Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-404-1100/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-25
Bylos Nr.
1-404-1100/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29892-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-404-1100/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29892-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,nukentėjusiajam R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu suimtas, iki tol faktiškai gyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 8 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu BK 259 straipsnio 2 dalį 28 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2023 m. gegužės 8 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. B. 2023 m. rugpjūčio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 3 val. iki 6.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,87 promilės neblaivumas), konflikto metu su nukentėjusiuoju R. A. tyčia ne mažiau kaip aštuonis kartus peiliu dūrė R. A. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarė durtines–pjautines ir durtines žaizdas kaklo nugarinio paviršiaus dešinėje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairės išorinės Jungo venos pažeidimu, abiejų žastų nugariniuose paviršiuose, dešinės plaštakos tarpupirštyje, kiaurymines durtines žaizdas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje abipus atsiveriančias į abi krūtinplėvės ertmes su oro ir kraujo susikaupimu abipus krūtinplėvės ertmėse, kiauryminę durtinę žaizdą juosmens kairiame šoniniame paviršiuje, atsiveriančią į pilvaplėvės ertmę, su diafragmos, blužnies ir storosios žarnos pažeidimais bei oro ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

R. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, labai gailisi ir parodė, kad nusikaltimo padarymo vakarą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 9 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas liudytoją O. B.. Ją pažinojo pusantro ar du mėnesius. Labai ją įsimylėjo, todėl tą vakarą nusprendė jai pasipiršti, ji sutiko. Pas ją bute gėrė nuo 21.30 val., išgėrė 0,5 l degtinės, šampano, alaus, sidro. Po to nuėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Ten sutiko iš matymo pažįstamą moterį, su ja kalbėjo, tada sutiko nukentėjusįjį. Su nukentėjusiuoju susipažino 2021–2022 m. kai kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pataisos namuose tarp jų konfliktų nebuvo. Kai susitiko, visi vartojo alkoholį, pasėdėjo truputį lauke, tada visi nuėjo į namus. Nukentėjusysis pasiūlė nueiti į naktinę parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, pasakė, kad turi skolą, todėl pats nenori eiti, prašė, kad nueitų jis (kaltinamasis). Parduotuvėje jis sužinojo, kad nukentėjusiojo jam duoti 100 Eur buvo netikri. Grįžęs pradėjo su juo ginčytis, kad jis padavė padirbtus 100 Eur, dėl kurių jam vos neiškvietė policijos. Jie toliau ginčijosi, apsistumdė, nukentėjusysis pradėjo reikalauti grąžinti jam 100 Eur, nes jie buvo tikri. O. B. išėjo ir po kelių minučių grįžo, pasakė, kad laukia nukentėjusiojo draugai. Jis (kaltinamasis) šiek tiek palaukė ir nusprendė eiti pas O. B. į butą. Buvo naktis, tamsu, jis buvo išgėręs ir susijaudinęs, pamiršo laiptinės durų kodą, bandė jį įvesti, tačiau neišėjo, dar išgirdo triukšmą, nes įėjimas į laiptinę buvo toje pačioje pusėje kaip buto langai. Nežinojo, kaip patekti į butą, todėl lipo į balkoną. Balkono durys buvo uždarytos, jas atidarė O. B., ji jį (kaltinamąjį) bandė sustabdyti. Įsiveržęs pamatė nukentėjusįjį tik su apatiniais ir marškinėliais sėdintį ant lovos, o O. B. nerišliai pasakė, kad jis ją išprievartavo ar bandė išprievartauti. Ji buvo apsirengusi viršutiniais drabužiais, ant jos kaklo jis pamatė stiprius tamsiai raudonos spalvos paraudimus, mėlynes, kurių ankščiau nebuvo. Bute šviesa nedegė, bet degė lauke lauko apšvietimas. Pamatęs O. B. kaklą, išgirdęs, kad nukentėjusysis bandė ją išprievartauti, ir dar anksčiau jam buvo davęs netikrą pinigų kupiūrą, labai ant jo supyko. Iš pykčio puolė į butą ir čiupo už buitinio peilio, pradėjo grumtis su nukentėjusiuoju ir jį badyti. Peilis buvo ar ant palangės, ar ant spintelės, jis buvo šalia durų tame pačiame kambaryje. Sužalojimus pripažįsta, jų buvo daug, dūrė į kaklą, kairės pusės nugarą, šoną, pilvą. Po sužalojimų buvo daug kraujo, ant jo paslydo, nukrito ant nugaros, o nukentėjusysis tada išbėgo iš buto. Kur jis nuėjo, nežino. Grumtynių metu O. B. išbėgo iš kambario ir nieko nematė. Negali pasakyti, kur po grumtynių buvo peilis, paskui nieko su juo nedarė. Tuo momentu buvo šoko būsenoje, pradėjo valyti kraują. Tvarkant butą, rado peilį su juoda rankena, kurio bute prieš tai nebuvo matęs. Besitvarkydamas, šalia lovos rado prezervatyvų pakelį. Nuėjus į vonios kambarį truputį apsiprausė, išgirdo, kad grįžo O. B., ji sakė nusirengti drabužius, nes buvo visas kruvinas. Su ja kartu nuomojasi butą dar vienas asmuo, ji paėmė iš jo drabužius, jis jais persirengė ir laukė policijos. Laukė apie pusę valandos, gal daugiau. Nieko nesulaukus pamatė, kad O. B. pasidarė blogai su psichine būsena, todėl nusprendė nuvykti pas jos motiną, ten juos sulaikė policijos pareigūnai. O. B. neskambino į policiją, juos paskui sulaikė, ji paaiškino, kad nukentėjusysis ją išprievartavo, tačiau pareiškimo rašyti nenori. Ji po sulaikymo gydėsi ligoninėje dėl psichikos problemų. Gailisi dėl savo veiksmų, nusikalto po trijų mėnesių kai išėjo į laisvę atlikęs bausmę. Jo tokį elgesį įtakojo sunkus girtumas ir stipri susijaudinimo būsena. Mano, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, nes visos nusikalstamos veikos padarytos būnant neblaiviam. Nori pradėti gydytis dėl alkoholizmo, anksčiau turėjo problemų su narkotikais, bet susitvarkė, o alkoholis ne kartą pakišo koją. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su turtinės žalos dydžiu, pagal galimybes stengsis sumokėti nukentėjusiajam. Sutinka su gydymo išlaidomis. Nesutinka su 50 000 Eur dydžio neturtine žala, tai per didelė suma, jis neturiu jokių pajamų, todėl negalėtų tiek sumokėti nukentėjusiajam. Sutiktų atlyginti 20 000 Eur sumą. Pažymi, kad už ankstesnį jo padarytą nusikaltimą buvo priteista 40 000 Eur žala, atlygino apie 4 000–5 000 Eur. Daugiau skolų neturi. Jo tėvas ligotas, serga plaučių vėžiu, brolis serga kraujo vėžiu, motina vienintelė dirba, yra dar vienas brolis ir sesuo. Todėl norėjo greičiau išeiti į laisvę, kad galėtų padėti šeimai, jiems finansiškai labai sunku.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis R. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 8–9 d. vakare, daugiau naktį, prie naktinės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), virš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, sutiko iš matymo pažįstamą vyrą. Vyras jį užkalbino, paminėjo jo pravardę „(duomenys neskelbtini)“, pasakė ar jis jo neatsimena, nes kartu atlikinėjo bausmę, prisistatė „(duomenys neskelbtini)“ (pravardė). Vyras jo ūgio, gal šiek tiek aukštesnis, su barzdele, akiniais, tamsių plaukų. Jis buvo su moterimi, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tos moters vardo ir pavardės nežino, atpažinti negalės, nes buvo neblaivus. Jie visą naktį kartu vartojo alkoholį, buvo kažkokiame apleistame name, netoli (duomenys neskelbtini) parko. Jiems begeriant moteris pakvietė jį eiti į lauką pasivaikščioti. Beeidami su moterimi nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji jį pakvietė užeiti, kam priklauso butas jis nežino, neklausė. Durys buvo atrakintos, užėjus į butą pamatė, kad jame miega nepažįstamas vyras. „(duomenys neskelbtini)“ liko apleistame name su kita moterimi, kuri taip pat atėjo su jais iš baro, jos duomenų nežino. Atėję į butą jie su moterimi nuėjo į kitą kambarį, nes kaip minėjo viename kambaryje miegojo vyras. Jie su savimi turėjo alaus. Su moterimi sėdėjo, kalbėjo, pradėjo glamonėtis ir mylėtis. Mylėjosi abipusiu sutikimu, jokia prievarta nebuvo naudojama. Vienu momentu iš balkono pusės į kambarį įsiveržė „(duomenys neskelbtini)“. Pamatęs, kad jis (nukentėjusysis) yra su jo minėta moterimi, mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ kilo pavydas ir iš karto peiliu pradėjo jį badyti. Nežino iš kur jis paėmė peilį, jis jokio peilio neturėjo. Neatsimena kiek kartų dūrė peiliu – dūrė daug kartų. Jis (nukentėjusysis) sugebėjo „(duomenys neskelbtini)“ pastumti, jie pagriuvo, tuo metu jis sugebėjo pabėgti. Atsimena, kad buvo lauke tik su apatiniais drabužiais, vėliau tikriausiai prarado sąmonę. Daugiau nieko neatsimena (1 t., b. l. 109–112).

Liudytoja J. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 15–16 val. išeidama iš namo, lipo laiptais ir prie (duomenys neskelbtini) aukšte esančio buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), matė, kaip kažkokia moteris, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apkūnaus kūno sudėjimo, tamsiais, trumpais plaukais iki kaklo, daužė minėto buto duris, norėjo, kad ją įleistų, atpažinti negalėtų, kadangi neatkreipė dėmesio. Į savo namus grįžo 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 23.30 val., tačiau nieko minėtame bute ar aplinkui negirdėjo, kilo liftu. Apie 6 val. ryte išgirdo daužymąsi bute, esančiame apačioje, girdėjo daužymo į sieną garsą, taip pat girdėjo moters šaukimą, tada pasigirdo durų trenksmas ir konfliktas persikėlė į laiptinę, girdėjo moters šaukimą, ką tiksliai moteris šaukė neatsimena, po kelių minučių viskas nutilo ir daugiau nieko nebesigirdėjo. Bute buvusių žmonių iš balso neatpažintų. Minėtame bute dažnai būna vartojamas alkoholis, dažnai vyksta šventės (1 t., b. l. 154–156).

Liudytoja O. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie pusę metų ji gyveno pas pažįstamą V. T.. R. B. ji pažįsta apie 2 mėnesius, jie susitikinėjo, o po to jis išvažiavo į gyventi į kitą miestą. 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 22.15 val. jis atvažiavo į svečius, ji jį pasitiko ir abu nuėjo į V. T. namus. R. B. atsivežė degtinės, alaus, jie visi trys gėrė. V. T. buvo labai daug išgėręs ir pasakė, kad eina miegoti, o ji su R. B. ėjo pasivaikščioti, užėjo į naktinę parduotuvę–barą ir išgėrė alaus. Iš namų išėjo apie 2 val. ir nuėjo tiesiai į naktinę parduotuvę–barą. Ten lauke stovėjo iš matymo pažįstama moteris – alkoholikė, ji dažnai stovi prie parduotuvės, jos vardas lygtais S.. Moteris paprašė nupirkti ir jai alaus. Tad ji su R. B. užėjo į barą, paėmė 3 bokalus alaus, ir išėjo į kiemą. Kai išėjo į kiemą, prie S. jau stovėjo jai nepažįstamas vyras, kurio anksčiau nebuvo mačiusi. Jai pasirodė, kad jis buvo narkomanas, tai matėsi iš jo akių. Priėjusi prie S. pradėjo kalbėtis, klausė kur ji gyvena ir ši parodė į prie jos priėjusį vyrą, pasakė, kad tai jos vaikinas ir gyvena dabar pas jį. Tuomet ji susipažino su vyriškiu, prisistatė, pasakė, kad yra O., o jis atsakė kad yra R.. Tuomet R. pakvietė į svečius, ir ji su R. B. sutiko, visi keturi nuėjo pas jį į svečius. Adreso, kur ėjo, pasakyti negali, tačiau tai buvo apleistas medinis namas prie (duomenys neskelbtini) parko, prie požeminės perėjos. Tame name nėra nei šviesos, nieko. Jie užėjo į namą ir pradėjo gerti atsineštą alų, kurį pirko bare. Maždaug po 10 min., R. pasiūlė nueiti į naktinę parduotuvę, ištraukė 100 Eur ir padavė juos jai. Ji kaip tik degėsi cigaretę ir žiebtuvėliu pasišvietusi pamatė, kad jis jai padavė 100 Eur, tačiau ji vos tik paėmusi pinigus, juos iš karto grąžino, pasakė, kad ji niekur neis. Čiupinėjant banknoto popierių jai pasirodė, kad tie 100 Eur yra padirbti. Tuomet R. pinigus padavė R. B. ir pasiūlė eiti kartu. Ji sakė R. B., kad jis niekur neitų, tačiau jie dviese išėjo, o ji liko su S.. Maždaug po 15 min. R. grįžo vienas, ji jo paklausė kur yra R. B.. Jis atsakė, kad R. B. palydėjo iki naktinės parduotuvės ir jis tuoj grįš. Maždaug po 5 min. grįžo R. B. ir pradėjo ant R. šaukti, kodėl šis davė jam tokius pinigus. Jie pradėjo konfliktuoti ir tarpusavyje apsistumdė. Tada R. jai pasakė: „Jeigu tu nori likti gyva, eik iš čia“. Ji išėjo į lauką, nežinojo ką daryti, neturėjo telefono, buvo naktis, negalėjo kreiptis pagalbos. Nenorėdama, kad R. sumuštų R. B., ir norėdama R. išvilioti į lauką, ji vėl užėjo į namo vidų ir R. pasakė, kad lauke jo laukia draugai ir kviečia išeiti. Ji su R. išėjo į lauką, nes norėjo, kad R. B. pabėgtų, bet išėjus į lauką jokių jo draugų nebuvo, nes ji jį apgavo. Jis jos dar paklausė kur tie draugai, o ji atsakė, kad matyt išvažiavo. Ji tikėjosi, kad jis grįš atgal į namą, ir pasakė einanti namo, pradėjo eiti, o jis ėjo jai iš paskos. Ji jau priėjo prie namo, surinko durų kodą ir jis „naglai“ įėjo į laiptinę paskui ją. Ji pasakė, kad jis eitų iš čia, tačiau jis pradėjo jėga ją laikyti beeinančią laiptinėje, griebė jai už rankų. Dėl to ant jos rankų liko mėlynės. Tada ji atsirakino duris ir įėjo į vidų, o jis tuo tarpu į tarpdurį įkišo pirštus, dėl to ji jam nestipriai prispaudė juos, o jis neleido uždaryti durų. Tada jis jėga atidarė duris, užėjo į vidų ir užraktu užrakino duris iš vidaus. Tuomet iš kambario sušuko V. T., paklausė kas atėjo ir stovėdama koridoriuje ji atsakė, kad svečiai, tačiau iš karto įlindo į jo kambarį ir pasakė, kad kviestų policiją, bet jis būdamas labai girtas, ne tik, kad neišgirdo ko jo prašo, bet ir nesuprato. Tuomet R. ją pradėjo tampyti, stumti į kambarį, ji priešinosi. Pabandė jam spirti, kadangi buvo balerina, ji iš kojos jam spyrė į nosį, tačiau nestipriai, ji nematė, kad būtų bėgęs kraujas. Tuomet jis ją pastūmė dar kartą, ji jau krito kambaryje ant lovos. Gali būti, kad krisdama užsigavo šoną į spintelę, dėl to ant jos šono yra mėlynių. Ji gulėjo aukštielninka ant lovos, o R. pradėjo plėšti jai kelnes per užsegimą. Ji sustingo, nežinojo ką daryti, ji net nesipriešino, tik šaukė. Prašė V. T. ateiti, tačiau jis tik atsakė, kad pati ateitų ir jis jai į pagalbą neatėjo. R. jai nuėmė kelnes, marškinėlius ir pats nusirengė, liko vien su apatiniais. Tada jis patraukęs kelnaites, užgulė ją iš viršaus ir pradėjo prievartauti. Ji nesipriešino, tačiau prašė liautis, nieko nedaryti, o jis tik kartojo „duok geruoju“. Lytinis aktas užtruko maždaug apie 3 min., kai ji išgirdo šlamesį prie balkono. Matyt tą patį išgirdo ir R., jis nustojo ją prievartauti, atsistojo. Ji pati taip pat atsistojo ir išėjo į balkoną, pamatė, kad balkonu lipa R. B.. Butas, kuriame jie buvo, yra (duomenys neskelbtini) aukšte. R. B. įlipo į balkoną, ji dar bandė sustabdyti, kad jis neitų į kambarį, nes pamanė, kad bus muštynės, tačiau jis ją nustūmė nuo durų ir įėjo į kambarį. R. B. su R. pradėjo stumdytis, jai prasidėjo isterija, ji pradėjo isteriškai šaukti ir išlėkė į koridorių, į laiptinę, bėgiojo laiptais. Laiptinėje dar šiek tiek pašaukė, ir maždaug po 2–3 min. ji šiek tiek aprimusi grįžo į kambarį. Kai grįžo į kambarį, kambaryje buvo tik R. B., o R. nebebuvo. Kambaryje ji pamatė labai daug kraujo, R. B. taip pat buvo visas kruvinas. Matė, kad R. B. iš nosies bėgo kraujas. Kas įvyko kambaryje, ji nematė, nesuprato iš kur ir kieno tas kraujas. Ji jo nieko neklausinėjo, o ir jis jai nieko nesakė. Liepė jam nusirengti kruvinus drabužius, jis nusirengė ir paėmęs V. T. drabužius persirengė. Jie liko tame bute, R. B. pasakė, kad viską sutvarkys ir pradėjo plauti kraują. Jie tame bute praleido gal apie pusvalandį, laukė policijos, nes manė, kad tikrai kaimynai bus iškvietę policiją, tačiau kai policija nepasirodė, ji su R. B. išvažiavo. Kur R. B. drabužiai, ji neprisimena. Ji su R. B. nuvažiavo į jos mamos namus, (duomenys neskelbtini) g., kur juos ir surado policija. Tada ji iš policijos pareigūnų sužinojo, kad R. buvo subadytas. Ji nematė pas R. B. jokio peilio, iš kur jis jį gavo – nežino. Nori tik patikslinti, kad naktinė parduotuvė yra (duomenys neskelbtini), virš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. R. apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 175–180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, rusvų, trumpai kirptų plaukų. Šviesių akių, galbūt mėlynos ar žalios spalvos. Jokių randų nematė, tik atkreipė dėmesį, kad ant kojos turi tatuiruotę, tačiau ant kokios kojos, kokią tatuiruotę, pasakyti negali (1 t., b. l. 160–162).

Liudytoja O. B., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nori patikslinti savo pirminius parodymus. Ji tikrai nematė, kaip buvo badomas R., jai prasidėjus isterijai, ji išbėgo į laiptinę, o kai grįžo į kambarį, R. jau nebebuvo, kambaryje stovėjo vienas R. B., kuris buvo visas kruvinas. Ant grindų ji pamatė iš pradžių vieną peilį, tai stalo peilį, kurį ji paėmė ir išnešė, paslėpė prie šiukšlių kamino laiptinės (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) aukšte. Šis peilis buvo visas kruvinas. Buvo šoko būsenos, ir ne viską iš karto prisiminė. Tuomet ji vėl grįžo į kambarį ir pamatė ant grindų antrą peilį – sulenkiamas, juodos spalvos rankena. Ar jis buvo kruvinas, neprisimena, tačiau jis buvo sulenktas. Ji jį paėmė ir išmetė pro balkoną. Peilius ji paslėpė, nes kaip ir sakė, buvo šoko būsenos, pasimetė, nežinojo ką daryti ir tiesiog taip pasielgė. Kieno šie peiliai, ji negali pasakyti. Pas V. T. yra daug peilių, ji negali jų atpažinti ir pasakyti, kad šie peiliai yra iš jo buto ar ne. Kas pro balkoną išmetė R. drabužius, ji nematė, nes ji jų nelietė. Dėl išžaginimo ji jokių pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminio tyrimo nepradėti (1 t., b. l. 163–164).

Liudytojas V. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 23 val. pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstami O., R. ir R., jų pavardžių, bei tikslių duomenų nežino. R. vardas gali būti netikslus. Gali juos atpažinti. Jis jau miegojo. Durys buvo nerakintos, pamatė, kad jie trise sėdi kambaryje, nes buvo atsikėlęs nueiti į tualetą, nuėjęs į tualetą ėjo toliau miegoti, nes buvo girtas. Jis miegojo viename kambaryje, jie trise sėdėjo kitame kambaryje. Daugiau bute nieko nebuvo, tik jis ir jo minėti trys asmenys. Naktį miegodamas, tai galėjo būti apie 3 val., išgirdo triukšmą, girdėjo, kad O. pradėjo šaukti. Jis nuo O. šauksmo atsikėlė, pamatė, kad O. išbėgo į laiptinę. R. bute jau nebuvo, pamatė, kad R. kruvinu veidu, kruvinais drabužiais, kaip buvo apsirengęs jis neatsimena, plovė kruvinas kambario grindis. Suprato, kad tarp R. ir R. buvo kažkoks konfliktas. Jis to konflikto nematė. Matė kruviną R. plaunantį jo buto kambario grindis, kuriame jie sėdėjo. Po pusvalandžio R. su O. išėjo iš jo buto. Ar R. persirengė jis nematė ir kur išėjo nežino. Kur dingo R. nežino (1 t., b. l. 182–185).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2023 m. rugpjūčio 9 d. apie 6.10 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas, kad kitoje gatvės pusėje nei (duomenys neskelbtini) (turi būti (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, guli kruvinas vaikinas, pusnuogis, sąmoningas. Kas nutiko neaišku. Pranešė praeivis, nelauks (1 t., b. l. 7–8).

2023 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra daugiabučio namo kiemas, laiptinė ir butas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantis, (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Iš (duomenys neskelbtini) pusės prie daugiabučio namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio yra stačiakampio formos salelė su borteliais, kurioje auga krūmai. Ant to bortelio buvo aptikta vyriška juoda piniginė su užrašu „Wild things only“ ir raktų ryšulys iš trijų raktų, ant kurio dirželis su užrašu „Knauf“. Piniginėje yra dvi banko kortelės: (duomenys neskelbtini) banko išduota R. A. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ kortelė išduota tam pačiam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat piniginėje yra nuolaidų kortelės, paleidimo iš pataisos įstaigos pažymėjimas išduotas R. A.. Piniginės viduje taip pat aptiktas savivaldybės nutarimas adresuotas R. A., ant kurio yra raudonos spalvos skysčio pėdsakai. Piniginė su viduje esančiomis banko kortelės ir visais kitais dokumentais, paimta ir supakuota į įpakavimą Nr. 1. Raktų ryšulys paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 2. Kelių metrų atstumu nuo vietos, kur rasta piniginė su raktais, yra durys virš kurių yra vaizdo stebėjimo kamera. Ant durų užrašyta „Prekės grožio specialistams“. Einant link (duomenys neskelbtini) g. pusės tame pačiame pastate įsikūrusi „(duomenys neskelbtini)“. Ant tos pastato dalies kur klinika taip pat yra vaizdo stebėjimo kamera. Šiaurės rytinėje namo kiemo pusėje ant šaligatvio aptiktos sportinės juodos spalvos su baltais dryžiais kelnės „Adidas“ ant kurių dėmės, panašios į kraują. Kelnių kišenėje aptiktos dvi tabletės „Xanax“. Kelnės paimtos ir supakuotos į įpakavimą Nr. 3, o tabletės į įpakavimą Nr. 4. Taip pat ant šaligatvio aptiktas ir sudaužytas su deformacija mobilaus ryšio telefonas „Redmi“ juodos spalvos bei jo dėkliukas taip pat juodos spalvos, kuris paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 5. Taip pat toje vietoje aptiktas saulės akinių lęšis, kuris paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 6, cigarečių „Winston“ tuščias pakelis su raudonos spalvos pėdsakais, paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 7. AB Lietuvos pašto išmokos mokėjimo kvitas priklausantis R. A. su nurodoma išmokos suma, paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 8. Ant važiuojamos dalies toje pačioje šiaurės rytų namo kiemo pusėje aptiktos nagų žnyplės, kurios paimtos ir supakuotos į įpakavimą Nr. 9. Pietrytinėje namo dalyje kampe prie rudos spalvos durų, kurios užrakintos, aptikta raudona dėmė (pažymėta Nr. 1 foto lentelėje), nuo kurios padaryta nuoplova. Nuoplova supakuota į įpakavimą Nr. 10. Ties įėjimu į pirmąją namo laiptinę, kurioje yra butai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) aptikta raudona dėmė (pažymėta Nr. 2 foto lentelėje), nuo kurios padaryta nuoplova. Nuoplova supakuota į įpakavimą Nr. 11. Įėjus į laiptinę ant ketvirtosios laiptų pakopos aptikta nuorūka „Nz“ (pažymėta Nr. 3 foto lentelėje), kuri paimta ir supakuota į įpakavimą Nr. 12. (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelėje ant grindų aptiktos raudonos spalvos dėmės (pažymėta Nr. 4 foto lentelėje), nuo kurios padaryta nuoplova, kuri supakuota į įpakavimą Nr. 13. (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelėje ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) aptiktos raudonos dėmės (pažymėta Nr. 5 foto lentelėje), nuo kurių padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į įpakavimą Nr. 14. Taip pat raudonos dėmės aptiktos ir (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelėje (pažymėta Nr. 6 foto lentelėje). Nuo dėmių buvo padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į įpakavimą Nr. 15. Laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų laiptinės aikštelėje už šiukšlių šachtos buvo aptiktas peilis su raudonos spalvos dėmėm (pažymėta Nr. 7 foto lentelėje), kuris paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 16. Įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) yra ilgas koridorius, kuriame iš kairės pusės yra drabužių kabykla ir suolas, prie to suolo ant grindų aptiktas avalynės pėdsako fragmentas, kuris nukopijuotas ant vienos daktiloskopinės plokštelės, kuri supakuota į įpakavimą Nr. 17. Taip pat prie suolo aptiktas ir basos kojos pėdsakas nuo kurio padaryta nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais. Nuoplova supakuota į įpakavimą Nr. 18. Koridoriuje už suolo aptiktas juodos spalvos maišas su šiukšlėmis. Tarp šiukšlių aptikta skiautė audeklo su raudonos spalvos skystais pėdsakais, kuri paimta ir supakuota į įpakavimą Nr. 19. Koridoriuje pirmas iš dešinės praėjimas veda į virtuvę bei tualeto ir vonios patalpas. Vonios patalpoje ant grindų aptikti raudoni pėdsakai, nuo raudonos dėmės kuri ant grindų padaryta viena nuoplova, kuri supakuota įpakavime Nr. 20. Virtuvėje iš dešinės pusės prie plautuvės ant grindų aptikta krūva drabužių tarp kurių yra šviesūs džinsai „Barshka“ 34 dydžio su raudonos spalvos dėmėm. Džinsai paimti ir supakuoti į įpakavimą Nr. 21. Taip pat žydros / baltos / juodos spalvų džemperis su raudonomis dėmėmis, kuris paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 22, marškinėliai „Chapter“ M dydžio, šviesiai pilki su baltais raštais, ant kurių yra raudonos spalvos pėdsakai. Marškinėliai paimti ir supakuoti į įpakavimą Nr. 23. Taip pat aptikti ir bridžai pilkos spalvos 5XL dydžio, ant kurių rausva dėmė. Bridžai paimti ir supakuoti į įpakavimą Nr. 24. Įėjus į butą koridoriuje antras iš dešinės praėjimas veda į kambarį Nr. 1, kuris yra su balkonu. Kambaryje Nr. 1 iš kairės pusės stovi drabužių spinta. Prie drabužių spintos aptikti šviesios spalvos sportiniai bateliai, ant kurių pado apačios ir ant pačių sportinių batelių yra raudoni pėdsakai panašūs į kraują. Bateliai paimti ir supakuoti į įpakavimą Nr. 26. Iš kairės palei sieną stovi sofa-lova, po kuria iš kairės pusės ant grindų aptikta raudona dėmė. Nuo tos dėmės padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į įpakavimą Nr. 25. Kambaryje Nr. 1 ant sofos-lovos matomos raudonos dėmės, taip pat raudonų dėmių yra ir ant sienų. Iš dešinės pusės prie sienos stovi komoda, o prie komodos drabužių spinta. Drabužių spintos apatiniai stalčiai esantys dešiniau sulaužyti, ant stalčiaus šoninės dalies aptikta raudona dėmė. Nuo tos dėmės padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į įpakavimą Nr. 27. Įėjus į butą tiesiai koridoriaus gale yra praėjimas į kambarį Nr. 2. Kambaryje Nr. 2 iš kairės stovi pianinas, tiesiai gale – sekcija, sekcijos dešinėje rašomas stalas ant kurio padėtas televizorius, iš dešinės stovi lova, prie lovos stalas. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, daiktai ir objektai, ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai, buvo apžiūrimi vizualiai, naudojamas 2x didinimo lęšis bei papildomas apšvietimas, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai, tačiau tokios kilmės pėdsakų neaptikta. Butas netvarkingas, nešvarus, jaučiama smarvė, grindys, baldai, daiktai purvini. Daugiau pėdsakų arba objektų turinčių reikšmę tyrimui nėra. Laiptinėje ir bute matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Po apžiūros butas buvo užplombuotas plomba Nr. 065893 (1 t., b. l. 21–23). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 24–73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 435/2023(01) (toliau – specialisto išvada Nr. S 435/2023(01)) nurodyta, kad:

1) Ant džinsinių kelnių (5 mėg.), džemperio (6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. A. DNR profiliu su 99,999999999999999999999999 proc. tikimybe.

2) Ant peilio geležtės ir rankenos (3, 4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su R. A. ir R. B. DNR profiliais.

3) Ant lenktinio peilio geležtės ir rankenos (1, 2 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 87–95).

2023 m. rugpjūčio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. A. atpažino R. B., kaip asmenį, kuris jį sužalojo (1 t., b. l. 113–116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3103/2023 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 3103/2023 (01)) užfiksuota, kad, remiantis R. A. pateiktų medicinos dokumentų duomenimis:

1) R. A. nustatytos durtinės–pjautinės ir durtinės žaizdos kaklo nugarinio paviršiaus dešinėje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairės išorinės Jungo venos pažeidimu, abiejų žastų nugariniuose paviršiuose, dešinės plaštakos tarpupirštyje, kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje abipus atsiveriančios į abi krūtinplėvės ertmes su oro ir kraujo susikaupimu abipus krūtinplėvės ertmėse, kiauryminė durtinė žaizda juosmens kairiame šoniniame paviršiuje atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su diafragmos, blužnies ir storosios žarnos pažeidimais bei oro ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, padarytos aštriu duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais).

2) Nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai padaryti prieš patenkant į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 6.40 val. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito vieno įvykio metu.

3) Nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai vertinant visumoje, dėl durtinės žaizdos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairės išorinės Jungo venos pažeidimu, kiauryminių durtinių žaizdų krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje abipus atsiveriančių į abi krūtinplėvės ertmes su oro ir kraujo susikaupimu abipus krūtinplėvės ertmėse, kiauryminės durtinės žaizdos juosmens kairiame šoniniame paviršiuje atsiveriančios į pilvaplėvės ertmę su diafragmos, blužnies ir storosios žarnos pažeidimais bei oro ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. ir 6.6.12. punktai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai durtinės–pjautinės ir durtinės žaizdos kaklo nugarinio paviršiaus dešinėje, abiejų žastų nugariniuose paviršiuose, dešinės plaštakos tarpupirštyje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o durtinė žaizda kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairės išorinės Jungo venos pažeidimu, kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje abipus atsiveriančios į abi krūtinplėvės ertmes su oro ir kraujo susikaupimu abipus krūtinplėvės ertmėse, kiauryminė durtinė žaizda juosmens kairiame šoniniame paviršiuje atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su diafragmos, blužnies ir storosios žarnos pažeidimais bei oro ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4) Atsižvelgiant į nustatytų ir specialisto išvados 1-me punkte nustatytų sužalojimų lokalizacijas nukentėjusiojo kūne, savęs žalojimo galimybė yra mažai tikėtina.

5) Visi nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius nukentėjusiajam aštriu duriančių–pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) į nurodytas kūno sritis. Nustatytos abiejų žastų ir dešinės plaštakos tarpupirščio žaizdos galėjo būti padarytos nukentėjusiajam dengiantis nuo smūgių rankomis.

6) Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra tikslaus skaitinio, makromorfotoginio ir lokalizacinio nustatytų sužalojimų aprašymo, todėl nėra galimybės tiksliau pasisakyti keliais trauminiais poveikiais galėjo būti padaryti nustatyti sužalojimai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais.

7 – 8) Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pateiktus išsamus makromorfologinis nustatytų sužalojimų aprašymas, kuriuo remiantis būtų galima pasisakyti apie žalojusio įrankio formą, dydžius ar žalojusių įrankių skaičių (1 t., b. l. 129–134).

Alkotesterio Alcotest 6810 kvite užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. 11.16 val. O. B. nustatytas 1,61 promilės girtumas (1 t., b. l. 157–158).

2023 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja O. B. atpažino R. A., kaip „(duomenys neskelbtini)“ apie kurį savo apklausoje davė parodymus (1 t., b. l. 165–168).

2023 m. rugpjūčio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytoja O. B. parodė, jog prasidėjus isterijai ji nematė kaip buvo badomas nukentėjusysis. Grįžus į kambarį pamatė tik R. B.. Tuomet ji griebė nuo grindų sulenkiamą peilį juoda rankena ir išmetė pro balkoną. Liudytoja O. B. parodė kurioje vietoje nukrito peilis. Nuėjus kartu su liudytoja O. B. į parodytą vietą, buvo rastas peilis (1 t., b. l. 169–171). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 172–174).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2472/2023(01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 2472/2023(01)) užfiksuota, kad remiantis O. B. apžiūros duomenimis:

1) O. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame žaste, kairėje alkūnėje ir dilbyje, dešiniame žaste, juosmenyje, pilve, dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame petyje ir dešinėje alkūnėje, padarytos kietais bukais daiktais ir / ar galimai paviršiais, labiausiai tikėtina 1–3 parų laikotarpiu iki apžiūros 2023 m. rugpjūčio 10 d.

2) O. B. nustatyti kūno sužalojimai, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu, todėl pasisakyti, kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau, nėra galimybės.

3) Sužalojimai nustatyti O. B., tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4) Sužalojimai, nustatyti O. B., visumoje nėra būdingi savęs žalojimui.

5) Neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosruvos, nustatytos O. B. rankose, galėjo būti padarytos ir savigynos metu, užsidengiant rankomis.

6) O. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 14-a trauminių poveikių.

7 – 8) Sužalojimuose, požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužsifiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių.

9) Objektyvių požymių, kad su O. B. buvo lytiškai santykiauta nenatūraliu būdu, nėra; tamponėlyje su tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta. O. B. konstatuotas mergystės plėvės plyšimas nurodo į tai, kad galėjo būti atliekamas lytinis aktas. O. B. tepinėlyje su makšties turiniu spermijų nerasta, tamponėlyje su makšties turiniu (3 mėg.) rastas sperminis skystis.

10) O. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

11) Mergystės plėvės pažeidimo makromorfologinis vaizdas nėra informatyvus, todėl pasisakyti apie jo padarymo laiką nėra galimybės.

12) Įvertinus O. B. mergystės plėvės makromorfologinį vaizdą apžiūros metu, tikėtina, kad galimas lytinis aktas, nepažeidžiant mergystės plėvės (1 t., b. l. 178–179).

2023 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas V. T. neatpažino R. B. (1 t., b. l. 186–188).

2023 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas V. T. atpažino O. B. kaip moterį, kuri jo apklausoje nurodoma kaip „O.“. Atpažįsta pagal veido bruožus (1 t., b. l. 189–192).

2023 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas V. T. neatpažino R. A. (1 t., b. l. 193–195).

2023 m. rugsėjo 11 d. vyriausiojo tyrėjo J. R. tarnybiniame pranešime dėl gautų telefonų numerių išklotinių analizės nurodyta, kad tyrimo metu gautos O. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele-2“), V. T. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele-2“) ir R. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele-2“) įeinančių / išeinančių skambučių, trumpųjų SMS žinučių ir interneto prisijungimų išklotines su bokštų celių koordinatėmis nuo 2023 m. vasario 9 d. 0 val. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d.15 val.:

1) išanalizavus V. T. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad numeris nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. jungėsi tik prie dviejų mobiliojo ryšio bokštų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Abiejų bokštų veikimo diapazonas apima ir įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pusės metų laikotarpiu užfiksuoti 1009 kontaktavimai su O. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

2) išanalizavus O. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuo 14.07 val. numeris jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių veikimo diapazonas apima ir įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuo 6.30 val. numeris jungėsi prie bokštų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 7.05 val. iki 10.10 val. 7 kartus bandyta kontaktuoti su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) O. B..

3) išanalizavus R. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad šis numeris veikė nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Įvykio dieną numeris nebuvo naudojamas.

4) išanalizavus R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad numeris viso laikotarpio metu jungiasi tik prie bokštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad numeris naudojamas įkalinimo įstaigoje. Daugiau informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (2 t., b. l. 61–62).

Alkotesterio Alcotest 6810 kvite užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. 11.05 val. R. B. nustatytas 0,87 promilės girtumas (2 t., b. l. 72).

2023 m. rugpjūčio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis R. B. parodė, jog jis į butą įlipo pro balkoną, į kambarį įėjo pro balkono duris, kur pamatė ant lovos sėdintį R. A., kuris laikė ant lovos gulinčią O. B.. Jis užėjo į kambarį, pamatė ar ant stalo, ar ant palangės peilį, peilis buvo virtuvinis paprastas, kaip atrodė neatsimena, instinktyviai ilgai negalvodamas dūrė R. A. peiliu. Iš pykčio buvo šoko būsenoje. O. B. jo draugė, jis jai vakar atvažiavęs pasipiršo. Kiek kartų dūrė neatsimena, atsimena, kad dūrė į kaklą, į šonkaulius, į nugarą, į pilvą. R. A. pradėjo jam priešintis, jie pradėjo grumtis. Peilį jis išmetė, lyg per balkoną į lauką. Kažkuriuo momentu jis paslydo ir krito, o R. A. tuo momentu pabėgo. Jiems besigrumiant matė, kad ant žemės iškrito peilis, iš kur jis iškrito jis nežino, tai ne tas pats kuriuo jis dūrė, ant žemės buvo kišeninis peiliukas mažas, gal R. A. spėjo jį iš kur pagriebti. O. B. buvo užsidariusi tualeto patalpoje, R. A. pabėgus, jis pasiėmė kažkokį skudurą ir plovė grindis. Vėliau jis persirengė savo kruvinus drabužius, juos padėjo į maišą. Jis liko bute. Jam persirengus jie su O. B. išėjo į jos mamos butą, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų (2 t., b. l. 96–97). Pridėta foto lentelė (2 t., b. l. 98–107).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2466/2023 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 2466/2023 (01)) užfiksuota, kad remiantis R. B. apžiūros duomenimis:

1) R. B. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje pėdoje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, pjautinė žaizda dešinės plaštakos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas ir odos įbrėžimas dešiniame kelyje, odos įbrėžimai dešiniame kelyje, odos įbrėžimai kairiame kelyje. Odos įbrėžimai padaryti aštrią briauną ir / ar smailumą ir / ar aštrų kampą turinčiu daiktu (daiktais), pjautinė žaizda – aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai – kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais).

2) Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje bei odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje padaryti prieš 3–7 paras, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje – prieš 2–5 paras, kiti sužalojimai (išskyrus nubrozdinimą kairėje pėdoje, kuris yra 2–3 savaičių senumo) padaryti 1–2 parų laikotarpyje iki apžiūros.

3) Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4) Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietų, buką paviršių. Neatmetama, kad odos nubrozdinimas dešiniame kelyje ir odos įbrėžimai keliuose galėjo būti padarytu griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių ir / ar aštrią briauną ir / ar smailumą turinį daiktą (daiktus).

5) Atsižvelgiant į dešinėje rankoje (išskyrus odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje) ir kairėje plaštakoje nustatytų odos nubrozdinimų lokalizaciją ir savybes, negalima atmesti jų padarymo galimybės ginantis.

6) Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvidešimčia trauminių poveikių.

7) Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (2 t., b. l. 112–113).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pavyzdžiui, kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam R. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (durtinės–pjautinės ir durtinės žaizdos kaklo nugarinio paviršiaus dešinėje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairės išorinės Jungo venos pažeidimu, abiejų žastų nugariniuose paviršiuose, dešinės plaštakos tarpupirštyje, kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje abipus atsiveriančios į abi krūtinplėvės ertmes su oro ir kraujo susikaupimu abipus krūtinplėvės ertmėse, kiauryminė durtinė žaizda juosmens kairiame šoniniame paviršiuje atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su diafragmos, blužnies ir storosios žarnos pažeidimais bei oro ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 3103/2023 (01) (1 t., b. l. 129–134). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent R. B.. To neneigė pats kaltinamasis R. B., kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku buvo kartu su R. A. ir O. B.. Iš pradžių jis buvo tik su O. B., jie gėrė, tada kartu nuėjo į naktinę parduotuvę, ten sutiko R. A. ir kitą moterį. Keturiese nuėjo į apleistą namą toliau gerti alkoholį. Vėliau R. A. jam davė netikrą 100 Eur kupiūrą, kad jis nupirktų dar alkoholio. Parduotuvėje sužinojęs, kad pinigai netikri labai supyko ir grįžęs susistumdė su R. A.. Tada R. A. ir O. B. išėjo. Kiek palaukęs kaltinamasis irgi išėjo, ėjo pas O. B.. Jos bute išgirdo triukšmą, susijaudino, pamiršo laiptinės durų kodą, todėl į butą įlipo per balkoną. Bute R. A. sėdėjo ant lovos tik su apatiniais ir marškinėliais, o ant O. B. kaklo pamatė mėlynes, ji pasakė, kad R. A. ją išprievartavo. Iš pykčio paėmė šalia gulėjusį buitinį peilį ir pradėjo grumtis su nukentėjusiuoju, jį badyti. Sužalojimus pripažįsta, jų buvo daug, dūrė į kaklą, kairės pusės nugarą, šoną, pilvą. Buvo daug kraujo, ant jo paslydo ir nukrito, tuo metu R. A. išbėgo iš buto. R. B. davė minėtus parodymus savo laisva valia. Kaltinamojo parodymus taip pat patvirtina 2023 m. rugpjūčio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės (2 t., b. l. 96–97, 98–107).

Tai, kad R. B. panaudojo fizinį smurtą prieš R. A., patvirtino pats nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 109–112). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių R. A. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Be to, 2023 m. rugpjūčio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. A. atpažino R. B., kaip asmenį, kuris jį sužalojo (1 t., b. l. 113–116). Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos O. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 160–162, 163–164). Gretinant šios liudytojos parodymus, matyti, kad proceso eigoje jos parodymai šiek tiek kito dalyje dėl išprievartavimo (teigė, kad ją išprievartavo R. A., bet rašyti pareiškimą atsisakė ir pretenzijų dėl to neturėjo, o R. A. teigė, kad lytinis aktas buvo abipusiu sutikimu). Nepaisant to, liudytoja O. B. išliko nuosekli esminėse ir bylai reikšmingose detalėse dėl įvykio vietos ir jo eigos. Nors pačio įvykio liudytoja nematė, nes, R. B. įlipus pro balkoną ir prasidėjus grumtynėms su R. A., ji išbėgo į laiptinę, tačiau grįžusi ji bute rado tik R. B., jis buvo visas kruvinas, kambaryje taip pat buvo daug kraujo. Ant grindų rado kruviną stalo peilį, jį paėmė ir išnešė į laiptinę prie šiukšlių vamzdžio, kitą sulankstomą peilį išmetė pro balkoną. Liudytojos parodymus patvirtina 2023 m. rugpjūčio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 169–171, 172–174) ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriuo užfiksuota, kad liudytoja O. B. atpažino R. A. (1 t., b. l. 165–168). Be to, 2023 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nusikaltimo įrankis – kruvinas stalo peilis – buvo rastas toje vietoje, kurią nurodė liudytoja O. B. (1 t., b. l. 21–23, 24–73). Specialisto išvada Nr. S 435/2023(01) patvirtina, kad įvykio vietoje rastas kraujas yra nukentėjusiojo, konstatuota, kad ant džinsinių kelnių ir džemperio rasto žmogaus kraujo profilis sutampa su R. A. DNR profiliu. Ant peilio geležtės ir rankenos rastas žmogaus kraujas, atlikus jo DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su R. A. ir R. B. DNR profiliais (1 t., b. l. 87–95). Specialisto išvadoje Nr. G 2466/2023 (01) užfiksuota, kad R. B. padaryta pjautinė žaizda dešinės plaštakos vidiniame paviršiuje, pjautinė žaizda padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu (2 t., b. l. 112–113). Taigi yra didelė tikimybė, kad kaltinamojo kraujas ant nusikaltimo įrankio – peilio – atsirado jam juo badant nukentėjusįjį. R. B. smurtavimo prieš R. A. faktą, be kita ko, įrodo ir netiesioginio liudytojo V. T. parodymai, kuris paties įvykio nematė, tačiau nurodė, kad matė kruviną R. B. veidą ir drabužius, tada jis suprato, kad tarp R. B. ir „R.“ (R. A.) įvyko konfliktas (1 t., b. l. 182–185). Šį faktą taip pat įrodo netiesioginės liudytojos J. J. parodymai, kurie patvirtino, jog įvykio dieną bylai reikšmingu laiku ji girdėjo triukšmą gretimame bute, kuriame nuolat girtaujama (1 t., b. l. 154–156).

Įvertinus specialisto išvadas Nr. G 3103/2023 (01), Nr. S 435/2023(01), Nr. G 2466/2023 (01), kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų O. B., V. T. ir J. J. parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodytas aplinkybes, policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, tarnybinį pranešimą dėl gautų telefonų numerių išklotinių analizės, taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad R. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė R. A. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.

Nevienkartinis R. B. smūgių sudavimas R. A., suduotų smūgių mechanizmas nukentėjusiajam (dūriai peiliu), sudavimų vieta (kaklas, krūtinė, nugara, pilvas, rankos) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, durdamas peiliu nukentėjusiajam į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Todėl byloje įrodyta, kad R. B. 2023 m. rugpjūčio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 3 val. iki 6.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,87 promilės neblaivumas), konflikto metu su nukentėjusiuoju R. A. tyčia ne mažiau kaip aštuonis kartus peiliu dūrė R. A. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarė durtines–pjautines ir durtines žaizdas kaklo nugarinio paviršiaus dešinėje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairės išorinės Jungo venos pažeidimu, abiejų žastų nugariniuose paviršiuose, dešinės plaštakos tarpupirštyje, kiaurymines durtines žaizdas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje abipus atsiveriančias į abi krūtinplėvės ertmes su oro ir kraujo susikaupimu abipus krūtinplėvės ertmėse, kiauryminę durtinę žaizdą juosmens kairiame šoniniame paviršiuje, atsiveriančią į pilvaplėvės ertmę, su diafragmos, blužnies ir storosios žarnos pažeidimais bei oro ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

R. B. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas skirdamas R. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. B. tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. konflikto metu nukentėjusiajam R. A. peiliu buvo suduoti ne mažiau kaip aštuoni dūriai į skirtingas gyvybiškai svarbias kūno vietas (kaklą, krūtinę, nugarą, pilvą, rankas), ir nukentėjusiajam atsiradusias pasekmes dėl patirtų sužalojimų.

R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo advokatė prašė pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teigiama, kad nukentėjusiojo provokuojantis elgesys pasireiškė netikros 100 Eur kupiūros davimu kaltinamajam ir reikalavimu grąžinti tikrus 100 Eur. Taip pat tuo, kad nukentėjusysis seksualiai priekabiavo prie kaltinamojo sužadėtinės O. B..

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-3-648/2021, 2K-55-387/2023). Nukentėjusiojo provokuojančio elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui, todėl negali būti grindžiama vien tik tuo, kaip nukentėjusiojo elgesį įvertino pats kaltinamasis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-648/2023). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, Nr. 2K-29-648/2023).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad nukentėjusiojo R. A. elgesys buvo provokuojantis ar tuo labiau rizikingas. Pirmiausia, nėra nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamajam iš tikrųjų davė padirbtą 100 Eur banknotą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad po šio epizodo Net ir tikint R. B. versija dėl padirbtų 100 Eur, akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai (nevienkartinis smūgių peiliu sudavimas nukentėjusiajam) laikytina neadekvačia reakcija į minėtą aplinkybę, juo labiau kad pagal bylos aplinkybes praėjo tam tikras netrumpas laikas nuo to, kada buvo galimai sužinota apie padirbtą kupiūrą, iki smurtinių veiksmų panaudojimo prieš R. A. byloje reikšmingoje vietoje.

R. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad bylai reikšmingoje vietoje pamatė nukentėjusįjį tik su apatiniais ir marškinėliais sėdintį ant lovos, o O. B. nerišliai pasakė, kad jis ją išprievartavo ar bandė išprievartauti. Ji buvo apsirengusi viršutiniais drabužiais, ant jos kaklo jis pamatė stiprius tamsiai raudonos spalvos paraudimus, mėlynes, kurių ankščiau nebuvo. Pažymėtina, kad kaltinamasis pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, patekęs per balkoną į butą, pamatė, kad R. A. kambaryje ant lovos žagino O. B. ir smaugė ją, dėl to buvo panaudotas smurtas (2 t., b. l. 87–89), o kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jau tvirtino, kad jis kambaryje pamatė R. A., sėdintį šalia O. B. su trumpikėmis (2 t., b. l. 93–95). Taigi R. B. baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklus nurodydamas aplinkybes, kurias jis matė patekęs į butą (ar matė, kad nukentėjusysis galimai žagino O. B. ir smaugė ją, ar ne). Kaltinamasis tik teisme pradėjo tvirtinti, kad pati O. B. pasakė jam, kad R. A. išprievartavo / bandė išprievartauti ją, be kita ko, kad matė ant liudytojos kaklo sužalojimus. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nėra nustatyta, jog R. A. išprievartavo O. B.. Liudytojos O. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl išprievartavimo buvo nenuoseklūs, iš pradžių ji teigė, kad ją išprievartavo, tačiau vėliau pareiškė, kad pretenzijų dėl to neturi (1 t., b. l. 160–162, 163–164). Taip pat svarbūs yra nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes jis neneigė lytiškai santykiavęs su O. B., tačiau, jo teigimu, jie mylėjosi abipusiu sutikimu. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. G 2472/2023(01) nėra užfiksuota, kad ant O. B. kaklo rasti kokie nors sužalojimai (1 t., b. l. 178–179). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo remtis R. B. nenuosekliais parodymais dėl buvusių aplinkybių prieš jam panaudojant fizinį smurtą prieš R. A.. Vien nukentėjusiojo buvimas nagrinėjamo įvykio vietoje ne visiškai apsirengusiu nelaikytinas provokuojančiu ar rizikingu elgesiu. R. B., nestebėjęs visų aplinkybių tarp nukentėjusiojo ir O. B. nuo pat pradžių, padarė savo subjektyvią nuomonę (savaip interpretavo) dėl R. A. elgesio prieš liudytoją ir nusikalto. To nepakanka pripažinti, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo advokatė taip pat prašė pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teigiama, kad R. B. buvo labai susijaudinęs, susinervinęs ir tai nulėmė jo neteisėtus veiksmus, jis neskaičiavo nei kiek, nei kur dūrė peiliu R. A..

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87/2007, 2K-538-788/2015, 2K-282-303/2020). Pažymėtina ir tai, kad fiziologinis afektas yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Taigi šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti, reikia nustatyti dvi sąlygas: 1) nukentėjusiojo atliktus neteisėtus veiksmus, ir 2) kaltinamojo fiziologinio afekto būseną, kurią nulėmė būtent nukentėjusiojo neteisėti veiksmai. Nesant bent vienai iš anksčiau nurodytų sąlygų, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinti negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, net ir tikint R. B. versija dėl padirbtų 100 Eur, pagal bylos aplinkybes praėjo tam tikras netrumpas laikas nuo to, kada buvo galimai sužinota apie padirbtą kupiūrą, iki smurtinių veiksmų panaudojimo prieš R. A. byloje reikšmingoje vietoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis buvo itin susijaudinęs dėl aptariamos aplinkybės. Teismas jau aptarė, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieš R. B., kai šis pradėjo naudoti fizinį smurtą. R. B. baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklus nurodydamas aplinkybes, kurias jis matė patekęs į butą. Vien nukentėjusiojo buvimas nagrinėjamo įvykio vietoje ne visiškai apsirengusiu nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Byloje neabejotinai nenustatyta, kad R. A. taip pat neteisėtai elgėsi prieš O. B. (kaltinamojo sužadėtinę). R. B., nestebėjęs visų aplinkybių tarp nukentėjusiojo ir O. B. nuo pat pradžių, padarė savo subjektyvią nuomonę (savaip interpretavo) dėl R. A. elgesio prieš O. B. ir nusikalto. R. B. veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkoholio matuoklio kvito rodmenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. 11.05 val. pareigūnui patikrinus R. B. blaivumą, nustatytas 0,87 promilės girtumas (2 t., b. l. 72), o tai patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamos veikos darymo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 3 val. iki 6.10 val., kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (turėjo gerokai didesnį neblaivumą). Be to, pats R. B. nurodė, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą jis vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivus. Kaltinamasis paaiškino, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams. Tokią aplinkybę patvirtina ir byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kai R. B. intensyviai panaudojo fizinį smurtą prieš R. A.. Visa tai neleidžia abejoti, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad R. B. labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarė būdamas nepilnametis, o sulaukęs pilnametystės jis padarė baudžiamuosius nusižengimus, nustatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje (ne nusikaltimus). Nesant būtinos sąlygos, teismas nepripažįsta R. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 5 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 146–151). Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. teistas už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo (smurtinio pobūdžio nusikaltimo) – padarymą, teismo paskirtą bausmę atliko 2023 m. gegužės 8 d., o nagrinėjamą nusikalstamą veką, kuri vėlgi yra smurtinio pobūdžio, padarė 2023 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praėjus vos šiek tiek daugiau kaip 3 mėnesiams po to, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę ir išėjo į laisvę. Paskutinių 3 metų laikotarpiu, įskaitant ir buvimo laisvės atėmimo įstaigoje metu, kaltinamasis tris kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 160–165). R. B. „Sodros“ duomenimis nedirbo (2 t., b. l. 144–145), Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaltinamasis psichiatrinėse ligoninėse negydytas ir nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (2 t., b. l. 172, 173–174, 175). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. B. nusikalto ne atsitiktinai, jis nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, jam ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepadarė jokios teigiamos įtakos pakeisti požiūrį dėl visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių laikymosi. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už padarytą sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sankcijos vidurkis – 5 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo atveju negalima spręsti klausimo dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, nes kaltinamojo padarytas sunkus nusikaltimas patenka į sunkių nusikaltimų sąrašą, kuriam negali būti taikomas šis baudžiamosios teisės institutas (BK 75 straipsnio 3 dalis).

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje nukentėjusysis R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinės ir 564,29 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 145–148). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 050,94 Eur išlaidų priteisimo už R. A. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 10–12).

Nukentėjusiojo R. A. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jis dėl patirto kūno sužalojimo patyrė 564,29 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 55,29 Eur išlaidos vaistams ir užpuolimo metu dingusių bei sugadintų daiktų (dingo kuprinė „Adidas“, belaidės ausinės, bridžai (kelnės), marškinėliai, krauju aplieti ir sugadinti telefonas „Redmi“, balti sportiniai bateliai „Adidas“, sportinis kostiumas „Adidas“, vasarinė striukė, marškinėliai „Adidas“) vertė – 509 Eur. Šiame civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, kad jis patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą. Jis juto didelius skausmus, buvo atliktos operacijos, gulėjo ligoninėje, iki šiol sunku judėti, vartoja vaistus nuo skausmo. Po patirtų sužalojimų pablogėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo bendravimo galimybės su draugais ir šeima, jaučia stresą, menkumo ir bejėgiškumo jausmą, depresiją. Jis nebegali užsiimti mėgstamomis veiklomis, padėti pensinio amžiaus motinai ūkio darbuose. Negalės dirbti fiziškai sunkių darbų, o dirbti darbą, kuriame nereikia fizinės jėgos, neturi tinkamo išsilavinimo, todėl jaučia nerimą dėl ateities.

Nukentėjusysis R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Dvi savaites gulėjo ligoninėje, buvo šoke, bijojo, galvojo, kad mirs. Gydytojai sakė, kad apie dvi dienas gulėjo komoje. Iš pradžių jautėsi labai blogai, dabar geriau, nusiramino. Apie tris mėnesius juto nepatogumus dėl judėjimo. Kažkiek pagerėjo sveikata, sugijo, bet dar nėra visiškai pasveikęs. Ant nugaros atsirado guzas, kreipsis dėl jo į gydytojus. Turi daug randų ir problemų dėl skrandžio, daug ko negali valgyti. Skrandžio skausmus jaučia iki šiol. Pirko vaistus nuo skausmo, turi čekius ir išrašą iš gydytojo. Reikės tvarkytis su sveikata, mažiausiai pusę metų negalės dirbti. Dėl nedarbingumo nesikreipė. Jei sveikata nepagerės, kreipsis dėl neįgalumo. Gydytojai uždraudė dirbti fizinį darbą, net malkų negali atnešti. Negali pakelti daugiau nei 10 kg. Prieš tai negalėjo pakelti net kibiro vandens, dabar jau gali. Iki įvykio dirbo pas motiną kaime, ji mokėjo apie 600 Eur už atliktus darbus. Dar anksčiau dirbo statybose. Įvykio metu buvo išgėręs, bet įprastai visiškai nevartoja alkoholio. Taip pat įvykio metu bute paliko kuprinę su daiktais, telefoną, baltus sportbačius, bet tyrėja sakė, kad tų daiktų bute nerado.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su turtinės žalos dydžiu, sutinka su gydymo išlaidomis, pagal galimybes stengsis sumokėti nukentėjusiajam. Nesutinka su 50 000 Eur dydžio neturtine žala, tai per didelė suma, jis neturiu jokių pajamų, todėl negalėtų tiek sumokėti nukentėjusiajam. Sutiktų atlyginti 20 000 Eur sumą. Pažymi, kad už ankstesnį jo padarytą nusikaltimą buvo priteista 40 000 Eur žala, atlygino apie 4 000–5 000 Eur. Daugiau skolų neturi.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. B. tyčiniais veiksmais padarė R. A. durtines–pjautines ir durtines žaizdas kaklo nugarinio paviršiaus dešinėje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairės išorinės Jungo venos pažeidimu, abiejų žastų nugariniuose paviršiuose, dešinės plaštakos tarpupirštyje, kiaurymines durtines žaizdas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje abipus atsiveriančias į abi krūtinplėvės ertmes su oro ir kraujo susikaupimu abipus krūtinplėvės ertmėse, kiauryminę durtinę žaizdą juosmens kairiame šoniniame paviršiuje, atsiveriančią į pilvaplėvės ertmę, su diafragmos, blužnies ir storosios žarnos pažeidimais bei oro ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkiai sutrikdė R. A. sveikatą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis jautė ir galimai jaučia lig šiol tam tikrą skausmą, bylos duomenimis jis buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 147). Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į R. B. padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš R. A.. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus tam tikrą laiką. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo teiginius apie išgyventą baimę, nerimą ir depresiją ilgesnį laiką (nepateikta dokumentų, kad nukentėjusysis gydėsi depresiją, lankėsi pas specialistus ar iki šiol lankosi pas juos) ir iki šiol jaučiamus liekamojo pobūdžio reiškinius – bendravimo galimybių su draugais ir šeima sumažėjimą, kuriais jis grindė prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Nors nukentėjusysis R. A. civiliniame ieškinyje teigė, kad reikšmingas traumos pasekmes jaučia iki šiol, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam ir šiuo metu reikėtų tęsti kokio nors pobūdžio intensyvų gydymą ar reabilitaciją, vartoti vaistus, kad patirtas sužalojimas iki šiol kaip nors iš esmės daro įtaką jo darbinei veiklai ar bendravimui su aplinkiniais. Priešingai, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo R. A. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, jo sveikata pagerėjo, jaučiasi vis geriau, dabar nejaučia įtampos ar baimės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prie civilinio ieškinio pateiktame 2023 m. rugpjūčio 22 d. išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad R. A. rekomenduojama analgetikus vartoti pagal poreikį, laikinas nedarbingumas nustatytas 4–6 savaitėms (1 t., b. l. 147). Nukentėjusysis nepateikė teismui naujesnių medicinos dokumentų, kurie objektyviai patvirtintų jo patiriamus negalavimus dėl traumos. R. A. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jis negalės dirbti fiziškai sunkių darbų, kuriuos dirbo anksčiau, o dirbti darbą, kuriame nereikia fizinės jėgos, jis neturi tinkamo išsilavinimo. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mažiausiai pusę metų negalės dirbti, tačiau dėl nedarbingumo nesikreipė, o sveikatai nepagerėjus, žada kreiptis dėl neįgalumo nustatymo. Taigi byloje nėra nustatyta, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam buvo ar yra nustatytas neįgalumas ar kad jam dėl sveikatos būklės šiuo metu apribotos galimybės susirasti darbą. Tai tik nukentėjusiojo teiginiai, kurie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Nenustatyta, kad R. A. ateityje apskritai negalėtų dirbti jokio darbo. Teismas be išvardytų aplinkybių taip pat atsižvelgia į tai, kad R. A. su R. B. bylai reikšmingu laiku vartojo alkoholį, nagrinėjamas įvykis įvyko konflikto tarp jų metu.

Kaip jau minėta, teismui nekelia abejonių R. A. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšminga teismų praktikoje priteistina suma tokio pobūdžio bylose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. Pavyzdžiui, priteista 10 000 Eur, kai dėl patirtos galvos smegenų traumos nukentėjusiajam liko kalbos sutrikimai, nustatytas 70 procentų netektas darbingumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-143-628/2018), taip pat 12 000 Eur ir didesnes sumas šios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi jau minėti reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351-222/2015, 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016).

Bylose, kuriose nukentėjusieji nepatyrė ypatingai sunkių sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių priteisiamas mažesnis neturtinės žalos dydis. Nukentėjusiajam, kuris buvo nedarbingas mėnesį laiko, patyrė skausmą, nepatogumus, buvo sumažėję jo bendravimo galimybės, prarado uoslę, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427-693/2016). Asmeniui, patyrusiam sunkų sveiktos sutrikdymą, dėl kurio jis ilgą laiką (iki pusės metų) jautė skausmą, patyrė nepatogumus, diskomfortą, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo vairuoti automobilį, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017). Nukentėjusiajam, kuris po patirto sužalojimo dėl suprastėjusios koncentracijos ir atminties sutrikimo neturi galimybės tęsti mokslų universitete, turėjo išeiti iš darbo, patirtos traumos padarinius jaučia lig šiol – kartojasi galvos skausmai, sutrikusi koncentracija ir atmintis, iš dviejų nuteistųjų priteista 9 132,76 Eur (iš 12 000 Eur išminusavus draudimo išmoką) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Nukentėjusiajam, kuris dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jaučia nuolatinius galvos skausmus, gydosi, negali sunkiai dirbti ir sportuoti, priteista 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018). Nukentėjusiajam, kuris po sužalojimo jaučia skausmus, tačiau byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-458/2020). Nukentėjusiajam, kuriam padarytas kaktikaulio ir kairės akiduobės sienelės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruvą kairės akies voke ir tuo dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kurią įeina kairės akiduobės viršutinė sienelė, lūžis, priteista 3 000 Eur neturtinės žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-398/2017).

Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo R. A. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš R. B. priteistinas 7 000 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė čekius, patvirtinančius, kad jis pirko vaistus, kurių vertė 55,29 Eur (1 t., b. l. 148). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pirktų vaistų vertėmis. Nors jis baudžiamojo proceso metu nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prarastų ir sugadintų daiktų vertes, tačiau pripažintina, kad jo nurodytos daiktų vertės nėra neproporcingai didelės, pavyzdžiui, nėra abejonių, kad telefonas „Redmi“ bylai reikšmingu laiku galėjo kainuoti 110 Eur. Kitų daiktų vertės – kuprinės „Adidas“ (38 Eur), belaidžių ausinių (34 Eur), bridžų/kelnių (26 Eur), marškinėlių (8 Eur), baltų sportinių batelių „Adidas“ (70 Eur), sportinio kostiumo „Adidas“ (150 Eur), vasarinės striukės (60 Eur), marškinėlių „Adidas“ (13 Eur) – taip pat yra adekvačios. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tarp R. B. veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos pripažino visiškai, todėl nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys dėl 564,29 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš R. B..

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. B. priteisti 7 050,94 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje (2 t., b. l. 12). Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių R. A. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, padaryti nusikalstamais R. B. veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 7 050,94 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš kaltinamojo R. B..

VI. Kiti klausimai

R. B. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 9 d. 10.50 val. (2 t., b. l. 68–71). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. (2 t., b. l. 122–125). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas (iki 2024 m. vasario 9 d.) (2 t., b. l. 135–138; 3 t., b. l. 4–7). R. B. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu R. B. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) dėžę su daiktais (raktų ryšulys iš trijų raktų, rastas prie namo; juodos spalvos sportinės kelnės su raudonomis dėmėmis, rastos prie namo; tabletės „Xanax” 2 vnt., rastos kelnių kišenėje; telefonas „Redmi“ sudaužytas / deformuotas ir jo dėkliukas, rasti kieme; saulės akinių lęšis, rastas kieme; „Vinston” cigarečių pakelis su raudonos spalvos pėdsakais, rastas kieme; AB Lietuvos pašto išmokos mokėjimo kvitas, rastas kieme; nagų žnyplės, aptiktos kieme; nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos kieme; nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos prie įėjimo į laiptinę; nuorūka „Nz“, aptikta laiptinėje; nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos laiptinės aikštelėje; nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos laiptinės aikštelėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini); nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelėje; daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsako fragmentu nuo grindų iš buto; nuoplova nuo basos kojos pėdsako iš buto; audeklo skiautė iš buto su raudonos spalvos pėdsakais; nuoplova iš vonios nuo grindų su raudonos spalvos pėdsakais; marškinėliai iš virtuvės su raudonomis dėmėmis; bridžai pilkos spalvos su rausva dėme iš virtuvės; nuoplova nuo grindų su raudonos spalvos pėdsakais iš kambario Nr. 1; viena pora šviesios spalvos sportinių batelių su raudonos spalvos pėdsakais iš kambario Nr. 1; nuoplova su raudonos spalvos pėdsakais nuo sulaužyto stalčiaus šono iš kambario Nr. 1), kuri 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu perduoti saugojimui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota 2023 m. rugsėjo 27 d. aktu Nr. PD-00000010654 ir yra saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l. 96–98, 99–100), sunaikinti;

2) dėžę su daiktais (lenktinis peilis; peilis; džinsinės kelnės (R. B.); džemperis (R. B.); R. A., R. B. ir O. B. lyginamieji DNR pavyzdžiai), kuri 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu perduoti saugojimui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota 2023 m. lapkričio 16 d. aktu Nr. PD-00000014812 ir yra saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l. 101–102, 103–104), sunaikinti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 3 d. pažyma Nr. APD-2024-00042 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 420 Eur už R. B. gynusios advokatės J. Damanskienės darbo užmokestį (3 t., b. l. 34–38).

Nagrinėjamoje byloje gynėjos dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėja paskirta nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d.) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš R. B. priteisti nukentėjusiajam R. A. 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 564,29 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir dvidešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Iš R. B. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 7 050,94 Eur (septynis tūkstančius penkiasdešimt eurų ir devyniasdešimt keturis euro centus), susijusių su R. A. gydymo išlaidomis, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręsti taip:

1) dėžę su daiktais (raktų ryšulys iš trijų raktų, rastas prie namo; juodos spalvos sportinės kelnės su raudonomis dėmėmis, rastos prie namo; tabletės „Xanax” 2 vnt., rastos kelnių kišenėje; telefonas „Redmi“ sudaužytas / deformuotas ir jo dėkliukas, rasti kieme; saulės akinių lęšis, rastas kieme; „Vinston” cigarečių pakelis su raudonos spalvos pėdsakais, rastas kieme; AB Lietuvos pašto išmokos mokėjimo kvitas, rastas kieme; nagų žnyplės, aptiktos kieme; nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos kieme; nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos prie įėjimo į laiptinę; nuorūka „Nz“, aptikta laiptinėje; nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos laiptinės aikštelėje; nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos laiptinės aikštelėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini); nuoplova nuo raudonos dėmės, aptiktos laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelėje; daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsako fragmentu nuo grindų iš buto; nuoplova nuo basos kojos pėdsako iš buto; audeklo skiautė iš buto su raudonos spalvos pėdsakais; nuoplova iš vonios nuo grindų su raudonos spalvos pėdsakais; marškinėliai iš virtuvės su raudonomis dėmėmis; bridžai pilkos spalvos su rausva dėme iš virtuvės; nuoplova nuo grindų su raudonos spalvos pėdsakais iš kambario Nr. 1; viena pora šviesios spalvos sportinių batelių su raudonos spalvos pėdsakais iš kambario Nr. 1; nuoplova su raudonos spalvos pėdsakais nuo sulaužyto stalčiaus šono iš kambario Nr. 1), kuri 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu perduoti saugojimui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota 2023 m. rugsėjo 27 d. aktu Nr. PD-00000010654 ir yra saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, sunaikinti;

2) dėžę su daiktais (lenktinis peilis; peilis; džinsinės kelnės (R. B.); džemperis (R. B.); R. A., R. B. ir O. B. lyginamieji DNR pavyzdžiai), kuri 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu perduoti saugojimui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota 2023 m. lapkričio 16 d. aktu Nr. PD-00000014812 ir yra saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, sunaikinti.

Iš R. B. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (kaltinamajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis