- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- 1-2065-1220/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25167-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.3Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.14.11.3Nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto nedidelės vertės turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str. 3 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme,
2. Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė atlikta 2015 m. vasario 18 d.,
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, tęsti darbą arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
T. K. 2023 m. liepos 7 d. laikotarpiu nuo 07.30 val. iki 11.00 val., iš įtariamojo A. V. (jo atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo nedidelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajai J. G. (buvusi pavardė L.) priklausantį vyrišką kalnų dviratį (duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės - žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, ir žinodamas, kad dviratis gautas nusikalstamu būdu, jį realizavo, priduodamas į lombardą UAB (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais T. K. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai
Kaltinamasis T. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo prie nakvynės namuose, tas A. V. atsivarė tą dviratį, aišku, jis žinojo, kad jis vogtas, A. V. neturėjo paso, o jis turėjo pasą ir jis jam pasiūlė pinigų, nuvarė į lombardą, ir taip gavosi, kad sulaikė jį, ir viskas. Prie nakvynės namų buvo su draugu, su D.. Ne, jis nakvynės namuose negyvena, jis gyvena dabar Vokietijoje. Ir kai jis stovėjo su draugu, atvyko A. V. su dviem dviračiais, vieną dviratį jis paslėpė krūmuose ir nuėjo kitą atsivarė. A. V. pažįsta, nes kartu gyveno nakvynės namuose. A. V. pasakė, kad turi dviratį, bet reikia dokumento. O jis kaip tik turėjo. Vienas dviratis juodas, o kitas mėlynas, ten su vienu jis važinėjo, o kitą atsivarė. A. V. sakė, kad reikia parduoti ir sakė, kad duos pinigų. Kaltinamasis pasakė varom į lombardą, jis sako, kad dokumento neturi, tai pasakė, kad ji turi. Ir jis jį nuvarė. Kartu su juo ėjo į lombardą A. V., bet jis pabėgo. Lombarde pateikė savo dokumentą, nes A. V. savo neturėjo, tuo metu buvo neblaivus. Jei blaivus būtų, tai nebūtų taip pasielgęs taip, mano, kad alkoholis turėjo įtakos. Gailisi, be reikalo viskas taip gavosi. Vyko į lombardą prie (duomenys neskelbtini). Lombarde, padavė dokumentą, pasakė, kiek siūlo už tą dviratį, ir užrakino duris, ir paskui iškvietė policiją. Lombardo darbuotojas nieko nesakė, sakė, kad reikia palaukti, o tuo tarpu policiją iškvietė. Paskui policija jį paėmė, o A. V. paleido. Paskui peržiūrėjo filmuotą medžiagą ir pamatė, kad A. V. vogė, o ne jis. Teigė, kad pinigų reikėjo tai sutiko, nesiaiškino, iš kur tas dviratis. Jis mažai su A. V. bendraudavo, nežino apie jį nieko. S. A., jei parduos, tai duos 20 Eur. Žino, kad A. V. slapstėsi, paskui tyrėja sulaikė jį, paskui paleido. Patvirtino, kad šitą nusižengimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jis laikėsi visų įsipareigojimų tos bausmės atidėjimo laikotarpiu, buvo išgėręs, nors buvo negalima.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.
Iš 2023 m. liepos 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo E. B. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2023 m. liepos 7 d., laikotarpiu nuo 05.29 val. iki 07.40 val., nuo (duomenys neskelbtini), antros laiptinės, asmuo pagrobė neprirakintą, nesaugomą, J. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), priklausantį dviratį (duomenys neskelbtini) (dviračio kodas: (duomenys neskelbtini), dviračio registravimo policijoje ID: (duomenys neskelbtini)). Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis. Dviratis rastas (duomenys neskelbtini), paimtas pridėtas prie surinktos medžiagos. Dviratį bandė parduoti T. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus vaizdo įrašo kameras pastebėta, kad asmuo, galimai pagrobęs nurodytą dviratį apsirengęs mėlynos spalvos kelnėmis, juodos spalvos megztiniu su trimis baltos spalvos linijomis (1 t., b. l. 8-15).
2023 m. liepos 7 d. nukentėjusiosios J. L. pareiškimu nustatyta, kad J. L. pranešė apie pavogtą dviratį, nurodama, jog 2023 m. liepos 7 d., dviratis (duomenys neskelbtini) (Kalnų dviratis, registruotas policijoje ID (duomenys neskelbtini)), dviračio kodas – (duomenys neskelbtini), išskirtinės žymės – patrumpintas (nupjautas) sėdynės vamzdis, registracijos policijoje lipdukas (žalias) užklijuotas ant galinio rato rėmo, paslėptas po Cube medžiaga, buvo pavogtas nuo laiptinės durų 07.34 val.. Dviratis nebuvo prirakintas, nes draugas išeidamas į darbą jį ištraukia iš rūsio ir palieka, kol ji išeis į darbą apie 07.41 val. Dviratis vienintelė transporto priemonė, su kuria važiuoja ji į darbą. Vaizdo medžiagoje, kuri pas namo pirmininką E. Š. matyti vyras su mėlyna striuke ir juoda kuprine, kuris paima dviratį ir nuvažiuoja (1 t., b. l. 38 – 48).
2024 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu atskirti ikiteisminiai tyrimai dėl BK 178 straipsnio 5 dalies ir 189 straipsnio 3 dalies. Ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą įteiktas T. K., dėl to, kad jis 2023 m. liepos 7 d., iš A. V. įgijo kalnų dviratį (duomenys neskelbtini), 350 Eur vertės, kuris priklausė J. L. ir žinodamas, kad dviratis gautas nusikalstamu būdu, jį realizavo priduodamas į lombardą UAB (duomenys neskelbtini), t. y. įtariamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje. 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pripažintas A. V., dėl to, kad 2023 m. liepos 7 d., 07.34 val. (duomenys neskelbtini) paėmė prie namo laiptinės buvusį nukentėjusiajai J. L. priklausantį dviratį (duomenys neskelbtini), 350 Eur vertės, tokiu būdų pagrobdamas svetimą turtą, t. y. A. V. įtariamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskelbtą A. V. paieška. Kadangi A. V. nerastas, nežinoma jo buvimo vieta, o įtariamasis T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kadangi įtariamasis A. V. nerastas daugiau nei 7 mėnesius, o T. K. paskirta kardomoji priemonė gali varžyti judėjimo laisvę, iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtinas ikiteisminis tyrimas pasislėpusio A. V. atžvilgiu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-2).
2023 m. liepos 7 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. L. parodė, kad 2022 m. balandžio mėn. iš nepažįstamo asmens, kuris internete buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamą dviratį, nusipirko dviratį (duomenys neskelbtini). Sumokėjo 350 Eur, grynaisiais pinigais. Dviratis, kurį ji įsigijo, naudotas, įsigijimo dokumentų neturi. Dviračiu ji kiekvieną dieną važiuoja į darbą. Dviratį laiko namo, kuriame gyvena, rūsyje. Rūsys rakinamas, raktus turi tik laiptinės gyventojai. Namo kiemas filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Kiekvieną darbo dieną jos draugas D. G. rytais minėtą dviratį išneša iš rūsio ir pastato prie laiptinės, dviračio neprirakina. 2023 m. liepos 7 d. apie 05.29 val. D. G. išėjo iš namų, išvarė jos dviratį iš rūsio, paliko jį prie laiptinės bei atsiuntė nuotrauką. Apie 07.40 val. ji išėjo iš namų, tačiau dviračio prie laiptinės nerado. Apžiūrėjo aplink, tačiau dviračio nebuvo. Tuomet paskambino namo pirmininkui E., kuris administruoja vaizdo stebėjimo kameras. Pastarasis paaiškino, kad jis, peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pamatė, kaip nepažįstamas vyriškis ateina, užlipa ant dviračio ir nuvažiuoja. Ji, supratusi, kad dviratis pavogtas, apie įvykį pranešė per „epolicija“. Dviratis registruotas policijoje (ID: (duomenys neskelbtini)), dviračio kodas: (duomenys neskelbtini). Teigė, kad jai padaryta 350 Eur žala, teisė pareikši civilinį ieškinį jai yra išaiškinta. (1 t., b. l. 49-52).
Nukentėjusioji J. L., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dviratį pirko 2022 m. pavasarį iš asmens, kuris buvo patalpinęs internete skelbimą apie parduodamą dviratį. Dviratį pirko už 350 Eur, mokėjo grynaisiais. Dviratis, kurį pirko buvo naudotas, įsigijimo dokumentų neturi. Dviratį pavogė 2023 m. liepos 7 d. apie 07.34 val., kuris buvo pastatytas prie namo Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini). Dviratį, kaip ir kiekvieną rytą, buvo išvaręs iš rūsio ir palikęs jos draugas. Dviračiu kiekvieną dieną važiuoja į darbą. Kreipdamasis su pareiškimu per „ePolicija“, ji pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi dviratis jai grąžintas, jis yra tokios pačios būklės kaip ir iki vagystė, todėl civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 147-150).
Liudytojas L. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kasininku - priėmėju. 2023 m. liepos 7 d. dirbo nuo 10.00 val. iki 22.00 val. Apie 11.00 val. į lombardą užėjo vyras su dviračiu, kurį norėjo parduoti lombardui. Netrukus paskui jį su dviračiu įėjo dar vienas vyras. Abu vyrai tarpusavyje kalbėjo, todėl suprato, kad jie pažįstami. Vyras, kuris atvežė dviratį, pasakė, kad nenori dviračio užstatyti, o nori jį parduoti. Klausė kiek už jį gautų. Dviratis, kurį vyras norėjo parduoti, buvo juodos spalvos, ant dviračio buvo užrašas „Cube“. Jis, apžiūrėdamas dviratį, ant rėmo pamatė lipduką, ant kurio buvo QR kodas, kurį galima nuskenuoti. Nuskenavus kodą pateko į puslapį, kuriame raudonai didelėmis raidėmis degė užrašas „PAVOGTAS“. Tame puslapyje buvo nurodyta informacija, kad dviratis 2023 m. liepos 7 d. pavogtas, buvo pridėtos dviračio nuotraukos. Dviračio nuotraukose, buvusiose tame puslapyje nufotografuotas dviratis, ir dviratis, atvarytas į lombardą pardavimui, buvo tokie patys, t. y. tas pats dviratis. Jis, pamatęs, kad dviratis vogtas, jo kainą pardavėjui pasakė „iš galvos“, t. y. kad sumokėtų už dviratį 250 eurų, tačiau dar patikrins dviračio vertę internete. Dviračio pardavėjui kaina tiko. Jis, atsitraukęs nuo dviratį atvariusio vyriškio, surinko 112 ir pranešė, kad į lombardą atvežtas vogtas dviratis. Jis, laukdamas atvykstančių pareigūnų, bendravo su abejais asmenimis apie dviratį, telefonus, imitavo, kad ieško dviračio kainos. Vyras, kuris atvežė pardavimui dviratį, pateikė asmens tapatybės kortelę. Atvykus policijos pareigūnams kortelę pateikė jiems. Vyras, pavaizduotas dokumente, ir vyras, atvežęs parduoti dviratį, atrodė kaip vienas ir tas pats žmogus. Vyro, kuris atvežė parduoti vogtą dviratį, duomenų nepamena. Atvykę policijos pareigūnai vyro, atvežusio vogtą dviratį, klausė iš kur jis dviratį gavo. Vyras pasakė, kad dviratį rado krūmuose. Policijos pareigūnai vyrą išsivedė į lauką. Antrasis vyras kažkuriuo metu iš lombardo pasišalino. Antrojo vyro duomenų nežino, tačiau jis matytas. Jis, laukdamas atvykstančių policijos pareigūnų, nufotografavo abu vyrus. Nuotraukoje pirmame plane užfiksuotas vyras - tai vyras, kuris atėjo į lombardą kaip atvežusio parduoti dviratį draugas/pažįstamas. Jis buvo apsirengęs sportinį megztinį, galimai užsegamą priekyje užtrauktuku. Ant megztinio rankovių buvo trys baltos juostos. Vyras, atvežęs priduoti vogtą dviratį, buvo apsirengęs tamsiai. Nuotrauką pateikė pareigūnams. Lombardo viduje ir lauke filmuojama, tačiau tos dienos (2023 m. liepos 7 d.) vaizdo įrašų nėra, nes prieš dvi dienas iki įvykio kameros sugedo (filmuojant strigo arba nefilmavo). Kadangi lombardas dviračio nepirko, todėl duomenų į žurnalą nerašė (1 t., b. l. 153-156).
Liudytojas A. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje vyriausiuoju patruliu. 2023 m. liepos 7 d. dirbo kartu su tyrėju E. B.. Apie 11.00 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenys atnešė vogtą dviratį. Gavus pranešimą nuvyko minėtu adresu. Duris atrakino ir į vidų įleido lombardo darbuotojas. Užėjus į lombardo vidų jame buvo lombardo darbuotojas ir du asmenys. Lombardo darbuotojas paaiškino, kad į lombardą atėjo du asmenys, vienas iš jų norėjo parduoti dviratį, tačiau dviratis vogtas. Tai, jog dviratis vogtas, nustatė nuskenuodamas kodą, esantį ant dviračio. A. I. klausė dviratį pardavimui atvežusio vyriškio (nustatyta, kad tai kaltinamasis T. K.), iš kur jis gavo dviratį. Vyriškis atsakė, kad rado. Paklausus kur rado, asmuo atsakė, kad (duomenys neskelbtini). Antrasis asmuo nieko nekalbėjo. Antrasis vyriškis su savimi taip pat turėjo dviratį. Pasiaiškinus aplinkybes lombardo viduje asmenį, atvežusį pardavimui dviratį, išsivedė į lauką, kur atliko asmens dalinę apžiūrą, uždarė į automobilio laikino sulaikymo kamerą. Jo kolega iš lombardo atnešė dviratį. Uždarius T. K. į laikino sulaikymo kamerą, liudytojas grįžo į lombardą norėdamas pasiaiškinti su antruoju vyriškiu, tačiau jis buvo pasišalinęs. Kartu su sulaikytu asmeniu nuvažiavo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Laukiant už vaizdo stebėjimo kameras atsakingo asmens, T. K. tvirtino, kad ne jis pavogė dviratį, kad tuo pareigūnai įsitikins peržiūrėję vaizdo medžiagą. Sakė, kad dviratį pavogė tas, kuris paleistas (nesulaikytas). Peržiūrėjus vaizdo medžiagą nustatyta, kad dviratį pavogė antrasis vyriškis. T. K. klausė to asmens duomenų, tačiau pastarasis žinojo tik vardą – A.. Žinojo, kad A. V. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau ten negyvena. T. K. paleistas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), esančius nakvynės namus, pateikus nuotrauką, kurią padarė lombardo darbuotojas, nakvynės namų apsaugos darbuotojas pasakė, kad asmenį pažįsta, jis pastoviai nakvynės namuose negyvena. Vėliau nustatyta, jog tai A. V. (1 t., b. l. 159-162).
Liudytojas D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su drauge J. L.. 2023 m. liepos 7 d. apie 05.30 val. jis iš namo rūsio išvarė J. dviratį (duomenys neskelbtini), jį pastatė prie namo antros laiptinės. Dviračio neprirakino. J. L. dviračiu važiuoja į darbą, todėl jis kiekvieną rytą dviratį išvaro iš rūsio, kuriame jis laikomas nakties metu, jį palieka prie antros namo laiptinės. Apie 08.30 val. J. dviračiu važiuoja į darbą. Apie 08.30 val. per programėlę „Messenger“ jam parašė J., pranešdama, kad prie namo dviračio nėra. Ji prašė namo pirmininko telefono numerio, kad galėtų kreiptis dėl vaizdo medžiagos (filmuojamas kiemas). Susirašinėjimo metu J. parašė dviračių registro duomenis, jog J. registre pažymėtų, kad dviratis pavogtas. Ant dviračio keliose vietose buvo užklijuoti lipdukai, nurodantys, kad dviratis registruotas dviračių registre. Po kurio laiko J. L parašė, kad peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, matomas dviratį pavogęs asmuo, o dar vėliau dviratis rastas lombarde (1 t., b. l. 165-168).
Įtariamasis A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tiksliai įvykio dienos ir laiko nurodyti negali, tačiau gali būti tas laikas ir ta diena, kurie parašyta pranešime apie įtarimą, t. y. 2023 m. liepos 7 d., apie 7.34 val., ėjo (duomenys neskelbtini) ir prie namo, numerio nežino, tačiau gali būti tas kuris parašytas pranešime apie įtarimą, t. y. Nr. 15 laiptinės pamatė stovintį neprirakintą dviratį. Kad įsitikintų ar gerai iš toliau pamatė, priėjo arčiau ir įsitikino, kad jis tikrai neprirakintas. Pažiūrėjo ar dviratis geros būklės, t. y. važiuojantis, nesulūžęs koks ir pažiūrėjęs sėdo ir nuvažiavo. Pavogęs dviratį susitiko su pažįstamu T. K., jam pasakė, kad dviratį rado ir kad reikia jį parduoti. T. K. suprato, kada dviratis ne mano, kad jis vogtas, kadangi žinojo, kad aš dviračio neturėjau. Su savimi neturėjo asmens dokumento, todėl parduoti pasiūlė T. K. Jam pasakė, kad už parduotą dviratį pasidalins per pusę. T. K. turėjo asmens dokumentą, todėl jis dviratį parduoti galėjo ir sutiko, nors žinojo, kad jis vogtas. T. K. važiavo su dviračiu, kurį ketino parduoti, o jis važiavo su baltos spalvos dviračiu, kurį buvo pasiskolinęs iš žmogaus, kuris gyveno nakvynės namuose. Pradžiai nuvažiavome į lombardą, kur dirbo T. K. kažkoks draugelis. Ten priduoti nepavyko, tada važiavome į lombardą prie stoties, kur aš ne kartą ankščiau buvęs. Tas lombardas yra priešais buvusį kino teatrą (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nežino. Į tą lombardą važiuoti jis pasiūlė T. K. Į lombardą, esantį prie (duomenys neskelbtini) atvyko apie 11.00 val. T K. pasiūlė lombardo darbuotojui pirkti dviratį, lombardo darbuotojas pažiūrėjo į dviratį, kažką nufotografavo. Ką fotografavo, pasakyti negali. Kiek gaus už dviratį, lombardo darbuotojas nieko nesakė, pamena, kad kažką žiūrėjo prie kompiuterio, po to užblokavo duris ir iškvietė policiją. Atvykus policijai, girdėjo, kaip lombardo darbuotojas pasakė, kad ant dviračio buvo kodas, kad jį nufotografavo ir pamatė, kad paskelbta paieška. Pareigūnai paklausė, kas pridavė dviratį. Lombardo darbuotojas parodė į T. K. Pareigūnai išsivedė T. K., jį pasodino į tarnybinį automobilį, o aš sėdau ant dviračio ir išvažiavo. Paliko T. K. vieną, aiškintis. Vakare susitikome su T. K. nakvynė namuose, T. K. buvo nepatenkintas, kad aš įstūmiau jį į tokią bėdą. Dviratį vogė, nes reikėjo pinigų, tačiau jų gauti nepavyko, kadangi lombarde T. K. nepavyko jo parduoti. Dviratis buvo ieškomas, turėjo kodą į kurį pavogęs dviratį neatkreipė dėmesio. Svarbu buvo, kad jis važiuojantis ir nesulūžęs. Ar tą dieną, kaip pavogė dviratį turėjo su savimi kokių nors daiktų, nepamena. Gali pasakyti, kad tą dieną buvo apsirengęs juodos spalvos užsegamą megztinį su baltos spalvos juostelėmis ant rankovių (2 t., b. l. 59-60).
A. V. 2024 m. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad 2023 m. liepos 7 d., 07.34 val., (duomenys neskelbtini), pasisavino svetimą turtą – J. L. priklausantį dviratį.
Iš ROIK 0123000391349 išrašo nustatyta, kad 2023 m. liepos 7 d., 07.34 val. – 09.07 val. nustatytos įvykio aplinkybės, jog 2023 m. liepos 7 d. dviratis (duomenys neskelbtini) (Kalnų dviratis, registruotas policijoje ID (duomenys neskelbtini)), dviračio kodas – (duomenys neskelbtini), išskirtinės žymės – patrumpintas (nupjautas) sėdynės vamzdis, registracijos policijoje lipdukas (žalias) užklijuotas ant galinio rato rėmo, paslėptas po Cube medžiaga, buvo pavogtas nuo laiptinės durų 07.34 val. (pagal filmuotą medžiagą). Dviratis nebuvo prirakintas, nes draugas išeidamas į darbą jį ištraukia iš rūsio ir palieka, kol ji išeis į darbą apie 07.41 val. Vaizdo medžiagoje, kuri pas namo pirmininką E. Š. matyti vyras su mėlyna striuke ir juoda kuprine, kuris paima dviratį ir nuvažiuoja (1 t., b. l. 62).
Iš ROIK 0123000391564 išrašo 2023 m. liepos 7 d., 11.05 val. nustatytos aplinkybės, jog atvežtas vogtas dviratis į lombardą. Lombardo darbuotojas patikrino dviračio kodą. Asmenys, kurie pristatė dviratį pardavimui dabar vietoje. Pranešėjas L. B. (1 t. b. l. 63).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo E. B. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų nustatyta, kad 2023 m. liepos 7 d. patruliuojant nustatytame maršrute, Kauno mieste su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. I., radijo ryšio šaukiniu „K1740“, apie 11 val. 08 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) esantį lombardą atvežtas vogtas dviratis. Lombardo darbuotojas patikrino dviračio kodą, mato informaciją, kad dviratis vogtas. Asmenys, kurie pristatė dviratį pardavimui, vietoje. Prašo paskubėti. Praneša darbuotojas. Atvykus pranešime nurodytu adresu, pasitiko lombardo darbuotojas L. B., kuris nurodė į dviratį atvežusį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo - T. K.. Lombardo darbuotojas paaiškino, kad į lombardą T. K. atvežė dviratį, ant kurio užklijuoti įvairūs lipdukai. Nuskenavus vieną lipduką, atsidarė elektroninis tinklalapis dviraciuregistras.lt, kuriame nurodyta, kad dviratis yra ieškomas, jo statusas - pavogtas. Pasiteiravus T. K. iš kur gavo dviratį, pastarasis paaiškino, kad dviratį rado prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, (duomenys neskelbtini). Nusprendė jį atvežti į lombardą, gauti už dviratį pinigų. T. K. pasiklausus ar dviratį pavogė ir iš ko pavogė, pastarasis teigė, kad dviračio nevogė, o rado prie laiptinės. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nuskenavus ant dviračio esantį lipduką su QR kodu, atsidarė anksčiau minėtas internetinis tinklalapis dviraciuregistras.lt. Minėtame tinklalapyje buvo nurodyta, jog „dviratis pavogtas nuo (duomenys neskelbtini), 2 laiptinės. Turi vaizdo medžiagą, kad dviratį apie 07.30-35 val. pavogė vyriškis su mėlyna striuke ir juoda kuprine. Dviratis užregistruotas ir lipdukas užklijuotas po cube medžiaginiu dėklu.“. Tikslinant įvykio aplinkybes, susisiekus su pranešėja J. L., pabendravus su ant (duomenys neskelbtini) namo esančių vaizdo kamerų administratoriumi E. Š., pastarasis parodė vaizdo kamerų įrašus, kuriuos pateikė savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus pastebėjo, kad asmuo, pavogęs dviratį, dėvėjo mėlynos spalvos kelnes ir juodos spalvos megztinį, ant kurio 3 baltos spalvos juostos pečių srityje. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmuo neatitiko T. K. išvaizdos. T. K. pasiteiravus kas pavogė dviratį, jis pasakė, kad asmuo vardu A. V.. Lombardo darbuotojas L. B. paaiškino, kad į lombardą buvo atvykę du asmenys, vienas iš jų - T. K., o kito anketinių duomenų nežino. Dviratį parduoti atvežė T. K., pateikė savo asmens dokumentą. L. B. nufotografavo ir asmenį, kuris atvyko kartu su T. K.. Minėtą nuotrauką L. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu pateikė pareigūnams. Įvykis filmuotas BODY (1 t., b. l. 76-78).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio A. I. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų nustatyta, kad vykdant asmens pavogusio dviračio paieškos veiksmus, 2023 m. liepos 8 d. iš budėtojo buvo gautas iškvietimas į eismo įvykį, kur aiškinantis įvykio aplinkybes eismo įvykio liudytojas A. S., nurodė, kad iš eismo įvykio pasišalinęs dviratininkas vardu A. V., apie 36 metų amžiaus, o kambariokas „Nakvynės namuose“. Parodžius liudytojui nuotrauką, kuri yra gauta iš lombardo darbuotojo, dirbančio adresu (duomenys neskelbtini), vyras atpažino minėtą savo kambarioką A. V.. Patikrinus asmenį duomenų bazėje, nustatyta, kad tai A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113-114).
Iš 2023 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ištirta (apžiūrėta) įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta (1 t., b. l. 68-75).
2023 m. liepos 7 d. patalpų protokolu ištirta (apžiūrėtos) lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Fiksuojama, jog matomas juodos spalvos dviratis su baltos spalvos užrašais „CUBE“ ir „NATURE“. Ant priekinės ir galinės rėmo dalies bei dviračio sėdynės matomi raudonos spalvos fragmentai ir mažesnis raudonos spalvos užrašas „CUBE“. Dviratis su priekiniais amortizatoriais ir diskiniais stabdžiais. Apžiūros metu rasta ir paimta: dviratis juodos spalvos su baltos spalvos užrašais „CUBE“ ir „NATURE“. Ant priekinės ir galinės rėmo dalies bei dviračio sėdynės matomi raudonos spalvos fragmentai ir mažesnis raudonos spalvos užrašas „CUBE“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79-84).
Iš 2023 m. liepos 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas juodos spalvos kalnų dviratis. Dviratis naudotas, matyti įbrėžimai ir naudojimo žymės. Ant dviračio rėmo matyti užrašas „Cube“, „Nature“. Apžiūros metu dviratis detaliai apžiūrėtas, aprašytas. Atlikta dviračio fotofiksacija (1 t., b. l. 85-97).
Iš 2023 m. liepos 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytojas L. B. į tarnybinį elektroninį pašto adresą atsiuntė savo telefonu padarytą, galimai dviratį pavogusio asmens foto nuotrauką (1 t. b. l. 98-99).
Iš 2023 m. liepos 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad Liudytojas E. Š. pateikė 2 (du) vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuotas dviračio vagystę padaręs asmuo (1 t., b. l. 103-106).
2023 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašų viršuje, dešiniajame kampe matyti užrašai, fiksuojantys įvykio datą ir laiką „2023-07-07, 07:34:10“ Matyti, kad vaizdo įrašuose filmuojama daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija. Vaizdo kamerų stebėjimo įrašuose užfiksuota, kaip prie dviračio, stovinčio prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, prieina vyriškis, dėvintis mėlynos spalvos sportines kelnes, sportinį megztinį (ant kairės rankovės matyti trys baltos spalvos juostos), avintis sportinio tipo batus (ant kurių matyti „Nike“ firmos ženklas), ant pečių užsidėjęs kuprinę (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad tai A. V.). Matyti, kaip 07.34 val. A. V. užlipa ant dviračio ir juo nuvažiuoja (1 t., b. l. 107-112).
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą nusikalstamu būdu gauto turto, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Šios nusikalstamo veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas, įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą, žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008). Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie patys padarė nusikalstamą veiką ir pasisavino svetimą turtą. Veikos kvalifikavimui svarbu yra tai, kad įgyjamas, naudojamas arba paimtas realizavimui turtas buvo gautas tiesiogiai iš asmens, padariusio BK numatytą nusikalstamą veiką, arba per jo tarpininką.
Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016).
Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-185/2009, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016, 2K-99-628/2020 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014, 2K-110-1073/2020, 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021 ir kt.).
Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016).???
Taigi, taikant BK 189 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininko įgytas, valdomas, naudotas ar realizuotas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu (padarius vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą ar kitą nusikalstamą veiką), o kaltininkas žinojo apie nusikalstamą jo gavimo būdą. Konstatuojant tyčinį veikos pobūdį, nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę, apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-652/2012, Nr. 2K-213/2013, Nr. 2K-362/2013, Nr. 2K-3/2014, Nr. 2K-267/2014, Nr. 2K-79-895/2015, Nr. 2K-145-697/2017, Nr. 2K-56-788/2019, Nr. 2K-110-1073/2020, Nr. 2K-174-511/2020, Nr. 2K-41-697/2021, Nr. 2K-84-719/2021, Nr. 2K-122-976/2021 ir kt.).
Šiame skyriuje (BK XXVIII) nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad dviračio, kurį įgijo T. K. vertė yra 350 Eur. Dėl dviračio vertės ginčo byloje nėra. Ji nustatyta nukentėjusiosios J. G. (buvusi pavardė L.) parodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dviratį pagrobė A. V., kuris 2024 m. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad 2023 m. liepos 7 d., 07.34 val., (duomenys neskelbtini), pasisavino svetimą turtą – J. L. priklausantį dviratį. Atsižvelgiant į tai, kad BK 189 straipsnio dispozicijoje numatyta, jog šios nusikalstamos veikos objektu gali būti tik nusikalstamu būdu gautas turtas, kuriuo nusikaltimą (vagystę, sukčiavimą, kontrabandą, tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir kt.) padaręs asmuo neteisėtai disponuoja kaip savu, ir tokį turtą BK 189 straipsnyje numatytas subjektas turi įgyti iš tiesiogiai nusikalstamą veiką padariusio asmens arba jo tarpininko.
Aplinkybė, jog dviratis A. V. nepriklauso kaltinamajam buvo žinoma, šia aplinkybė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino. Kaltinamasis duodamus paaiškinimus nurodė, kad A. V. prie nakvynės namų jam perdavė dviratį. Kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duoti teisme nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitai bylos medžiagai. Darytina išvada, jog kaltinamajam buvo žinoma, jog dviratis įgytas nusikalstamu būdu. Tai, kad A. V. nuteistasis dėl šio konkretaus dviračio vagystės, patvirtina, jog T. K. dviratį įsigijo turi iš tiesiogiai nusikalstamą veiką padariusio asmens. Kaltinamojo T. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodo jo paties prisipažinimas bei paaiškinimai, kad jis suprato, jog dviratis nepriklauso A. V. (2 t., b. l. 82-83), liudytojo L. B. parodymais, kuriuose teigiama, kad vyrai atvežė dviratį į lombardą ir norėjo jį parduoti, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimais, kuriuose teigiama, kad T. K. neneigė, jog norėjo parduoti dviratį, tačiau nurodė, kad dviračio nevogė, jį pavogė A. V., proceso veiksmų atlikimo protokolai bei kiti dokumentai. Nustatyta, kad T. K. įgytas dviratis iki patekimo pas jį kito asmens (A. V.) yra gautas nusikalstamu būdu (padarius vagystę), ką patvirtina Klaipėdos miesto rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. V. pripažintas kaltu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį būtent dėl šio dviračio vagystės, o kaltininkas žinojo apie nusikalstamą jo gavimo būdą. Visi šie duomenys BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais, kurių pagrindu ir konstatuojama, jog kaltinamojo T. K. atlikti veiksmai atitinka visus BK 189 straipsnio 3 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad T. K. 2023 m. liepos 7 d., laikotarpiu nuo 07.30 val. iki 11.00 val., iš A. V. įgijo (perėmė) nedidelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajai priklausantį vyrišką kalnų dviratį (duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės - žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, jį nuvarė į lombardą UAB (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį pridavė lombardo darbuotojui, tokiu būdu valdė, naudojosi nedidelės vertės turtu ir jį realizavo, kuris gautas nusikalstamu būdu, iki tol, kol 2023 m. liepos 7 d., buvo sulaikytas policijos pareigūnų lombarde UAB (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. T. K. veika tinkamai kvalifikuota kaip BK 189 straipsnio 3 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas.
IV. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis T. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, t. y. baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 189 straipsnio 3 dalyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, bauda arba areštas. Skiriant bausmę kaltinamajam T. K. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, bausmės vykdymo atidėjimo, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 107-116). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad T. K. anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 98-106). Šios aplinkybės teismo vertinamos kaip asmenį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, didinančios kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 12 straipsnį yra priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Pažymėtina, kad T. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), Respublikiniame Priklausomybės ligų centro įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 135), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2001 m. nesigydė/nesilankė (2 t., b. l. 137).
Kaltinamasis T. K. šia nusikalstama veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamasis nusikalto siekdamas turtinės naudos, kaip pats paaiškino, jam buvo pažadėtas 20 Eur atlygis.
Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad T. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), kitus jį charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, baustas administracine tvarka, tačiau šuo metu dirba, gyvena nakvynės namuose.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, jų visumą, yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendintini už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę. Bausmės dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, jog kaltinamasis stengiasi taisytis, padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, tyrimui netrukdė, domėjosi jo eiga, nustatomas artimas minimaliam arešto bausmės terminui.
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nusikalstamą veiką T. K. įvykdė neatlikus ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį (10 parų), kurios dydis negali būti mažesnis negu minimalus atitinkamos bausmės rūšies dydis (BK 49 straipsnio 3 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir T. K. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė.
Bendrinant bausmes, pridedamos bausmės dalis parinkta atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, gailisi dėl savo elgesio ir kritiškai jį vertina, byloje esančiais duomenimis naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, dirba, kaltinamasis šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl kaltinamojo T. K. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. K. įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
IV. Dėl kitų klausimų
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (2 t., b. l. 86-89, 90-91).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta. Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo įrašai iš nusikalstamos veikos vietos, kurioje užfiksuota dviračio vagystės aplinkybės, saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie 2 tomo viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. K., pripažinti kaltu padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam – 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. K. – 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir neatliktos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir T. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant T. K. pradėti dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašai iš vagystės vietos, saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie 2 tomo viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.