Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1490-577/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
2A-1490-577/2014
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-06065-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Atsakovas
UAB „Dizaino propaganda“
Ieškovas
UAB „Print In“
Trečiasis asmuo
BUAB „Ajolas“
Civilinė byla Nr. 2A-1490-577/2014(Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06065-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; 52.1.; 35.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Dizaino propaganda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Print In“ ieškinį atsakovui UAB „Dizaino propaganda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Ajolas“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas UAB „Print In“ prašė priteisti iš atsakovo 68 473,21 Lt dydžio įsiskolinimą pagal rangos sutartis Nr. 2007-G-RT022 ir Nr. 2007-G-RT023, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-02-07 sutartimi Nr. 2007-G-RT022 ieškovas įsipareigojo iki 2007-04-10 pagaminti ir sumontuoti atsakovo nurodytose vietose aštuonis informacinius šviečiančius pilonus, dvi didesnes fasadines iškabas ir keturias mažesnes fasadines iškabas pagal sutarties priede Nr. 1 patvirtintus dizainus ir sąmatą, o atsakovas įsipareigojo per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą 21 717,90 Lt avansinį mokėjimą ir likusią skolos dalį sumokėti per 14 darbo dienų po PVM sąskaitos – faktūros ir darbų priėmimo – perdavimo gavimo dienos. 2007-03-13 sutartimi Nr. 2007-G-RT023 ieškovas įsipareigojo iki 2007-04-14 pagaminti 48 stendus, skirtus kabinti į vitrinas, apklijuotus skaitmenines spaudos lipdukais pagal sutarties priede Nr. 1 patvirtintus dizainus ir sąmatą, o atsakovas įsipareigojo per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą 5760,29 Lt avansinį mokėjimą ir likusią skolos dalį sumokėti per 14 darbo dienų po PVM sąskaitos – faktūros ir darbų priėmimo – perdavimo gavimo dienos. Ieškovui atliekant darbus, nurodytus sutartyje Nr. 2007-G-RT023, atsakovas 2007-03-22 žodžiu užsakė atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo nurodyti sutartyje – sumontuoti pagamintą reklaminę medžiagą prekybos centro Gedimino 9 patalpose. Šių darbų vertė – 4 856 Lt (plius PVM). Atlikęs sutartyje Nr. 2007-G-RT023 nurodytus reklaminės medžiagos gamybos darbus ir atsakovo papildomai užsakytus pagamintos reklaminės medžiagos montavimo darbus, ieškovas 2007-03-30 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20041665, kurios bendra suma su PVM yra 24 931,04 Lt. Pagal atsakovo žodinį prašymą ieškovas sutiko gautą avansinę įmoką 21 717,90 Lt pagal 2007-02-05 sutartį Nr. 2007-G-RT022 užskaityti kaip įmoką pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20041665. Pagal šią PVM sąskaitą – faktūrą likusi 3213,14 Lt suma buvo sumokėta 2007-05-23. Tuo tarpu sumokėta avansinė 5760,29 Lt įmoka pagal sutartį Nr. 2007-G-RT023 buvo perkelta kaip avansinė įmoka dar tuo metu tebevykdomai 2007-02-05 sutarčiai Nr. 2007-G-RT022. Priėmimo-perdavimo aktų šalys nesudarė, tačiau pagal abi sutartis atliktų darbų rezultatas buvo naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Bendra ieškovo atliktų darbų vertė pagal abi sutartis yra 99 164,54 Lt. Atsakovas iš viso yra sumokėjęs ieškovui tik 30 691,33 Lt (dviem avansiniais mokėjimais – 27 478,19 Lt, ir dar vienu mokėjimu – 3213,14 Lt). Atsakovas už atliktus darbus pagal abi sutartis ieškovui yra skolingas 68 473,21 Lt. Ieškovas paaiškina, kad skola apskaičiuota iš PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 20046097 nurodytos sumos atėmus gautą 5 760,29 Lt avansinį mokėjimą.

Atsakovas UAB „Dizaino propaganda“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pagaminti reklamos gaminiai neatitiko kokybės reikalavimų. Dėl to tarp šalių vyko derybos, kurių metu buvo sutarta, kad atsakovas nebereikalaus iš ieškovo pataisyti gaminių, o ieškovas įskaitys atsakovo atliktus mokėjimus kaip galutinį atsiskaitymą. Šio susitarimo buvo laikomasi iki 2011 m., kai apmokėjimui atsakovas gavo ieškovo 2011-11-04 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20046097, kurią atsisakė apmokėti. Ši sąskaita išrašyta didesnei sumai, nei buvo sutarta dėl bendros darbų kainos (skirtumas – 7 570,58 Lt). Papildomą 3 213,14 Lt mokėjimą atsakovas įvykdė ieškovo prašymu, nes pastarajam trūko lėšų medžiagų įsigijimui. Vėliau ši suma ieškovo buvo priskaityta prie avansu pagal sutartį jau įmokėtos 21 717,90 Lt sumos, ir 2007-13-30 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 20041665 nurodyta bendra 24 931,04 Lt suma. Atsakovas 2007-05-23 pervedė papildomai prašytus sumokėti pinigus, nurodydamas, kad tai galutinis atsiskaitymas pagal sąskaitą Nr. 20041665. Apie tai, kad avansinę 5 760,29 Lt įmoką ieškovas pagal 2007-03-13 sutartį Nr. 2007-G-RT023 perkėlė kaip avansinę įmoką dar vykdomai 2007-02-05 sutarčiai Nr. 2007-G-RT022, atsakovas sužinojo tik iš ieškinio. Už darbų eigoje žodinio susitarimo pagrindu ieškovo atliktus papildomus darbus buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurios suma 1 164,80 Lt (plius PVM). Šią sąskaitą atsakovas apmokėjo atskiru pavedimu.

Atsakovas UAB „Dizaino propaganda“ byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 5 760,29 Lt nepagrįstai sumokėto avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimą atsakovas grindžia tuo, kad vitrininiai stendai, sumontuoti vykdant sutartį Nr. 2007-G-RT023, buvo tuoj pat nuimti ir nebuvo naudojami pagal paskirtį.

Ieškovas „Print In“ atsikirsdamas į atsakovo priešieškinį, nurodė, kad atsakovas niekada nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties Nr. 2007-G-RT023 vykdymo ar jos neįvykdymo. 2012-06-19 vykusio teismo posėdžio metu UAB „Dizaino propaganda“ direktorius V. P. patvirtino, kad ieškovas pagamino 48 stendus ir jie buvo pakabinti prekybos centro vitrinose. Sutarties įvykdymo faktą patvirtina ir tai, kad atsakovas priėmė, įtraukė į apskaitą ir apmokėjo ieškovui už atliktus darbus 2007-03-30 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20041665. Ieškovas prašo atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir skirti atsakovui 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo BUAB „Ajolas“ atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisinio ar materialinio suinteresuotumo nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi trečiasis asmuo neturi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 62 743,13 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (62 743,13 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 481,29 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Print In“ naudai, o kitą ieškinio dalį atmetė. Be to, pirmos instancijos teismas prašymų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinto. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų ieškovo atliktų darbų trūkumus, bei leistų nustatyti ieškovo atliktų darbų, kurių rezultatu buvo naudojamasi ilgą laiką, vertę, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog tinkamai atliko ir perdavė visus šalių sudarytose sutartyse nurodytus darbus, o atsakovas neįrodė šių darbų trūkumų, kurie sudarytų pagrindą atsakovui atsisakyti apmokėti už šiuos darbus. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas buvo atmestas ir atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti iš ieškovo 5 760,29 Lt sumokėtą avansą. Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė 5 730,08 Lt pagrįstumo, todėl ieškovo reikalavimas ir buvo tenkintinas tik iš dalies – ieškovui iš atsakovo buvo priteista 62 743,13 Lt (68 473,21 Lt - 5730,08 Lt) skola už atliktus darbus pagal sutartis Nr. 2007-G-RT022 ir Nr. 2007-G-RT023.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Dizaino propaganda“ apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą dalyje dėl 62 743,13 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės panaikinti ir ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmesti; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą dalyje, kuria buvo visiškai atmestas priešieškinis panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą tenkinti visiškai; 3) jei iš atsakovės būtų priteistos mokėtinos sumos, pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimą netenkinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo patenkinti, sprendimo vykdymą išdėstyti nustatant, kad UAB „Dizaino propaganda“ kiekvieną mėnesį moka po 3 000 Lt iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo gaminiai neatitinka šalių sudarytoje sutartyje numatytų kokybės reikalavimų. Pažymi, kad byloje yra visa eilė įrodymų, patvirtinančių, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai (1 T., b.l. 67-80, 2 T., b.l. 202-205, 2 T., b.l. 22, 24, atsakovės direktoriaus parodymai bylos nagrinėjimo metu). Pasak apelianto tai, jog darbai buvo atlikti su trūkumais bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pati ieškovė. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių atliktų darbų netinkamą kokybę. Atsakovas pažymi, kad būtent dėl netinkamos darbų kokybės šiuo konkrečiu atveju nebuvo pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai nei pagal vieną sutartį. Apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė nepagrįstai nebuvo įvertinta pirmos instancijos teismo. Atsakovas remiasi Sutarties 2.2 punktu ir tvirtina, kad už nekokybiškus darbus buvo susitarta pinigų nemokėti. Pažymi, kad sutarčių tekstus ruošė pats ieškovas, todėl 2.2 punktas buvo įtrauktas ieškovei suprantant šią sutarties sąlygą ir suvokiant savo kaip verslo subjekto riziką. Apeliantės nuomone, ji pagrįstai atsisakė sumokėti ieškiniu prašomas priteisti pinigų sumas, remdamasi sutarčių 2.2 punktu. Atsakovė mano, jog sumokėtais avansais ieškovui buvo kompensuotos išlaidos už medžiagas, o už nekokybiškai atliktus darbus pinigai nebuvo mokami. Taip pat apeliantas tvirtina, kad nors pirmos instancijos teismas ir konstatavo, jog darbų rezultatu faktiškai buvo naudojamasi, tačiau 2 pilonai pagal 2007-02-05 sutartį Nr. 2007-G-RT022 atsakovei apskritai niekada perduoti nebuvo. Paaiškina, kad jie faktiškai buvo perduoti BUAB „Ajolas“, todėl dėl šių dviejų pilonų ieškinys visiškai yra nepagrįstas. Taip pat apeliantė nurodo, kad ieškinio reikalavimas dėl likusios neapmokėtos 16 263,21 Lt sumos pagal 2007-03-13 sutartį Nr. 2007-G-RT023 turėjo būti atmestas visiškai, nes 48 stendai, skirti langų vitrinoms atsakovei priėmimo-perdavimo aktu nebuvo perduoti, jie buvo pakabinti langų vitrinose, tačiau kai pradėjo kristi, buvo nedelsiant nukabinti ir pakeisti kito gamintojo gaminiais. Pažymi, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti minėti stendai. Pasak atsakovo, esant nurodytoms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas dėl nepagrįstai sumokėto 5 760,29 Lt avanso priteisimo turėjo būti patenkintas. Be to, atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2007-04-13 sąskaitą – faktūrą, kurią išrašė UAB „FLEXPRO“. Minėta sąskaita yra apskaityta ir atsakovo gaunamų PVM sąskaitų – faktūrų registre.

Atsiliepimas

Ieškovas „Print In“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, į bylą nėra pateikta įrodymų apie ieškovo darbų trūkumus, apie tai, kad ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino, apie tai, kad ieškovo atliktų darbų trūkumus ištaisė kiti subrangovai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog rangos darbai pagal sutartis Nr. 2007-G-RT022 ir Nr. 2007-G-RT023 buvo atlikti netinkamai. Ieškovas pažymi, kad užsakovo pareiga mokėti už rangovo atliktus darbus yra siejama ne tik su atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymu, bet ir su faktiniu darbų rezultato naudojimo pradėjimu. Ieškovo nuomone, į bylą pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad sutarčių Nr. 2007-G-RT022 ir Nr. 2007-G-RT023 pagrindu pagamintos reklaminės priemonės prekybos centro „Gedimino 9“ atidarymo dieną buvo priimti iš ieškovo ir pradėti naudoti pagal paskirtį. Ieškovo vertinimu, ieškovo ir trečiojo asmens nesuderinta pozicija dėl dviejų pilonų pastatymo vietos nėra susijusi su atsakovo prievole atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Apelianto su skundu pateikta sąskaita – faktūra neturėtų būti vertinama, nes ji galėjo būti pateikta ir anksčiau. Taip pat ieškovas atkreipia dėmesį, kad nors trūkumai galėjo išaiškėti ne anksčiau kaip 2007 m. balandžio 12 d., tačiau sąskaita – faktūra už atliktus darbus buvo jau išrašyta 2007 m. balandžio 13 d. Be to, UAB „FLEXPRO“ pagal minėta sąskaita atliko tik 20 spaudinių, o tai stiprina abejones, jog nurodyta įmonė ne šalino trūkumus, o atliko kitus spaudos darbus. Ieškovas pažymi, kad nesutinka su atsakovo prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes tai akivaizdžiai pažeistų jo interesus ir teisėtus lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens UAB „Ajolas“ užsakymą atsakovas vykdė vizualinės komunikacijos projektą prekybos centre „Gedimino 9“ Vilniuje (T 1., b.l. 166-168). Daliai šio projekto darbų atlikti atsakovas pasitelkė ieškovą (T 1, b.l. 66). 2007-02-07 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. 2007-G-RT022, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2007-04-10 pagaminti ir sumontuoti atsakovo nurodytose vietose aštuonis informacinius šviečiančius pilonus, dvi didesnes fasadines iškabas ir keturias mažesnes fasadines iškabas pagal sutarties priede Nr. 1 patvirtintus dizainus ir sąmatą (T 1, b.l. 7-9). Bendra sutarties kaina su PVM – 72 393 Lt. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 21 717,90 Lt avansą per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, o likusią 50 675,10 Lt sumą – per 14 darbo dienų po PVM sąskaitos – faktūros ir darbų priėmimo – perdavimo gavimo dienos (sutarties 3.2 p.). 2007-03-13 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. 2007-G-RT023, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2007-04-14 pagaminti 48 stendus, skirtus kabinti į vitrinas, apklijuotus skaitmenines spaudos lipdukais pagal sutarties priede Nr. 1 patvirtintus dizainus ir sąmatą (T. 1, b.l. 12-14). Bendra sutarties kaina su PVM – 19 200,96 Lt. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 760,29 Lt avansą per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, o likusią 13 440,67 Lt sumą – per 14 darbo dienų po PVM sąskaitos – faktūros ir darbų priėmimo – perdavimo gavimo dienos (sutarties 3.2 p.). Atsakovas 2007-02-05 sumokėjo ieškovui 21 717,90 Lt avansą pagal sutartį Nr. 2007-G-RT022 (T.1, b.l. 16); 2007-03-13 sumokėjo ieškovui 5760,29 Lt avansą pagal sutartį Nr. 2007-G-RT023 (T.1, b.l. 11). Ieškovas 2007-03-30 išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20041665, kurios bendra suma su PVM – 24 931,04 Lt (b.l. 15). Šioje sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta už reklaminių plakatų gamybą ir montažą. 2007-05-23 atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą 3 213,14 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai galutinis apmokėjimas pagal sąskaitą Nr. 20041665 (b.l. 17). Ieškovas 2011-11-04 išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20046097, kurios bendra suma su PVM – 74 233,50 Lt (T.1, b.l. 10). Šioje sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta pagal sutartį Nr. 2007-G-RT022. Atsakovas pastarąją sąskaitą atsisakė apmokėti (T. 1, b.l. 18-22).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal 2007-02-05 sutartį Nr. 2007-G-TR022 turėjo būti pagaminti 8 informaciniai pilonai, 2 didelės fasadinės iškabos ir keturios mažos fasadinės iškabos, o pagal 2007-03-13 sutartį Nr. 2007-G-RT023 turėjo būti pagaminti 48 stendai (1 T., b.l. 9, 14).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus darbus. Šalys jokių darbų perdavimo – priėmimo aktų nepasirašė, tačiau ieškovas pateikė teismui viešai paskelbtas nuotraukas, kuriose 2007-04-18 užfiksuotas prekybos centras „Gedimino 9“ (T 1, b.l. 23-27). Šiose nuotraukose matomos iškabos, vizualiai atitinkančios iškabas pateiktame brėžinyje (T 1, b.l. 42, T2 b.l. 17-18). Iš antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo 2011-10-28 protokolo (T 1 b.l. 28-31) taip pat matyti, kad prekybos centre „Gedimino 9“ naudojami pilonai, iškabos vizualiai atitinkantys iškabas ir pilonus, esančius pateiktuose brėžiniuose (T 1 b.l. 41-42, T2 b.l. 15-18). 2013 m. liepos 26 d. antstolio daiktinių įrodymų apraše nurodyta, kad Gedimino pr. 9, Vilniuje buvo faktiškai rasti 3 vnt. pilonų, kurie buvo naudojami bendrose patalpose skirtinguose aukštuose, 4 vnt. informacinių pilonų, kurie buvo rasti sandėlyje ir 1 informacinis pilonas, kuris buvo laikomas statybų aikštelėje. Pastebėtina ir tai, kad BUAB „Ajolas“ atstovas taip pat patvirtino, kad stendai, kurie yra matyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2011-10-28 protokole, buvo sumontuoti prekybos centre „Gedimino 9“ (T. 1, b.l. 143-144). Prekybos centre iki jo atidarymo buvo sumontuoti 6 pilonai, o dar 2 pilonai, pasak ieškovo, buvo perduoti trečiajam asmeniui UAB „Ajolas“, kadangi nebuvo nurodyta tiksli jų sumontavimo vieta. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2009-02-25 priėmimo-perdavimo aktas (T. 2, b.l. 19). Iš ieškovo – atsakovo bei trečiojo asmens – atsakovo tarpusavio susirašinėjimų el. laiškais laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-04-03 matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Ajolas“ kaip užsakovas reiškė atsakovui kaip generaliniam rangovui pretenzijas dėl fasadinių iškabų neatitikimo techninėje specifikacijoje numatytų medžiagų kokybės reikalavimams, o atsakovas reiškė atitinkamas pretenzijas ieškovui kaip šiuos darbus atlikusiam subrangovui (T. 1, b.l. 67-80).

Sutartimi šalys galutinį atsiskaitymą už atliktus darbus padarė priklausomą nuo baigiamojo darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo (sutarties 3.2 punktas). Šalių pasirašytų abiejų sutarčių 2.2 punktai numato, kad darbų atlikimas įforminamas darbų perdavimo – priėmimo aktu; užsakovas nepriima ir neapmoka už tuos darbus, kurie yra atlikti su trūkumais, nekokybiškai; vykdytojas privalo ištaisyti trūkumus per 10 kalendorinių dienų. Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą darbų perdavimo-priėmimo aktu yra įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarties sąlyga, su kuria siejama užsakovo galutinio atsiskaitymo su rangovu pagal sutartį pareiga, neįvykdyta – baigiamasis darbų perdavimo ir priėmimo aktas šalių nepasirašytas, be to, nėra ir vienašališkai rangovo pasirašyto akto, kaip tai reikalaujama pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį.

Pažymėtina, kad nors atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų, tačiau, kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais.

Dėl įsipareigojimų pagal 2007-02-05 sutartį Nr. 2007-G-TR022

Teisėjų kolegijos nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas faktiškai naudojosi ieškovo pagamintomis fasadinėmis iškabomis ir informaciniais stendais (1 T. b.l. 23-27; 1 T. b.l. 42, 2 T. b.l. 17-18; 1 T. b.l. 28-31; 1 T. b.l. 41-42, 2 T. b.l. 15-18). Papildomai šias aplinkybes patvirtina ir 2013 m. liepos 26 d. daiktinių įrodymų aprašas, kuriame užfiksuota, jog adresu Gedimino pr. 9, Vilniuje, buvo rasti 8 informaciniai šviečiantys pilonai (2 T., 128-129). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir trečiojo asmens administratorius rašytiniuose paaiškinimuose (1 T., b.l. 186-187) nurodė, jog reklaminiai stendai, kurie yra užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 T., b.l. 28-31), buvo sumontuoti prekybos centre „Gedimino 9“ (1 T., b.l. 186-187). Be to, trečiojo asmens administratorius nurodė, kad trečiasis asmuo atsakovo UAB „Dizaino propaganda“ atžvilgiu visa apimti yra įvykdęs visus turtinius įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių ir susitarimų, jokie ginčai tarp trečiojo asmens ir atsakovo niekada nebuvo kilę. Pažymėtina, kad tą aplinkybę, jog jokių teisminių ginčų, susijusių su atsiskaitymu pagal minėtas sutartis, tarp trečiojo asmens ir atsakovo nebuvo, patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Tai, kad pilonai buvo naudojami patvirtina ir tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu. Iš 2007-10-16 atsakovo atstovo laiško ieškovo atstovui (1 T., b.l. 76) matyti, kad atsakovas nurodo: „Atėjo laikas pilnai pakeisti informaciją Jūsų pagamintuose pilonuose GEDIMINO 9.“. Taigi akivaizdu, jog pilonai buvo naudojami pagal paskirtį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai, kad trečiasis asmuo darbus priėmė ir juos naudojo. Nors iš į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais ir matyti, kad tam tikros pretenzijos dėl darbų kokybės ir buvo reiškiamos (1 T., b.l. 67-80), tačiau pastebėtina, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog minėti ieškovo gaminiai buvo su esminiais trūkumais, kad neatitiko šalių sudarytoje sutartyje numatytų kokybės reikalavimų, kad jie buvo pagaminti iš netinkamų medžiagų, kad buvo naudojamos netinkamos dažymo technologijos ir t.t., kad jeigu trūkumai ir buvo, jie nebuvo pašalinti. Darbų kokybės klausimui ištirti yra būtinos specialiosios žinios, tačiau paaiškėjus, kad dalis ginčo daiktų neišliko, o ta dalis, kuri išliko, yra pakitusios būklės, ekspertizės skyrimas nagrinėjamu atveju tapo nebetikslingas (T 2. b.l. 126), nes nebebuvo realios galimybės ištirti, kokia apimtimi darbai buvo atlikti, kokie buvo darbų trūkumai.

Apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (rezultatą) – užsakovo pareiga. Bendrosios nuostatos dėl rangos darbų priėmimo (CK 6. 662 str.) įtvirtina, kad rangovas atsako už tuos trūkumus, kuriuos užsakovas nurodė priėmimo-perdavimo akte arba už tuos, kurių užsakovas normaliai apžiūrėdamas darbą negalėjo pastebėti. Nesant jokių kitų objektyvių įrodymų dėl netinkamos ieškovo atliktų darbų kokybės, išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad ieškovas atliko ir faktiškai perdavė atsakovui darbus pagal sutartį Nr. 2007-G-RT022, šių darbų rezultatu faktiškai buvo naudojamasi, tačiau su ieškovu galutinai atsiskaityta nebuvo. Kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo atliktų darbų trūkumus ir jų apimtį, bei leistų nustatyti ieškovo atliktų darbų, kurių rezultatu buvo naudojamasi ilgą laiką, vertę, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovas įrodė, jog darbus pagal sutartis atliko ir perdavė, o atsakovas neįrodė šių darbų trūkumų ir konkrečios jų apimties, kurie leistų atsakovui atsisakyti apmokėti už šiuos darbus. Be to, pastebėtina ir tai, jog atsakovas atsakydamas į ieškovo pretenzijas dėl atsiskaitymo 2011-11-10, 2011-11-23 ir 2011-12-02 pranešimuose net neužsiminė, kad neatsiskaitoma yra remiantis sutarčių 2.2 punktu. Kaip pagrindinį atsakovo argumentą dėl neatsiskaitymo atsakovas įvardino tai, jog jam niekada nebuvo pateikti atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktai (1 T., b.l.18, 20, 22), tačiau, kaip jau ir buvo minėta anksčiau, pareiga mokėti už atliktus darbus negali būti siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl daiktų kokybės, kadangi ginčo dėl sutarčių 2.2 punkte įtvirtintos sąlygos nėra, tai dėl to teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Be to, apeliaciniame skunde yra atskirai pasisakoma dėl 2 pilonų, kurie buvo perduoti tiesiogiai trečiajame asmeniui UAB „Ajolas“. Apelianto nuomone, reikalavimas šioje dalyje buvo patenkintas visiškai nepagrįstai, nes atsakovė apie daiktų perdavimą nieko nežinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šie pilonai ir buvo pagaminti būtent pagal atsakovo užsakymą, vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jie tiesiogiai buvo perduoti trečiajam asmeniui UAB „Ajolas“ (2 T., b.l. 19) praėjus beveik dvejiems metams nuo sutarčių pasirašymo, jokių įrodymų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog atsakovas žinojo apie pilonų pagaminimą, į bylą pateikta nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, jog nėra jokio teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti skolą, t.y. 11 383,68 Lt (4704 x 2 vnt. + 21 proc. PVM) už faktiškai nepriimtus ir nenaudotus daiktus.

Dėl įsipareigojimų pagal 2007-03-13 sutartį Nr. 2007-G-RT023

Pagal 2007-03-13 sutartį Nr. 2007-G-RT023 turėjo būti pagaminti 48 stendai. Ginčo dėl to, kad šie 48 langų stendai buvo priduoti užsakovui nėra, tačiau, pasak atsakovo, šie stendai nesilaikė, krito, todėl buvo nedelsiant nukabinti. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina ir liudytojo Ž. G. parodymai, kad stendai langų vitrinose buvo nekokybiški ir nesaugūs, nuolat krito, tačiau šie stendai ieškovui nebuvo grąžinti (T. 2., b.l. 202-204). Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, byloje esantys ieškovo darbuotojo R. T. el. laiškai patvirtina, kad stendai, kurie laiškuose yra įvardijami kaip „lentelės“, buvo perdaryti du kartus, duomenų, kad pretenzijos buvo reiškiamos ir dėl perdarytų stendų byloje nėra (1 T., b.l. 80-81). Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo atliktų darbų trūkumus būtų taisę kiti subrangovai. Nors su apeliaciniu skundu yra pateikiama 2007-04-13 sąskaita-faktūra, kuri, apelianto nuomone, įrodo, jog nekokybiškai atliktus ieškovo darbus ištaisė UAB „FLEXPRO“, tačiau šis įrodymas vertintinas kritiškai. Pastebėtina, kad, pasak liudytojo Ž. G., ieškovo sumontuoti stendai pradėjo nesilaikyti po pirmojo prekybos centro atidarymo, kuris vyko 2007-04-11, o sąskaita – faktūra už atliktus darbus UAB „FLEXPRO“ buvo išrašyta jau 2007-04-13. Itin trumpas laikotarpis kelia abejonių dėl to, kad per tokį trumpą laiką galėjo išryškėti trūkumai ir per tokį trumpą laikotarpį galėjo atsirasti kitas vitrinos stendų subrangovas, su kuriuo būtų suderintas darbų atlikimas ir šie darbai būtų atlikti ir perduoti užsakovui, o už atliktus darbus jau būtų išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Be to, iš apelianto teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nematyti, kiek stendų buvo gaminama. Esant nurodytoms aplinkybės, vertinant apelianto pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą visų įrodymų kontekste, spręstina, jog šis įrodymas nepatvirtina, kad tuos stendus, kuriuos turėjo pagaminti ieškovas, padarė kitas subrangovas.

Įvertinus abiejų šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas atliko ir faktiškai perdavė atsakovui / trečiajam asmeniui visus darbus pagal sutartis Nr. 2007-G-RT022 ir Nr. 2007-G-RT023, šių darbų rezultatu faktiškai buvo naudojamasi, tačiau su ieškovu galutinai atsiskaityta nebuvo. Kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo atliktų darbų trūkumus ir jų apimtį, bei leistų nustatyti ieškovo atliktų darbų, kurių rezultatu buvo naudojamasi ilgą laiką, vertę, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovas įrodė, jog darbus pagal sutartis atliko ir perdavė atsakovui, išskyrus 2 pilonus, kurie tik po dviejų metų buvo perduoti tiesiogiai UAB „Ajolas“, o atsakovas neįrodė šių darbų trūkumų, kurie leistų atsakovui apskritai atsisakyti apmokėti už šiuos darbus.

Pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas nekonstatavo, jog apelianto pateikti įrodymai pagrindžia jo įrodinėjamas aplinkybes, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl priešieškinio reikalavimo

Atsižvelgiant į tai, kas jau išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti iš ieškovo 5 760,29 Lt sumokėtą avansą. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad nors šis ginčas yra nagrinėjamas nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, tačiau nei iki bylos iškėlimo, nei po bylos iškėlimo atsakovas ieškovui nebuvo reiškęs pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos neįvykdymo, o tai taip pat leidžia abejoti priešieškinio reikalavimo pagrįstumu.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju atsakovas (apeliantas) prašo išdėstyti teismo sprendimą, nustatant, kad ieškovui būtų mokama ne daugiau nei po tris tūkstančius per mėnesį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas yra teismo teisė, o ne pareiga, įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas, todėl darytina išvada, kad įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai.

Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodyta, kad per 2012 metus įmonė turėjo 116 932 Lt nuostolių (2 T., b.l. 210). Sutiktina su atsakovo nuomone, kad šis įrodymas sudaro objektyvų pagrindą išvadai, kad atsakovo veikla yra nuostolinga, tačiau, kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis ateityje gali pagerėti. Be to, sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai, veikiantys savo rizika, o ieškovas, negaudamas apmokėjimo už atliktus darbus, taip pat patiria nuostolių, kurie gali turėti neigiamą įtaką ieškovo ūkinei veiklai. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Esant nurodytoms aplinkybėms pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų, todėl toks prašymas turi būti atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios buvo priteistos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o šiuo teismo sprendimu ieškovo naudai priteistina suma buvo pakeista ją sumažinant, pakeičia ir pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sumažėjo iki 74,61 procentų, todėl ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 5 856, 24 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovo – proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 2 156,37 Lt. Atlikus abejoms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 3 699,87 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

Trečiojo asmens BUAB „Ajolas“ bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme sudaro 2 395,80 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (T. 1, b.l. 170-173, T. 2, b.l. 5-9, 78-80, 122). Trečiajam asmeniui BUAB „Ajolas“, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš kiekvienos šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo – 608,29 Lt, iš atsakovo – 1 787,51 Lt.

Be to, tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš viso sudaro 2 782,29 Lt (1 882,29 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 900 Lt išlaidų advokatei už apeliacinio skundu surašymą). 81,78 proc. apeliacinio skundu reikalavimų buvo atmesta, o 18,22 proc. - tenkinta. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 506,93 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Taip pat pastebėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas už apeliacinį skundą buvo sumokėjęs tik 300 Lt (3 T., b.l. 8). Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį ir jau sumokėtą žyminio mokesčio dalį, atsakovas į valstybės biudžetą turėtų įpareigotinas sumokėti dar 1 239,37 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina suma sudaro 51 089,53 Lt bei atitinkamai proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dizaino propaganda“, į.k. 125943839, 51 089,53 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 699,87 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Print In“, į.k. 225462080, naudai. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dizaino propaganda“, į.k. 125943839, 1 787,51 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens BUAB „Ajolas“, į.k. 136052676, naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Print In“, į.k. 225462080, 608,29 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens BUAB „Ajolas“, į.k. 136052676, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dizaino propaganda“, į.k. 125943839, 66,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.

Ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.

2012-01-03 teismo nutartimi atsakovo UAB „Dizaino propaganda“, į.k. 125943839, atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą už 68 473,21 Lt sumą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant turto arešto mastą iki 51 089,53 Lt sumos.“.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Vilija MikuckienėHenrichas Jaglinskis