Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui E. P., jo įstatyminei atstovei A. P. ir atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – E. P., VĮ Turto bankas, notarė Asta Kielienė, ir suinteresuoto asmens E. P. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo E. P. savarankišku reikalavimu prašo atnaujinti jam įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po jo tėvo T. K. mirties priimti, nurodydamas, kad jo tėvas T. K. priėmė M. K. palikimą paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarinei kontorai, todėl po jo mirties liko turtas, kurį gali paveldėti jo sūnus E. P.. Tėvo T. K. mirties dieną E. P. buvo 10 m. amžiaus, ir, būdamas mažametis, negalėjo pats kreiptis dėl paveldėjimo. Niekas jo neinformavo apie palikimą, testamento nebuvo, T. K. teisės į ginčo butą nebuvo įregistruotos viešajame registre. Nurodo, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių: apie palikimą sužinojo prasidėjus ginčo buto paveldėjimo procesui po senelio J. K. mirties, E. P. yra nepilnametis ir negali įgyvendinti savo teisių pats, dėl to kad neturi civilinio procesinio veiksnumo, todėl tai gali padaryti tik per atstovą pagal įstatymą – motiną, kurios užsiėmimas nesusietas su teise, todėl neapsaugojo savo sūnaus turtinių teisių, ir todėl buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina. Suinteresuoto asmens pareiškimas tenkintinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir paveldėjimo bylos, užvestos po M. K. mirties, duomenimis (EPP priedas l. 3-16) nustatyta, kad M. K. mirė (duomenys neskelbtini) (EPP priedas l. 5). Vilniaus m. 5-ajame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 258/98, 1998-03-31 pareiškimu notarei Astai Kielienei palikimą po M. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinis J. K., dukra R. M. ir sūnus T. K. (EPP priedas l. 4), kuriems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į kilnojamąjį turtą (EPP priedas l. 16). Gyventojų registro duomenys (1 t., e. b. l. 48) patvirtina, kad pareiškėja R. M. yra M. K. ir J. K. dukra, o T. K. (miręs (duomenys neskelbtini) buvo M. K. ir J. K. sūnus. Suinteresuotas asmuo E. P. (duomenys neskelbtini) yra T. K. sūnus (EPP priedas l. 18) bei M. K. ir J. K. anūkas (vaikaitis). Testamentų registro duomenimis (EPP priedas l. 19) po T. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo užvesta, po jo mirties atsiradęs palikimas nepriimtas.

Dėl pareiškėjos reikalavimo

Nagrinėjamos bylos ribas sudaro pareiškėjos R. M. 2017-04-19 patikslintas pareiškimas (1 t., e. b. l. 142-145), kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K. mirties visa sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusi 3 (trijų) kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis atiteko J. K.. Pareiškėja savo patikslintą pareiškimą (1 t., e. b. l. 142-145) grindžia 1964 m. CK 600 straipsnio 1 dalies nuostata, kad paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis, bei CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Šiuo atveju pareiškėjos atstovas bylos nagrinėjimo metu 2017-06-05 teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad M. K. palikimas priimtas įpėdiniams paduodant pareiškimą notarui, todėl šiuo atveju nenagrinėjamas M. K. palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Teismas taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl J. K. nuosavybės teisės į ginčo buto dalį įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nes pareiškėja tokį pareiškimą yra pareiškusi kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-26988-994/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-20407-2017-2).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Taigi teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą ar priimdamas sprendimą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2004-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Ypatingą reikšmę turi tai, kad, pasikeitus visuomeniniams santykiams, kartu su jų materialiuoju teisiniu reglamentavimu atsirado ir atsiranda naujų faktų, turinčių juridinę reikšmę. Būtent materialusis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad faktas turi teisinę reikšmę, ir tokiu atveju pagrindinis krūvis tenka aiškinant ir taikant materialiąją teisės normą. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, išskyrus numatytus CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose bei kituose įstatymuose, juridinę reikšmę turinčius faktus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės prašo nustatyti, jos teigimu, juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas (J. K.) po savo sutuoktinės (M. K.) mirties įgijo nuosavybės teisę į dalį ginčo buto įpėdinių susitarimu, t. y. M. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams pagal 1964 m. CK 600 straipsnį pasidalijus paveldėtą turtą. 1964 m. CK 600 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. Teismo vertinimu, toks faktas gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį ginčo teisenos tvarka (pvz. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir kt.), o CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu faktas, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, negali būti nustatinėjimas CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas konstuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nėra materialinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kurio pagrindu pareiškėjai atsiranda teisės ir pareigos, bet yra įrodomasis faktas, kurio pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą, todėl sprendžia, jog toks pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka, todėl ši bylos dalis yra nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (31,00 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl suinteresuoto asmens E. P. savarankiškų reikalavimų

2016 m. gruodžio 9 d. teismui pateiktu pareiškimu suinteresuotas asmuo E. P. pareiškė savarankišką reikalavimą (1 t., e. b. l. 97-102) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jo tėvas T. K. po savo motinos M. K. mirties paveldėjo visą turtą lygiomis dalimis su pareiškėja (savo seserimi) ir J. K. (tėvu), kad ginčo buto 1/6 dalis yra asmeninė T. K. nuosavybė bei reikalavimą atnaujinti E. P. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po jo tėvo T. K. mirties priimti. Suinteresuotas asmuo E. P. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (DOK-102424, 1 t., e. b. l. 146-149) atsisakė savo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ką patvirtino jo atstovas 2017-06-05 teismo posėdžio metu.

CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškovas gali bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos byloms taikytinos bendrosios CPK taisyklės, jei ypatingosios teisenos normos nenustato kitaip. Suinteresuoto asmens E. P. pareiškimas dėl pareiškimo dalies atsisakymo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 140 straipsnio 1 dalis): jį pateikė tinkamai atstovaujamas suinteresuotas asmuo; 2017-06-05 teismo posėdžio metu atstovas patvirtino, kad suinteresuotam asmeniui žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės, todėl suinteresuoto asmens pareiškimas dėl pareiškimo dalies atsisakymo yra priimtinas. CPK 293 straipsnio 4 punktas numato, kad byla nutraukiama pareiškėjui atsisakius pareiškimo ir teismui atsisakymą priėmus, todėl šiuo atveju bylos dalis dėl suinteresuoto asmens E. P. savarankiško reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nutrauktina. Suinteresuotam asmeniui E. P. grąžintina dalis už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio (30,75 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas suinteresuoto asmens E. P. savarankiškas reikalavimas atnaujinti jam įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po jo tėvo T. K. mirties priimti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jo tėvas T. K. priėmė M. K. palikimą paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarinei kontorai, todėl po jo mirties liko turtas, kurį gali paveldėti jo sūnus E. P.. Suinteresuoto asmens E. P. atstovas 2017-06-05 teismo posėdžio metu patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vardu, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad suinteresuoto asmens E. P. tėvas T. K. mirė (duomenys neskelbtini) (GRT pažyma – EPP priedas l. 18). Po T. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė (EPP priedas l. 19). Po T. K. mirties vienintelis įpėdinis yra jo sūnus suinteresuotas asmuo E. P. (GRT pažyma – EPP priedas l. 18). T. K. mirties momentu (duomenys neskelbtini) jo sūnus E. P. (gimęs (duomenys neskelbtini) buvo 10 metų amžiaus.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas. Kai pareiškėjas, prašantis pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti, yra nepilnametis, jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006? 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Suinteresuoto asmens motina, atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoto asmens tėvai buvo išsituokę, T. K. mirė ištuokoje (1 t., e. b. l. 57), nuo 2003 m. suinteresuoto asmens deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 77), kur šiuo metu faktiškai gyvena (1 t., e. b. l. 86), tai patvirtina suinteresuoto asmens teiginius, kad su mirusiu tėvu santykių nepalaikė ir anksčiau apie palikimą sužinoti negalėjo. P. R. M., kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nenurodė, kad po jos tėvų mirties palikimą priėmė ir jos brolis T. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir turėjo sūnų E. P., nors tokia pareiga yra įtvirtinta CPK 443 straipsnio 3 dalyje; suinteresuotas asmuo E. P. į nagrinėjamą bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva. Tokios faktinės aplinkybės patvirtina suinteresuoto asmens teiginius, kad apie tėvo palikimą jam tapo žinoma tik šios bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį suinteresuotas asmuo E. P. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų jo interesus. Tai, kad suinteresuoto asmens motina, kaip jo atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo suinteresuotam asmeniui. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, suinteresuotas asmuo E. P. yra vienintelis T. K. pirmos eilės įpėdinis, paveldėjimo byla po T. K. mirties nebuvo pradėta, jog būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Dėl to teismas tenkina suinteresuoto asmens E. P. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui, atsiradusiam po jo tėvo T. K. mirties, priimti atnaujinimo.

Teismas pažymi, kad tokiam suinteresuoto asmens pareiškimui tenkinti neturi įtakos tai, ar po T. K. mirties yra likęs nekilnojamasis turtas ar kitas turtas, nes teisės aktai nesieja įpėdinio teisės priimti palikimą su faktiniu paveldimo turto kiekiu, jo buvimu ar nebuvimu. Dėl to pareiškėjos R. M. atstovo argumentai, kad ginčo butas mirusiajam T. K. nepriklausė, nes jis susitarimu pagal 1964 m. CK 600 straipsnį perleido savo ginčo buto dalį tėvui J. K., nėra teisiškai reikšmingi termino priimti palikimą atnaujinimo kontekste.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies, 293 straipsnio 1 ir 4 punktais, 270 straipsniu, 445, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-2008-1012/2017 dalį pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-09-25 kasos pajamų orderiu Nr. U201600120949320 AB DNB banke. Išaiškinti pareiškėjai, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi.

Priimti suinteresuoto asmens E. P. atsisakymą nuo pareiškimo dalies (savarankiško reikalavimo) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir šią civilinės bylos Nr. e2YT-2008-1012/2017 dalį nutraukti.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdešimt eurų ir 75 ct.) žyminio mokesčio (faktinis mokėtojas – A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-12-09 mokėjimo pavedimas). Išaiškinti suinteresuotam asmeniui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi.

Suinteresuoto asmens E. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą palikimui priimti terminą po tėvo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui E. P., kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal paskutinę T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą. Nepilnamečio vardu palikimas gali būti priimtas tik su teismo leidimu.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.