Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. R.,

atsakovo A. O. atstovei J. M.-P.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-NŽT) ieškinį atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo, pagal atsakovo A. O. pareikštus prieštaravimus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-10 preliminaraus sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

Bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XXII skyriuje nustatyta tvarka. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 4 dalis). Priėmęs prieštaravimus ir išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas dokumentinio proceso tvarka negali būti keliami nauji reikalavimai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Pagal nurodytą teismų praktiką esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 11 d. atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrių su penkiais 2013 m. lapkričio 5 d. prašymais suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte norimus nuomoti žemės sklypus: Papušynio (200 ha), Baisogalos (100 ha), Pakalniškio (200 ha), Beinoriškio (60 ha), Šiaulėnų (50 ha) kadastrinėse vietovėse, įsipareigodamas už žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypų suprojektavimo bei projekto įgyvendinimo darbus apmokėti savo lėšomis. 2014 m. liepos-rugsėjo mėn. tarp NŽT Radviliškio skyriaus ir atsakovo buvo pasirašytos atitinkamų Kadastrinių vietovių (Papušynio, Baisogalos, Pakalniškio, Beinoriškio, Šiaulėnų) žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų ir apmokėjimo už juos sutartys, pagal kurias atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad atitinkamų Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų darbai, skirti suprojektuoti sutartyse numatytiems žemės sklypams nuomoti, būtų atlikti Metodikos nustatyta tvarka, o atsakovas (mokėtojas) įsipareigojo sumokėti pinigus už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą per 40 darbo dienų nuo jos gavimo. NŽT Radviliškio skyriaus vedėjos penkiais įsakymais (2014 m. lapkričio 26 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. sausio 16 d., 2016 m. sausio 16 d.), atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus patvirtintus Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktus dėl atitinkamų Kadastrinių vietovių (Papušynio, Baisogalos, Pakalniškio, Beinoriškio, Šiaulėnų) žemės reformos žemėtvarkos projektų tinkamumo, be kita ko, patvirtinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengti atitinkamų Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektai, juose suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai. NŽT už projektavimo pagal aukščiau nurodytas sutartis darbus 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. sausio mėn. išrašė penkias sąskaitas faktūras: 2014 m. gruodžio 3 d. Nr. NŽT14V-004750, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. NŽT14V-006040 ir Nr. NŽT14V-006040, 2015 m. sausio 19 d. NŽT Nr. 15-1Ž-0262 ir Nr. 15-1Ž-0289, kurios atitinkamai pareiškėjui išsiųstos bei įteiktos: 2014 m. gruodžio 11 d. (2014 m. gruodžio 3 d. sąskaita faktūra Nr. NŽT14V-004750 dėl 5 904,810 Lt (1 710,15 Eur) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-187, 2014 m. gruodžio 29 d. (2014 m. gruodžio 18 d. sąskaita faktūra NŽT14V-006040 dėl 4 428,60 Lt (1 282,61 Eur) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-232 (pakeistą Susitarimu Nr. 30AL-263), 2014 m. gruodžio 29 d. (2014 m. gruodžio 18 d. sąskaita faktūra NŽT14V-006000 dėl 641,31 Eur (2 214,30 Lt) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-300), 2015 m. sausio 29 d. (2014 m. gruodžio 19 d. sąskaita faktūra NŽT Nr. 15-1Ž-0289 dėl 1 068,84 Eur (3 690,50 Lt) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-262, 2015 m. sausio 29 d. (2015 m. sausio 19 d. sąskaita faktūra NŽT Nr. 15IŽ-0262 dėl 3 420,30 Eur (11 809,60 Lt) sumos pagal Sutartį Nr. 30AL-129). NŽT Radviliškio skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 31 d. bei 2015 m. balandžio 10 d. priėmė ginčijamus Išbraukimo įsakymus: Nr. 30VĮ-379-(14.30.2), Nr. 30VĮ-380-(14.30.2), Nr. 30VĮ-381-(14.30.2), Nr. 30VĮ-447-(14.30.2), Nr. 30VĮ-448-(14.30.2), kuriais atsakovas išbrauktas iš Pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašų. Atsakovo nuomone jam nekyla pareiga sumokėti atliktus projektavimo darbus, nes žemės nuomos sutartys su juo nebuvo pasirašytos.

Pažymėtina, kad ieškovas nurodė ir byloje pateikė duomenis, kad iš Atsakovui minėtose kadastro vietovėse suprojektuotų 38 valstybinės žemės sklypų: trys žemės sklypai Baisogalos k. v. buvo perduoti kitiems asmenims neatlygintinai nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises; vienas žemės sklypas Pakalniškių k. v. buvo perduotas Radviliškio rajono savivaldybei visuomenės poreikiams vienas žemės sklypas Baisogalos k. v. perduotas Radviliškio miškų urėdijai miškų ūkio veiklai.

Nagrinėjamų sutarčių objektas yra specialus, susijęs su žemės sklypų formavimu. Šiuos santykius susijusius reglamentuoja ne tik CK, bei ir specialūs įstatymai, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis. Analogiška nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje. Šią įstatymo nuostatą detalizuoja poįstatyminis teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 241, kurio 2 punkte nurodoma, kad pretendentai savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. suprojektavo atsakovui žemės sklypus ir išsiuntė atsakovui sąskaitas dėl sutartysesusitartųsumų už žemės sklypų suprojektavimą žemės reformos žemėtvarkos projekte apmokėjimo, tačiau atsakovui laiku neapmokėjus, sutartys buvo nutrauktos ir atsakovas neteko teisės nuomotis valstybinių žemės sklypų.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje ir 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutartimi atsakovė įsipareigojo per 40 dienų sumokėti už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą (sutarties 3 punktas). Teismas pažymi, kad analogiška nuostata numatyta Taisyklių 4 punkte, pagal kurią asmuo, gavęs sąskaitą, per 40 darbo dienų sumoka pinigus į NŽT teritorinio padalinio nurodytą sąskaitą. Taisyklių 4 punkte numatytos ir teisinės pasekmės jei asmuo per nustatytą terminą neapmoka sąskaitos, t. y. jis išbraukiamas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Tokiu atveju asmens nesumokėta sutartyje nurodyta pinigų suma už atliktus darbus iš jo išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir sutartyje numatyta tvarka nesumokėjo už darbus pagal pateiktas sąskaitas faktūras, NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo įsakymais atsakovas išbrauktas iš pretendentų, kuriems buvo suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo.

Teismas pažymi, kad atsakovas, kreipdamasis į ieškovą su prašymu dėl valstybinės žemės sklypų su projektavimo ilgalaikei nuomai, siekė įgyti daiktines teises į valstybinę žemę. Šių teisių įgijimo pagrindas – valstybinės žemės nuomos sutartis. Valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos sutarčių sudarymą reglamentuoja Civilinio kodekso, Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų normos. Valstybinės žemės nuomos procesą sudaro keli etapai (prašymo pateikimas, žemėtvarkos projekto rengimas, jo svarstymas ir tvirtinimas, sklypo kadastrinių matavimų atlikimas, nuomos sutartie sudarymas). Atsakovas, pateikęs prašymus, suprojektuoti norimus nuomoti žemės sklypus, sudarė prielaidas pradėti valstybinės žemės nuomos procesą. Šiame procese teisės aktai numato eilę teisių ir pareigų tiek valstybei, tiek pretendentui įgyti valstybinę žemę, tame tarpe – pretendento pareigą sumokėti už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ar nuomojami sklypai rengimo ir įgyvendinimo darbus, (Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d., 2002-02-15 Vyriausybės nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių 2.1. punktas). Tačiau teismo vertinimu, tik sudarius žemės nuomos sutartį asmuo įgyja teisę naudoti valstybinės žemės sklypą, t.y. gauna rezultatą, dėl kurio buvo pradėtas procesas. Iki žemės sandorio sudarymo šalis sieja ikisutartiniai teisiniai santykiai. CK 6.163 str. 1 d., 2 d. įpareigoja šalis, esant ikisutartiniams santykiams, elgtis sąžiningai ir nurodo, kad šalys neatsako už tai, kad nepasiekiamas šalių susitarimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės nuomos sutartys nebuvo sudarytos atsakovui laiku neapmokėjus už atliktus žemės sklypų projektavimo darbus, todėl jis buvo išbrauktas iš Pretendentų sąrašo, t.y. yra atsakovas prarado materialiąsias civilines subjektines teises ir pareigas. Tačiau sprendžiant šį ginčą, priežastys dėl kurių nebuvo sudarytos žemės nuomos sutartys, nėra teisiškai reikšmingos. Ieškovui pašalinus atsakovą iš pretendentų nuomoti suprojektuotus žemės sklypus sąrašų ir Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui 2017-11-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1426-438/2017, pripažinus šį pašalinimą teisėtu, atsakovas prarado galimybę nuomoti valstybinę žemę – gauti rezultatą dėl kurio buvo prisiėmęs įsipareigojimus nuomos sutarčių sudarymo procese. Pasibaigus teisiniams ikisutartiniams šalių santykiams, baigėsi ir ikisutartiniai šalių įsipareigojimai. CK 6.163 str. 3 d. numato nesąžiningos derybų šalies pareigą atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nuostolių atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma ir visas jos sąlygas bei nuostolių dydį, išskyrus atsakovo kaltę, privalo įrodyti ieškovas (CK 6.246 str., 6.2-47 str., 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.). Tačiau šį ieškinį ieškovas reiškia ne dėl atsakovo veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo, bet reikalauja įvykdyti sutartis, sudarytas ikisutartiniame etape. Tokiu būdu ieškovas reikalauja, kad atsakovas apmokėtų darbus, kurių rezultatu pasinaudoti jis nebeturi galimybės. Sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 str., garantuoja asmeniui teisę sudaryti sutartį ar atsisakyti nuo jos sudarymo. Šis principas galioja ir tada, kai šalis sieja ikisutartiniai santykiai ir juose prisiimti įsipareigojimai. Todėl kiekviena šalis gali atsisakyti sutarties sudarymo nepatirdama dėl to neigiamų pasekmių, išskyrus CK 6.163 str. 3 d. numatytas nesąžiningų veiksmų pasekmes. Kad atsakovo nesumokėtos sumos pagal Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis nėra ieškovo nuostoliai patvirtina 2002-02-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 241 patvirtintų Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklių 10 p., numatantis, kad jeigu asmuo savo lėšomis sumoka už atliktus darbus, tačiau atsisako pirkti ar nuomoti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo sąskaitos apmokėjimo, arba sprendimo atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą ar panaudoti jį kitoms reikmėms paėmimo, grąžina asmeniui šią sumą į jo nurodytą sąskaitą. T.y. valstybė, suprojektavusi žemės sklypą, kuris nebuvo išnuomotas ar parduotas pretendentui, šį sklypą gali suteikti kitiems pretendentams nepatirdama nuostolių dėl jo projektavimo, nes jos patirtas išlaidas apmoka asmuo, kuriam šis sklypas suteikiamas. Ieškovo atstovo teiginiai teismo posėdyje apie tai, kad teismui patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei išieškotas sumas jam grąžintų asmenys, kuriems suprojektuoti sklypai būtų suteikti, kaip ir pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-295-261/2017, nurodydamas, kad lėšas, kurias A. O. sumokėtų už žemėtvarkos projektų rengimo darbus po jo pašalinimo iš pretendentų sąrašu, jis turį teisę susigrąžinti įstatymo nustatyta tvarka. Tai taip pat patvirtina, kad šio ieškinio reikalavimai iš žemės sandorių rengimo proceso pašalintam atsakovui sumokėti už šio proceso darbus, yra nepagrįsti.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, naikina preliminarų sprendimą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo atmeta kaip nepagrįstą. Toks sprendimas priimamas įvertinus ir tai, kad kaip informavo teismą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius 2018-04-05 raštu, situacija su A. O. suprojektuotais sklypais per dvejus metus yra pasikeitusi. Iš Atsakovui suprojektuotų žemės sklypų: trys žemės sklypai Baisogalos k. v. buvo perduoti kitiems asmenims neatlygintinai nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises; vienas žemės sklypas Pakalniškių k. v. buvo perduotas Radviliškio rajono savivaldybei visuomenės poreikiams; vienas žemės sklypas Baisogalos k. v. perduotas Radviliškio miškų urėdijai miškų ūkio veiklai.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos bei ieškovo atstovo pasisakymų teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas prašė padidinti iš atsakovo priteistiną sumą už atliktus projektavimo darbus, nurodydamas, jeigu tai galima pagal procesą. Pagal LR CPK 430 str. 4d. dokumentiniame procese negalima pakeisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Todėl toks ieškovo atstovo prašymas prieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl negali būti tenkinamas.

Kiti procesiniai klausimai.

Byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu, todėl atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaujantis CPK 93 str., 269 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j.a.k. 188704927, ieškinį atsakovui A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.