Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo O. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinio ieškovo Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos pagyvenusių žmonių asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. O. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad iššvaistė svetimą turtą, t. y., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., būdama Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos pagyvenusių žmonių asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – Asociacija) pirmininke, einamų pareigų pagrindu turėdama galimybę disponuoti Asociacijos piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, tyčia siekdama asmeninės naudos, žinodama, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. Asociacijos visuotinio narių susirinkimo metu, vadovaujantis 2012 m. birželio 19 d. įregistruotų Asociacijos įstatų 53 punktu, kuriame nurodyta, kad <...pirmininką 5 metų kadencijai renka visuotinis narių susirinkimas ir savo veiklą pirmininkas pradeda pasibaigus jį išrinkusiam visuotiniam narių susirinkimui. Pirmininką visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti ir nepasibaigus kadencijai...>, buvo atšaukta iš Asociacijos pirmininkės pareigų nepasibaigus kadencijai, 2019 m. rugpjūčio 26 d. 07:40:14 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), iš Asociacijai priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal grynųjų pinigų išėmimo banko skyriuje kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydama – veiklos vykdymui, neturint jokio teisėto pagrindo, iš Asociacijos aukščiau paminėtos banko sąskaitos nuėmė visus sąskaitoje buvusius Asociacijai priklausančius pinigus - 905 eurus, kuriuos panaudojo apmokėdama už įvairias paslaugas, nesusijusias su Asociacijos veikla, tokiu būdu ji iššvaistė dėl užimamų pareigų jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą - Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos pagyvenusių žmonių asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 905 eurus.

2. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad O. Š. padaryti tam tikri teisės aktų, kuriais reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, nuostatų pažeidimai pagal jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį nebuvo tokie, kad jų pakaktų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnio 1 dalį kilti, ir šiais pažeidimais Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės nebuvo pažeistos taip šiurkščiai, kad jie būtų pripažinti nusikalstama veika.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras M. Fokas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: O. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant ją per laisvės apribojimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos pagyvenusių žmonių asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 625 Eur turtinei žalai atlyginti iš O. Š..

3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas O. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalyje, nes įrodymus vertino neišsamiai, iškreipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino išteisintosios O. Š. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei padarė neteisingas išvadas, kad O. Š. nepadarė nusikalstamos veikos.

3.2. Prokuroras teigia, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį O. Š. atžvilgiu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsajas, nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovauja liudytojos ir civilinės ieškovės įgaliotos atstovės dalyvaujančios procese Z. T. ir kitų liudytųjų parodymais, nevertino O. Š. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, o sprendimą dėl išteisintosios O. Š. nekaltumo priėmė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nustatęs, kad yra prieštaravimų dėl reikšmingų bylos aplinkybių ir tiesiogiai taikydamas vieną iš nekaltumo prezumpcijos principo aspektų - in dubio pro reo principą, nesiėmė priemonių ir neišnaudojo visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas O. Š. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai ją išteisino.

3.3. Pažymi, kad Asociacijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, o Asociacijos savo veiklą grindžia savo įstatais. Nagrinėjamu atveju Asociacijos 2012 m. birželio 19 d. įregistruotų įstatų 53 punkte nurodyta, kad <...pirmininką 5 metų kadencijai renka visuotinis narių susirinkimas ir savo veiklą pirmininkas pradeda pasibaigus jį išrinkusiam visuotiniam narių susirinkimui. Pirmininką visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti ir nepasibaigus kadencijai ir tai O. Š. puikiai žinojo ir žino. 2019 m. rugpjūčio 23 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu, kurį pati O. Š. ir organizavo, bet pati jame nedalyvavo, vadovaujantis aukščiau paminėtų Asociacijos įstatų 53 punktu, O. Š. buvo atšaukta iš Asociacijos pirmininkės pareigų nepasibaigus kadencijai, o nauja Asociacijos pirmininkė yra išrinkta Z. T.. Kad minėtas susirinkimas būtų vykęs pažeidžiant Asociacijos įstatuose nustatytą tvarką, tokių duomenų byloje surinkta nėra, nes šio surinkimo protokolo pagrindu Z. T. iki šiol eina šios Asociacijos pirmininkės pareigas. Nors Z. T. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., kuomet nuo Asociacijos banko sąskaitos O. Š. nuėmė 905 Eur dar nebuvo įregistruota juridinių asmenų registre kaip šios Asociacijos pirmininkė, tačiau tai nepaneigia jos išrinkimo fakto ir neteisėtų O. Š. veiksmų dėl nuo Asociacijos banko sąskaitos visų pinigų 905 Eur nuėmimo bei jų neteisėto panaudojimo. Liudytojos ir civilinės ieškovės įgaliotos atstovės dalyvaujančios procese Z. T. parodė, kad nors 2019 m. rugpjūčio 23 d. susirinkime O. Š. nedalyvavo, bet ji pati asmeniškai kitos dienos ryte - 2019 m. rugpjūčio 24 d. nuvežė susirinkimo protokolą ir jį įdėjo į O. Š. nuosavo namo pašto dėžutę. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 9.40 val. O. Š. jai skambino kelis kartus, bet ji neatsiliepė, o 9.45 val. O. Š. parašė jai SMS žinutę, kodėl ji neatsiliepia ir kad nori pakalbėti.

3.4. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. spalio 24 d. O. Š. apklausta specialiąja liudytoja parodė, kad žino, kad vyko Asociacijos susirinkimas. Kad vyko susirinkimas 2019 m. rugpjūčio 23 d. ji sužinojo kitą dieną. Taip pat sužinojo, kad šio susirinkimo metu buvo renkamas naujas pirmininkas ir kad juo buvo išrinkta Z. T.. 2019 m. rugpjūčio 24 d. vakare kartu su asociacijos nariais A. P. ir K. M. nuvyko pas B. S., kuri patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. vyko asociacijos susirinkimas, kurio metu buvo išrinktas naujas pirmininkas. Tada ir dabar galvoja, kad asociacijos pirmininkas galimai 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo išrinktas neteisėtai, nes jis buvo renkamas ne iš asociacijos narių balsų. Nors 2020 m. birželio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. Š. parodė, kad pirminių savo parodymų ji nei patvirtina, nei paneigia, nes jų dabar nepamena, kadangi buvo ką tik grįžusi iš psichiatrinės ligoninės ir buvo vaistų poveikyje. 2022 m. sausio 25 d. apklausta teisme ir teismui pateiktuose savo rašytiniuose parodymuose ji nurodo, kad pirminius parodymus davė dar neatsigavusi po gydymo, veikiama vaistų, ko įtakoje negalėjo nuosekliai paaiškinti visų aplinkybių, tačiau šias O. Š. manipuliacijas dėl gydymo psichiatrinėje ligoninėje paneigia byloje atliktas 2020 m. spalio 13 d. - lapkričio 10 d. VTPT prie SAM (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2020, kuriame nurodyta, kad O. Š. įtariamos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu pagal savo psichikos būklę galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, visus Asociacijos susirinkimus iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. organizuodavo pirmininkė O. Š. ir be jos niekas negalėjo daugiau organizuoti susirinkimų.

3.5. Pažymi, kad O. Š. su liudytoja K. M. jau tos pačios dienos vakare ir kitomis dienomis vežiojo kvietimus asociacijos nariams į 2019 m. rugpjūčio 28 d. O. Š. pačios organizuojamą susirinkimą, kur O. Š. norėjo nuginčyti 2019 m. rugpjūčio 23 d. vykusiame Asociacijos visuotinio narių susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl jos nušalinimo ir norėdama atsistatyti į pirmininkės pareigas, ką patvirtina ir byloje daugumos apklaustų liudytojų parodymai. Taip pat, 2019 m. rugpjūčio 26 d. O. Š. organizuoja kelionę į Palangą, į kurią pakviečia savo ištikimiausius Asociacijos narius ir ne tik, nes didžioji Asociacijos narių apie šią kelionę nieko nežinojo. Šią kelionę O. Š. apmoka iš neteisėtai užvaldytų Asociacijos pinigų, kuriuos ji tą pačią dieną visus išsigrynino iš Asociacijos banko sąskaitos. Byloje apklaustų liudytojų parodymai ir esantys Asociacijos dokumentai patvirtina, kad visos kelionės, į kurias važiuos Asociacijos nariai ir kokie renginiai bus organizuojami metų bėgyje, buvo iš anksto suplanuoti ir tai viskas būdavo užprotokoluojama, sudaromi vykstančių į kelionę asmenų sąrašai. Akivaizdu, kad ši kelionė buvo suorganizuota pačios O. Š. iniciatyva dėl jos asmeninių tikslų, į kurią buvo pakviesti O. Š. pasirinkti žmonės ir apie kurią iš Asociacijos narių niekas nežino. Be to, O. Š. nėra apskundusi jos nušalinimo nuo pareigų.

3.6. Apie tai, kad O. Š. žinojo, kad ji 2019 m. rugpjūčio 23 d. vykusio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo sprendimu buvo nušalinta nuo asociacijos pirmininkės pareigų įrodo ir 2019 m. spalio 16 d. kratos metu paimtas 2019 m. rugpjūčio 28 d. O. Š. prašymas išstoti iš Asociacijos savo noru, nurodant Įstatų 27.1. punktą, kuris adresuotas naujai Asociacijos pirmininkei, todėl pinigų iš Asociacijos banko sąskaitos nuimti ji nebeturėjo jokio teisinio pagrindo, o tuo labiau juos iššvaistyti ne pagal paskirtį.

3.7. Nors teismas teigia, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog O. Š. siekė asmeninės naudos, tačiau ši išvada paneigtina byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Grynųjų pinigų išėmimo operacija buvo atlikta tik vieną kartą - 2019 m. rugpjūčio 26 d., kurios metu O. Š. iš banko sąskaitos išėmė visus ten buvusius Asociacijos pinigus, sąskaitoje palikdama tik 2,00 Eur. Pinigai, buvę Asociacijos banko sąskaitoje priklausė tik Asociacijai, todėl ji neturėjo jokio teisinio pagrindo ir teisės tais pinigais disponuoti kaip ji sugalvojo ir norėjo. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad nenustatyta, kad dėl O. Š. veiksmų Asociacija negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, tačiau su tokiu teismo vertinimu nesutiktina, nes nagrinėjamu atveju turtinė O. Š. padėtis negali pašalinti baudžiamosios atsakomybės dėl jos neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų.

3.8. Dėl bausmės. O. Š. kaltinama padariusi vieną nesunkią tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, kuri yra baigta. Teisiama pirmą kartą ir būdama garbingo amžiaus. Administracine tvarka buvo bausta vieną kartą 2020-02-04 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalį (Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) - įspėjimu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iki nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra pensininkė ir turi neįgalumą. Charakterizuojama teigiamai. Sunkinančių ir lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Neprisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia ir dėl asmeninių bei savanaudiškų paskatų. Atsižvelgiant į tai, skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė kaip įstatymo numatytas bausmės vidurkis.

3.9. Pareikštas civilinis ieškinys turi būti tenkintas iš dalies, nes kaltinime nurodyta, kad O. Š. iššvaistė 905 Eur, o ne 1905 Eur, be to, kratos metu iš O. Š. buvo paimti 280 Eur, kurie turi būti gražinti Asociacijai, todėl iš O. Š. turi būti priteistina tik 625 Eur suma.

4. Išteisintosios O. Š. gynėja advokatė A. I. atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Priteisti O. Š. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinėje instancijoje 1500 eurų iš valstybės lėšų.

4.1. Nurodo, kad O. Š. nebuvo gavusi 2019 m. rugpjūčio 23 d. visuotinio Asociacijos narių susirinkimo nei sprendimo, nei protokolo, todėl neturėjo ką apskųsti. Prielaidos apie galimai sklidusias kalbas, pletkus - kokia pirmininkė išrinkta, kokia neišrinkta ar nušalinta, negali sudaryti pagrindo išvadoms, kad O. Š. neginčijamai turėjo žinoti apie 2019 m. rugpjūčio 23 d. susirinkime priimtus sprendimus. Prokuroras neturi pagrindo teigti, kad O. Š. savo pašto dėžutėje rado šio susirinkimo kokį tai dokumentą. Tokia aplinkybė byloje neįrodyta. O. Š. niekada nepripažino gavusi savo pašto dėžutėje kokius nors susirinkimo dokumentus. Civilinio ieškovo atstovės Z. T. aiškinimu, neva ji po susirinkimo sekančią dieną 2019 m. rugpjūčio 24 d. nuvežusi O. Š. į pašto dėžutę susirinkimo protokolą negalima vadovautis, nes nei vienas liudytojas tokių veiksmų nematė.

4.2. Gynybos vertinimu, Z. T. turėjo interesą neteikti O. Š. susirinkimo protokolo, kad nutarimas per įstatymų nustatytą terminą nebūtų užginčytas teisme. Pas O. Š. kratos metu paimti dokumentai, tarp jų ir jos 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymas išstoti iš Asociacijos savo noru, neįrodo tų aplinkybių, kurias nurodo prokuroras. Net ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. O. Š. nebuvo pateikti 2019 m. rugpjūčio 23 d. susirinkimo dokumentai, tik susirinkimo pradžioje buvo žodžiu paskelbta, kad pirmininke išrinkta Z. T.. Pinigai iš sąskaitos nuimti 2019-08-26, byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad O. Š. tuo metu buvo žinoma, kad Asociacijos pirmininke oficialiai patvirtinta Z. T.. Šiuo atveju, neginčijamų įrodymų, jog O. Š. žinojo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. ji nebėra Asociacijos pirmininkė, byloje nėra, o visos abejonės aiškinamos kaltinamosios naudai.

4.3. Teigia, jog prokuroras skunde ypatingą reikšmę teikia O. Š. parodymams ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 24 d., kuriuose užfiksuota, jog ji 2019 m. rugpjūčio 24 d. iš kitų asociacijos narių žodžių sužinojo, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo susirinkimas, kad buvo pirmininkės Z. T. rinkimai, bet prokuroras neatkreipia dėmesio, kad tuo pačiu ji sužinojo, kad susirinkime dalyvavo daug ne asociacijos narių, todėl O. Š. turėjo pagrindą nesivadovauti kalbomis apie neva tai išrinktą naują pirmininkę, tuo labiau, kad ji negavo apie tai jokių oficialių žinių, dokumentų. Atkreipia dėmesį, kad šiuos parodymus O. Š. davė jau po 2019 m. rugpjūčio 28 d. susirinkimo, kurio metu buvo paskelbta apie naujos pirmininkės išrinkimą ir kad parodymus O. Š. davė po gydymosi psichiatrinėje ligoninėje (gydėsi nuo 2019-09-17 iki 2019-10-15) vartojamų vaistų dėl sutrikusios psichinės sveikatos poveikyje. Natūralu, kad tuo metu dėl nurodytų aplinkybių nenuosekliai aiškino tai, kada ir ką ji sužinojusi. Prokuroras remiasi ekspertizės išvada, kad O. Š. buvo pakaltinama. Tačiau prokuroras negali paneigti, nes tai įrodyta bylos dokumentais, kad O. Š. nurodytu laikotarpiu buvo sutrikusi psichinė sveikata, kad ji buvo gydoma psichotropiniais vaistais, kurie turi įtakos žmogaus protinei veiklai, dėmesingumui, nors jis ir pakaltinamas. Vėliau O. Š. ikiteisminiame tyrime ir teisme aiškiai nurodė, kad iki susirinkimo ir iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. kai nuėmė pinigus, neturėjo jokių oficialių, patikimų žinių, kad buvo išrinkta nauja asociacijos pirmininkė.

4.4. Nėra jokių įrodymų, kad nuimtus pinigus O. Š. būtų naudojusi savo asmeninei naudai. Prokuroro nurodomos aplinkybės, kad anksčiau Asociacija atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais, t. y., ne grynaisiais, byloje nėra teisiškai reikšmingos. Nuimti pinigai buvo naudojami tik asociacijos veiklai, likusi suma saugojama pas O. Š., kurią iš karto pateikė pas ją atvykusiems policijos pareigūnams atlikti kratą. 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo apmokėtos transporto paslaugos - „(duomenys neskelbtini)“ už asociacijos narių ekskursiją (duomenys neskelbtini) 270 eurų, pinigai sumokėti į nurodytos bendrovės sąskaitą banke, už mokėjimą Šiaulių bankui sumokėta 5 eurai, iš viso šiam tikslui panaudota 275 eurai. 2019 m. rugsėjo 4 d. už naujos asociacijos, kurią steigė nuo Z. T. vadovaujamos asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrę nariai, steigimą - dokumentų parengimą, registravimą sumokėta 300 eurų pagal kvitą, kuris byloje pateiktas. Dokumentais pateisinta 575 Eur panaudojimas, 280 Eur O. Š. pateikė, kaip pas ją saugojamus likusius asociacijos pinigus, iš viso susidaro 855 Eur suma, buvo nuimta 905 eurai, skirtumas sudaro 50 Eur, dėl kurio O. Š. paaiškinusi, kad neradus šių pinigų panaudojimo sąskaitos, grąžins juos iš savo lėšų. Be to, O. Š. asociacijos veiklai panaudodavo ir savo asmenines lėšas: savo pinigais apmokėjo už raktus nuo seniūnijos suteiktų patalpų, įvairioms progoms (susijusioms su asociacijos veikla, nariais) pirkdavo gėles, bet ne visada gaudavo sąskaitą, asociacijos veiklai naudojo savo šeimos automobilį, kurio remontui patyrė nemažas išlaidas. Teismui pateikti dokumentai, kad asociacijos veiklai O. Š. naudojo savo mobilų telefoną, savo lėšomis apmokėdavo sąskaitas. Krata pas ją buvo atliekama iš karto grįžus iš ligoninės spalio 16 d. Tuo metu ji galėjo ir suklysti paduodama saugojamus pinigus, galėjo nepaduoti 50 eurų kupiūros dėl dėmesingumo stokos, bet šių pinigų, kaip dalies iš nuimtos sumos ji neginčija.

4.5. Pažymi, kad nuo Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrus grupei jos narių, faktiškai įvyko šios asociacijos reorganizacija - padalijimas, nors juridiškai tai nebuvo įforminta. Taigi, ta aplinkybė, kad steigiant, registruojant atsiskyrusią asociacijos grupę, įvardinant ją (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) skyriumi, buvo panaudota dalis pinigų, nuimtų iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nėra neteisėta. Gali būti diskutuojama, kokia nuimtų pinigų dalis turėjo likti asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir kokia naujam skyriui, ir ar aplamai tekti, tačiau tai ne baudžiamosios bylos dalykas, tokie klausiami turėjo būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, jei asociacijų nariai nesutartų. Bet nagrinėjamu atveju iš vis nebuvo aiškinamasi, kaip buvo naudojami nuimti asociacijos pinigai, nors kai kurie nariai, pvz. liudytoja T., teisme teigė, kad išnagrinėjus išlaidas, gal joms būtų ir pritarta. Tačiau naujoji pirmininkė Z. T. užėmė gan agresyvią poziciją, vienasmeniškai, be asociacijos Tarybos nutarimo be revizijos komisijos sprendimo, iš karto 2019 m. rugsėjo 9 d. gavusi banko sąskaitos išrašą, 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė pareiškimą Radviliškio policijos komisariatui.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintoji O. Š. ir jos gynėja advokatė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Civilinio ieškovo atstovė Z. T. prašė tenkinti prokuroro skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl O. Š. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir prašo ją pripažinti kalta, bei paskirti bausmę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas O. Š. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, vienpusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, jų neanalizavo, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). EŽTT byloje Lysyuk prieš Ukrainą pakartojo savo išaiškinimą, kad proceso dalyviai gali tikėtis išsamaus atsakymo į tuos skundo argumentus, kurie susiję su esminę reikšmę proceso baigčiai turinčiomis aplinkybėmis. Teismų argumentų glaustumas pateisinamas ir tuo, kai pareiškėjas pateikia daug pasikartojančių ir dažnai nesvarbių argumentų kitais klausimais.

8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą (turtinę teisę). Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turto iššvaistymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-254-895/2020, 2K-64-1073/2022 ir kt.). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.).

9. Šios bylos bei apeliaciniame skunde pateiktų argumentų kontekste svarbu pažymėti tai, kad turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju nusikalstamos veikos dalykas (turtas ar turtinė teisė) visais atvejais patikimas ar perduodamas asmens žiniai civilinių teisinių santykių pagrindu – tai pagrindinė priežastis, sukelianti šių nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo problemas. Baudžiamoji atsakomybė už patikėto turto ar turtinės teisės išvaistymą galima tik nustačius atitinkamo sandorio neteisėtumą, kuris siejamas su įgaliojimų turto atžvilgiu viršijimu. Turto išvaistymo atveju baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik esant akivaizdžiai žalingai savininko interesams veikai, o esant abejonių, prioritetas suteiktinas ne baudžiamosioms, o civilinėms pažeistų teisių atkūrimo priemonėms. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti turto iššvaistymą nuo civilinio delikto, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, turėtų būti iš anksto, dar iki sutarties sudarymo arba sutarties sudarymo metu suplanuoti neteisėti kaltininko veiksmai, kurių tikslas pasisavinti arba perduoti tretiesiems asmenims patikėtą svetimą turtą.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčijama, kad O. Š., kaip Asociacijos pirmininkei, buvo patikėtas svetimas turtas, tai yra, Asociacijos lėšos ir materialinės vertybės, bei tai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 07:40:14 val. iš Asociacijai priklausančios banko sąskaitos ji nuėmė visus sąskaitoje buvusius Asociacijai priklausančius pinigus - 905 eurus. Tačiau ginčijama pagrindinė aplinkybė, kad tai ji padarė jau nebebūdama Asociacijos pirmininke, nebeturėdama tam įgaliojimų ir pinigus panaudojo apmokėdama už įvairias paslaugas, nesusijusias su Asociacijos veikla.

11. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šioje byloje nagrinėjami O. Š. veiksmai Asociacijos atžvilgiu galėjo būti įvertinti pasinaudojant civilinio proceso normomis. Aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis bei neatkartodamas visų nuosprendžio argumentų, tik atkreipia dėmesį į pagrindines detales, nulėmusias išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimą O. Š. atžvilgiu, kadangi apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų duomenų, kurie būtų neištirti ar netinkamai ištirti nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

13. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į pačiame kaltinime suformuluotus O. Š. veiksmus, t. y., ji buvo kaltinama tuo, kad būdama Asociacijos pirmininke, einamų pareigų pagrindu turėdama galimybę disponuoti Asociacijos piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis <...> žinodama, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo atšaukta iš Asociacijos pirmininkės pareigų, 2019 m. rugpjūčio 26 d. 07:40:14 val. iš Asociacijos sąskaitos nuėmė visus sąskaitoje buvusius pinigus <...> tokiu būdu iššvaistė dėl užimamų pareigų jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą. T. y., kaip matyti iš paties kaltinimo, O. Š. buvo kaltinama, kad eidama Asociacijos pirmininkės pareigas, be teisėto pagrindo nuėmė Asociacijos pinigus. Šioje vietoje teisėjų kolegija aptars būtent O. Š. veiksmus einant Asociacijos pirmininkės pareigas.

14. Nustatyta, kad visuotinio susirinkimo metu – 2019 m. rugpjūčio 23 d. O. Š. buvo atšaukta iš Asociacijos pirmininkės pareigų, jai nedalyvaujant. Esminė aplinkybė yra tai, ar O. Š. buvo tinkamai informuota apie jos atšaukimą iš Asociacijos pirmininkės pareigų. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, nėra nei vieno tiesioginio ar net netiesioginio įrodymo, kad O. Š. būtų buvusi tinkamai informuota apie įvykusius rinkimus ir paskirtą naują pirmininkę. Pastebėtina tai, kad nauja Asociacijos pirmininkė Registrų centre įregistruota tik 2019 m. rugsėjo 6 d. (1 t. b. l. 11, 12-17). O. Š. apklausiama pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad iki nuimant Asociacijos pinigus, ji nežinojo, kad yra išrinkta nauja Asociacijos pirmininkė. Jai nebuvo pateikta jokia oficiali informacija, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. jau būtų pasikeitęs Asociacijos pirmininkas, negavo jokių 2019 m. rugpjūčio 23 d. susirinkimo dokumentų (9 t. b. l. 144-149). Liudytoja Z. T. teisme parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. protokolą O. Š. į pašto dėžutę įdėjo 2019 m. rugpjūčio 24 d. Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. su O. Š. nebendravo, į telefono skambučius neatsakė (8 t. b. l. 88-93). Išteisintosios nurodomą aplinkybę, kad apie naujos Asociacijos pirmininkės išrinkimą jai oficialiai buvo pranešta tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. susirinkimo metu, iš dalies patvirtina ir byloje apklausti liudytojai: liudytoja R. A., kuri apklausiama teisme parodė, kad apie tai, jog išrinkta nauja pirmininkė, O. Š. pranešė 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusiame susirinkime (8 t. b. l. 122-127); liudytojas A. Z. teisme parodė, kad per 2019 m. rugpjūčio 28 d. susirinkimą buvo pasakyta, kad jie jau išsirinko pirmininkę (9 t. b. l. 10-16); liudytoja V. K., kuri apklausiama teisme paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. Z. T. pradėjo skaityti protokolą, kuriuo buvo perrinkta pirmininkė, kilo triukšmas (8 t. b. l. 122-127); liudytoja G. M., kuri apklausiama teisme parodė, kad iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kada važiavo teisininkas ir advokatai į susirinkimą, nauja pirmininkė Z. T. dar nebuvo išrinkta. Apie naujai išrinktą pirmininkę sužinojo jau po visų susirinkimų, datos neatsimena (9 t. b. l. 100-103); liudytoja A. M. teisme parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. susirinkime buvo paskelbta apie naujos pirmininkės išrinkimą. Prieš tai buvo girdėjusi iš kalbų, tačiau jomis nesivadovauja (9 t. b. l. 26-31); liudytoja V. M. teisme parodė, kad iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie naujai išrinktą pirmininkę nežinojo (9 t. b. l. 47-53); liudytoja B. S. teisme parodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo jokios kalbos tarp jos ir O. Š. apie naujo pirmininko perrinkimą, todėl negali atsakyti, ar ji žinojo (9 t. b. l. 47-53); liudytoja J. S. teisme parodė, kad iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. susirinkimo nežinojo, kad yra išrinkta nauja Asociacijos pirmininkė (9 t. b. l. 47-53).

15. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Kaip matyti, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 07:40:14 val. – pinigų nuėmimo momentu, O. Š. būtų tinkamai informuota apie jos nušalinimą nuo pareigų, o vadovautis prokuroro skunde nurodomais liudytojų spėjimais, kad O. Š. turėjo žinoti apie jos atšaukimą iš pirmininkės pareigų iš nuogirdų, t. y., kitų asmenų kalbų, negali būti laikoma įrodymu, tinkamu jos kaltei pagrįsti.

16. Kitas svarbus momentas – pinigų panaudojimas. Kaip jau nurodyta anksčiau, kaltininko veiksmus vertinti BK 184 straipsnio kontekste galima tik tada, kai kaltininko tikslas yra pasisavinti arba perduoti tretiesiems asmenims patikėtą svetimą turtą. O. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie 905 Eur nuėmimą buvo žinoma ir kitiems asociacijos nariams. Pinigai išleisti taip: 270 Eur + 5 Eur (bankui) sumokėta už ekskursiją, 300 Eur sumokėta už asociacijos steigimą, 280 Eur pateikti kratos metu (9 t. b. l. 144-149). Būtent tokie kaltinamosios nurodyti pinigų išleidimo argumentai pasitvirtino ir bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Kitų objektų ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota kratos metu iš O. Š. paimtų dokumentų ir pinigų apžiūra, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pardavėjas UAB „J. V.“ pirkėjui asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 270 eurų sąskaitą, 2019 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ O. Š. už Asociacijos dokumentų parengimą (steigimą), grynais sumokėjo 300 Eur, ir 280 Eur grynais, kurie rasti kaltinamosios namuose, kas patvirtina O. Š. parodymus ir pinigų išleidimo faktą (6 t. b. l. 116-122, 151-154). Be to, faktą, kad pinigai buvo sumokėti už ekskursiją patvirtina ir liudytojos M. K. parodymai, kad O. Š. padavė jai 275 Eur, kuriuos ji sumokėjo už ekskursiją (8 t. b. l. 174-179). Dėl likusių 50 Eur kaltinamoji O. Š. parodė, kad negali sukonkretinti kur jie išleisti, tačiau nenustačius tikslių jų išleidimo aplinkybių, šiuos pinigus grąžintų Asociacijai. Svarbu tai, kad byloje liudytojais apklausti Asociacijos nariai patvirtino vykę į O. Š. suorganizuotą ekskursiją, bei tai, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. likusių su O. Š. Asociacijos narių buvo nutarta kurti naują asociaciją, kurios įsteigimui buvo panaudoti pinigai (liudytoja K. M. teisme parodė, kad pinigus panaudoti naujos organizacijos sukūrimui nusprendė naujieji nariai (8 t. b. l. 122-127); liudytoja S. C. parodė, kad nutarė atidaryti naują organizaciją ir pinigus panaudoti jos veiklai (9 t. b. l. 10-16); liudytoja F. Š. teisme parodė, kad buvo nutarta pinigus neatiduoti ir panaudoti savo naujos asociacijos veiklai (9 t. b. l. 85-91), liudytojas V. S. teisme parodė, kad pinigai buvo nuimti vykdyti veiklai, atrodo 300 Eur sumokėjo už skyriaus įkūrimą (9 t. b. l. 85-91); liudytoja J. V. teisme parodė, kad žino tik tiek, kad buvo pinigų likutis, nusprendė pinigus pasilikti, nes tai buvo O. Š. nuopelnas (9 t. b. l. 94-97); liudytoja I. Ž. teisme parodė, kad likus patalpoje, susirinkimas tęsėsi toliau, buvo sprendžiamas klausimas dėl naujos asociacijos steigimo, pavadinimo, narių įnašo. Buvę Asociacijos nariai buvo įnešę po 5 eurus, todėl žmonės su O. Š. tarpusavyje tarėsi kaip tuos pinigus perkelti į naują asociaciją (9 t. b. l. 138-142)). Akivaizdu, kad 275 Eur ir 300 Eur buvo panaudoti Asociacijos narių naudai, o ne pasisavinti O. Š., o be to, tai, kad likę 280 Eur buvo rasti O. Š. namuose, nesukelia BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytų turto iššvaistymo padarinių, kadangi jie buvo rasti būtent pas pačią O. Š., kuri tuo metu dar banke turėjo įgaliojimus juos nuimti. Šioje vietoje atmestinas prokuroro apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad ekskursija buvo suorganizuota dėl pačios O. Š. asmeninių tikslų, kadangi kaip nustatyta, pati O. Š. nevažiavo į šią ekskursiją, o asmenis palydėjo naujoji pirmininkė Z. T..

17. Ir trečias svarbus momentas yra tai, ar dar iki kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas, buvo bandoma tarp šalių kilusį konfliktą spręsti pasinaudojant civilinio proceso normomis.

18. Visų pirma akivaizdu, kad šalis sieja konfliktiniai santykiai, kai kiekviena iš šalių turi savo reikalavimus, interesus ir siekius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip ne kartą pastebėta ir teismų praktikoje, negalima ignoruoti ir nagrinėjamos bylos specifikos. Šiuo atveju sprendžiama dviejų asmenų – buvusios ir esamos Asociacijos pirmininkių nesutarimai. Apie tai, kad tarp O. Š. ir Z. T. buvo konfliktiški santykiai, patvirtina byloje apklausti liudytojai. Liudytojas J. B. teisme parodė, kad konfliktas buvo tarp vienos ir kitos pirmininkės, atsirado du frontai, vieni buvo už O. Š., kiti už Z. T. (9 t. b. l. 100-103); liudytoja R. B. teisme parodė, kad O. Š. ir Z. T. atsistojo ir pradėjo ginčytis dėl pirmininkavimo (9 t. b. l. 124-129); liudytojas R. N. (policijos pareigūnas) teisme parodė, kad tarp buvusios ir dabartinės organizacijos pirmininkių įvyko konfliktas, kadangi gražiuoju nesugebėjo pasidalinti kelių šimtų eurų, nuo to viskas ir prasidėjo (9 t. b. l. 167-180). Bylos duomenų analizė atskleidžia, kad tarp O. Š. ir Z. T. vyko konfliktas, kuriame abi pusės ginčijosi, viena kitai priekaištavo, reiškė nepasitenkinimą ir priešiškumą.

19. Antra, byloje nėra duomenų, kad pati naujai išrinkta Asociacijos pirmininkė Z. T., ar kiti Asociacijos nariai būtų kreipęsi į O. Š., kad ši grąžintų pinigus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme apklaustos Z. T. parodymų, į O. Š. ji kreipėsi prašydama grąžinti Asociacijos dokumentus, tačiau apie piniginius reikalus su O. Š. nieko nekalbėjo. Iš apklaustų liudytojų parodymų taip pat matyti, kad nei vienas nesikreipė į O. Š. dėl pinigų grąžinimo (pvz. liudytojos D. B. (8 t. b. l. 122-127), D. S. (8 t. b. l. 145-150), V. K. (8 t. b. l. 161-167) nurodė, kad į O. Š. dėl pinigų grąžinimo nesikreipė). Pati O. Š. apklausiama teisme parodė, kad jai niekas nepateikė jokio reikalavimo dėl pinigų grąžinimo ar ataskaitos dėl pinigų panaudojimo (9 t. b. l. 144-149). Šioje vietoje pastebėtina ir tai, kad kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. likusio susirinkimo dalyvių J. P. ir A. D. S. parodymų (9 t. b. l. 85-91), liudytojo D. D. parodymų (9 t. b. l. 138-142), liudytojo J. B. parodymų (9 t. b. l. 100-103), buvo sprendžiamas klausimas ir dėl pinigų atsidalinimo/grąžinimo tarp likusių ir išėjusių Asociacijos narių, tačiau šis klausimas taip ir liko neišspręstas dėl O. Š. nesutarimų su Z. T..

20. Kaip jau minėta, esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra priešingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo išvadai dėl BK 184 straipsnio 1 dalies nebuvimo O. Š. veiksmuose, pažymi, kad O. Š. neslėpė pinigų nuėmimo bei jų panaudojimo fakto, visa tai pasitvirtino ir bylos medžiagoje. Ginčas kas, kam, kada ir kaip galėjo panaudoti Asociacijos pinigines lėšas, turėjo būti sprendžiama civilizuotai tarp naujai išrinktos pirmininkės ir senosios, o nepavykus, klausimas dėl tinkamo asociacijos pinigų pasiskirstymo pagal Asociacijas ir tinkamą įstatų laikymąsi, turėjo būti perduotas spręsti civilinio proceso tvarka, o ne inicijuojant baudžiamąjį procesą ir taip sprendžiant tarpusavyje kilusius nesutarimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių tai, kad kaltinamoji O. Š. būtų sąmoningai sudariusi tokią situaciją, kuri būtų esmingai pasunkinusi Asociacijos galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis: Asociacijos atstovė nesikreipė į O. Š. su reikalavimu dėl pinigų grąžinimo, nors turėjo tokią teisę ir galėjo ja pasinaudoti, nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka, nors galėjo nepavykus ginčo išspręsti taikiai, kadangi byloje yra nustatyti ir žinomi visi duomenys: nuimtų pinigų sumą, nuėmimo data, jų panaudojimas, pirmininkės perrinkimo data ir t.t.

21. Svarbu tai, kad 2020 m. sausio 17 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 222, 223 straipsnius O. Š. atžvilgiu, kadangi apskaitos dokumentai ir ūkinės operacijos buvo vedamos tinkamai, tik netinkamai buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai (1 t. b. l. 74-76), dėl ko, 2020 m. vasario 4 d. nutarimu O. Š. paskirtas įspėjimas už ANK 205 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą (2018-01-01 – 2018-12-31 dėl netinkamo pinigų priėmimo kvitų pildymo) (7 t. b. l. 32-33). Kitų pažeidimų šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

22. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad O. Š. nėra apskundusi jos nušalinimo nuo pareigų, šios bylos kontekste neturi jokių ryšių su BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimu ir tai yra ne baudžiamosios teisės klausimas.

23. Atsižvelgdama į visą tai, kas byloje nustatyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina, jog O. Š. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas kaip teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl O. Š. išteisinimo paliekamas nepakeistu, atitinkamai paliekamas nepakeistu ir civilinio ieškinio išsprendimo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24. Nagrinėjat bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išteisintosios O. Š. advokatė prašė priteisti iš valstybės lėšų 1500 eurų už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad 1500 Eur sumokėti už gynybą (10 t. b. l. 96).

25. BPK 106 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas advokato darbo apmokėjimas, nėra nurodyta, kad asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui. Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

26. Atsižvelgdama į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti – nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, spręsdama šioje byloje keliamą klausimą dėl proceso išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą, konstatavo, kad šioje situacijoje turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją su BPK 105 straipsnio 5 dalimi ir sprendžiama dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų atlyginimo kaltinamajam nepriteisti ar jo dydį sumažinti. Analogiškai dėl advokato darbo apmokėjimo turi būti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų, – teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021).

28. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019).

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos medžiagos sudėtingumą, apimtį, atsižvelgusi į tai, jog bylą apeliacinės instancijos teisme vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, į tai, kad išteisintosios advokatė byloje dalyvavo viso proceso metu ir jai nereikėjo papildomai susipažinti su visa bylos medžiaga apeliacinės instancijos teisme teikiant atsiliepimą, bei tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį, neatliekant įrodymų tyrimo, sprendžia, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra akivaizdžiai neproporcinga, todėl išteisintajai priteistina dalis jos prašomos sumos – 300 eurų. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, pagal įstatymo analogiją, išlaidos priteistinos iš valstybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą atmesti.

Išteisintajai O. Š. priteisti iš valstybės 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.