- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- A-295-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04590-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-10), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 1T-37-(7.5); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Šiaulių skyrius) vedėjo 2015 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 31 VĮ-1195-(14.31.2); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 31VĮ-1193-(14.13.2).
Nurodė ir atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamais sprendimais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius išbraukė pareiškėją iš Pakulmušių ir Micaičių kadastro vietovių pretendentų sąrašų. Šiuos sprendimus apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu skundą atmetė. Šie sprendimai grindžiami tuo, jog buvo neapmokėtas projektavimas sklypų nuomai iš valstybės.
Teigė, kad šie sprendimai nepagrįsti, nes, be kita ko, buvo priimti nesuėjus apmokėjimo terminui. Reikalauti apmokėjimo už darbą, neleidžiant net įsitikinti, ar numatyti darbai yra atlikti, yra neteisėta. Jais formuojama ydinga praktika, kai asmuo išbraukiamas iš pretendentų sąrašų, nors yra iš dalies apmokėjęs už paslaugą, kurios faktiškai negavo. Tokiu būdu, susiformuoja situacija, kad buvęs pretendentas priverčiamas mokėti už kitų asmenų ar valstybės naudai suprojektuojamus sklypus, į kuriuos pretenduoti nebetenka teisės. Iki šios dienos nėra aiškus mechanizmas, kaip sumokėjus už projektavimą, buvęs pretendentas atgautų pinigus ir / ar jis juos iš viso atgautų. Jei išreikalavus iš buvusio pretendento pinigus, jie būtų panaudoti Nacionalinės žemės tarnybos naudai suprojektuotam sklypui, arba / ir vėliau tie sklypai būtų parduoti ir / ar išnuomoti kitiems asmenims – pretendentams, susiklostytų situacija, kad buvusio pretendento sąskaita, t. y. lėšomis nepagrįstai pasinaudotų Nacionalinė žemės tarnyba arba kiti asmenys. Poįstatyminiu teisės aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturėjo teisės nustatyti asmens teises nepagrįstai ribojančios nuostatos, pagal kurią per nustatytą terminą neapmokėjus sąskaitos, asmuo yra išbraukiamas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Tokia nuostata prieštarauja aukštesnės galios aktams, neatitinka proporcingumo principo.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 86-90) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė ir atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nurodė, jog pareiškėjas laiku neapmokėjo skolų už projektavimo darbus Micaičių ir Pakumulšių kadastro vietovėse, kas pagal teisės aktus yra pagrindas išbraukti asmenį iš šių kadastro vietovių pretendentų sąrašų. Nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų pagal pasirašytas sutartis, pareiškėjas elgiasi neadekvačiai susidariusiai situacijai, o jo pateikti prašymai dėl administracinių aktų panaikinimo yra nesuprantami ir nepagrįsti. Apie įsiskolinimus pareiškėjui buvo siųsti pranešimai, prieš skundžiamų sprendimų priėmimą jis buvo įspėtas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu (b. l. 147-150) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo įgaliotas atstovas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą suprojektuoti nuomai 50 ha žemės sklypą, Šiaulių raj. sav. Kuršėnų seniūnijos Pakulmušių kadastro vietovėje (b. l. 113) bei prašymą suprojektuoti nuomai 50 ha žemės sklypą, Šiaulių raj. sav. Kuršėnų seniūnijos Micaičių kadastro vietovėje (b. l. 123). Pareiškėjas ir Šiaulių skyrius 2014 m. birželio 17 d. sudarė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 31AL-29 (b. l. 114) dėl žemės sklypų: 18,10 ha, 1,25 ha, 1,25 ha, 0,80 ha, 1,60 ha, 3,00 ha, 1,00 ha suprojektavimo vykdant Pakumulšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus bei sutartį Nr. 31AL-43 (b. l. 124) dėl žemės sklypų: 5,7000 ha, 21,6400 ha, 7,2400 ha suprojektavimo vykdant Micaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 31VT-(14.31.2.)-1977 (b. l. 115-118) buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo 2014 m. parengtas Pakulmušių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjui A. O. ilgalaikei nuomai buvo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai: Nr. 320 – 18,80 ha ir Nr. 321 -1,92 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 322 – 1,10 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 323 – 2,87 ha (duomenys neskelbtini). Nr. 324 – 0,80 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 325 – 1,61 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 326 – 1,09 ha (duomenys neskelbtini). Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.3 l.2.)-2083 (b. l. 125-128) patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo 2014 m. parengtas Micaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjui A. O. ilgalaikei nuomai buvo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai: Nr. 628 – 5,70 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 629 – 21,64 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 630 – 7,24 ha (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2014 m. spalio 27 d. raštu Nr. 31 SD-(14.31.104.)-6820 (b. l. 119) ir 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-7500 (b. l. 130) pareiškėjui pranešė, kad Micaičių ir Pakulmušių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jam ilgalaikei nuomai suprojektuoti žemės sklypai, nurodant jog Šiaulių skyriui per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo turi būti pateiktos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Pareiškėjo vardu Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. spalio 28 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. NŽT14V-001945 (b. l. 120), nurodant 51 66,70 Lt apmokėti iki 2014 m. gruodžio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 26 d. Nacionalinė žemės tarnyba parengė sąskaitą-faktūrą Nr. NŽTI4V-004170 (b. l. 129), nurodant 2 214,30 Lt apmokėti iki 2015 m. sausio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.l04.)-269 (b. l. 93-94) pareiškėjui išsiuntė pranešimą apie susidariusią skolą, kartu įspėjo, kad jeigu asmuo per nustatytą terminą neapmoka sąskaitos, jis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti išbraukiamas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Pranešimas apmokėti susidariusią skolą už Micaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pareiškėjui taip pat buvo pateiktas Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 3 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-1083 (b. l. 95-96). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 11 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 31VĮ-1 I95-(14.31.2) (b. l. 135) ir skundžiamą įsakymą Nr. 31VĮ-1193-(14.13.2) (b. l. 133-134), kuriais pareiškėją išbraukė iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengtuose Pakulmušių ir Micaičių kadastro vietovėse, buvo suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomai iš valstybės. Pareiškėjas šiuos įsakymus apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1T-37-(7.5) (b. l. 14-29) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” patvirtintų Taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1, 7 punktų nuostatomis, bylos duomenimis, kad pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartis dėl žemės sklypų suprojektavimo vykdant Pakulmušių ir Micaičių kadastro vietovėse žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus (b. l. 114, 124), Šiaulių skyrius 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. vasario 3 d. pareiškėjui išsiuntė pranešimus apie susidariusią skolą, kartu įspėdamas, kad jeigu jis per nustatytą terminą neapmokės sąskaitos, gali būti išbrauktas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (b. l. 95-96), tačiau pareiškėjas per nustatytą 40 darbo dienų terminą to neatliko, todėl sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturėjo diskrecijos pasielgti kitaip ir pagrįstai 2015 m. birželio 11 d. priėmė skundžiamus įsakymus, kuriais išbraukė pareiškėją iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengtuose Pakulmušių ir Micaičių kadastro vietovėse, buvo suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomai iš valstybės, sąrašo. Tai, kad pareiškėjas atliko ginčo mokėjimą 2015 m. birželio 29 d., jau priėmus minėtus įsakymus, šiuo atveju neturi įtakos vertinant skundžiamų aktų teisėtumą. Skundžiami įsakymai atitinka ginčo santykių reguliavimą, kuris yra galiojantis ir teismas neturėjo pagrindo nuo jo nukrypti. Atsakovas per protingą terminą įspėjo pareiškėją, sudarė galimybę apmokėti ginčo sumas, taigi, veikė gera valia ir tinkamai laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl skundžiami įsakymai priimti tinkamai vadovaujantis bendraisiais teisės principais.
Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad skundžiami aktai priimti tinkamai taikant materialiosios teisės normas, laikantis jų priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamų aktų ir pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas A. O. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 153-158), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateikta jokių paaiškinimų ar išaiškinimų, kodėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” yra teisėtas. Juolab, kad pareiškėjas, keldamas šio teisės akto akto taikymo civiliniams teisiniams santykiams klausimą, pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos nuorodas, kurios nusako, jog poįstatyminiai teisės aktai negali reguliuoti tų santykių, kurie nepakliūna į konkretaus subjekto diskrecijos ribas. Pirmosios instancijos teismas nei paneigė, nei paaiškino, kodėl konkrečiam civiliniam santykiui šis poįstatyminis teisės aktas turi būti taikomas ir ar gali būti taikomas. Nėra nei įstatyminės, nei įstatymo pagrindu priimtos aukštesnės galios (valstybės lygmens) teisės normos, numatančios įgaliojimus Vyriausybei ar kitai institucijai priimti norminius administracinius aktus klausimais, priskirtais išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, kurie yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK). Pirmosios instancijos teismas apie konkrečiai taikytiną teisės aktą ir jo pagrindu priimtus viešojo administravimo subjekto sprendimus pasisakė tik tiek, kad minėtas poįstatyminis teisės aktas yra galiojantis ir jo pagrindu priimti sprendimai yra teisėti ir galiojantys.Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 7 punkto reikalavimus, pagal sudarytas sutartis dėl žemės sklypų suprojektavimo darbų pareiškėjas, gavęs sąskaitas turėjo susimokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo sąskaitų faktūrų gavimo dienos, tačiau to nepadarė, iš tiesų nenagrinėjo ir nevertino, ar pareiškėjui apskritai atsirado pagrindas atsiskaityti su atsakovu, ar sąskaitos faktūros yra išrašytos pagrįstai ir laiku, o ne anksčiau nurodyto termino, t. y., pavyzdžiui, neatlikus darbų, o tik pasirašius projektavimo darbų sutartis. Be to, administracinėje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad darbai pagal projektavimo darbų sutartis buvo atlikti ir atlikti tinkamai, kad darbus atsakovas pareiškėjui perdavė. Bendrai vertinant, tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir tik juos nagrinėjant išsamiai ir visapusiškai bei sudarant sąlygas bylos šalims pateikti visus su tuo susijusius įrodymus, galima pagrįstai padaryti išvadas, ar pareiškėjas pažeidė savo sutartines pareigas, ar ne. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas dėl šalių santykių, vertindamas tik atsakovo pateiktus sprendimus bei sąskaitas faktūras, be to, ginčus dėl sutartinių santykių vykdymo ar nevykdymo dar turės spręsti bendrosios kompetencijos teismas, kuriame jau yra pareikštas atsakovo reikalavimas, susijęs su projektavimo darbų sutarčių vykdymu (Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3734-424/2015 pagal Nacionalinės Žemės Tarnybos civilinį ieškinį A. O.). Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas išanalizuoti esamą teisinį santykį ir išaiškinti, ar poįstatyminiu teisės aktu galima sureguliuoti civilinius – sutartinius, teisinius santykius, ar toks poįstatyminis aktas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, ir ar toks poįstatyminis aktas gali būti aukštesnės teisinės galios, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, kurių pagrindu ir sudaromos analogiškos dvišalės sutartys, kurias pareiškėjas ir atsakovas sudarė.Pirmosios instancijos teismas praktiškai paliko situaciją be teisinio aiškumo bei tikrumo. Iš vienos pusės Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo Vyriausybės priimtų aktų ydingumą bei šiuos aktus vertindamas konstitucingumo prasme ne kartą pasisakė dėl jų netaikytinumo, jei jie konkuruoja, pavyzdžiui, su CK. Šiuo atveju Taisyklėmis yra statiškai reguliuojamas teisinis santykis, kuriame nevyrauja dispozityvumo principas. Tačiau daugelis CK normų yra imperatyvaus arba dispozityvaus pobūdžio. Dispozityvumo principas CK suteikia sutarties šalims teisę pasirinkti vieną arba kitą elgesio modelį, kaip antai sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti, arba jei šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 str. 1 ir 2 d.). Taigi, tik teismas, nagrinėdamas šalių sutartinius santykius, jų eigą ir šalių elgesį sutarties vykdymo metu, gali objektyviai nustatyti, ar sąskaitų faktūrų neapmokėjimas yra sutarties pažeidimas, ar toks sutarties vykdymo sustabdymas yra sąlygotas kitos šalies netinkamo sutarties vykdymo.Pareiškėjas skunde akcentavo, jog negavo jokio patvirtinimo ar dokumento, įrodančio ar suteikiančio teisę spręsti, kad pagal projektavimo darbų apmokėjimo sutartis pareiškėjui yra suprojektuoti būtent jam pretendentų susirinkimo metu pažadėti sklypai. Ne paslaptis, jog ginčų su Nacionaline žemės tarnyba kiekis teismuose rodo, jog daugelis žemės skyrimo klausimų sukelia abejones ne tik šios tarnybos specialistų kompetencija, bet ir klausimų dėl piktnaudžiavimo ar nesąžiningų bei neteisėtų veiksmų ir / ar sprendimų. Todėl šiuo atveju pareiškėjas neturi jokio pagrindo pasitikėti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus specialistais ir, neįsitikinęs, jog jo atžvilgiu sutartis įvykdyta tinkamai, negali būti verčiamas sumokėti už tokią paslaugą, kurios kokybės ar turinio neturėjo galimybės įvertinti. Sutartyje nebuvo numatyti avansiniai mokėjimai, todėl adekvatu, jog pareiškėjas, norėdamas gauti įrodymus iš Nacionalinės žemės tarnybos apie suteiktą paslaugą, reikalavo pateikti įrodymus, o tada žadėjo atsiskaityti. Be to, net teisminio ginčo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų (planų, darbų atlikimo aktų ir / ar pan.), įrodančių paslaugų suteikimą pareiškėjui.Prašomas išnagrinėti, ar Taisyklės yra teisėtas aktas ir jo pagrindu priimti sprendimai yra teisėti, pirmosios instancijos teismas ėmėsi nagrinėti ne šio poįstatyminio teisės akto teisėtumo ir ne viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų atitikimo įstatymams, o bendrosios kompetencijos teismui priskirtiną klausimą, t. y. sutarties vykdymo ir skolų buvimo ar nebuvimo klausimą. Šiuo atveju Vyriausybės nutarimas yra poįstatyminis teisės aktas, todėl tai lemia ir jo teisėtumo tyrimo ypatumus. Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis apygardos teismas turi nustatyti, ar atitinkamo teritorinio ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus. Norminėje administracinėje byloje turi būti atlikta tiriamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatų analizė atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013). Būtent to pareiškėjas pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime ir pasigedo.Teismas taip pat nepateikė jokios poįstatyminio akto analizės bei ginčijamų sprendimų analizės. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė ištirti, kodėl esant 2014 m. tarp pareiškėjo atstovų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo pasirašytoms žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartims, nebuvo taikomos civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius veikė ne tik kaip viešojo administravimo funkcijas atliekanti institucija, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, kuris prisiėmė civilines teises ir pareigas, kylančias iš šių žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarčių. Pareiškėjas prašė ištirti, kodėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, neįteikęs laiku pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis išrašytų sąskaitų, neperdavė darbų rezultatų, pasirašant priėmimo-perdavimo aktus, nesuteikus pareiškėjui galimybės susipažinti su atlikais darbų rezultatais ir pareikšti apie tai nuomonę. Taip pat pareiškėjo skunde buvo prašoma ištirti, kodėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius neinformavo VĮ „Valstybinės žemės fondas“ apie pareiškėjo pasirinktose Šiaulių rajono kadastrinėse vietovėse užbaigtus žemės reformos žemėtvarkos projektus, dėl ko buvo praleistas numatytas 6 mėnesių terminas. Šioje administracinėje byloje Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius net nepateikė jokių įrodymų, kad žemės projektavimo darbai buvo atlikti ir atlikti tinkamai bei kodėl nebuvo informuotas VĮ „Valstybės žemės fondas“, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime apie tai nieko nepasisakė.Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, kad Taisyklės aiškiai prasilenkia su proporcingumo principu ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, poįstatyminiai aktai asmenims nustatyti pareigų negali. Tačiau šiuo atveju Taisyklės numato asmens pareigas ir net numato sankcijas už jų nevykdymą ir / ar netinkamą vykdymą, o tai yra akivaizdus konkuravimas su civilinėmis normomis, kurios įtvirtintos CK 6 knygoje (Prievolių teisė).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 166-168) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir priimtas objektyviai įvertinus tarp pareiškėjo ir atsakovo susidariusius teisinius santykius bei įvertinus teisės aktų nuostatas, kuriomis yra vadovaujamasi, vykdant asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimą.Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, ar sąskaitos faktūros yra išrašytos pagrįstai ir laiku. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui šie klausimai niekuomet nebuvo aktualūs ir dėl jų jis atsakovui nekėlė jokių pretenzijų. Pareiškėjas dėl žemės reformos projektuose vykdytų ir atliktų projektavimo darbų, jų kokybės nekėlė jokių pageidavimų ir nereiškė jokių nusiskundimų.Iš dokumentų, esančių nagrinėjamoje byloje (sutartys, atsakovo įsakymai, kuriais patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai, sąskaitos faktūros ir kt.), yra akivaizdu, kad sąskaitos faktūros pareiškėjui buvo išrašytos ir buvo teikiamos tik įvykdžius žemės reformos žemėtvarkos projektuose žemės sklypų projektavimo darbus pagal pasirašytas sutartis ir patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus (projektuose suprojektuoti pareiškėjo pasirinkti žemės sklypai iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės).Atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui atsakovas buvo nurodęs, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, elgiasi visiškai neadekvačiai susidariusiai situacijai, tačiau šiuo metu yra akivaizdu, kad tokio pobūdžio skundas, taip pat apeliacinis skundas ir juose išdėstyti įvairūs kaltinimai ir priekaištai atsakovo atžvilgiu, siekiant panaikinti atsakovo priimtus įsakymus, tikėtina yra teikiami siekiant sukurti sau palankią situaciją, ruošiantis Trakų rajono apylinkės teismo nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-3734-424/2015 (šioje byloje bus nagrinėjamas skolų pagal pasirašytas žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbų sutartis priteisimo iš pareiškėjo klausimas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pažymėtina, jog 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija. Tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, remdamasi jomis, tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 31 VĮ-1195-(14.31.2) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 31VĮ-1193-(14.13.2) išbraukti pareiškėją iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengtuose Pakulmušių ir Micaičių kadastro vietovėse, buvo suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomai iš valstybės, sąrašo, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” patvirtintų Taisyklių 7 punkto, nustatančio, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šiame projekte asmeniui suprojektuoto žemės sklypo patvirtinimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymu įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui sąskaitą, kad jis už atliktus darbus sumokėtų sutartyje nurodytą pinigų sumą, o asmuo, gavęs sąskaitą, per 40 darbo dienų sumoka pinigus į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio nurodytą sąskaitą; nacionalinė žemės tarnyba, gavusi šiuos pinigus, per 5 darbo dienas atsiskaito su projekto autoriumi; jeigu asmuo per nustatytą terminą neapmoka sąskaitos, jis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išbraukiamas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymu, nuostatas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėjas šiuo atveju kelia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” teisėtumo klausimą, teigdamas, jog šis teisės aktas civiliniams teisiniams santykiams, susiklosčiusiems tarp jo ir atsakovo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo, netaikytinas bei reguliuoja tai, ką reguliuoti turėtų tik įstatymas (šiuo atveju – CK).
Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nei savo skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nereiškė savarankiško reikalavimo ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” teisėtumą. Su tuo susijusius argumentus nurodė tik skundų motyvuose. Be to, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymams ar Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį arba į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka įstatymus ar Konstituciją. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, šiam teismui tokia abejonė nekilo, todėl jis dėl minėto poįstatyminio teisės akto teisėtumo į atitinkamą teisminę instituciją nesikreipė.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 teisėtumo abejonių nekilo ir apeliacinės instancijos teismui.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis numato, jog valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę, be kita ko, turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti (7 str. 1 p.). Laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (13 str. 2 d.). Žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis, valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis. Kaip matyti, žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis reglamentuoti žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Taigi, tiek pagal Žemės įstatymą, tiek pagal Žemės reformos įstatymą, atliekant išnuomojamos valstybinės žemės žemėtvarkos projekto rengimą bei įgyvendinimą turi būti vadovaujamasi Žemės reformos įstatymu ir atitinkamais poįstatyminiais teisės aktais.
Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose, be kita ko, parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai kitais įstatymų nustatytais atvejais (12 p.). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra reikšminga šios normos nuostata, kad valstybinė žemė gali būti nuomojama tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis. Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, fizinių asmenų pageidavimu gali būti įgyvendinami jų lėšomis. Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Taigi, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata ne tik reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų, kurie būtini išnuomojant valstybinę žemę, rengimo ir įgyvendinimo finansavimo klausimą, tačiau ir suteikia Vyriausybei įgaliojimus nustatyti asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką. Tokiu būdu, vadovaudamasi šia Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata, Vyriausybė 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ 1 punktu patvirtino atvejus, kada fiziniai ir juridiniai asmenys gali apmokėti už žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, bei 2 punktu patvirtino Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką. Vėliau Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1067 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ pakeitimo pakeitė Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 241 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ ir išdėstė jį nauja redakcija. Šį nutarimą Vyriausybė dar kartą keitė (antraštę ir preambulę) 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1384 (šiuo metu – Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklės).
Taigi, atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog šioje byloje įgaliojimus taikytino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 3 d.) priėmimui Vyriausybei delegavo aukštesnės galios teisės aktas – Žemės reformos įstatymas, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad nėra nei įstatyminės, nei įstatymo pagrindu priimtos aukštesnės galios (valstybės lygmens) teisės normos, numatančios įgaliojimus Vyriausybei ar kitai institucijai priimti norminius administracinius aktus klausimais, priskirtais išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, kurie yra reglamentuojami Civilinio kodekso. Tokiu būdu, atmestini ir argumentai dėl šio poįstatyminio teisės akto neatitikties įstatymams ir / ar Konstitucijai.
Šiuo aspektu dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymą reglamentuoja tiek Civiliniame kodekse išdėstytos bendrosios sutarčių taisyklės, tiek kituose įstatymuose (Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, kt.) bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. Būtent Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Ir nors šia įstatymo norma nukreipiama ir į Civilinį kodeksą, tačiau jo nuostatų taikymu negali būti paneigiamas specialaus būtent valstybinės žemės perleidimo (šiuo atveju – nuomos) teisinių santykių reglamentavimo prioritetas.
Civilinio kodekso 6.551 straipsnis taip pat numato, jog valstybinė žemė, išskyrus kai ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitus įstatymų numatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (6.546 str.). Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (6.548 str. 2 d.). Tačiau, siekiant išsiaiškinti valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir su tuo susijusių teisinių santykių reglamentavimą, reikia vadovautis ir CK 6.155 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose (šiuo atveju Žemės įstatyme, Žemės reformos įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose), taip pat CK 1.1 straipsnio 2 dalies bendrąja norma, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.
Taigi, atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju ne tik valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau ir asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų, kurių pagrindu gali būti sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys, rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką reglamentuoja specialieji viešosios teisės sričiai priskiriami žemės (reformos) klausimus reguliuojantys teisės aktai, jų nuostatomis šiuo atveju ir turi būti vadovaujamasi, o Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja šie atitinkami specialieji įstatymai.
Išsprendus šioje byloje taikytinos teisės klausimą, kaip minėta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartis dėl žemės sklypų suprojektavimo vykdant Pakulmušių ir Micaičių kadastro vietovėse žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus ir apmokėjimo už juos (b. l. 55-56, 114, 124), pareiškėjo vardu Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. spalio 28 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. NŽT14V-001945 (b. l. 120), nurodant 51 66,70 Lt apmokėti iki 2014 m. gruodžio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 26 d. parengė sąskaitą-faktūrą Nr. NŽTI4V-004170 (b. l. 129), nurodant 2 214,30 Lt apmokėti iki 2015 m. sausio 26 d., Šiaulių skyrius 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. vasario 3 d. pareiškėjui taip pat išsiuntė pranešimus apie susidariusią skolą, kartu įspėdamas, kad jeigu jis per nustatytą terminą neapmokės sąskaitos, gali būti išbrauktas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (b. l. 93-96), tačiau pareiškėjas per nustatytą 40 darbo dienų terminą to neatliko, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” patvirtintų Taisyklių 7 punktu, skundžiamais 2015 m. birželio 11 d. įsakymais išbraukė pareiškėją iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengtuose Pakulmušių ir Micaičių kadastro vietovėse, buvo suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomai iš valstybės, sąrašo.
Pareiškėjas neneigia to, jog nustatytu terminu už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus pagal pateiktas sąskaitas nesumokėjo, tačiau teigia, jog to padaryti negalėjo, neįsitikinęs, jog darbai atlikti ir atlikti tinkamai, reikiamu atveju, neturėjęs galimybės pateikti pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Tačiau pažymėtina, jog sąlyga, kad mokėtojas (pareiškėjas) įsipareigoja pinigus už atliktus darbus sumokėti pagal pateiktą sąskaitą per 40 darbo dienų nuo jos gavimo, ne tik numatyta Taisyklių 7 punkte, tačiau ir pačiose tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytose žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartyse (b. l. 55-56, 114, 124), o tokia sutarčių pavyzdinė forma (su minėta sąlyga) buvo patvirtinta šių Taisyklių priede. Tokiu būdu, pareiškėjas ne tik Taisyklių nuostatomis, tačiau ir pačia sutartimi, sudaryta su atsakovu, įsipareigojo ir buvo įpareigotas pinigus už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus sumokėti pagal pateiktą sąskaitą per 40 darbo dienų nuo jos gavimo. Kita vertus, minėtas 40 darbo dienų terminas sumokėti pinigus už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus pagal pateiktą sąskaitą prilyginamas laikui, kuomet asmuo gali susipažinti su atliktais darbais ir teikti dėl jų pastabas. Kaip nustatyta šioje byloje, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 31VT-(14.31.2.)-1977 (b. l. 115-118) buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo 2014 m. parengtas Pakulmušių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjui A. O. ilgalaikei nuomai buvo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai: Nr. 320 – 18,80 ha ir Nr. 321 -1,92 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 322 – 1,10 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 323 – 2,87 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 324 – 0,80 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 325 – 1,61 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 326 – 1,09 ha (duomenys neskelbtini). Taip pat Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.3 l.2.)-2083 (b. l. 125-128) patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo 2014 m. parengtas Micaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjui A. O. ilgalaikei nuomai buvo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai: Nr. 628 – 5,70 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 629 – 21,64 ha (duomenys neskelbtini), Nr. 630 – 7,24 ha (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2014 m. spalio 27 d. raštu Nr. 31 SD-(14.31.104.)-6820 (b. l. 119) ir 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-7500 (b. l. 130) pareiškėjui pranešė, kad Micaičių ir Pakulmušių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jam ilgalaikei nuomai suprojektuoti žemės sklypai, nurodant jog Šiaulių skyriui per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo turi būti pateiktos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. spalio 28 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. NŽT14V-001945 (b. l. 120), nurodant 51 66,70 Lt apmokėti iki 2014 m. gruodžio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 26 d. parengė sąskaitą-faktūrą Nr. NŽTI4V-004170 (b. l. 129), nurodant 2 214,30 Lt apmokėti iki 2015 m. sausio 26 d. Taigi, tai patvirtina, jog žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai, už kuriuos sumokėti buvo įsipareigojęs ir įpareigotas pareiškėjas, buvo realiai atlikti, sąskaitos už juos išrašytos tik atlikus darbus, apie tai informuotas pats pareiškėjas, todėl su jais galėjo susipažinti ir teikti dėl jų pastabas. Tai patvirtinantys dokumentai, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir yra byloje. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad per minėtą 40 darbo dienų pinigų sumokėjimo laikotarpį pareiškėjas kokias nors pretenzijas dėl atliktų darbų apskritai būtų teikęs, todėl jo argumentai dėl galimybės susipažinti su atliktais darbais (juos priimti), įsitikinti jų kokybe ir tinkamumu, reikšti dėl to pretenzijas apribojimu ar atėmimu atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjui ne vieną kartą buvo sudarytos galimybės sumokėti už žemėtvarkos projekto rengimo darbus (atsakovo 2015 m. sausio 15 d. raštas Nr. 31SD-(14.31.104.)-269 ir 2015 m. vasario 3 d. raštas Nr. 31SD-(14.31.104.)-1083), todėl nėra ir pagrindo teigti, kad atsakovas veikė pažeisdamas gero viešojo administravimo principus.
Pridurtina, jog žemės nuomos sutartis turi atitikti įstatymo reikalavimus ir sąlygas jos sudarymo metu; pasikeitus sąlygoms, pareiškėjas gali atsisakyti sudaryti sutartį, nepatirdamas neigiamų pasekmių, arba tęsti sudarymo procedūrą ir įvykdyti įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikęs apmokėti (nesumokėjęs) už žemėtvarkos projektų rengimo darbus, negali toliau tęsti valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties sudarymo. Jau po nustatyto termino ir priėmus ginčijamus įsakymus 2015 m. birželio 29 d. sumokėtus pinigus už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus pareiškėjas turi teisę susigrąžinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog šiuo atveju šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengtuose Pakulmušių ir Micaičių kadastro vietovėse, buvo suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomai iš valstybės, sąrašo, jam neatlikus pareigos tiek pagal su atsakovu sudarytas sutartis, tiek pagal Taisyklių nuostatas nustatytu laiku sumokėti pinigus už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus pagal pateiktą sąskaitą. Tačiau bendrosios kompetencijos teisme (Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3734-424/2015) šiuo metu nagrinėjamas kitas klausimas, susijęs su šiuo ginču – dėl skolų pagal pasirašytas žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbų sutartis išieškojimo iš pareiškėjo. Todėl nelaikytina, jog šioje administracinėje byloje buvo išspręstas ir taip pareiškėjo bei atsakovo pasirašytų žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbų sutarčių vykdymo klausimas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.