Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-47-817/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: 1A-47-817/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37038-2019-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nida Vigelienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: G. S., M. K.
Advokatai: Olegas Šibkovas, Vidmantas Baumila

Kategorijos

2.4.6.2.1Nuosprendžio panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-817/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37038-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.2.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,nuteistajai G. S. ir jos gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,nuteistojo M. K. (M. K.) gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo

M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta subendrinta 11 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, ir jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaityta atliktos bausmės dalis ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 22.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 16.59 val. (viena diena), bei suėmimo laikas nuo 2022 m. birželio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. rugsėjo 14 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Žemesnės instancijos teismas

M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. rugsėjo 14 d.

G. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu) paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jai paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta atliktos bausmės dalis bei ankstesniu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jos laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 22.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 14.53 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio jos sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 311,77 Eur, paimti iš M. K. sulaikymo metu, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu skirtas ir paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. K. priklausančius 311,77 Eur, paliktas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų bei dalį jų pardavė, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) G. S., nuo nenustatyto laikotarpio gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002733 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,3824 g;

po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.00 val., G. S., vykdydama M. K. nurodymą, dalį laikomų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00014 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,0194 g, supakavo į 21 folijos lankstinuką;

po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.30 val., M. K. nuo gyvenamosios vietos iki viešojo transporto stotelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su G. S., sėdėjusia priekinėje keleivio vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno minėtą 21 folijos lankstinuką su narkotine medžiaga, kuriuos pastaroji laikė liemenėlėje;

po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.00 val., minėtoje viešojo transporto stotelėje O. B. įsėdus į M. K. vairuojamą transporto priemonę bei jai M. K. davus nenustatytą kiekį pinigų, G. S. O. B. perdavė dalį su savimi liemenėlėje laikytų folijos lankstinukų, t. y. perdavė 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000032 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0039 g, tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe su G. S., pardavė minėtus 6 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga;

po to G. S. likusius 15 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000108 g, bei narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0155 g, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 01.05 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu, atliekant asmens kratą, savanoriškai pateikė kratą atlikusiai pareigūnei;

likusias narkotines medžiagas, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002593 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,363 g, jis kartu su G. S. minėtoje gyvenamojoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 00.50 val., kai kratos metu jos buvo surastos ir paimtos.

2. G. S. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų bei dalį jų pardavė, o būtent:

veikdama bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) M. K., nuo nenustatyto laikotarpio gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002733 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,3824 g;

po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.00 val., ji, vykdydama M. K. nurodymą, dalį laikomų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00014 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,0194 g, supakavo į 21 folijos lankstinuką;

po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.30 val., ji, sėdėjusi M. K. vairuojamoje transporto priemonėje Audi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo gyvenamosios vietos iki viešojo transporto stotelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno minėtą 21 folijos lankstinuką su narkotine medžiaga, kuriuos ji laikė liemenėlėje;

po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.00 val., minėtoje viešojo transporto stotelėje O. B. įsėdus į M. K. vairuojamą transporto priemonę bei O. B. M. K. davus nenustatytą kiekį pinigų, ji (G. S.) O. B. perdavė dalį su savimi liemenėlėje laikytų folijos lankstinukų, t. y. perdavė 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000032 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0039 g, tokiu būdu ji, veikdama bendrininkų grupe su M. K., pardavė minėtus 6 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga;

po to ji (G. S.) likusius 15 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000108 g, bei narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0155 g, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 01.05 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu, atliekant asmens kratą, savanoriškai pateikė kratą atlikusiai pareigūnei;

likusias narkotines medžiagas, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002593 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,363 g, ji kartu su M. K. minėtoje gyvenamojoje vietoje, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 00.50 val., kai kratos metu jos buvo surastos ir paimtos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios G. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalį dėl G. S. ir priimti jos atžvilgiu naują nuosprendį G. S. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį, G. S. veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti kuo švelnesnę bausmę. Netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti G. S. kuo švelnesnę bausmę.

3.1 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė esmines Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas dėl įrodymų vertinimo – reikalavimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tik patikimais ir pakankamais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nepašalino byloje esančių abejonių dėl G. S. kaltės, jas vertino nuteistosios nenaudai ir savo sprendimus grindė prielaidomis; netinkamai kvalifikavo G. S. padarytą nusikalstamą veiką, nes jos padarytos veikos požymiai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalį, bei paskyrė G. S. neadekvačią, neproporcingą ir neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę, taigi nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi iš esmės pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to nuteistajai paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę, todėl galutinę bausmę G. S. paskyrė neteisingai, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.1.1 Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. ir kaltinamosios G. S. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

3.1.1.1 Apeliantas dėl G. S. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliaciniame skunde pažymi, jog byloje skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas patikimais, nuosekliais ir neprieštaringais įrodymais, kurie pagrįstų, kad G. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo laikomos, adresu (duomenys neskelbtini), turint tikslą jas platinti. Iš esmės vienintelis G. S. kaltės įrodymas šioje dalyje – jos pačios ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 29 d. duoti parodymai, kurių metu ji nurodė, kad ji pati fasavo narkotinę medžiagą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal M. K. nurodymą, jog jis liepdavo jai fasuoti narkotinę medžiagą į folijos lankstinukus iš didesnio plastikinio maišelio, kuris buvo padėtas ant palangės. Tačiau G. S. vėliau ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 19 d. atsisakė nuo šių jos duotų parodymų ir nurodė, kad ji pirminės apklausos metu buvo labai susijaudinusi dėl to, jog ji buvo sulaikyta, norėjo, kad ją paleistų iš sulaikymo, todėl davė kitokius parodymus ir tuo metu pripažino savo kaltę, tačiau šiuo metu ji nurodo, kad ji nefasavo ir nepardavinėjo narkotinių medžiagų. Kadangi G. S. parodymai prieštaringi vieni kitiems ir nenuoseklūs, todėl, apelianto nuomone, jie negali būti laikomi patikimais įrodymais, juolab, kad nuteistajai nustatytas (duomenys neskelbtini). Apelianto vertinimu, byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. S. fasavo minėtas narkotines medžiagas ir turėjo tikslą jas platinti. Aplinkybė, kad G. S., nors ir žinodama, kad jos (duomenys neskelbtini) M. K. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, nepranešė apie jo daromą nusikalstamą veiką policijos pareigūnams, savaime nereiškia, kad ji dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje, kad ji kartu su M. K. disponavo narkotinėmis medžiagomis, veikė su juo bendrai ir kryptingai. G. S. žinojimas apie M. K. daromą nusikalstamą veiką savaime nereiškia, kad ji tokioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo baudžiamosios teisės prasme. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, G. S. ir M. K. parodymus vertino neišsamiai ir šališkai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir deklaratyviai preziumavo G. S. kaltę, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, o visi skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti įrodymai, iš esmės, grindžia tik M. K. kaltumą padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad G. S. disponavimo su tikslu platinti narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė 0,002733 g, bei metadoną, kurio masė 0,3824 g., pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas, nesirėmė pakankamais ir patikimais įrodymais, todėl ši kaltinimo dalis pirmosios instancijos teismo turėjo būti pašalinta.

3.1.1.2 Apeliantas dėl G. S. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliaciniame skunde pažymi, jog byloje skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas patikimais ir pakankamais įrodymais, kurie pagrįstų, kad G. S. bendrininkavo su M. K. gabenant bei platinant narkotines medžiagas. Iš esmės vienintelis G. S. kaltės įrodymas šioje dalyje – liudytojų M. J. ir S. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu jie nurodė, kad dirbdami kartu prie viešojo transporto stotelės (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip moteris (kaip vėliau nustatyta tai O. B.) atsisėdo ant galinių sėdynių automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei perdavė kažką rankoje už vairo sėdinčiam (duomenys neskelbtini) vyriškiui (kaip vėliau nustatyta tai M. K.), kuris kažką pradėjo sakyti šalia sėdinčiai (duomenys neskelbtini) moteriai (kaip vėliau nustatyta tai G. S.), kuri kažką pradėjo traukti iš savo marškinių, įkišdama ranką per marškinių viršų, ir padavė kažką rankoje M. K.. Įtarus, kad galimai vyksta narkotinių medžiagų platinimas, buvo nutarta patikrinti minėtą automobilį bei viduje esančius asmenis. Tačiau šių liudytojų parodymai prieštarauja liudytojos O. B. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kurių metu ji nurodė, kad būtent M. K. ženklu jai parodė į tarp priekinių sėdynių gulinčias narkotines medžiagas, jog narkotinės medžiagos jau gulėjo tarp priekinių sėdynių, kai ji įsėdo į automobilį, kad šias medžiagas jai niekas nepadavė – ji pati pasiėmė jas, bei O. B. teismo posėdžio metu duotiems parodymams, kurių metu ji nurodė, kad kai ji atsisėdo į automobilį, niekas neįjungė salono šviesos, M. K. automobilio langai buvo tamsinti (bent jau galiniai tai tikrai), todėl apeliantui abejotina, ar policijos pareigūnai, būdami savo automobilyje apie 50 metrų nuo M. K. automobilio, tamsiu paros metu, net ir esant gatvės apšvietimui, galėjo gerai matyti, kas vyko stovinčio automobilio salone. Kadangi kaltinimas narkotinių medžiagų platinimu G. S. grindžiamas iš esmės tik šių liudytojų parodymais, tokių liudytojų parodymai turėtų būti nuoseklūs, patikimi, neprieštaringi ir nekeliantys jokių abejonių. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad šių liudytojų parodymai kelia abejones, nes nėra tiksliai nustatyta, jog liudytojai iš tikrųjų galėtų matyti, kas būtent vyko stovinčio automobilio salone. Be to, policijos pareigūnai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi jie šioje byloje yra ne tik liudytojai, bet ir tyrėjai, atskleidžiantys galimą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad remiantis teismų praktika, nei vienam įrodymui negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, nei vienas įrodymas negali būti vertinamas kaip turintis didesnę reikšmę prieš kitus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju šio įrodymų vertinimo principo nebuvo paisoma, nes pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė būtent liudytojų M. J. ir S. V. parodymams. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi visos abejonės buvo vertintos kaltinamosios nenaudai, o skundžiamas sprendimas grįstas tik prielaidomis.

3.1.2 Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog G. S. inkriminuota veika kvalifikuotina kaip nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje.

3.1.2.1 Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra abejonių nekeliančių duomenų apie tai, kad G. S. disponuotų narkotinėmis medžiagomis, tuo labiau, turint tikslą jas platinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turėti tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, teismas grindžia dideliu turėtos narkotinės medžiagos kiekiu, įvairių prietaisų, tokių, kaip specialios svarstyklės, turėjimu, ryšių su norinčiais įsigyti narkotines medžiagas asmenimis palaikymu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-618/2010, 2K-113/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, G. S., nors ir galėjo žinoti, kad M. K. platina narkotines medžiagas, tačiau apie jų gyvenamojoje vietoje laikomas narkotines medžiagas ji nežinojo, specialų prietaisą – svarstykles, naudojo M. K., kuris palaikė ryšius su asmenimis, norinčiais įsigyti narkotines medžiagas, jis tarėsi su O. B., paėmė iš jos pinigus už narkotines medžiagas. Taigi nėra aišku, kaip pasireiškė G. S. tyčia dėl narkotinių medžiagų platinimo.

3.1.2.2 Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, dalykas – didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Nagrinėjamu atveju, apelianto vertinimu, byloje nėra abejonių nekeliančių duomenų apie tai, kad G. S. tyčia disponuotų dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan. Nagrinėjamu atveju iš G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių ir bylos aplinkybių matyti, kad nors pastaroji ir galėjo suvokti, kad jos sugyventinio M. K. veiksmai yra susiję būtent su narkotinėmis medžiagomis, tačiau jų rūšies ji nežinojo, nežinojo ir kiekio bei to, iš kur M. K. gavo tas narkotines medžiagas. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius ir kitos svarbios aplinkybės. G. S. atveju byloje nėra nustatytos tokios aplinkybės, kurios tiksliai patvirtintų, kad jai būtų žinoma, kokiomis būtent narkotinėmis medžiagomis ji disponavo (folijos lankstinukai, kurie buvo G. S. liemenėlėje), jų rūšis ar pavadinimas, taigi ji negalėjo suvokti ir narkotinės medžiagos kiekio, todėl G. S. tyčia nebuvo nukreipta būtent į disponavimą narkotinėmis medžiagomis dideliu kiekiu. Be to, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo inkriminavo G. S. visą narkotinės medžiagos kiekio disponavimą, net ir to kiekio, kuris M. K. buvo laikomas gyvenamojoje vietoje. Apelianto manymu, net ir pripažįstant G. S. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos – 15 folijos lankstinukų su narkotine medžiaga laikymo – pirmosios instancijos teismas G. S. veiką turėjo kvalifikuoti kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3.1.3 Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme G. S..

3.1.3.1 Apeliantas dėl G. S. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas nulėmė neteisingos bausmės paskyrimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą – teismas nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai vertino teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to nuteistajai paskyrė neteisingą, akivaizdžiai per griežtą bausmę, nepagrįstai nepritaikė G. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl galutinę bausmę nuteistajai paskyrė neteisingai, t. y. tokiu būdu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.1.3.2 Apeliantas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei toks, kuris reikalautų tokios griežtos bausmės: G. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis, paprašyta M. K., su vieninteliu tikslu – jas paslėpti. Ji neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, ji nežinojo jų rūšies bei kiekio. M. K. platinamos narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą, nes M. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. G. S. pati atidavė turėtus folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis policijos pareigūnei. Atkreiptinas dėmesys ir į G. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nedirba dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Tokia griežta bausmė turės didelių neigiamų padarinių tiek G. S., tiek jos (duomenys neskelbtini) vaikams, kas reikštų per didelį baudžiamojo įstatymo represyvumą. Apelianto manymu, šiuo atveju G. S. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl betikslė ir neproporcinga padarytos veikos ir nusikaltusio asmens pavojingumui, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskiriant žymiai švelnesnę bausmę. Neteisingos ir neproporcingos bausmės G. S. paskyrimas pažeidžia baudžiamosios atsakomybės principus ir prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui jos atžvilgiu, juolab, kad M. K. buvo paskirta tokia pati bausmė kaip ir G. S., nors būtent jis įgijo, laikė ir pardavė narkotines medžiagas, taip pat yra ne vieną kartą teistas.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistoji G. S., jos gynėjas advokatas Olegas Šibkovas ir nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Vidmantas Baumila prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistosios G. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas papildydamas savo apeliacinį skundą prašė pripažinti, jog šią baudžiamąją bylą G. S. ir M. K. atžvilgiu išnagrinėjo šališkas teismas ir panaikinti skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tokį savo prašymą gynėjas grindė tuo, jog ta pati teisėja, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą O. B. atžvilgiu dėl tų pačių nagrinėjamų aplinkybių išskirtoje baudžiamojoje byloje, iš esmės pasisakė ir dėl G. S. bei M. K. kaltės, konstatuojant, jog „O. B. įgijo narkotines medžiagas iš G. S.“, kai jų atžvilgiu dar nebuvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau M. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ne dalinio sudėjimo būdu, o bausmių apėmimo būdu, paskiriant jam galutinę subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

7. Kaltinamojo teisė į nešališką teismą ginama tiek tarptautiniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), tiek ir nacionaliniu lygiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis, 58, 59 straipsniai). Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

8. Neabejotina, jog siekiant tinkamai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir tokiu būdu priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, būtina laikytis aukščiau aptartų sąlygų ir esminių baudžiamojo proceso reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, anksčiau aptartų teismo nešališkumui keliamų reikalavimų nesilaikė, jų realaus įgyvendinimo neužtikrino, nes teismo procesas nebuvo organizuojamas taip, jog jame dalyvaujantiems proceso dalyviams negalėtų kilti pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo nagrinėjant baudžiamąją bylą bei priimant joje procesinį sprendimą. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir G. S. bei M. K. atžvilgiu priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla Nr. 1-39-1122/2022, kurioje M. K., G. S. ir O. B. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje. M. K. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų bei dalį jų pardavė, o būtent: veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) G. S., nuo nenustatyto laikotarpio gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002733 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,3824 g; po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.00 val., G. S., vykdydama M. K. nurodymą, dalį laikomų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00014 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,0194 g, supakavo į 21 folijos lankstinuką; po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.30 val., M. K. nuo gyvenamosios vietos iki viešojo transporto stotelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su G. S., sėdėjusia priekinėje keleivio vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno minėtą 21 folijos lankstinuką su narkotine medžiaga, kuriuos pastaroji laikė liemenėlėje; po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.00 val., minėtoje viešojo transporto stotelėje O. B. įsėdus į M. K. vairuojamą transporto priemonę bei jai M. K. davus nenustatytą kiekį pinigų, G. S. O. B. perdavė dalį su savimi liemenėlėje laikytų folijos lankstinukų, t. y. perdavė 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000032 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0039 g, tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe su G. S., pardavė minėtus 6 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga; po to G. S. likusius 15 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000108 g, bei narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0155 g, turėdama tiksią parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 01.05 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu, atliekant asmens kratą, savanoriškai pateikė kratą atlikusiai pareigūnei; likusias narkotines medžiagas, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002593 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,363 g, jis kartu su G. S. minėtoje gyvenamojoje vietoje turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 00.50 val., kai kratos metu jos buvo surastos ir paimtos. Taip pat G. S. kaltinama tuo, kad: ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų bei dalį jų pardavė, o būtent: veikdama bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) M. K., nuo nenustatyto laikotarpio gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002733 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,3824 g; po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.00 val., ji, vykdydama M. K. nurodymą, dalį laikomų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00014 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,0194 g, supakavo į 21 folijos lankstinuką; po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.30 val., ji, sėdėjusi M. K. vairuojamoje transporto priemonėje Audi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo gyvenamosios vietos iki viešojo transporto stotelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno minėtą 21 folijos lankstinuką su narkotine medžiaga, kuriuos ji laikė liemenėlėje; po to 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.00 val., minėtoje viešojo transporto stotelėje O. B. įsėdus į M. K. vairuojamą transporto priemonę bei O. B. M. K. davus nenustatytą kiekį pinigų, ji (G. S.) O. B. perdavė dalį su savimi liemenėlėje laikytų folijos lankstinukų, t. y. perdavė 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000032 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0039 g, tokiu būdu ji, veikdama bendrininkų grupe su M. K., pardavė minėtus 6 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga; po to ji (G. S.) likusius 15 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000108 g, bei narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0155 g, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 01.05 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu, atliekant asmens kratą, savanoriškai pateikė kratą atlikusiai pareigūnei; likusias narkotines medžiagas, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002593 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,363 g, ji kartu su M. K. minėtoje gyvenamojoje vietoje turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 00.50 val., kai kratos metu jos buvo surastos ir paimtos. Taip pat O. B. kaltinama tuo, kad neteisėtai įgijo bei laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: ji 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.00 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), įsėdusi į M. K. vairuojamo automobilio Audi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galą, siekdama įsigyti narkotines medžiagas, padavė pastarajam nenustatytą pinigų sumą, o G. S., sėdėjusi minėto automobilio priekinėje keleivio pusėje, padavė jai 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000032 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0039 g, tokiu būdu ji (O. B.) neteisėtai įgijo minėtas narkotines medžiagas, kurias neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 01.00 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu, atliekant asmens kratą, savanoriškai pateikė kratą atlikusiai pareigūnei. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamųjų M. K. ir G. S., kaltinamų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, atžvilgiu išskirta į atskirą baudžiamąją bylą Nr. 1-1220-1122/2022 (šios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki kaltinamojo M. K. suradimo), o baudžiamoji byla Nr. 1-39-1122/2022, kurioje O. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nagrinėta toliau.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-39-1122/2022, 2022 m. balandžio 8 d. priėmė nuosprendį, kuriuo O. B. pripažino kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Šiuo nuosprendžiu O. B. nuteista už tai, kad ji neteisėtai įgijo bei laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: ji 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.00 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), įsėdusi į M. K., kurio atžvilgiu išskirta baudžiamoji byla, vairuojamo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą, siekdama įsigyti narkotines medžiagas padavė pastarajam nenustatytą pinigų sumą, o tuo tarpu G. S., kurios atžvilgiu išskirta baudžiamoji byla, sėdėjusi minėto automobilio priekinėje keleivio pusėje, padavė jai 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000032 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0039 g, tokiu būdu ji (O. B.) neteisėtai įgijo minėtas narkotines medžiagas, kurias neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 01.00 val., kuomet Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu, atliekant asmens kratą, savanoriškai pateikė kratą atlikusiai pareigūnei (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 29 d.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 1-39-1122/2022 dėl kaltinamosios O. B. įvykdytos nusikalstamos veikos, 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendyje pasisakė ir dėl M. K. bei G. S. veiksmų, nors pastarųjų atžvilgiu byla buvo išskirta ir tuo metu dar neišnagrinėta.

11. Baudžiamoji byla Nr. 1-1220-1122/2022 M. K. ir G. S. atžvilgiu išnagrinėta 2022 m. rugsėjo 14 d. priimant skundžiamą nuosprendį. Taigi, ta pati teisėja, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 1-39-1122/2022 ir 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendyje pasisakiusi dėl M. K. ir G. S. atliktų veiksmų, kurie galimai atitinka BK 260 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, nagrinėjo ir baudžiamąją bylą 1-1220-1122/2022, kurioje dar kartą vertino M. K. ir G. S. veikas.

12. Pats savaime teisėjos dalyvavimas nagrinėjant abi šias bylas negalėtų būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti teisėjos šališkumą. Tačiau ta aplinkybė, kad abi baudžiamosios bylos tarpusavyje susijusios, reiškia, kad konkrečių aplinkybių konstatavimas, sprendimas dėl vieno iš įvykio dalyvio veikos vienoje baudžiamojoje byloje gali lemti to paties ar kito asmens veiksmų vertinimą ir kitoje baudžiamojoje byloje. Ta pati teisėja nagrinėjo abi baudžiamąsias bylas, vėlesnį, šioje byloje skundžiamą, nuosprendį priėmė po to, kai 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendyje jau buvo pasisakiusi dėl G. S. ir M. K. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Tokios aplinkybės, kolegijos nuomone, kelia pagrįstas abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos objektyvumo ir nešališkumo priimant skundžiamą nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, kadangi teisėja išreiškė išankstinę poziciją dėl M. K. ir G. S. veikų priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-1122/2022.

13. Esant aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis yra naikintinas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunktis).

14. Priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą nuosprendį aukščiau nurodytais pagrindais, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistosios G. S. kaltės, netinkamo įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo bei bausmės dydžio nenagrinėjami, kadangi šie klausimai bus sprendžiami bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Visas apeliaciniame skunde nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.

Dėl M. K. atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.

15. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta subendrinta 11 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, ir jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. rugsėjo 14 d.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi buvo tenkintas nuteistojo M. K. prašymas ir jam leista pradėti atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu M. K. atlieka jam skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini).

17. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis naikinamas, baudžiamoji byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. buvo nuspręsta paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios, spręstinas šios kardomosios priemonės taikymo M. K. klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. K. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. M. K. ankščiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi M. K. paskirta 11 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymo metu M. K. pabėgo iš pataisos namų, buvo pasislėpęs. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme net du kartus buvo paskelbta M. K. paieška, jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog egzistuoja tikimybė, kad M. K., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

18. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 116,67 Eur už M. K. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

19. BPK 106 straipsnio, numatančio advokato išlaidų apmokėjimą, 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokia pat tvarka klausimas dėl advokato išlaidų apmokėjimo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Apeliacine tvarka teismo nuosprendį apskundė G. S. gynėjas. Šiuo procesiniu sprendimu baudžiamoji byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgusi į išdėstytą, taip pat į tai, kad M. K. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, teisėjų kolegija sprendžia, kad proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunkčiu,

nutaria:

nuteistosios G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

M. K. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2023 m. kovo 2 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 116,67 Eur iš M. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė