Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Š. R. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 290 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 941 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2015 m. vasario 26 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 16 d., o pabaiga – 2017 m. birželio 16 d. Neatlikta bausmės dalis – 11 mėnesių 17 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. birželio 29 d., dieną).Komisija 2016 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam Š. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas nepatvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 29 d. nutarimo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam Š. R..Nuteistasis Š. R. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 29 d. nutarimą.Skunde nurodoma, kad iš apylinkės teismo nutarties sunku suprasti, jog sprendžiamas klausimas dėl apelianto lygtinio paleidimo, kuris grindžiamas Komisijos išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Nesutinkant su skundžiamos nutarties teiginiais, jog vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, akcentuojama, kad jie grindžiami neigiamais, teisės norma nepagrįstais sakiniais ir pateikiami neįsigilinus į įvykių visumą. Pažymima, jog apylinkės teismas neanalizavo skundo autoriaus asmenybės lyginamuoju vertinimo aspektu, nerinko tinkamos informacijos internetinėje erdvėje. Tvirtinama, kad apeliantas turi tris universitetinius išsilavinimus, kas rodo jo kaip žmogaus ir piliečio brandą, politinį-ekonominį pasiruošimą aktyviai visuomeniniai veiklai, suvokimus ir gebėjimus. Be to, tai leidžia objektyviai ir teisingai vertinti aplinką, bendrą visuomeninį gyvenimą bei politinį-ekonominį šalies vystymąsi. Taip pat, išskiriami skundo autoriaus pasiekimai sporto srityje, visuomeninė veikla. Nurodoma, kad šiuo metu apeliantas valdo savo įmones, yra kelių tarptautinių įmonių steigėjas ir valdybos narys, kas užtikrina jam pragyvenimo lygį. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad lygtinis paleidimas yra kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Pabrėžiama, kad Europos Sąjungos žmogaus teisių konvencijoja draudžia piktnaudžiauti teisėmis (17 straipsnis), nustato reikalavimus teisėjams (21 straipsnis). Anot skundo autoriaus, pataisos įstaigoje jis yra pateikęs sutikimą metalo suvirinimo specialybei įgyti, atsilaisvinus darbinei vietai bibliotekoje, yra duotas leidimas darbui, tačiau jam kelia abejonių, ar tai yra resocializacijos ir integracijos į visuomenę aspektai. Apelianto teigimu, nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, ką nagrinėjamu atveju nustatė Alytaus pataisos įstaigos administracija ir Komisija, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos, vertinant, kad bus laikomasi įstatymų. Pabrėžiama, kad pagal teismų formuojamą praktiką būtina vertinti žmogaus darbų visumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą teigti, jog nuteistasis laikysis įstatymų. Be to, BVK 158 straipsnis nustato, kada netaikomas lygtinis paleidimas. Nurodoma, kad skundo autorius paskirtą bausmę atlieka nuo 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. kovą Alytaus pataisos namų administracijai teikė ūkinį-gamybinį žemės ūkio, smulkiosios gyvulininkystės, profesinio orientavimo rengimo ir gamybos išvystymo verslo planą, 2016 m. gegužę projektą „Nusikaltimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, savižudybių ir socialiai atskirtųjų prevencija bei profesinis orientavimas ir bendra psichinė pusiausvyra jos diegimas pataisos namuose“. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su apylinkės teismo nutarties išvada dėl nuteistajam bausmės atlikimo metu skirtų nuobaudų ir paskatinimų vertinimo. Tvirtinama, kad tokiu būdu neatskleista bylos esmė, o pagal padirbtus prokuroro pateiktus įrodymus byla nenagrinėta iš esmės. Akcentuojama, jog atliekant bausmę, apeliantas neturėjo neigiamo veikų įvertinimo, vykdė paskirtus įpareigojimus, laikėsi nustatytų draudimų bei vidaus tvarkos taisyklių, jam buvo skirti papildomi šeši telefoniniai skambučiai šeimos ir giminės nariams už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.Skundo autorius taip pat kritikuoja apylinkės teismo pritarimą prokuroro skundui. Nurodo, kad prokuroro teiginiai, jog apeliantas pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir toliau darė nusikalstamas veikas, yra teisinis nihilizmas, vertinant veikų padarymo aplinkybes. Mano, kad prokuroro faktinių aplinkybių neigimas, neleido teismui objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes, daryti tinkamas bei pagrįstas išvadas. Be to, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BVK 157 straipsnyje numatytą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą. Nesutinkant ir su skundžiamos nutarties išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, pažymi, kad žmogaus fiziologinė ir psichologinė anatomija (pedagogika) nustato, jog žmogus pilnai fiziškai susiformuoja 28-30 metų. Apelianto manymu, tokiu būdu pažeidžiamos procesinės teisės normos arba jos taikomos netinkamai, kas suteikia pagrindą naikinti sprendimą. Pabrėžiama, kad proceso įstatymo paskirtis yra ginti ir objektyviai vertinti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai įvertintas, remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir asmens gyvenimo stiliumi bei jo darbais.Galiausiai skundo autorius atkreipia dėmesį, kad Komisija, vadovaudamasi BVK 157 ir 164 straipsniais, priėmė nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą balsų dauguma. Komisija rėmėsi socialinio tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis. Mano, kad tokiu būdu Alytaus rajono apylinkės teismas nesprendė Komisijos nutarimo iš esmės, o atsisakydamas jį tvirtinti užkirto kelią apelianto vykdomai ūkinei-ekonominei veiklai, dėl ko gali atsirasti turtinė ir neturtinė žala.Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo Š. R. skundas tenkinamas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimų

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nu­teis­tojo nu­si­kals­tamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vis­ti­nio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nu­si­kalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Š. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime, pagrįstai įvertino tai, jog Š. R. bausmės atlikimo metu įvykdė ir šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat atsižvelgė, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 31 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės – Š. R. nors ir anksčiau teistas 2 kartus, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė, tačiau bausmės atlikimo metu, laikėsi įstaigos administracijos reikalavimų ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas leidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip koreguojantį pažangos aspektu. Be to, Š. R. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, šiuo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis mokymuose išklausytas temas įsisavino.Sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui svarbu ir tai, kad Š. R. bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija, neįsivaizduoja savęs be darbo, nuostatos ateities atžvilgiu yra optimistiškos. Lankydamas mokyklą jis gerai mokėsi, yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, iki nuteisimo nuolat dirbo ir turėjo įvairios patirties visuomeninėje ir komercinėje veikloje, pagrinde gyveno iš akcinio kapitalo - dividendų ir tantjemų, taigi jam nekilo problemų dėl lėšų tvarkymo. Nors turi finansinių įsipareigojimų, tačiau rūpinasi dėl priteisto ieškinio, jo neneigia ir teigia, kad šiuo metu problema yra sprendžiama, yra gauti dokumentai iš teismo. Nuteistasis taip pat neturi jokių rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje, yra palaikomas artimųjų. Prieš patenkant į pataisos namus kartu su sugyventine gyveno nuosavame būste užsienyje. Yra gautas nuteistojo motinos prašymas, kuriame prašoma lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jos sūnų, kuris, išėjęs į laisvę, kartu su sugyventine vyks gyventi pas ją. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, jog Š. R. padarė nepakankamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra nemotyvuota ir nepagrįsta Komisijos nutarime ir nuteistojo asmens byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu. Kaip minėta, Komisija nutarime taikyti nuteistajam Š. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Taigi apygardos teismas sutinka ne su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos narių balsų dauguma priimtu sprendimu taikyti nuteistajam Š. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam Š. R. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas iš esmės teisėtu ir pagrįstu.Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.Tačiau priimdamas naują sprendimą teismas sutinka ne su visomis šiame nutarime siūlomomis pareigomis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Pripažintina, kad įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nagrinėjamu atveju yra perteklinis, kadangi ši bendrojo pobūdžio pareiga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio ketvirtame punkte. Atsižvelgiant į tai, ši bendrojo pobūdžio pareiga, kurią nuteistasis ir taip privalo vykdyti įstatymo pagrindu, naikintina. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, vietoje pareigos dirbti nuteistajam skirtina papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – per 10 (dešimt) mėnesių atlikti 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl nuteistojo Š. R. skundo naują sprendimą:

patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo Š. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 3 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, skirti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per 10 (dešimt) mėnesių atlikti 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.