- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-32-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. S. 2781,35 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, pasinaudodama Swedbank, AB kodų generatoriumi, laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., iš Swedbank, AB esančios ūkio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), per 52 kartus savo asmeniniams poreikiams išėmė ieškovui priklausančias pinigines lėšas ir jas pervedė sau, Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Tele2“ ir pan. Iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., atsakovė be ieškovo žinios ir sutikimo iš ūkio sąskaitos nusiėmė, pervedė ir savo asmeninėms reikmėms panaudojo 2781,35 Eur bei ieškovui padarė materialinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiame sprendime patvirtinta, kad „pareiškėjai susitaria, kad visos piniginės lėšos, pajamos iš ūkininkės D. S. ūkio veiklos bus pervedamos į atskirą sąskaitą, kurią D. S. atidarys nedelsiant po šios sutarties pasirašymo ir kuria disponuoti visos teisės bus suteiktos V. S.. Šalys patvirtina, kad V. S. savo vardu yra įregistravęs ūkininko ūkį ir perims visas minėtosios programos, kurioje šalys dalyvavo sutuoktinės D. S. vardu, prievoles ir įsipareigojimus, kai tik tam atsiras visos formaliosios sąlygos, kurių bus reikalaujama dėl prievolių bei įsipareigojimų pagal minėtą programą (priemonę) perėmimo“. Atsakovė Swedbank, AB atidarė ūkio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervedamos ūkio pajamos už parduotą produkciją, žemės deklaraciją ir kitos lėšos skirtos ūkio reikmėms, mokesčiams, išskaitant lėšas, kurios gaunamos už pačios atsakovės nuosavybės teise turimą žemės plotą. Atsakovė tomis lėšomis gali apmokėti tik ūkio sąskaitas, mokesčius už ūkį, tačiau atsakovė nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., ieškovui nežinant ir be ieškovo sutikimo, iš ūkio sąskaitos savo asmeninėms reikmėms neteisėtai naudojo šias lėšas: mokėjo už savo TELE2 sąskaitą, elektros energiją, pirkinius internetinėse parduotuvėse ir iš viso pervedė 2781,35 Eur, tuo padarydama ieškovui 2781,35 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė D. S., nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ieškovo nurodyta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei, tačiau ieškovui taip pat suteikta teisė disponuoti šioje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, todėl ieškovas žalos patirti negalėjo. Ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Joniškio rajono apylinkės teismui 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriame nebuvo nurodyta, kuriai iš šalių turi atitekti paramos žemės ūkiui lėšos už laikotarpį iki santuokos nutraukimo. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. patvirtino ieškovo ir atsakovės taikos sutartį civilinėje byloje Nr. A2-372-1079/2019, kuria susitarė, kad „laikantis Taikos sutarties nurodytos tvarkos D. S., kaip paramos gavėja, iki kol pasibaigs paramos žemės ūkio modernizavimui skirtos technikos (traktoriaus) įsigijimui skirtas terminas, įsipareigoja atlikti visus veiksmus, kad V. S. netrukdomai galėtų ūkininkauti, naudoti žemę pagal paskirtį, bei naudoti įsigytą už paramos lėšas techniką, gauti išmokas už jo naudojamą ir dirbamą žemę, kurios bus pervedamos į D. S. ūkio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti lengvatinį kurą pagal jo naudojamos žemės kiekį, tvarkyti su tuo susijusius dokumentus, išskaitant tas lėšas (išmokas ir kitas) kurios gaunamos už pačios D. S. nuosavybės teise turimą žemės plotą, bei netrukdyti V. S. naudotis technika bei lėšomis“. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad paramos žemės ūkiui lėšos tektų jam vienam, tik nuo 2019 m. birželio 13 d. Po 2019 m. birželio 13 d. atsakovė iš banko sąskaitos yra paėmusi 563,26 Eur. Be to, po santuokos nutraukimo atsakovė taip pat nuomojo ir turėjo asmeninės nuosavybės teise žemę, už kurią atsakovei priklausė gauti paramos žemės ūkiui išmokas. Todėl paramos žemės ūkiui išmokos už atsakovės vardu nuomojamą žemę priklauso atsakovei. Atsakovė 2018 m. deklaravo 3 ha žemės, valdomos asmeninės nuosavybės teise, taip pat 2,35 ha nuomojamos valstybinės žemės, 1,06 žemės nuomojamos iš A. J., 0,58 ha žemės nuomojamos iš V. P., viso 6,99 ha. Paramos žemės ūkiui išmokos už 1 ha 2018 m. sudarė 110,9 Eur. Tokiu būdu už 6,99 ha atsakovės deklaruotą žemę atsakovei priklausė gauti 775,19 Eur paramos. Atsakovė 2019 m. deklaravo 3 ha žemės, valdomos asmeninės nuosavybės teise, taip pat 0,935 ha nuomojamos valstybinės žemės, 1,06 žemės nuomojamos iš A. J., 0,58 ha žemės nuomojamos iš V. P., viso 5,575 ha. Paramos žemės ūkiui išmokos už 1 ha 2019 m. sudarė 161,18 Eur. Tokiu būdu už 5,575 ha atsakovės deklaruotą žemę 2019 metais atsakovei priklausė gauti 898,58 Eur. Kadangi atsakovė po 2019 m. birželio 13 d. iš bendrai valdomos banko sąskaitos panaudojo 563,26 Eur atsakovei iš banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų dar priklauso 335,34 Eur, atitinkamai, atsakovė ieškovui nėra skolinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės D. S. 2097,23 Eur žalos atlyginimo, 590,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. S. naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. S. atsakovei D. S. 98,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovo V. S. 2,88 Eur ir atsakovės D. S. 8,81 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir grąžino ieškovui V. S. 106,85 Eur 2019 m. rugpjūčio 30 d. sumokėto žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta tarp jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iki santuokos nutraukimo sutuoktiniai iš NMA buvo gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės valdas“, gauta parama buvo panaudota D. S. ūkininko ūkyje. Ieškovas ir atsakovė gera valia susitarė, kad ieškovui atitenka visi įsipareigojimai pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) programą ir būtent ieškovas visus įsipareigojimus privalės įvykdyti. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių D. S. įsipareigojo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią būtų pervedamos piniginės lėšos, pajamos iš D. S. ūkio veiklos, kiek tai susiję su programos įgyvendinimu, o ieškovui turėjo būti suteiktos visos teisės disponuoti sąskaita ir joje esančiomis lėšomis, vadinasi atsakovė turėjo atidaryti banko sąskaitą, kuri būtų naudojama tik D. S. ūkio reikmėms ir interesais.
6. D. S. savo įsipareigojimą įvykdė ir Swedbank, AB atidarė atskirą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo būti naudojama tik D. S. ūkio reikmėms ir interesais. Tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovė iš paminėtos sąskaitos atliko 53 mokėjimus ir pervedė įvairias pinigų sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Tele2“, mokestį notarui, UAB „Elektroninių mokėjimų agentūrai“, Telia Lietuva, AB, į savo asmeninę banko sąskaitą, L. G., secure.xsolla.com projektui, hush.lt projektui, membershop.lt. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad ji nuo ūkio sąskaitos nuėmė ieškinyje nurodytas pinigų sumas, neginčijo, kad šios pinigų sumos buvo panaudotos jos asmeniniams poreikiams, o ne D. S. ūkio veiklai, tačiau teigė, kad tam turėjo visas teises ir Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu, jai nebuvo uždrausta to daryti.
7. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovė iki 2019 m. birželio 5 d., kuomet tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta Taikos sutartis, neturėjo teisės D. S. ūkio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes šioje sąskaitoje esančios lėšos turėjo būti naudojamos tik D. S. ūkio veikloje ir tik ūkio interesais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prisiėmė visus įsipareigojimus pagal NMA programą, po santuokos nutraukimo toliau dirbo visas D. S. ūkio žemes, rūpinosi ūkio veikla, vykdė visus NMA prisiimtus įpareigojimus, teismas pripažino, kad tik ieškovas galėjo disponuoti D. S. ūkio sąskaitoje esančiomis lėšomis, o atsakovė minėtoje sąskaitoje esančiomis lėšomis galėjo naudotis tik ieškovo leidimu ir tik D. S. ūkio naudai. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 2097,23 Eur pinigines lėšas, kurios buvo atsakovės nuimtos nuo D. S. ūkio sąskaitos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. birželio 4 d., teismas tenkino.
8. Teismas vertino, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-372-1079/2019, ieškovas ir atsakovė geranoriškai susitarė patikslinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1152-874/2017 patvirtintą 2017 m. birželio 20 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl D. S. ūkio veiklos ir įsipareigojimų vykdymo NMA. Šalys susitarė, kad atsakovė galės savo nuožiūra naudotis piniginėmis lėšomis (išmokomis ir kita), kurios bus gaunamos už pačios D. S. nuosavybės teise turimą žemės plotą ir pervedamos į D. S. ūkio banko sąskaitą. Ieškovas nepateikė jokių paskaičiavimų ir įrodymų apie tai, kiek piniginių lėšų buvo pervesta į D. S. ūkio sąskaitą už atsakovės nuosavybės teise turimą 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriomis atsakovė nuo 2019 m. birželio 5 d. galėjo naudotis savo nuožiūra, todėl teismas negalėjo spręsti, kokiomis piniginėmis lėšomis, kurios buvo atsakovės nuimtos nuo D. S. ūkio sąskaitos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., atsakovė pasinaudojo neteisėtai, todėl likusią ieškovo ieškinio dalį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė D. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutartį ir sutarčių aiškinimo principus. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nutraukus šalių santuoką ir padalinus turtą atsakovė turėjo atidaryti banko sąskaitą, kuri būtų naudojama tik D. S. ūkio reikmėms ir interesais. Teismas ne pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstą padarė išvadą, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-08-25 sprendimu buvo nustatyta, kad bet kokios D. S. ūkio pajamos turi būti pervedamos į atsakovės atidarytą banko sąskaitą. Taigi, apeliantės įsitikinimu, šalys buvo sutarę, kad tik konkrečios paramos lėšos bus pervedamos į banko sąskaitą, neaptariant visų kitų įplaukų į banko sąskaitą.
9.2. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad 2017-08-25 teismo sprendime buvo nustatyta, jog atsakovės banko sąskaita turi teisę disponuoti išimtinai ieškovas arba, kad atsakovė neturi teisės jai priklausančios piniginių lėšų dalies naudoti savo nuožiūra bet kokiems, o ne tik D. S. ūkininkės ūkio tikslams. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovei dėl ieškovo vykdomų ūkinių operacijų teko didelė turtinė rizika, kadangi atsakovė liko materialiai atsakinga pagal visus ieškovo sudarytus žemės ūkio veiklos sandorius. Apeliantė mano, kad šalių turtinių santykių dalis, susijusi su atsakovės indėliu į ieškovo tęsiamą ūkinę veiklą ir šios veiklos rezultato paskirstymo tarp šalių tvarka, liko nesureguliuota. Be to, atsakovė į minėtą banko sąskaitą gavo valstybės paramą už jai nuosavybės teise ir nuomos teise valdomus žemės sklypus.
9.3. Teismui nagrinėjant atsakovės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, šalys sudarė 2019-06-05 taikos sutartį, kuria detalizavo tarpusavio įsipareigojimus perkeliant dalį atsakovės atliekamų funkcijų ieškovui. Tačiau, apeliantės teigimu, jokiame iš teismo sprendimų nėra nuostatos, kad atsakovė neturi teisės naudoti jai priklausančioje banko sąskaitoje esančių lėšų savo nuožiūra, ir tik nuo 2019-06-05 yra šalių susitarimas, kad visos paramos lėšos atitenka išimtinai ieškovui. Kadangi atsakovės gaunamos už atliekamas funkcijas veiklos pajamų dalies dydis liko nesureguliuotas, šiems šalių santykiams taikytinos jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas neprašė teismo atidalyti partnerio dalį iš bendro turto arba paskirstyti jungtinės veiklos pelną, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti dėl nedidelės jungtinėje veikloje gautų lėšų dalies priteisimo vien tik ieškovui.
9.4. Apeliantė nurodo, kad 2019-06-05 taikos sutartimi bendra veikla nebuvo panaikinta, tačiau buvo detalizuota jos vykdymo tvarka, t. y. šalys išsprendė visus ginčus, dėl iki 2019-06-05 taikos sutarties sudarymo šalių padaryto indėlio į bendrą veiklą ir galimų pretenzijų. Be to, taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia. Atsakovė nebūtų sudarius 2019-06-05 taikos sutarties arba būtų sudariusi kitomis sąlygomis, jei atsakovei taikos sutartis nebūtų apėmusi iki taikos sutarties sudarymo banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų paskirstymo.
9.5. Teismas tenkindamas ieškinį neatsižvelgė į tai, kad dalis ieškovo reikalautos priteisti sumos yra atsakovės panaudota iki 2019-06-05 taikos sutarties sudarymo, todėl dalyje dėl šių piniginių lėšų galioja 2019-06-13 teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, šalims turinti res judicata galią. Dėl paminėto, apeliantės nuomone, teismas turėjo pagrindą dėl piniginių lėšų dalies, atsakovės paimtų iki 2019-06-05, civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. S. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Po sąskaitos atidarymo į ūkio sąskaitą (duomenys neskelbtini) turėjo būti pervedamos visos pajamos ir lėšos iš ūkininkės D. S. ūkio, tačiau atsakovė, piktnaudžiaudama savo teisėmis, už 2017 metus ir 2018 metus žemės ūkio pasėlių deklaraciją gavo pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą, o ne į ūkio, todėl atsakovė nuslėpė pinigines sumas. Už 2019 m. pasėlių deklaraciją ieškovas iš ūkio sąskaitos pravedė atsakovei 342,30 Eur, nes į ūkio sąskaitą pravedamos pajamos už parduotą produkciją, žemės ūkio pasėlių deklaraciją, iš jos sumokami ūkio mokesčiai.
10.2. Kadangi visi žemės sklypai ūkininkės D. S. ūkyje yra ieškovo ir būtent ieškovas privalo įvykdyti įsipareigojimus pagal NMA programą, tai ir pajamos iš ūkininkės D. S. ūkio veiklos priklauso ieškovui ir tomis lėšomis gali disponuoti tik jis, o atsakovė tai gali daryti tik suderinus su ieškovu ir tik su jo leidimu.
10.3. Nepagrįstas apeliantės teiginys apeliaciniame skunde, kad šalių santykiams taikytinos jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos.
10.4. Atsakovė nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. iš ūkio sąskaitos savo asmeninėms reikmėms neteisėtai naudojo šias lėšas: apmokėjo už savo Tele 2 sąskaitą, sunaudotą elektros energiją, asmeninius pirkinius internetinėse parduotuvėse ir iš viso pervedė 2781,35 Eur, tuo padarydama ieškovui V. S. 2781,35 Eur turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl piniginių lėšų, esančių ūkio sąskaitoje, neteisto panaudojimo ir jų priteisimo.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
14. Ieškovas V. S. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės D. S. 2781,35 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 2097,23 Eur pinigines lėšas, kurios buvo atsakovės nuimtos nuo D. S. ūkio sąskaitos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. birželio 4 d. Nenustatęs kokiomis piniginėmis lėšomis, kurios buvo atsakovės nuimtos nuo D. S. ūkio sąskaitos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., atsakovė pasinaudojo neteisėtai, teismas likusią ieškinio dalį atmetė.
15. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nutraukus šalių santuoką ir padalinus turtą atsakovė turėjo atidaryti banko sąskaitą, kuri būtų naudojama tik D. S. ūkio reikmėms ir interesais. Apeliantė įsitikusi, kad teismas ne pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstą padarė išvadą, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-08-25 sprendimu buvo nustatyta, kad bet kokios D. S. ūkio pajamos turi būti pervedamos į atsakovės atidarytą banko sąskaitą, nes apeliantės nuomone, šalys buvo sutarę, kad tik konkrečios paramos lėšos bus pervedamos į banko sąskaitą, neaptariant visų kitų įplaukų į banko sąskaitą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
16. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Pagal teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).
17. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta tarp jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iki santuokos nutraukimo sutuoktiniai iš NMA buvo gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės valdas“, gauta parama buvo panaudota D. S. ūkininko ūkyje. Ieškovas ir atsakovė gera valia susitarė, kad ieškovui atitenka visi įsipareigojimai pagal NMA programą ir būtent ieškovas visus įsipareigojimus privalės įvykdyti. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių D. S. įsipareigojo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią būtų pervedamos piniginės lėšos, pajamos iš D. S. ūkio veiklos, kiek tai susiję su programos įgyvendinimu, o ieškovui turėjo būti suteiktos visos teisės disponuoti sąskaita ir joje esančiomis lėšomis.
19. D. S. savo įsipareigojimą įvykdė ir Swedbank, AB atidarė atskirą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią būtų pervedamos „visos piniginės lėšos, pajamos iš ūkininkės D. S. ūkio veiklos“ ir kuria disponuoti visos teisės suteiktos V. S.. Kadangi ūkininkės D. S. ūkis gavo paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ traktoriaus įsigijimui 26904,00 Eur, šalys susitarė, kad ir toliau vykdys veiklą, kad atitiktų reikalavimus ir nereikėtų grąžinti paramos.
20. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendime, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodyta, kad D. S. ūkininko ūkis, išvardinti šioje sutartyje žemės sklypai, technika asmeninės nuosavybės teise atitenka V. S.. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso tik 3 ha žemės, visi kiti žemės sklypai ūkininkės D. S. ūkyje yra ieškovo, kuriuos panaudos sutartimi ieškovas perleido ūkininkės D. S. ūkiui tam, kad ir toliau galėtų vykdyti įsipareigojimus NMA. Pagal tą pačią sutartį šalys susitarė, kad sutuoktiniui V. S. atitenka visi įsipareigojimai pagal NMA programą ir būtent V. S. privalės juos įvykdyti. Kadangi ieškovas prisiėmė visus įsipareigojimus pagal NMA programą, po santuokos nutraukimo toliau dirbo visas D. S. ūkio žemes, rūpinosi ūkio veikla, vykdė visus NMA prisiimtus įpareigojimus, akivaizdu, kad tik ieškovas galėjo disponuoti D. S. ūkio sąskaitoje esančiomis lėšomis, o atsakovė minėtoje sąskaitoje esančiomis lėšomis galėjo naudotis tik ieškovo leidimu ir tik D. S. ūkio naudai.
21. Swedbank, AB pateiktas D. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., atsakovė iš minėtos sąskaitos atliko 53 mokėjimus ir pervedė įvairias pinigų sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Tele2“, mokestį notarui, UAB Elektroninių mokėjimų agentūrai, Telia Lietuva, AB, į savo asmeninę banko sąskaitą, L. G., secure.xsolla.com projektui, hush.lt projektui, membershop.lt. Į apeliantės D. S. Swedbank, AB atidarytą ūkio sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervedamos ūkio pajamos už parduotą produkciją, žemės deklaraciją ir šios lėšos turėjo būti skirtos tik ūkio reikmėms, mokesčiams, išskaitant lėšas, kurios gaunamos už pačios atsakovės nuosavybės teise turimą žemės plotą. Atsakovė iš šios sąskaitos, esant ieškovo sutikimui, galėjo apmokėti tik ūkio sąskaitas, mokesčius už ūkį, asmeninėms atsakovėms reikmėms lėšos negalėjo būti naudojamos. Atsižvelgiant į nutarties 16 ir 17 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė neturėjo teisės D. S. ūkio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių piniginių lėšų naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes šioje sąskaitoje esančios lėšos turėjo būti naudojamos tik D. S. ūkio veikloje ir tik ūkio interesais.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nagrinėjant atsakovės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, šalys sudarė 2019-06-05 taikos sutartį, kuria detalizavo tarpusavio įsipareigojimus perkeliant dalį atsakovės atliekamų funkcijų ieškovui. Tačiau, apeliantės teigimu, jokiame iš teismo sprendimų nėra nuostatos, kad atsakovė neturi teisės naudoti jai priklausančioje banko sąskaitoje esančių lėšų savo nuožiūra, ir tik nuo 2019-06-05 yra šalių susitarimas, kad visos paramos lėšos atitenka išimtinai ieškovui.
23. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-372-1079/2019, ieškovas ir atsakovė geranoriškai susitarė patikslinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1152-874/2017 patvirtintą 2017 m. birželio 20 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl D. S. ūkio veiklos ir įsipareigojimų vykdymo NMA. Šalys taikos sutartyje numatė viena kitos informavimo terminus ir būdus, sandorių D. S. ūkio vardu sudarymo sąlygas, apribojimus ir atsakomybę. D. S. įsipareigojo netrukdyti V. S. ūkininkauti, naudoti žemę pagal paskirtį, naudoti už paramos lėšas įsigytą techniką bei netrukdyti naudotis lėšomis, kurios pervedamos į pareiškėjos ūkio sąskaitą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad teismas, nenustatęs kokiomis piniginėmis lėšomis, kurios buvo atsakovės nuimtos nuo D. S. ūkio sąskaitos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., atsakovė pasinaudojo neteisėtai, ieškinio dalį atmetė. Taigi, pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nuo 2019 m. birželio 13 d. teismui patvirtinus šalių susitarimą, kad visos paramos lėšos atitenka išimtinai ieškovui, iš esmės išsprendė ginčo sąskaitoje esančių lėšų naudojimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo pagrindą dėl piniginių lėšų dalies, atsakovės paimtų iki 2019-06-05, civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
24. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šalių santykiams taikytinos jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos. Toks apeliantės teiginys prieštarauja Joniškio apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimui ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarčiai, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai susitaria, kad visos piniginės lėšos, pajamos iš ūkininkės D. S. ūkio veiklos (kiek tai susiję su aukščiau minėtos priemonės pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos j materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimu ir įgyvendinimo laikotarpiu) pervedamos į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria disponuoti visos teisės bus suteiktos V. S.. Šalys patvirtina, kad V. S. savo vardu yra įregistravęs ūkininko ūkį ir perims visas minėtos programos, kurioje šalys dalyvavo D. S. vardu, prievoles ir įsipareigojimus.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
27. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu pateikė apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.