- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- I-1827-484/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).
Skunde paaiškino, kad 2018 m. spalio 26 d. 8.45 val. buvo etapuotas iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas iki 2018 m. lapkričio 2 d. Atvykus į Lukiškių TI-K, buvo patalpintas į kamerą su dar vienu asmeniu. Pareiškėjo teigimu, šioje kameroje buvo labai mažai vietos (apie 1-1,5 kv. m), todėl buvo priverstas stovėti. Dėl ploto trūkumo ant prie sienos pritvirtintos lentos prisėsti buvo neįmanoma. Kameroje nebuvo gryno oro, šalta. Tokiomis sąlygomis, pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas iki 14.15 val. Per šį laiką jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu, nors to prašė, taip pat negavo maisto davinio. Maisto davinį gavo tik perkėlus į kamerą. Tačiau ir šioje kameroje, pasak pareiškėjo, sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pabrėžė, kad kamerose esantys gultai, stalas, kėdės, kriauklė, sanitarinis mazgas yra įskaitomi į bendrą kameros plotą, tačiau jie trukdo judėti. Pareiškėjo teigimu, po gultais veisėsi pelėsis, nebuvo ventiliacijos, buvo šalta ir drėgna, nuo sienų byrėjo tinkas. Sanitarinis mazgas buvo atviras, neuždengtas jokiomis užuolaidomis, todėl juo teko naudotis kitų asmenų akivaizdoje.
Dėl aukščiau nurodytų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, pareiškėjas teigia patyręs kančias, nežmonišką elgesį, garbės ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K administracijos turimais duomenimis, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. spalio 26 d. ir įstaigoje su pertraukomis buvo laikomas iki 2018 m. lapkričio 2 d. Prie atsiliepimo pridedamos A. J. Nuteistųjų (suimtųjų) tranzitu vykstančių per Lukiškių TI-K apskaitos kortelių kopijos patvirtina, kad aukščiau nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad A. J. gyvenamosiose kamerose buvo laikomas vienas, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl privatumo pažeidimo yra nepagrįsti. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas aukščiau pateiktais laikotarpiais važinėjo per Lukiškių TI-K į kitas laisvės atėmimo įstaigas tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpais laikotarpiais.
Teigia, kad Lukiškių TI-K suimtieji į kameras skirstomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Atkreipia dėmesį į tai, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, kuriems išduodamas tam reikalingas inventorius ir priemonės. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija nuo 2015 metų sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio reikalavimais. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Dėl skundo teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, nurodo, kad tokio reikalavimo nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016). Todėl pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.
Nurodo ir tai, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Remiantis apytiksliais išmatavimais, sanitarinio mazgo patalpos matmenys – 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardam konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pabrėžia, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatoriaus–kalėjimo gyvenamųjų patalpų įrengimą, nėra numatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tvirtina, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis etikos taisyklių reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamosiose kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka higienos normas.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems (nuteistiesiems) pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti apskaitos žurnale suimtųjų (nuteistųjų) duomenys (vardas pavardė) nėra nurodomi, todėl duomenų apie A. J. pasivaikščiojimus, pateikti negali. Tačiau pabrėžia ir tai, kad Lukiškių TI-K nėra užfiksuota duomenų apie pareiškėjo pareikštas pretenzijas dėl pasivaikščiojimo.
Dėl laikino laikymo patalpų atsakovės atstovas paaiškina, kad į šias patalpas uždaromi planiniu etapu atvykę asmenys. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – TIVTT) 11 punktu, suimtieji (nuteistieji) šiose patalpose laikomi, kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau 2 valandų (t. y. – laikinai, prieš teismą, po teismo, prieš (po) etapo, iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan.). Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Toliau pagal TIVTT 12 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami turimi daiktai. Pažymi, kad pagal TIVTT 19 punktą asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras ir tai nepažeidžia numatytų teisės aktų reikalavimų. Pagal TIVTT 20 punktą po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras.
Atkreipia dėmesį, kad galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui laikinojo (trumpalaikio) laikymo patalpoje. Vadovaujantis Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1-177, 5 punktu, Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį. Valymo darbus atlieka nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas, Ūkio skyriaus valytojai. Duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo nešvarios, ar įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų gauta nebuvo.
Paaiškina ir tai, kad asmeniui, esančiam laikino (trumpalaikio) laikymo kamerose (o taip pat ir esant kitose patalpose), norint pasinaudoti tualetu visada yra suteikiama tokia galimybė, t. y. asmeniui paprašius, jis išvedamas iš laikino (trumpalaikio) laikymo kameros ir nuvedamas į laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esantį tualetą.
Nurodo, kad vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis 2014 m. sausio 17 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, maitinimas suteikiamas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu, numatytu metu. Kadangi dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, ir šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K yra laikomasi, pareiškėjui buvo pasiūlytas maisto davinys. Pažymi, kad Lukiškių TI-K nėra užfiksuota duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl laikymo Priėmimo ir paskirstymo skyriuje, dėl suteikto maitinimo ar kitų aplinkybių būtų pareiškęs pretenzijų.
Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Mano, jog vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas A. J. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., pagrįstumo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis a. b. Nr. A63-1343/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, be kita ko, už tai, kad 2018 m. spalio 26 d. nuo 8.45 val. iki 14.15 val. jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kurios plotas buvo labai mažas – apie 1-1,5 kv. m. Joje buvo laikomas dar su vienu asmeniu, nebuvo vietos nei judėti, nei sėdėti.
Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Ginčui aktualiu laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 papunktyje, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Kaip matyti, laikino (trumpalaikio) laikymo kamerų minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, nėra reglamentuotas teisės normomis, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma bendra nacionaliniais teisės aktais nustatyta 3,6 kv. m ploto norma.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03) ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas konkrečiai nurodė, koks buvo trumpalaikio laikymo kameros plotas, kiek asmenų ir kokį laiko tarpą jis šioje kameroje buvo laikomas, todėl atsakovės atstovui teko pareiga patvirtinti arba paneigti įrodymais pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu atsakovo atstovas duomenų apie trumpalaikio laikymo kameros plotą, asmenų, laikytų šioje patalpoje kartu su pareiškėju skaičių, tikslų laiko tarpą, kurį pareiškėjas buvo laikomas nurodytoje patalpoje, nepateikė, nors teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi buvo įpareigotas tokius įrodymus pateikti (b. l .5). Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančia medžiaga, teismas konstatuoja, kad atsakovo atstovas nepaneigė minėtų pareiškėjo nusiskundimų, todėl pripažintina, kad pareiškėją laikant trumpalaikio laikymo kameroje nebuvo užtikrinta jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.
Asmenų priėmimą į tardymo izoliatorių inter alia (lot. be kita ko) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) III skyrius, kurio 11 punkte nurodyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai (TIVTT 12 punktas). Taip pat TIVTT 19 punkte nustatyta, kad: priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas; asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. TIVTT 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 11.2 papunktyje apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Vadinasi, asmenys, atvykę į laisvės atėmimo vietą, gali būti laikomi laikino sulaikymo patalpoje neilgiau kaip 5 valandas, kol bus atliktos TIVTT nurodytos procedūros, kurių atlikimo laikas teisės aktais nėra reglamentuojamas.
Nors byloje nėra objektyvių duomenų, kada pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K iš Vilniaus pataisos namų, tačiau svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų yra ta, kad pats pareiškėjas savo skunde nurodo tikslų laiką, kiek jis buvo laikomas laikino laikymo patalpoje, t. y. pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad minėtoje patalpoje buvo laikomas nuo 8.45 val. iki 14 val. 15 min., t. y. apie 5, 5 val. Kaip matyti, teisės aktais nustatyta, kad asmuo laikino sulaikymo patalpoje gali būti laikomas ne ilgiau kaip 5 valandas, tai reiškia, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises šiuo aspektu.
Pareiškėjo nusiskundimai dėl oro trūkumo laikino laikymo kameroje iš esmės yra susiję su ploto trūkumu. Teismui konstatavus ploto trūkumo pažeidimą, teismas atskirai šių aplinkybių nenagrinėja ir laiko nustatyto pažeidimo dalimi.
Pareiškėjas teigia, kad laikino sulaikymo kameroje buvo šalta. Tokie pareiškėjo skundo teiginiai, teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad skundų, jog dėl minėtų patalpų, nėra gavęs. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Taip pat pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių nėra kreipęsis su pretenzijomis, skundais ar prašymais ir į Lukiškių TI-K administraciją. Kaip matyti, bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl teismas nurodytus pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir deklaratyvius, neturinčius teisinės reikmės sprendžiant dėl Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų. Be to pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jam būnant laikino laikymo kameroje pareigūnai neleido pasinaudoti tualetu, jis negavo maisto davinio.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo taisyklės) 12 punkte nustatyta, kad intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos. Pagal Maitinimo taisyklių 31 punktą, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Maitinimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių; išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Pagal Maitinimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Atsakovo atstovo pateikti duomenys rodo, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, pusryčiai yra numatyti nuo 6.10 val. iki 6.50 val. (darbo dienomis), ir 7.10 val. iki 7.50 val. (poilsio ir švenčių dienomis), pietūs – nuo 12 val. iki 13.30 val., vakarienė nuo 17.30 val. iki 18.30 val. (b. l. 67-68). Pareiškėjas skunde aiškiai nurodo, kad į Lukiškių TI-K atvyko 8.45 val. ir laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas iki 14.15 val. Lukiškių TI-K šių aplinkybių įrodymais nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui turėjo būti užtikrinta galimybė dienotvarkėje nustatytu metu gauti pietus. Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad maisto davinį gavo, kai buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė gauti pietus būnant laikino laikymo kameroje. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 5) buvo įpareigotas pateikti duomenis, kada pareiškėjui buvo suteiktas maitinimas atvykimo į Lukiškių TI-K dieną, tačiau tokių duomenų nepateikė, tik abstrakčiai atsiliepime nurodė, kad maitinimas suimtiesiems organizuojamas dienotvarkėje nustatytu laiku. Todėl, nesant priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pareiškėjo teiginys, kad 2018 m. spalio 26 d. laikino laikymo kameroje jam nebuvo suteikti pietūs, laikytinas nepaneigtu ir tai yra pagrindas pripažinti jo teisės gauti maitinimą dienotvarkėje nustatytu laiku pažeidimą. Šiuo aspektu konstatuotini Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai.
Taip pat pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nepateikė konkrečių duomenų, ar pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Byloje be abstrakčių teiginių, kad asmenims, norintiems pasinaudoti tualetu, visada yra suteikiama tokia galimybė, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų (tarnybinio pranešimo ar kt.), kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo realiai suteikta galimybė pasinaudoti tualetu, ar kad jis neprašė tokios paslaugos. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl nesuteikimo galimybės pasinaudoti tualetu būnant laikino laikymo kameroje laikytini nenuginčytais, todėl aptartais aspektais konstatuotini Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai.
Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dar ir dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. esant Lukiškių TI-K kamerų plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.
Kaip jau minėta, vienam asmeniui tenkanti ploto norma tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje yra nustatyta Įsakymu Nr. V-124. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. spalio 29 d. ir nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 115 (plotas 7,45 kv. m) ir Nr. 105 (plotas 7,38 kv. m) vienas. Pareiškėjui šiais laikotarpiais teko nuo 7,38 iki 7,45 kv. m kameros ploto, o tai reiškia, kad Įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimas pažeistas nebuvo. Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai dėl nepakankamo ploto gyvenamosiose kamerose yra nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat tvirtino, jog kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, oro judėjimo greitis, buvo drėgna, veisėsi pelėsis.
Pagal LVAT praktiką vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1928-756/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kamerose buvusios netinkamos temperatūros, ventiliacijos, pelėsio, netvarkingų sienų nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma HN 134:2015 nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, ventiliacija, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 39).
Vadovaujantis HN 134:2015 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir Centras) periodiškai atlieka sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K. Duomenų, kad tokia kontrolė buvo atliekama ginčui aktualiu laikotarpiu nėra. Dėl praėjusio pakankamai ilgo laikotarpio nėra galimybės nustatyti realios gyvenamųjų patalpų būklės, buvusios ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose Nr. 105 ir 115. Pateikti Centro patikrinimo aktai patvirtina, kad ankstesniais laikotarpiais kameroje Nr. 115 HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nustatyta nebuvo.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, bei tai, kad pareiškėjas nebuvo reiškęs Lukiškių TI-K administracijai jokių pretenzijų dėl laikymo sąlygų, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų yra nepagrįsti.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš to, kad sanitariniai mazgai yra įrengti gyvenamojoje kameroje, jie yra atviri, užuolaidų įrengta nebuvo, todėl naudojantis tualetu jis buvo matomas kitų suimtųjų.
HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pastebėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, be kita ko, atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Šis teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir Pranešime dėl pareiškėjo skundo nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426 2012-2016 m. sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 63-65).
Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad kamerose Nr. 115 ir 105, sanitariniai mazgai nebuvo įrengti kaip atskiros kabinos, galinčios užtikrinti visišką asmens privatumą juo naudojantis. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu. Tai yra pagrindas konstatuoti neteisėtu Lukiškių TI-K veiksmus. Tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu intensyvumas nebuvo didelis.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas buvo laikomas laikino laikymo kameroje, kurios plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo, pareiškėjui, būnant laikino sulaikymo patalpoje, nebuvo pateikti pietūs, neleista nueiti į tualetą, 5 paras pareiškėjui buvo pažeista jo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, kamerose Nr. 115 ir 105, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Todėl konstatuotina, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sąrašas. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K administracijos elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodoma 5 000 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 50 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.
A. J. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 (penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.