- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- eII-713-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00637-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- E. P.
Procesinių sprendimų kategorijos: 16.11.8.1.; 16.11.9.; 16.11.11.; 21.10.4
2025 m. gegužės 29 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos B. M. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8624-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja B. M. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8624-2025 nustatė, kad E. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes ji 2025 m. kovo 14 d. apie 18.56 val. (duomenys neskelbtini), neturėdama galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, taip pat padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 16, 219 ir 222 punktų reikalavimus.
E. P. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda, pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, E. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos B. M. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8624-2025: sumažinti paskirtą baudą už pasišalinimą iš įvykio vietos, išdėstyti baudos mokėjimą dalimis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji šiuo metu nedirba, aktyviai ieško darbo, daug kur yra reikalaujama turėti teisę vairuoti transporto priemones, todėl šios teisės atėmimas jai sumažina galimybę įsidarbinti. E. P. turi mažametį vaiką, kurį reikia vežioti į būrelius, asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir pan. Pareiškėja labai apgailestauja dėl padarytos žalos, gailisi ir pripažįsta kaltę. Nuo 2025 m. vasario 9 d. buvo užsikodavusi nuo alkoholio, tačiau vieną kartą išgėrė alkoholio ir sėdo prie automobilio vairo. Važiuojant automobiliu, jai aptemo sąmonė, todėl apgadino automobilį. Toliau pavažiavusi E. P. suprato, kas atsitiko, sustojo kitoje gatvės pusėje, kaip tik tuo metu ją pasivijo kitas automobilio vairuotojas, kuris iškvietė policijos pareigūnus, jai nespėjus jiems paskambinti. Ji sustojo (duomenys neskelbtini), o eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Teisę vairuoti transporto priemones turi 23 m., per šį laikotarpį šiurkščių administracinių nusižengimų nėra padariusi, pirmą kartą vairavo būdama neblaivi. Šį kartą labai skubėjo pas dukrą, kuri buvo namuose. Pripažįsta, kad pasielgė labai neapgalvotai.
Atsiliepimas
Institucijos vyriausioji tyrėja O. U. atsiliepimu į E. P. skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, vadovaujantis ANK 32 straipsnio ir 617–619 straipsnių nuostatomis. Atsiliepime nurodomos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės ir pažymima, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, vertinimas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos atstovės nuomone, skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė objektyviai, visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą ir kitus įrodymus, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė būtinus administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 1 dalyje, požymius. Institucijos pareigūnė, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, gautus paaiškinimus, liudytojo parodymus įvykio vietoje, administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, ANK 34 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl keisti jo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
E. P. skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl aptemusios sąmonės nesuvaldė automobilio ir, tik pavažiavusi toliau, suprato, jog sukėlė eismo įvykį. Tuo metu ją aplenkė automobilis ir ją sustabdė, kad ji nebevažiuotų toliau. Jei nebūtų aptemusi sąmonė, būtų pati sustojusi ir išsikvietusi policijos pareigūnus. Nuo 2025 m. vasario 9 d. ji yra užsikodavusi nuo alkoholio, pasitikėjo draugu, kuris sakė, kad kodas neveikia, ir automobilyje pavartojo alkoholio, t. y. išgėrė 0,2 l kokakolos su brendžiu ir iš karto vairavo automobilį. Pavažiavus apie vieną kilometrą, jai aptemo sąmonė. Nors alkoholį vartodavo retai, tačiau užsikodavo, nes visiškai nebenorėjo jo vartoti. Tuo metu važiavo į parduotuvę ir norėjo važiuoti namo. Pirmo neblaivumo patikrinimo metu įpūtė 1,5 promilės, o antru patikrinimu – 1,46 promilės. Pripažįsta, kad jai buvo nustatytas 1,46 promilių neblaivumas. Pirmą kartą vairavo transporto priemonė būdama neblaivi. Po įvykio visiškai nevartojo alkoholio. Vairuodama automobilį, ji žinojo, kad neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kadangi nenuėjo privalomai pasitikrinti sveikatos. Šiuo metu niekur nedirba, ieškosi darbo, turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, prieš tai 10 m. dirbo darbą, susijusį su (duomenys neskelbtini) sistemomis. Dauguma darboviečių reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemones. Turi mažametį vaiką, kuriam yra (duomenys neskelbtini) m. Vaikas lanko būrelius, į kuriuos jį reikia vežioti, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga. Vyriausiasis sūnus, kuriam yra (duomenys neskelbtini) m., jai padeda auginti mažesnį vaiką. Policijai pristatė Užimtumo tarnybos išmokas. Šiai dienai nedarbo išmoka yra 547 Eur dydžio, tačiau artimiausiu metu nedarbo išmokos nebegaus, nes bus suėjęs 9 mėnesių terminas. Taip pat ji gauna pajamas dėl vaiko išlaikymo. Neseniai pardavė automobilį, todėl paskirtą administracinę nuobaudą – baudą – gali sumokėti iš karto. Prisipažįsta padariusi administracinius nusižengimus, kritiškai vertina savo elgesį. 23 m. turi teisę vairuoti transporto priemones ir jokių panašių administracinių nusižengimų nėra padariusi. Administracine tvarka yra bausta už kalbėjimą mobiliojo ryšio telefonu ir už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje. Žino, kad būdama neblaivi negalėjo viruoti transporto priemonės. Esant galimybei, prašo sumažinti paskirtą baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu sutiko, kad padarė administracinius nusižengimus, ir neginčijo jų padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
E. P. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino ir administracinės nuobaudos (baudos) dydžio proporcingumu.
ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Be to, to paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų; 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
ANK 424 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu E. P. už padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirtos ANK straipsnių sankcijose nustatytos minimalios administracinės nuobaudos – baudos (galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda). Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą E. P. paskirta administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 36 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.
E. P. skunde prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, ir sumažinti paskirtą baudą už pasišalinimą iš eismo įvykio. Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjai E. P..
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjos asmenybę, jos šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti E. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jai trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nei ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai.
Visų pirma pažymėtina, kad E. P., vairuodama transporto priemonę neblaivi ir apgadindama kitą transporto priemonę (svetimą turtą), padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai nustatytas 1,46 (įvertinus paklaidą – 1,443) promilių neblaivumas, kuris yra itin artimas maksimaliai ribai, iki kurios taikoma administracinė atsakomybė, nes nuo 1,51 promilės neblaivumo yra taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, minėtas neblaivumas gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjos neblaivumas, patikra galioja iki 2025 m. liepos 21 d., todėl nėra pagrindo abejoti minėtais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Taigi pareiškėjos neblaivumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Taip pat 2025 m. kovo 14 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Būdama tokios būsenos E. P. vairavo automobilį neturėdama galiojančio vairuotojo pažymėjimo Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), penktadienį vakaro metu, pavasarį, kai eismas mieste tokiu laiku gali būti pakankamai intensyvus. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad, pasitikėdama draugu, kuris nurodė, kad „užsikodavimas“ neveikia, ji vieną kartą išgėrė 0,2 l brendžio su kokakola, dėl to vairuojant automobilį jai aptemo sąmonė ir ji padarė eismo įvykį. Teismo vertinimu, stipraus alkoholio (ir šiuo atveju gana nemažo jo kiekio) vartojimas, kad ir vieną kartą prieš pat vairavimą, norint pabandyti „užsikodavimo“ veikimą, nėra logiškas ir pateisinamas. Jei pareiškėja norėjo pabandyti „užsikodavimo“ veikimą, tai turėjo daryti ne prieš ketindama vairuoti automobilį. Pareiškėja, pavartojusi alkoholio, važiavo į parduotuvę ir po to norėjo važiuoti namo, tačiau buvo sustabdyta kito vairuotojo. Nagrinėjamu atveju E. P. važiavimo tikslas – į parduotuvę – nelaikytinas pateisinamu vairuoti transporto priemonę esant neblaiviai. Teismas nenustatė kokių nors priežasčių, kurios kliudė E. P., pavyzdžiui, iškviesti taksi, kad nuvažiuotų į parduotuvę ir/ ar grįžtų namo, nes žinojo, kad ką tik vartojo alkoholį. Nors E. P., būdama neblaivi, nuvažiavo ne itin didelį atstumą, kita vertus, tik dėl atsitiktinumo šiuo atveju pavyko išvengti didesnių neigiamų padarinių, nei vien kitos transporto priemonės apgadinimas. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad jai dėl pavartoto alkoholio aptemo sąmonė, tačiau tai nemažina jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pastebėtina, kad E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai minėta būsena atsirado pavažiavus automobiliu apie vieną kilometrą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, pavartojusi alkoholio, apskritai nė kiek negalėjo vairuoti transporto priemonę, vėliau atsiradęs galimas sąmonės aptemimas, kurį nulėmė alkoholis, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, priešingai, nei teigia E. P. skunde (toliau pavažiavusi E. P. suprato, kas atsitiko, sustojo kitoje gatvės pusėje, kaip tik tuo metu ją pasivijo kitas automobilio vairuotojas, kuris iškvietė policijos pareigūnus, jai nespėjus jiems paskambinti), liudytojo D. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad po eismo įvykio jis automobiliu sustabdė E. P. vairuojamą automobilį. Teismas nenustatė pagrindo abejoti D. P. nurodytomis aplinkybėmis. Taigi E. P. po eismo įvykio ne pati sustojo, o buvo sustabdyta kito asmens. E. P., turėdama ilgametę vairavimo patirtį ir suvokdama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, žinojo, kad toks elgesys yra pavojingas.
Skundžiamu nutarimu nenustatyta E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančio 2025 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad E. P. nagrinėjimo įvykio dieną nurodė, kad dėl padaryto eismo įvykio nieko neprisimena. Nors pareiškėja vėliau skunde ir teismo posėdžio nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir gailėjosi padariusi administracinius nusižengimus, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio pobūdžio administracinių nusižengimų prieš tai nėra padariusi. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad pareiškėja anksčiau padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad pareiškėja bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, pavyzdžiui, už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui (ROIK: (duomenys neskelbtini)); automobilio vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu (ROIK: (duomenys neskelbtini)); už transporto priemonės stovėjimą ir sustojimą draudžiamoje vietoje (ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini)); už nustatyto greičio viršijimą ((duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir kt. Nors E. P. neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir visos administracinės nuobaudos – baudos – yra sumokėtos, kita vertus, tai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad E. P. iki nagrinėjamo įvykio visą laiką itin preciziškai laikėsi KET reikalavimų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių.
Pareiškėja, prašydama sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, skunde iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. darbo susiradimui ir šeimos poreikių užtikrinimui. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, pareiškėja, suvokdama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio dieną (vakare) vartojo alkoholį ir iš karto vairavo transporto priemonę, dėl to padarė eismo įvykį. E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jai sumažėjo galimybė susirasti darbą, kadangi darbdaviai dažnai reikalauja tokios teisės. Teismas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės susirasti darbą, kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, ir tai, kad pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų, dėl ko ji negalėtų susirasti kitokio pobūdžio darbo, kurio funkcijoms atlikti aptariama teisė nebūtų reikalinga. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau ji dirbo darbą, susijusį su (duomenys neskelbtini) sistema, ir turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, todėl E. P. su šiuo išsilavinimu ir turima darbo patirtimi turi visas galimybes susirasti darbą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones. Taigi neturint teisės vairuoti transporto priemones taip pat galima susirasti darbą, nes akivaizdu, jog ne visi darbo rinkoje esantys asmenys turi įgiję tokią teisę. Šiame kontekste pasakytina, kad E. P. teisė vairuoti transporto priemones atimta terminuotam laikui, po kurio ji vėl galės įgyti tokią teisę.
E. P. skunde taip pat nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir tam, kad galėtų pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, nuvežti jį į būrelius, asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir pan. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad mažametį vaiką augina viena be tėvo, kita vertus, ji taip pat patvirtino, kad jai padeda jos pilnametis sūnus, kuriam yra (duomenys neskelbtini) m. Taigi teismas daro išvadą, kad E. P. nėra vienintelis artimasis, galintis nuvežti jos vaiką į būrelius, asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir pan. Be to, E. P. šeimos interesų apsauga nesudaro pagrindo sutrumpinti aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą. Pareiškėjai prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad ji turi mažametį vaiką, kuriuo privalo rūpintis, vežioti į būrelius, asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir pan. Kita vertus, tai nepadarė įtakos E. P. elgesiui, kad ji atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad ji, nesilaikydama teisės normų, pablogino savo ir šeimos padėtį, yra dėsningas jos netinkamo elgesio rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, E. P. gyvena Vilniaus mieste, kuriame yra gerai išvystytas viešasis transportas, taigi vaiką į būrelį ar asmens sveikatos priežiūros įstaigas gali nuvežti naudodamasi šiomis paslaugomis. Taip pat esant poreikiui, pareiškėja gali pasinaudoti kitomis alternatyvomis (kreiptis pagalbos į draugus, pažįstamus, kaimynus, naudotis taksi paslaugomis), o esant staigioms sveikatos problemoms, pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Taigi, kaip ir buvo minėta, E. P. nėra vienintelė galinti nuvežti / pasiimti vaiką į / iš būrelių, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu ji gali naudotis prieš tai nurodytais alternatyviais būdais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad, E. P. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jos šeimos ar jos pačios interesai.
Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai, pavyzdžiui, rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties E. P. neteisėtų veiksmų.
E. P. skunde nurodytos kitos aplinkybės (turi daugiau kaip 23 metų vairavimo stažą, neturi priklausomybės nuo alkoholio) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymos Nr. 2025/02-08/1 matyti, kad pareiškėjai buvo paskirtas kompleksinis ambulatorinis gydymo kursas metams nuo priklausomybės alkoholiui, taigi šie duomenys prieštarauja pareiškėjos nurodytai aplinkybei, kad ji neturėjo priklausomybės alkoholiui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam, nei ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus, terminui būtų pakankama priemonė siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė E. P. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 36 mėnesiams. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcingas pareiškėjos asmenybei, jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jos teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia vien E. P. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti.
Kaip jau buvo minėta, E. P. prašo sumažinti jai paskirtą baudą už pasišalinimą iš eismo įvykio, o teismo posėdžio metu prašė sumažinti bendrai paskirtą baudą.
Skundžiamu nutarimu E. P. už padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirtos ANK straipsnių sankcijose nustatytos minimalios administracinės nuobaudos – baudos (galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda). Pažymėtina, kad griežčiausia bauda jai buvo paskirta ne už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, o už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
E. P. padarė tris administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (nors pareiškėja vėliau skunde ir teismo posėdžio nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir gailėjosi padariusi administracinius nusižengimus, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas), anksčiau ji bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, šiuo metu nedirba, turi mažametį vaiką.
Teismas jau anksčiau aptarė motyvus dėl nagrinėjimo įvykio (E. P. nuvažiavo automobiliu nedidelį atstumą būdama neblaivi; pareiškėja, pavartojusi alkoholio, apskritai nė kiek negalėjo vairuoti transporto priemonę, todėl vėliau atsiradęs galimas sąmonės aptemimas, kurį nulėmė alkoholis, apskritai neturi jokios reikšmės; E. P. po eismo įvykio ne pati sustojo, o buvo sustabdyta kito asmens) nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, susijusias su administracinės nuobaudos skyrimu, konstatuoja, kad E. P. skundžiamu nutarimu už padarytus administracinius nusižengimus paskirtos ANK straipsnių sankcijose nustatytos minimalios baudos (galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda) nėra aiškiai per griežtos.
Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti pareiškėjai baudas, mažesnes, nei ANK 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 2 dalies ir ANK 424 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatyta, minimali.
Taip pat pareiškėja skunde prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pardavė automobilį, todėl paskirtą galutinę administracinę nuobaudą – baudą – gali sumokėti iš karto. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė, kad būtų teisinis pagrindas pareiškėjai išdėstyti paskirtą baudą dalimis.
Keisti Institucijos vyresniosios tyrėjos B. M. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą E. P. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8624-2025 palikti nepakeistą ir E. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.