Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. N. ir R. N., atstovaujamų įstatyminio atstovo D. S., pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. N., R. N. ir D. S. motina J. S.. Ji testamento nebuvo sudariusi. Po jos mirties liko ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos. Pareiškėjos yra pirmosios eilės įpėdinės. Po motinos mirties, siekdamas apsaugoti nepilnamečių seserų interesus, D. S. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu kreiptis į teismą dėl globoms pareiškėjoms nustatymo ir D. S. skyrimo globėju. 2024 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pareiškimą tenkino, nustatė nepilnametėms V. N. ir R. N. globą, D. S. paskyrė nepilnamečių globėju. D. S. liudijimas dėl palikimo priėmimo po motinos mirties buvo išduotas 2024 m. kovo 19 d., tačiau seserų vardu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo jis galėjo kreiptis tik gavęs 2024 m. balandžio 23 d. teismo sprendimą. Be to, notaras nurodė, kad liudijimą išduos tik po to, kai bus sudarytas turtas apyrašas. Paveldimo turto apyrašas sudarytas 2024 m. birželio 17 d., tokiu būdu buvo praleistas terminas palikimui priimti. Globėjas bandė pats kreiptis dėl termino atnaujinimo, tačiau jam nepavyko savarankiškai atstovauti globotinių, todėl 2024 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu teisinė pagalba suteikta.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

7. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

9. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėja J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų V. N., gim. (duomenys neskelbtini), R. N., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, palikėja J. S. mirė būdama netekėjusi, turėjo tris vaikus: pareiškėjas R. N., V. N. bei D. S..

11. Remiantis į bylą pateiktu 2024 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-7832-465/2024, nepilnametėms R. N. ir V. N., likusioms be tėvų globos, buvo nustatyta nuolatinė globa ir jų globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi buvo paskirtas D. S..

12. Paveldint pagal įstatymą palikėjos vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos ir jų globėjas yra mirusios vaikai, todėl būdami pirmos eilės įpėdiniais, turi teisę į motinos palikimą.

13. Pareiškėjos yra nepilnamečiai asmenys. Jų įstatyminis atstovas nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis atstovaujamųjų vardu laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą – pareiškėjų ir jų įstatyminio atstovo motina (duomenys neskelbtini) mirė, iki 2024 m. balandžio 23 d. vyko teisminis procesas dėl globos nepilnametėms nustatymo ir globėjo paskyrimo, todėl, nesant nustatytai globai, D. S. neturėjo teisės kreiptis dėl palikimo nepilnamečių seserų vardu priėmimo. Pavedimo turto apyrašas buvo sudarytas tik 2024 m. birželio 17 d. Remiantis LITEKO duomenimis, D. S. į teismą dėl termino praleidimo pirmą kartą kreipėsi 2024 m. liepos 12 d., tačiau dėl žinių trūkumo civilinė byla nebuvo iškelta. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjų atstovas dėl objektyvių priežasčių praleido teisės aktų nustatytą terminą ir nežymiai praleidus terminą kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Byloje nėra įrodymų, liudijančių pareiškėjų atstovo turimą teisinį išsilavinimą ir/ar patirtį, tvarkant tokio pobūdžio paveldėjimo klausimus.

14. Byloje suinteresuotieji asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjų reikalavimo nėra pareiškę. Remiantis į bylą pateiktu 2024 m. kovo 19 d. liudijimu ir 2024 m. rugsėjo 16 d. išrašu iš Testamentų registro, palikėjos J. S. palikimą yra priėmęs sūnus D. S.. Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjoms leis paveldėti jų motinos turtą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgia ir į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų nepilnamečių pareiškėjų interesai.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, pareiškėjoms atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti motinos J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamoms įstatyminio atstovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į notarą priimti motinos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Palikimo pagal įstatymą priėmimo 3 mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.