Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2010-06-19 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

2) 2015-07-24 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2015-03-05, bausmės pabaiga – 2017-08-10 (užskaitytos 26 dienos).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2016-11-16 priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį A. G. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 2/3 dalis. Jis charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas keturis kartus, po ankstesnės Komisijos posėdžio papildomai paskatintas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos namuose nuteistasis mokėsi, baigė 6 klases, šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, nori įgyti baldžiaus specialybę, užsiėmimus lanko labai gerai. Pataisos namuose nedirba, tačiau tris kartus su prašymu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo. Laisvėje jis planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), gauta tai patvirtinanti pažyma. Nuteistasis turėjo civilinį ieškinį, jį bausmės atlikimo metu atlygino. Nuteistasis itin neigiamai vertina savo praeitį. Jo socialiniai ryšiai nenutrūkę, palaiko ryšius su žmona, vaikais, mama bei broliu, laisvėje tikisi jų palaikymo. Pataisos namuose nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose programose, siekė įgyti žinių bei keisti savo elgesį, programose dalyvavo noriai, domėjosi, pats rodė iniciatyvą. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnės Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Jis nesilaiko nuteistųjų kriminalinės subkultūros, išsako norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo, buvo 51 balas, po to 43 balai, šio svarstymo metu – 39 balai, iš jų 20 balų statiniai, rizika žema. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis A. G. esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals (b. l. 2–3).

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Neringa Kaminskienė, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 6 dalimi, pateikė skundą dėl Komisijos 2016-11-16 nutarimo, kuriuo prašo teismą pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Skunde nurodė, kad nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu buvo 18 metų. A. G. anksčiau teistas du kartus, abu kartus už vagystę ir plėšimą, šiuo metu bausmę atlieka už turto prievartavimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos sutrikdymą ir dėl vieno iš padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažino tik iš dalies. Pakartotinis nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, nuteistajam buvo taikytas jo padėtį lengvinantis įstatymas „Dėl amnestijos akto“, tačiau nuteistasis to nevertino ir toliau darė nusikalstamas veikas. Jis bausmės atlikimo metu padarė du drausmės pažeidimus, už kuriuos nuobaudos neskirtos, apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiu. Tai rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas, nuteistasis linkęs pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vertinama 39 balais (pagal OASys), tačiau rizika išlieka labai artima vidutinei. Be to, nuteistojo smurtinio elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nusikalstamo elgesio riziką didina kriminogeniniai veiksniai – ankstesni smurtiniai nusikaltimai, mąstymas bei elgesys. Nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, elgesyje kartodavosi agresijos ir savitvardos praradimo protrūkiai, nusikalto smurtaudamas prieš kitą asmenį, koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Prokurorė sprendė, kad nurodytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis A. G. linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, jo mąstymas ir elgesys nėra pakankamai teigiamai pasikeitę, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų (b. l. 18–19).

Nuteistasis A. G. pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriame nurodė, kad prokurorės skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nuteistasis pažymėjo, kad prokurorė jau trečią kartą prieštarauja jo lygtiniam paleidimui, nurodydama tas pačias priežastis, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu praeityje. Taip pat prokurorė skunde nurodo, kad jis bausmės atlikimo metu padarė režimo pažeidimus, už kuriuos nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, bet apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais, tačiau buvo padarytas negrubus pažeidimas, todėl ir nebuvo skirta drausminė nuobauda. Jo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo ir šiuo metu yra 39 balai, tai rodo, kad jis labai stengiasi, jog laisvėje nedarytų senų klaidų. Bausmės atlikimo metu mokosi, perkeltas iš paprastos grupės į lengvąją, atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, laisvėje planuoja įsidarbinti. Nuteistasis pažymėjo, kad jis atitinka visus reikalavimus, būtinus lygtinio paleidimo taikymui (b. l. 22–23).

Komisijos 2016-11-16 nutarimas patvirtintinas, prokurorės skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie yra atlikę įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, t. y. ar ji yra žema, ar vidutinė arba aukšta, ir nuteistojo pažanga ją mažinant.

Teismas, susipažinęs su pateikta Komisijos medžiaga, nuteistojo asmens bylos duomenimis, sprendžia, kad Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį, nuteistojo asmenybę bei jo elgesį bausmės atlikimo metu ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą BVK 157 straipsnio pagrindu. Nuteistasis A. G. bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat vykdo ankstesnės Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje „Streso valdymas“. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo 6 klasių išsilavinimą, šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje baldžiaus specialybės. Nuteistasis pateikė pažymas, patvirtinančias, kad iki bausmės atlikimo jis dirbo ir kad išėjęs į laisvę bus priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini),. Nors bausmės atlikimo metu nedirbo, tačiau tris kartus kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, be to, dirbo gerovės darbus. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo pozityvų požiūrį į prasmingą užimtumą bei jo teigiamą darbinę motyvaciją. Nuteistasis atpažįsta turimas problemines sritis ir sugeba jas susieti su nusikaltimais, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, turi ilgalaikius ateities planus ir žino, kaip juos įgyvendinti. Nuteistųjų subkultūros nesilaiko, neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Pritaria priežiūros reikalavimams ir supranta jos reikalingumą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas. Jis turi keturis paskatinimus už nepriekaištingą elgesį. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo elgesys koreguojamas tik teigiama linkme. Tai patvirtina ir nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra 39 balai pagal OASys, iš jų 20 balų yra statiniai. Teismas teigiamai vertina ir aplinkybes, kad nuteistasis įvykdė finansinius įsipareigojimus, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą – gyvens pas sutuoktinę, su kuria palaiko socialinius ryšius, taip pat jis bendrauja su savo vaikais, palaiko ryšius su mama ir broliu, teigia, kad santykiai su artimaisiais labai geri, jis jaučia šeimos ir kitų artimųjų palaikymą, kurį labai vertina. Visos minėtos aplinkybės, patvirtinančios nuteistojo teigiamą darbinę motyvaciją, gerus santykius su artimaisiais ir jų palaikymą, pastovios gyvenamosios vietos turėjimą ir teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokurorės skundas dėl Komisijos nutarimo nepagrįstas, todėl atmestinas. Prokurorė skunde nurodo, kad nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. G. dėl jo kriminalinės praeities, pakartotinio nusikaltimų darymo, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Sutiktina su prokurorės argumentais, kad šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant apie asmens gebėjimą socialiai reabilituotis, integruotis į visuomenę, tačiau vis tik pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir jų pavojingumas bet kuriuo bausmės atlikimo metu išliks toks pats, todėl ši aplinkybė negali užkirsti kelio probacijos taikymui, nes ji yra nekintanti viso bausmės atlikimo metu ir negali atspindėti nuteistojo elgesio kitimo, jam atliekant bausmę. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals (Kauno apygardos teismo 2016-04-27 nutartis byloje Nr. 1S-534-813/2016, 2016-05-02 nutartis byloje Nr. 1S-604-397/2016, 2016-05-16 nutartis byloje 1S-672-383/2016). Prokurorė skunde pažymėjo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė du drausmės pažeidimus ir nors nuobaudos jam nebuvo skirtos (apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiu), tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad su nuteistuoju A. G. auklėjamojo pobūdžio pokalbis buvo pravestas tik vieną kartą – 2015-10-08 už tai, kad jis 2015-10-05 vėlavo į rytinio patikrinimo rikiuotę (asmens byla, II dalis, b. l. 88). Taigi, tai nebuvo šiurkštus pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, nuobauda už tai nebuvo paskirta, po to nuteistasis buvo skatinamas už nepriekaištingą elgesį bei gerą darbą, dirbant gerovės darbus, todėl teigti, kad jis linkęs pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles, pagrindo nėra, teismo manymu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad jis kryptingai koregavo savo elgesį teigiama linkme.

Taigi, teismas, įvertinęs nuteistąjį A. G. charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, daro išvadą, kad A. G. padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia manyti, jog laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti A. G. lygtinį paleidimą patvirtintinas, tačiau nustatytinos ne visos Komisijos siūlomos pareigos. Probacijos įstatymo 14 straipsnis nustato probuojamųjų bendrąsias pareigas, tame tarpe įstatymas numato, kad darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai probuotojui; taip pat jie privalo pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (14 straipsnio 3 ir 4 punktai), todėl minėti Komisijos nutarimu siūlomi įpareigojimai yra pertekliniai, nes jau yra nustatyti įstatymo ir visi probuojamieji privalo jų laikytis be atskiro įpareigojimo (Kauno apygardos teismo 2016-08-11 nutartis byloje Nr. 1S-1036-658/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 364 straipsnio 3 ir 4 dalimis,

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-11-16 nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nustatyti nuteistajam A. G. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, t. y. įpareigoti nuteistąjį per likusios neatliktos bausmės dalį:

1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.