Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–8), patikslintą skundą (I t., b. l. 71–79), kuriuose prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Radviliškio skyriaus (toliau – ir NŽT Radviliškio skyrius, atsakovas) 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 30VĮ-379-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Baisogalos kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 30VĮ-380-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Beinoriškio kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 30VĮ-381-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Pakalniškių kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 30VĮ-447-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Šiaulėnų kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. VĮ-448-(14.30.2.) „Dėl pil. A. O. išbraukimo iš pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Papušynio kadastro vietovėje, sąrašo ir pavedimo kreiptis į teismą“; 6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 1SS-2338-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir ginčijami įsakymai).Paaiškino, kad NŽT Radviliškio skyrius, priėmęs įsakymus, kuriais patvirtino Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos Baisogalos kadastro vietovės, Radviliškio rajono Pakalniškių seniūnijos Pakalniškių kadastro vietovės, Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos Beinoriškio kadastro vietovės, Radviliškio rajono Šiaulėnų seniūnijos Šiaulėnų kadastro vietovės, Radviliškio rajono Šaukoto seniūnijos Papušynio kadastro vietovės (toliau – ir Kadastrinės vietovės), kuriose esančius valstybinės žemės sklypus pareiškėjas pageidavo suprojektuoti nuomai, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir pretendentų, kuriems šiose Kadastrinėse vietovėse suprojektuoti žemės sklypai, sąrašus (toliau – ir Patvirtinimo įsakymai), laiku neišsiuntė sąskaitų pagal 2014 m. tarp pareiškėjo atstovų ir NŽT Radviliškio skyriaus vedėjos pasirašytas žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis (toliau – ir Apmokėjimo sutartys), kurios buvo gautos tik 2015 m. kovo 5 d., į pareiškėjo atstovo T. P. elektroninį laišką, tačiau nesuėjus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 patvirtintų Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte numatytam 40 darbo dienų apmokėjimo terminui bei tuo pačiu pareiškėjui negavus jokios informacijos apie darbų rezultatą, t. y. sklypų koordinates ir vietą plane, nepateikus jokio priėmimo-perdavimo akto, jokių patvirtinimų apie tai, kad darbai yra atlikti tinkamai ir, kad pareiškėjo naudai yra suprojektuoti sklypai taip, kaip tai buvo apsvarstyta Pretendentų susirinkimo metu, NŽT Radviliškio skyrius priėmė ginčijamus įsakymus, pagal kuriuos pareiškėjas buvo išbrauktas iš pretendentų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (toliau – Išbraukimo įsakymai). Nurodė, kad NŽT Radviliškio skyrius, sudarydamas Apmokėjimo sutartis su pareiškėjo atstovais, veikė ne tik kaip viešojo administravimo funkcijas atliekanti institucija, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, kuris prisiėmė civilines teises ir pareigas, kylančias iš Apmokėjimo sutarčių, kurioms turi būti taikomos civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. NŽT Radviliškio skyriui įsipareigojus pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, suprojektuoti žemės sklypus Kadastrinėse vietovėse, o pareiškėjui įsipareigojus atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, susiklostė vartojimo santykiai, kuriems taikomos vartojimo sutarties rangos nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.672 str.). Tokiu būdu asmuo (šiuo atveju – pareiškėjas), kurio naudai projektuojamas sklypas, turi teisę pamatyti darbų rezultatą bei reikšti pastabas dėl atliktų darbų kokybės ir atitikties sutarčiai. Šiuo atveju NŽT Radviliškio skyrius, ne tik kad nepatvirtino atlikęs Apmokėjimo sutartyse atliktus darbus, nepateikė informacijos, jog vienasmeniškai pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus, nesuteikus galimybės pareiškėjui susipažinti su atliktų darbų rezultatu ir nesuteikus galimybės apie atliktų darbų kokybę pareikšti nuomonės, išsiuntė sąskaitas pagal Apmokėjimo sutartis, ir nesulaukęs apmokėjimo termino pabaigos, priėmė Išbraukimo įsakymus. Tokiu būdu neteisėtai yra reikalaujama iš pareiškėjo apmokėti už darbą, neleidžiant net įsitikinti, ar Apmokėjimo sutartyse numatyti darbai yra atlikti. Pareiškėjo nuomone, NŽT Radviliškio skyrius, netinkamai vykdydamas sudarytas vartojimo rangos sutartis, reikalauja apmokėjimo už neva atliktus darbus, kai nėra objektyvių duomenų, kad darbai yra atlikti ir / ar atlikti tinkamai, bei nesulaukęs 40 dienų apmokėjimo už atliktus darbus termino pabaigos, taiko sutartines sankcijas, t. y. išbraukia asmenį iš pretendentų sąrašo bei teismine tvarka ima reikalauti piniginių lėšų už tai, ko asmeniui nė nebeketina perduoti. Pareiškėjo teigimu, ginčijami įsakymai ir NŽT atsakymas dėl pateiktų skundų formuoja ydingą praktiką, kai asmuo, išbrauktas iš pretendentų sąrašų, nespėjus apmokėti už atliktus darbus, yra priverčiamas vis tiek apmokėti už paslaugą, kurios jis faktiškai nebegauna. Jis išbraukiamas iš sąrašų ir vietoj pretendento, iš kurio reikalaujama apmokėjimo, į pretendento vietą įrašoma NŽT teritorinis skyrius arba trečiasis asmuo. Taigi, susiformuoja situacija, kad buvęs pretendentas priverčiamas mokėti už kitų asmenų ar valstybės naudai suprojektuojamus sklypus, į kuriuos pretenduoti nebetenka teisės. Iki šiol nėra aiškus mechanizmas, kaip sumokėjus už projektavimą buvęs pretendentas atgautų pinigus ir / ar jis juos iš viso atgautų, jei jie būtų panaudoti NŽT naudai suprojektuotam sklypui, arba / ir vėliau tie sklypai būtų parduoti ir / ar išnuomoti kitiems asmenims.Taip pat nurodė, jog pagrindu priimti ginčijamus įsakymus tapusio poįstatyminio teisės akto, t. y. Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių 7 punkto paskutinė dalis numato ir apibrėžia dvigubą sankcijų taikymą – išbraukimą iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo bei nesumokėtos sutartyje nurodytos pinigų sumos už atliktus darbus išieškojimą. Pareiškėjo nuomone, tai aiškiai prasilenkia su proporcingumo principu. Be to, Taisyklės nustato pareigas ir net numato sankcijas už jų nevykdymą ir / ar netinkamą vykdymą bei jas formuoja kitaip, nei numatyta CK. Tai reiškia, jog Taisyklėmis yra reguliuojami civiliniai – sutartiniai teisiniai santykiai, įtvirtinant, kokio turinio turi būti sutartis tarp šalių, nors CK aiškiai apibrėžia sutarties laisvės principą. Taigi šiuo atveju Vyriausybė aiškiai vienasmeniškai, neatsižvelgdama į CK normas, sureguliuoja civilinį teisinį santykį taip, jog asmuo turi tik pareigas, o viešojo administravimo subjektas tik teises. Tokiu būdu Taisyklės konkuruoja su CK 6 knygos normomis, reglamentuojančiomis vartojimo rangą, taigi jos šiuo atveju negali būti taikomos.Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo atveju NŽT teritorinis skyrius, netinkamai vykdydamas savo funkcijas, nesivadovavo įstatymais bei CK 1.5 straipsnyje reglamentuotais sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, veikė neteisėtai ir pasirinktinai taikė ne įstatymus, o poįstatyminį teisės aktą, kuris savo turiniu yra ydingas, reguliuojantis tai, ko poįstatyminis teisės aktas numatyti neturi. Todėl ir ginčijami įsakymai, kurie buvo priimti šio poįstatyminio teisės akto pagrindu, yra naikintini. Juo labiau kad pasirašytos Apmokėjimo sutartys nenumato jokių sankcijų, taip pat jose nėra aptarta, kad šalys privalo vadovautis šiomis Taisyklėmis.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 87–91) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijami įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ar, kad jie priimti peržengiant institucijos kompetencijos ribas. Priešingai nei teigiama skunde, NŽT Radviliškio skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 7 punkto nuostatomis, laiku informavo pareiškėją apie jam suprojektuotus žemės sklypus (tai patvirtina NŽT Radviliškio skyriaus pašto siuntų lydraščiai ir informacija apie registruotas pašto siuntas iš viešai prieinamo Lietuvos pašto tinklapio http://www.post.lt/lt). Pažymėjo, kad nei viena pareiškėjui adresuota registruota pašto siunta NŽT Radviliškio skyriui nebuvo grąžinta. Negavęs apmokėjimų pagal pateiktas sąskaitas, NŽT Radviliškio skyrius, vadovaudamasis gero administravimo principu, pakartotinai raštu informavo pareiškėją apie pareigą apmokėti pateiktas sąskaitas ir tik po to, kai per nustatytą terminą sąskaitos nebuvo apmokėtos, priėmė ginčijamus administracinius aktus. Todėl NŽT Radviliškio skyriaus priimti įsakymai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme yra teisėti ir pagrįsti, nenaikintini.