Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1856-1024/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą pagal ieškovės skundą. Sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškovės skundas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė skundą, kuris bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Kadangi, ieškovės nuomone, bylos išsprendimas turės tiesioginės įtakos šios bylos nagrinėjimui, ieškovė prašė teismo šią bylą sustabdyti, iki bus išnagrinėta administracinė byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1856-1024/2021 ir atnaujinti šios bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė priežasčių ir motyvų, kurie patvirtintų, kad civilinės bylos dėl Inspekcijos surašytų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo nagrinėjimas negalimas. Apeliantės nuomone, teismas nenurodė, kaip priimtas vienoks ar kitoks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3554-822/2021 paveiks sprendimo priėmimą pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, koks prejudicinis ar kitas tiesioginis ryšys, kokie nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė civilinės bylos Nr. e2-1856-1024/2021 nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-3554-822/2021, konstatavęs, kad tarp civilinės bylos Nr. e2-1856-1024/2021 ir teisinio rezultato Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-3554-822/2021 yra prejudicinis tiesioginis teisinis ryšys, t. y. minėtoje nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės teisinę reikšmę, priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

13. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės teigdama, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, o byla negali būti sustabdyta, nes nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiami klausimai iš esmės nėra susiję su šioje (civilinėje) byloje sprendžiamais klausimais, be to, teisiškai reikšmingus faktus šioje byloje gali nusistatyti pats teismas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

14. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).

15. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).

16. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

17. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

18. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir byloje pateiktų duomenų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl statinio, t. y. kavinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nukeldinimo ir 8 612,32 eurų skolos, delspinigių priteisimo ir pagal NŽT ieškinį tai pačiai atsakovei dėl valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atlaisvinimo, statinio 2012 m. kovo 29 d. deklaracijos ir statinio registracijos panaikinimo. Teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei atmetė, o NŽT ieškinį tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigojo atsakovę per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, pašalinant jame esančią kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 nusprendė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, įpareigojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: ,,suteikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.“

20. Siekdama įteisinti statinį, ieškovė pateikė NŽT Plungės ir Rietavo skyriui 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo klausimai bus sprendžiami, vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Teritorinis NŽT skyriaus atsakymas buvo ikiteismine tvarka apskųstas centriniam administratoriui, o po to ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

21. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei NŽT dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies – panaikinti NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); kitą dalį pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo atmesti kaip nepagrįstą. Šis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas NŽT buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek šios civilinės bylos, tiek administracinės bylos ginčo dalyką, kiekvienoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, šalių argumentus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad ši civilinė byla turi būti privalomai sustabdyta, iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-3554-822/2021.

23. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje ieškovė ginčija jai surašytus savavališkos statybos aktą bei privalomus nurodymus, teigdama, kad atsakovė surašė šiuos aktus nepagrįstai, netinkamai taikė teisės normas, neatsižvelgė į atsakovei žinomas prejudicinę galią turinčias faktines aplinkybes. 2021 m. kovo 31 d. privalomame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) rašoma, kad ieškovė 2000 m. nuo vandens gręžinio iki sklype esančio kavinės įrengė 24,97 m ilgio (32 mm skersmens) vandentiekio tinklą, kuris priskiriamas I grupės nesudėtingam statiniui. Ieškovė nevaldė žemės sklypo, kuriame yra ginčo statinys, ir neturėjo žemės patikėtinio sutikimo vandentiekiui įrengti, todėl nurodė nugriauti minėtą vandentiekio tinklą iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 2021 m. kovo 30 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ieškovė žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdama privalomo supaprastinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, 2000 m. pastatė 2,5 m gylio 2 000 mm skersmens nuotekų surinkimo rezervuarą su 55,29 m ilgio nuotekų šalinimo tinklu ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių reglamentų nuostatas. Ieškovei surašytas 2021 m. kovo 31 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantis ieškovę nugriauti minėtą nuotekų rezervuarą ir nuotekų šalinimo tinklą (vamzdį).

24. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vandentiekio ir nuotekų vietiniai tinklai, nuotekų rezervuaras, kuriuos ieškovė yra įpareigota nugriauti, yra neatsiejamai susiję su kavinės pastatu, kurio tinkamam funkcionavimui užtikrinti šie tinklai ir yra įrengti. Kaip matyti iš ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, šie vietiniai tinklai yra įrengti ūkio būdu ieškovės lėšomis, skirti maitinimo paskirties statiniui eksploatuoti, o be inžinerinių tinklų kavinė negalėtų veikti. Pažymima, kad ieškovė siekia įteisinti inžinerinius tinklus, tačiau dėl užsitęsusio bylinėjimosi su NŽT dėl sklypo suformavimo ir kavinės pastato įteisinimo ieškovė iki šiol negali įregistruoti nuosavybės teisių į inžinerinius tinklus Nekilnojamojo turto registre.

25. Kaip minėta nutartyje, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nutarė suteikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

26. Būtent, įgyvendindama Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria ieškovei leista įteisinti kavinės-baro statybą, ieškovė kreipėsi į NŽT ir šis ginčas dėl pagrindinio statinio įteisinimo yra nagrinėjamas administracine tvarka. Taigi ieškovei yra suteikta galimybė įteisinti kavinės-baro statybą, o kaip minėta anksčiau, inžineriniai tinklai yra neatsiejamai susiję su pagrindiniu pastatu. Tuo atveju, jei ieškovei pavyks išspręsti ginčą su NŽT dėl žemės sklypo suformavimo bendrovei ir išsinuomos sklypą prie bendrovės kavinės ir tinklų, ji turėtų galimybę įteisinti ir inžinerinius tinklus.

27. Kaip teisingai konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje, įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Šiuo atveju apeliantei suteikus galimybę įteisinti pagrindinį statinį – kavinę – ir administraciniame teisme tebevykstant ginčui, ar pagrįstai NŽT atsisakė atnaujinti žemės pertvarkymo projekto rengimą ir suformuoti sklypą ieškovei, civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nėra galimas. Šioje civilinėje byloje teismui išsprendus klausimą dėl ginčijamo jai surašyto savavališkos statybos akto bei privalomų nurodymų, kuriais ieškovė buvo įpareigota nugriauti 24,97 m ilgio (32 mm skersmens) vandentiekio tinklą bei 2,5 m gylio 2 000 mm skersmens nuotekų surinkimo rezervuarą su 55,29 m ilgio nuotekų šalinimo tinklu, teisėtumo, gali susidaryti situacija, kai ieškovei būtų pripažinta ginčo žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisė, pagrindinis pastatas – kavinė – būtų pripažintas pastatytas teisėtai, o inžineriniai tinklai – nugriauti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu būtų paneigtas proporcingumo principas ir ieškovės siekis įgyvendinti įstatyme bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įtvirtintą galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tuo labiau, bylos duomenimis, ieškovė deda maksimalias pastangas įteisinti tiek kavinės, tiek ir jos priklausinių (vietinių inžinerinių tinklų) statybą.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimtas procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-3554-822/2021, t. y. teismo padarytos išvados, be jokios abejonės, bus reikšmingos ir turės prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, o šią bylą nagrinėjantis teismas negali pats tų faktų nustatyti. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus NŽT apeliacinį skundą, NŽT privalėtų spręsti ieškovės prašymą dėl žemės pertvarkymo projekto atnaujinimo ir sklypo prie statinių suformavimo, taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų galimybę įteisinti statinį – kavinę, o kartu ir inžinerinius tinklus.

29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.