susirinkus narių kvorumui.

Dėl kitų sodų žemės sklypų savininkų valios

65. Atsakovė nurodė, kad nėra bendros visų sodo bendrijos sklypų (18 žemės sklypų) savininkų valios - dalis žemės sklypų savininkų (sodininkų bendrijos nariai) priėmė sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, 9 sodo sklypų savininkai pateikė atskirą 2020 m. lapkričio 3 d. prašymą išformuoti ginčo žemės sklypą su galimybe jį išsipirkti ir prisijungti prie savo žemės sklypų, dalis žemės sklypų savininkų jokios pozicijos neišreiškė, kas sukėlė abejones ir prieštaravo 2020 m. spalio 23 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės prašymui.

66. Iš pateiktų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad iš bendrijoje suformuotų 18 žemės sklypų, 0,0613 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0544 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. M. ir V. Z. M.; 0,0478 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0483 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0546 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0533 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0553 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. P.; 0,0504 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. T.; 0,0547 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. M.; 0,0589 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis nuosavybės teise priklauso K. G., ½ dalis nuosavybės teise priklauso K. G.; 0,0548 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V. K.; 0,0575 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. S. ir H. S.; 0,0758 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. M. ir A. M.; 0,0612 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso I. A. ir J. K. A.; 0,0498 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso I. A., ½ dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso V. Š.; 0,0529 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0540 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. R.; 0,0519 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. V. ir V. V..

67. Šiuo atveju, akivaizdu, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ sudarančių 18 žemės sklypų savininkai ne visi yra bendrijos nariai, iš byloje esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių sąrašo matyti, kad bendriją sudaro 8 jos nariai, taigi, būtent, nuo šio skaičiaus ir yra skaičiuojamas visuotinio bendrijos narių susirinkimo kvorumas, o ne nuo visų 18 žemės sklypų savininkų, kaip teigė atsakovė. Be kita ko, pažymėtina, kad pagal pateiktus VĮ „Registrų centras“ duomenis matyti, kad vienam savininkui priklauso keli žemės sklypai (V. M. ir V. Z. M. priklauso du žemės sklypai, A. P. priklauso penki žemės sklypai ir kt.), todėl, darytina išvada, jog sodo bendrijos 18 žemės sklypų savininkų skaičius nėra tolygus 18, bet yra ženkliai mažesnis, be to, sklypų savininkai neprivalo būti bendrijos nariais, todėl teismas atsakovės teiginius, jog turėjo būti pateikti visi 18 žemės sklypų savininkų sutikimai laiko nepagrįstais.

68. Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, be kita ko, konstatavo, kad mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).

69. SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos įstatų 57 punktas numato, kad bendrijos nariu gali būti mėgėjiškų sodų teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jei mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų. Analogiškas reglamentavimas yra įtvirtintas ir SBĮ 21 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jeigu mėgėjų sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų. Dėl to nepagrįsta atsakovės pozicija, jog turi būti žinoma (aiškiai išreikšta) bendrasavininkų V. Z. M., A. M., I. A., I. A. valia, kadangi sklypų bendrasavininkai (atitinkamai V. M., R. M., J. K. A., V. Š.) yra sodininkų bendrijos nariai, kurie savo valią išreiškė (duomenys neskelbtini)visuotiniame bendrijos narių susirinkime.

70. Bendrijos narys turi šias teises (bendrijos įstatų 66 punktas): dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas bendrijos valdymo organo nariu, revizoriumi (bendrijos įstatų 66.1 punktas); reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus (bendrijos įstatų 66.2 punktas); imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti padarytus nuostolius atlyginti (bendrijos įstatų 66.3 punktas); narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjiškų sodų teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų (bendrijos įstatų 66.9 punktas).

71. Ne bendrijos nario teises ir pareigas nustato Sodininkų bendrijų įstatymas ir kiti teisės aktai, taip pat bendrijos įstatai (bendrijos įstatų 68 punktas). Ne bendrijos narys turi šias teises (bendrijos įstatų 69 punktas): imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti padarytus nuostolius atlyginti (bendrijos įstatų 69.1 punktas); įstoti į bendriją (bendrijos įstatų 69.4 punktas); ne narys, jo šeimos nariai turi teisę, naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjiškų sodų teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų (bendrijos įstatų 69.5 punktas);

72. Ne bendrijos narys turi šias pareigas (bendrijos įstatų 70 punktas): laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (bendrijos įstatų 70.1 punktas); tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarant žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai (bendrijos įstatų 70.3 punktas); tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis mėgėjiško sodo teritorijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar kiti teisėti jo turto naudotojai (bendrijos įstatų 70.4 punktas); be bendrijos valdymo organo ar jo įgalioto asmens leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjiškų sodų teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo objektų (bendrijos įstatų 70.8 punktas).

73. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P., A. S., H. S., M. V., V. V. (nesantys bendrijos nariai) atsiliepime nurodė, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas išsinuomoti žemės sklypą 99 metams yra aktualus visiems sodininkas, o ne išskirtinai tik bendrijos nariams, prašymas išreiškia bendrijos narių valią, tačiau visiškai neatitinka visų sodininkų valios. Pažymėjo, kad nėra suinteresuoti sudaryti nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo, kadangi žemės sklypui yra nustatyti servitutai, suteikiantys teisę žemės sklypą kaip tarnaujantį naudoti kitų žemės sklypų ir teritorijų naudai. Sudarius nuomos sutartį ir patenkinus ieškovės prašymą, sodų savininkai netektų galimybės išformuoti žemės sklypo su galimybe išsipirkti ir prisijungti prie nuosavybės teise valdomų sklypų.

74. SB „(duomenys neskelbtini)“ sodų savininkai, nesantys sodininkų bendrijos nariais, - A. S. ir H. S. (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)); M. V. ir V. V. (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)); A. P. (žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)); V. M. (esantis SB „(duomenys neskelbtini)“ narys, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)) - 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovei pateikė prašymą išformuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jų sodo sklypais, su galimybe vėliau jį išsipirkti iš valstybės ir prisijungti prie savo žemės sklypų.

75. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) į SB „(duomenys neskelbtini)“ sodų savininkų 2020 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išformavimo nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus ir mėgėjų sodų teritorijų išplanavimo projektą (generalini planą) matyti, kad SB ,, (duomenys neskelbtini)“ suformuotas bendro naudojimo sklypas ribojasi su 18 žemės sklypų. (duomenys neskelbtini) pateiktas visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas dėl minėto žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo su SB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal SBĮ 16 straipsnio 10 punktą yra laikomas neįvykusiu, nes jame nedalyvavo daugiau kaip ½ bendrijos narių. Sodininkų bendrijos visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą, kad bendrijos generaliniame plane suprojektuotas sklypas nebus naudojamos pagal paskirtį ir nereikalingas bendrijos reikmėms, šis sklypas galėtų būti išformuotas. Po to, parengus šioje teritorijoje teisės aktų nustatytą tvarka projektus, būtų galima privatizuoti kaip įsiterpusius žemės sklypus, jei jie atitiktų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir, jei juos privatizavus, išliks galimybė privažiuoti prie esamų žemės sklypų.

76. Teismas pažymi, kad SBĮ 22¹ straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, jog kiti asmenys turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus. Nagrinėjamu atveju, kiti asmenys (ne bendrijos nariai), nesutikdami su (duomenys neskelbtini) ieškovės valdymo organo sprendimu, nebuvo aktyvūs, elgėsi pasyviai, nepasinaudojo įstatymo jiems suteikta teise ginčyti bendrijos valdymo organo sprendimo, o praėjus beveik pusantro mėnesio po (duomenys neskelbtini) įvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo, 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovei pateikė prašymą išformuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jų sodo sklypais, su galimybe vėliau jį išsipirkti iš valstybės ir prisijungti prie savo žemės sklypų.

77. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimas nebuvo užginčytas, kiti asmenys teise apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimo nepasinaudojo (SBĮ 22¹ straipsnio 3 dalies 7 punktas), (duomenys neskelbtini) įvykusio bendrijos narių susirinkimo sprendimas laikytinas galiojančiu, vykdytinu ir privalomu tiek bendrijos nariams, tiek kitiems asmenims, turintiems nuosavybės teise žemės sklypą ir pastatų SB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (SBĮ 29 straipsnis, 22¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl atskirų privažiuojamųjų kelių įrengimo

78. Ieškovė nurodo, jog 9 žemės sklypų savininkų 2020 m. lapkričio 3 d. prašymas išformuoti ginčo žemės sklypą su galimybe jį išsipirkti ir prisijungti prie nuosavybės teise valdomų sklypų negali būti kliūtimi su ieškove sudaryti nuomos sutartį ne tik dėl to, kad prieštarauja anksčiau priimtam (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimui dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, kuris, minėta, nebuvo ginčijamas, ir yra nenuginčytas, todėl yra galiojantis, bet ir dėl to, kad ginčo žemės sklypo išformavimas ir jo dalių prijungimas prie sodo bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų faktiškai yra negalimas. Iš ieškovės pateiktos SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos pietinėje dalyje esančios gatvės atžvilgiu padėties fotofiksacijos bei paaiškinimų matyti, jog išformuoto žemės sklypo dalių prijungimas prie sodo bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, dėl sodo sklypų lokacijos, reljefo įvažiavimo kelio atžvilgiu, galimai padarytų negalimu įvažiavimų į kiekvieną sodo teritorijoje esantį žemės sklypą įrengimą: pasak ieškovės, sodo sklypų ir įvažiavimo kelio lygmenys yra pernelyg besiskiriančiame aukštyje (kai kuriose vietose skirtumas iki 3–4 m), be to, iš gatvės į kiekvieną žemės sklypą turėtų būti įrengiama 18 savarankiškų įvažiavimų į žemės sklypus, kurių ribos yra ganėtinai siauros, todėl savarankiškų įvažiavimų iš gatvės įrengimas būtų fiziškai neįmanomas. Maža to, anot ieškovės, atskirų privažiavimų į žemės sklypus įrengimui turėtų būti iškirstos dvi brandžių medžių eilės, pirmoji - einanti žemės sklypų pietine riba ir antroji, esanti ant ginčo žemės sklypo ir gatvės ribos, o toks medžių linijų sunaikinimas, neabejotinai reikštų sodininkų bendrijos teritorijos atvėrimą šalia esančiai geležinkelio linijai, kas ne tik vizualiai neigiamai paveiktų visą sodo teritoriją, tačiau ir turėtų neigiamos įtakos ekologinei ir saugiai sodo teritorijos padėčiai.

79. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtinto ir tretieji asmenys A. G., J. R., A. V. K., duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog atskirų privažiavimų į žemės sklypus įrengimas yra neįmanomas, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypai ir bendras kelias kyla į kalną, todėl dėl nelygaus reljefo ir skirtingų altitudžių tarp gatvės ir esančių žemės sklypų, aukščiau esantiems žemės sklypams atskiro privažiavimo įrengimas faktiškai būtų neįmanomas. Taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra vienintelis privažiavimas į visus sodininkų žemės sklypus, todėl išformavus minėtą žemės sklypą, dauguma žemės sklypų savininkų netektų galimybės patekti į savo žemės sklypus, be to, atsitikus nelaimei, gaisro, ligos, vagystės atveju, gaisrinės, greitosios pagalbos ir policijos transporto priemonių patekimas į sodų žemės sklypus taptų apsunkintas. Duomenų ir įrodymų, kad išformavus ginčo žemės sklypą, yra galimybė įrengti atskirus privažiuojamuosius kelius į žemės sklypus, byloje nėra. Atsakovė pateikė tik nuomonę, jog atskirų privažiuojamųjų kelių įrengimas yra galimas, o kitų žemės sklypų savininkų patekimas į jiems priklausančius žemės sklypus nebus apsunkintas, tačiau įrodymų šiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė.

80. Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas, darytina išvada, jog ginčo žemės sklypas ((duomenys neskelbtini) žemės sklypas) yra būtinas bendrijos reikmėms.

Dėl atsakovės atsisakymo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį

81. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

82. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 47 punktas numato, kad teritorinis padalinys, gavęs asmens prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir kitus šių taisyklių 45 punkte nurodytus dokumentus, per 10 darbo dienų: sutikrina Juridinių asmenų registro duomenis, patvirtinančius sodininkų bendrijos ar kito Lietuvos Respublikos juridinio asmens įregistravimą (jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti sodininkų bendrija ar kitas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo), ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, patvirtinančius statinių, esančių išnuomojamame valstybiniame žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą.

83. Nagrinėjamu atveju atsakovė, gavusi ieškovės 2020 m. spalio 23 d. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), reikalingo SB „(duomenys neskelbtini)“ bendram naudojimui, nuomos sutarties sudarymo, 2020 m. lapkričio 23 d. skundžiamu atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, motyvuodama tuo, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta iš 18 žemės sklypų, o atsakovei pateiktas (duomenys neskelbtini) visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas pasirašytas tik 6 sklypų savininkų, todėl visuotinis narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu, nes jame dalyvavo mažiau kaip ½ bendrijos narių, kas neatitinka SBĮ 16 straipsnio 10 dalies nuostatų. Atsakovė skundžiamu atsakymu taip pat nurodė, jog yra gautas 9 žemės sklypų savininkų prašymas išformuoti valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi planuojama vėliau jį išsipirkti iš valstybės kaip įsiterpusį žemės plotą ir prisijungti jį prie nuosavybės teise turimų žemės sklypų. Iš skundžiamo atsakymo matyti, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai turi skirtingus tikslus – dalis nori, kad su pareiškėja SB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, tuo tarpu 9 žemės sklypų savininkai, kurie pateikė atsakovei kitą prašymą, siekia išsipirkti iš valstybės tą žemės sklypą kaip įsiterpusį žemės plotą ir prisijungti jį prie nuosavybės teise turimų žemės sklypų.

84. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

85. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. spalio 31 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

86. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).

87. Nagrinėjamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad (duomenys neskelbtini) visuotinis bendrijos susirinkimas laikytinas įvykusiu, susirinkus narių kvorumui (dalyvavo ir balsavo visi 8 bendrijos nariai), bendrijos narių susirinkimo sprendimas nebuvo užginčytas, kiti asmenys teise apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimo nepasinaudojo (SBĮ 22¹ straipsnio 3 dalies 7 punktas), todėl (duomenys neskelbtini) įvykusio bendrijos narių susirinkimo sprendimas laikytinas galiojančiu, vykdytinu ir privalomu tiek bendrijos nariams, tiek kitiems asmenims, turintiems nuosavybės teise žemės sklypą ir pastatų SB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (SBĮ 29 straipsnis, 22¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas).

88. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei 2020 m. lapkričio 23 d. atsisakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį ir atsakovės išdėstytus motyvus, jog pateiktas protokolas neatitinka SBĮ 16 straipsnio 10 punkte nuostatų, kadangi (duomenys neskelbtini) pateiktą visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą pasirašė tik 6 sklypų savininkai iš 18 sklypų savininkų, todėl pagal SBĮ 16 straipsnio 10 punktą toks susirinkimas yra laikomas neįvykusiu, nes jame nedalyvavo daugiau kaip ½ bendrijos narių, taip pat, jog yra gautas kitų žemės sklypų savininkų ir prašymas išformuoti žemės sklypą, laiko, jog atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d. atsisakymas Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove sudaryti valstybinės žemės sutartį dėl jame nurodytų motyvų, negali būti laikomas teisėtu (VAĮ 10 straipsnis).

89. Teismas taip pat pažymi, kad asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, šiuo atveju atsakovė, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau, kita vertus, teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovė, nėra subjektas, turintis teisę spręsti ieškovės, kaip juridinio asmens dalyvių susirinkimų priimtų sprendimų teisėtumo klausimo, kadangi SBĮ 29 straipsnyje numatyta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami CK nustatyta tvarka (1 dalis); jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas įstatų nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą ginčo šalims turi būti pranešta raštu. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme (2 dalis), taigi, tik teismas gali konstatuoti visuotinio bendrijos narių susirinkimo neįvykimo bei sprendimų nepriėmimo faktą.

90. Ieškovė prašo pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu. Įvertinus tai, kad minėtu raštu buvo nuspręsta atsisakyti išnuomoti ieškovei SB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu.

91. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali įpareigoti sudaryti nuomos sutartį dėl žemės sklypo, jeigu yra pažeidžiami asmens teisės ir teisėti interesai nesudarant nuomos sutarties, o įstatymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2008).

92. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nurodytais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

93. Nustačius, kad atsakovė nepagrįstai nusprendė neišnuomoti ginčo žemės sklypo, konstatuotina, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismo vertinimu, nurodytas terminas yra pakankamas būtiniems veiksmams atlikti. Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo nuomos terminą nustato Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 48.2.2 papunktis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

94. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

95. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 234 Eur žyminis mokestis (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiek žemės nuomos sutarties, tiek susitarimo dėl ilgalaikės nuomos ginčijimo atvejais, nustatant ieškinio sumą, kai keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto ir teisių į jį, nepriklausomai nuo to, ar santykių prigimtis yra prievolinė ar daiktinė, ieškinio kaina gali būti nustatoma CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 2 dalis), bei 700 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

96. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

97. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus (parengti ieškinys, 2021 m. gegužės 25 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo), atstovavimo teismo posėdžiuose laiką), atsižvelgus į tai, kad išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių, į tai, kad teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, būtų nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti, konstatuotina, kad atsakovė turi atlyginti visas ieškovės patirtas išlaidas.

98. Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovės pareikštam materialiajam teisiniam reikalavimui esant patenkintam, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 934 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomoti ieškovei SB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove SB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 934 Eur (devynių šimtų trisdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei SB „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.