Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-01-04 · Civilinė byla Nr. e2-41-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-04
Bylos Nr.
e2-41-780/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
akcinės bendrovės „BnP Finance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-41-780/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00809-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.3; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 4 d.Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,

rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį at­­sa­kovei E. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė „BnP Finance“, AB ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės E. S. 28,96 Eur negrą­žin­to kredito, 110,79 Eur mokėjimo palūkanų, 2,98 Eur netesybų už netinkamą prievolės įvykdy­mą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškė­­­limo teisme iki teismo sprendimo įvyk­dymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminį mokes­tį, 121 Eur už proce­­­sinių doku­men­tų paren­gi­mą). Jei­gu at­­sa­­ko­­vė nepa­teiks atsilie­pi­mo į ieški­nį, prašo priimti sprendi­mą už akių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civili­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, procesiniai doku­men­tai atsakovei įteikti viešo paskel­bi­mo būdu 2016-12-12 paskelbiant specia­­­lia­me interneto tinkla­­lapyje www.teismai.lt. Atsakovė per nu­­­s­ta­­­­­ty­tą penkiolikos dienų termi­ną be patei­sina­mos priežas­ties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieško­vės prašy­mu, pri­­­ima­mas spren­di­­­­­­­­mas už akių, neinfor­muo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vie­tą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad tarp UAB „Kubis“ ir atsakovės E. S. 2013-06-04 buvo sudaryta vartojimo kredito sutar­­­tis Nr. 15325, kuria at­­sa­­ko­­vei su­teik­­tas 28,96 Eur vartojimo kredi­­­tas 60 dienų terminui. Atsa­ko­vė įsipa­reigojo grąžinti suteiktą kredi­tą iki 2013-08-03, tačiau savo įsipa­rei­gojimų neįvykdė, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų. 2016-08-18 tarp pradi­nės kredito­rės UAB „Kubis“ ir ieškovės „BnP Finance“, AB buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria reika­la­­vimo teisės į pradinei kredi­­torei skolin­gus asmenis buvo perleistos ieško­vei. Ieškovė prane­­šė atsako­­vei apie reikala­vi­mo perlei­dimą ir pareika­la­vo įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė į prane­šimą nere­a­ga­vo. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, ieškovė 2016-08-22 nutrau­kė su atsa­kove suda­rytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė skolinga ieškovei 28,96 Eur kredito ir 110,79 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi kredito suma iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, sutarties 7.3 punktu, atsakovei paskaičiuota 2,98 Eur delspinigių.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėti dokumentai: vartojimo kredito sutar­­­tis Nr. 15325, banko išrašai, reikalavimo teisių perleidimo sutartis, palūkanų ir delspinigių paskai­čia­vi­mo lente­lės, pranešimai atsakovei.

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkin­­­­­­­­tinas iš dalies.

Tarp šalių susiklostė teisiniai prie­voli­niai su­tar­tiniai santykiai (Lietuvos Res­pub­­­­­likos civi­li­nio kodek­­­­­­­­­­so (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vyk­do­mos sąžiningai, tin­­ka­mai bei nusta­­­­tytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurody­mus, o kai tokių nurodymų nėra, – vado­vau­­jantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta su­tar­tis jos šalims turi įsta­­­­ty­­mo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduo­­­­­­da kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibū­din­tus suvar­­­­to­­ja­muo­sius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti pasko­los davėjui gautą sumą (pasko­­los sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutar­tis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vyk­dyti sutartį tinkamai, są­ži­­nin­gai ir laiku (CK 6.200 straip­s­­nio 1 dalis, 6.256 straips­nio 1 dalis). Sutarties nevyk­­dymu laiko­­mas bet kokios iš sutar­­ties atsiradu­sios prievolės nevyk­dy­mas, įskaitant įvykdymo termi­no pralei­­dimą (CK 6.63 straip­snio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straips­nis). Neįvykdžius ar netin­kamai įvyk­­džius su­tar­tį, atsi­ran­­da civi­linė atsa­­ko­my­bė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atly­gi­ni­mo ar ne­te­­sy­bų, o kita ša­lis priva­­­lo atly­gin­ti dėl su­tarties neįvyk­dymo ar netinka­mo įvykdy­mo pada­­ry­tus nuos­to­­lius arba su­mo­­kė­­ti ne­te­­sybas (baudą, dels­pi­ni­gius) (CK 6.245 straips­nio 3 dalis, 6.256 straips­nio 2 dalis). Pagal CK 6.249 straips­nio 1 dalį, į nuostolių sumą yra įskai­čiuojamos ne tik turėtos išlaidos (tiesioginiai nuos­to­­liai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu šalis nevyk­­do savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reika­lauti, kad prievolė būtų įvyk­dy­­­ta natū­ra (CK 6.213 straips­nio 1 dalis). Praleidęs pi­ni­­ginės prievo­lės įvykdymo terminą, skolinin­kas privalo mokėti už termi­­no praleidimą įstatymų ar sutarčių nustatytas palūkanas, kurios yra laiko­­­­mos mini­ma­liais nuosto­liais (CK 6.261 straipsnis). Palū­kanų už naudojimąsi pasko­los suma dydį ir mokėjimo tvarką nusta­to šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavė­jas laiku negrą­žina pas­ko­los sumos, jis priva­­lo mokėti pasko­los davėjui CK 6.210 straipsnyje nusta­­ty­tas palū­kanas nuo tos dienos, kada pasko­los suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neat­­­­­­­si­žvelgiant į palū­ka­­nų, nustatytų CK 6.37 straips­ny­je, mokėji­mą, jeigu paskolos sutartis nenu­­sta­­­­to ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir nustatyta tvarka bei termi­nais grąžinusi jai suteiktą vartojimo kreditą, byloje nėra. Atsakovė atsiliepimo į ieški­nį nepa­­tei­­­kė, prievolės grąžin­­­ti skolą ir skolos dydžio negin­čijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinusi skolą, nepa­tei­kė (CPK 178 straips­nis). Teismas sprendžia, kad ieškovės „BnP Finance“, AB, kaip pradi­­­nės kreditorės UAB „Kubis“ reikalavimo teisių įgijėjos, reikalavimai priteis­ti iš atsa­ko­vės 28,96 Eur negrą­žin­to kredito, 110,79 Eur mokėjimo palūkanų, 2,98 Eur nete­sy­bų ir 5 procentų dydžio palūka­nas už pri­teistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo yra pagrįsti ir tenkin­­ti­ni.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atlie­ka­mai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendro­sios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygy­­­bės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylan­­­­čia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vieno­du­mą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitin­ka­mų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylo­se; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kate­go­­rijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – prece­­dentų tų kategorijų bylose.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad apylinkių ir apygardų teismuo­se jau yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal tos pačios ieškovės ieškinius ir jos pačios apelia­­cinius skundus dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų pritei­si­mo (Kauno apygardos teismo nutar­tys civilinėse bylose Nr. e2A-1797-259/2016, Nr. e2A-1883-856/2016, Nr. e2A-1843-555/2016; Pane­vė­žio apygardos teismo nutar­tis civi­linėje byloje Nr. e2A-1055-755/2016; Šiaulių apygar­­dos teismo nutartys civi­li­nėse bylose Nr. e2A-664-210/2016, Nr. e2A-665-569/2016, Nr. e2A-715-883/2016; Vilniaus apygardos teismo nutar­­­­tis civilinėje byloje Nr. e2A-2232-392/2016).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, nurodytose bylose sukurtais prece­den­tais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje.

Ieškovė sumokėjo ir prašo priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminio mokes­čio. Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieš­kinį teisme, yra nustatytas mi­ni­malus 20 Eur žymi­nis mokes­tis, procesinius dokumen­tus ir jų priedus pateikiant teismui elektro­ni­nių ryšių priemonė­mis, mokama 75 procen­tai už atitin­­ka­mą procesinį dokumentą mokė­ti­nos žymi­nio mokesčio sumos, ieškovei iš atsakovės priteis­­­­ti­nas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straips­nis, 80 straips­­­nio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų paren­gi­mą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antro­sios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsulta­ci­jas. Byloje nustatyta, kad ieškovę „BnP Finance“, AB 2016 m. sausio 4 d. atstovavimo sutarties pagrin­­du atsto­va­vo advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“. Ieškovė pateikė rašytinius įrody­­­mus, patvirtinančius turė­­­tas 121 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą. Pagal Lietu­vos Aukščiau­siojo Teismo prakti­ką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepa­grįs­to šalies išlaidavimo, o spręsda­mas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į teisingumo ministro kartu su Lietu­vos advokatų tarybos pirmi­nin­ku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisti­no užmokesčio už advokato ar advo­ka­to padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksi­­malius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteis­tino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtin­gu­mą, teisinių paslaugų komplek­­siškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) daly­va­vimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pasto­vumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietu­­­vos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; Lietu­­­vos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Atsi­žvel­­g­damas į šios bylos sudėtingumą, atlik­tus procesinius veiksmus, teismas laiko, jog advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės anali­zės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausi­mas, „BnP Finance“, AB paslaugas teikia visoje Lietu­vos Respublikos teritorijoje, jos reika­la­vi­mo teisę įgyvendinantys asmenys tokio pobūdžio ieškinius reiškia nuolat, jie ganėtinai šabloniški. Vado­vau­jan­tis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo krite­ri­jais, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašo­mos priteisti išlaidos už procesinio dokumento (ieški­nio) parengimą (121 Eur) yra nepagrįstai didelės, todėl jos sumažintinos iki 30 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,39 Eur), iš atsakovės nepriteisti­nos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) negrąžinto kredito, 110,79 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 79 ct) mokėjimo palūkanų, 2,98 Eur (du eurus 98 ct) netesybų, 5 procentų dy­džio metines palūkanas už priteis­tą sumą (142,73 Eur) nuo bylos iškė­­li­mo teisme dienos – 2016-11-24, iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės „BnP Finance“, AB, įmonės kodas 302447985, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka