Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3885-1170/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-25
Bylos Nr.
1-3885-1170/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33162-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Virginija Pakalnytė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-3885-1170/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33162-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.12.2

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 25 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Adrianai Karlonaitei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam A. V., jo gynėjai advokatei Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei,laiduotojai K. V.-S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, sutrumpinto ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 15.44 val., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė ir apgadino sferinį kelio veidrodį, po ko, nefiksuodamas eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2025 m. rugsėjo 17 d., 15.56 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis buvo rugsėjo 17 d., apie 15.00 val. Jam paskambino žentas ir paprašė, kad jis atvažiuotų į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę su automobiliu, kuris priklauso buvusios žmonos broliui, ir atvežtų šunį, kadangi su jo (A. V.) mašina yra patogiau šuniuką vežioti, nuvežti pas dresuotoją. Atvažiavęs į aikštelę, iš pradžių sustojo dešinėje pusėje prie bordiūro ir pajuto lyg kažką užkabino, bet į tai neatkreipė dėmesio ir pervažiavo į kitą vietą, arčiau parduotuvės įėjimo. Buvusi žmona nuėjo į parduotuvę, jis tuo metu pagalvojo „nėra žmonos, nematys“, su savimi turėjo 200 g buteliuką ir jį išgėrė. Po to, gana greitai, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris sakė „tu stulpą užkabinai“ bei iš jo automobilio spynos ištraukė raktus. Jis nesiruošė niekur bėgti, o kai pajuto, kad kažką užkabino, neatkreipė labai didelio dėmesio, galvojo ten menkniekis.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus A. V. parodė, kad automobilis, kurį vairavo įvykio metu priklauso jo žmonos broliui, bet jis irgi yra kaip panaudos gavėjas, įrašytas į automobilio techninį pasą. Tuo automobiliu naudojasi jis, bet jo savininkas yra ne jis. Galima sakyti, kad jis automobiliu naudojosi neterminuotai. Kai tik atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, alkoholio tikrai nebuvo pavartojęs, nebūtų ir šiaip jo vartojęs, bet kažkaip nepagalvojo, yra kaltas, pripažįsta, taip daryti nereikėjo. Kai jis nulaužė sferinį veidrodį, jo žmona turbūt jau buvo išėjusi, jis ją išleido prie „Maxima“ parduotuvės, ji dar ten užėjo, tada jis atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, žmona atėjo jau po įvykio, kai buvo atvažiavusi policija, ji atėjo iš parduotuvės „Norfa“. Alkoholį jis vartojo „Norfos“ aikštelėje, kai stovėjo iš pradžių, matė, kad stovi priešais kamerą, galvojo negerai, nes matys jį, todėl pervažiavo į kitą pusę, arčiau pastato ir ten stovėjo visą laiką. Į kelio ženklą atsitrenkė prieš alkoholio vartojimą. Kažką pajuto, kad užkabino, bet neatkreipė dėmesio, pasižiūrėjo, lyg nieko nepastebėjo pro veidrodėlius. Alkoholio nusprendė pavartoti todėl, kad turėjo atvažiuoti žentas paimti mašinos, jis nesiruošė daugiau vairuoti. Alkoholio išgėręs jautė, kad pradeda apsvaiginėti, išgėrė 200 g, buvo nevalgęs. Į įvykio vietą buvo atėjusi dar moteris, nežino kas ji tokia, kuri su juo bendravo. Alkoholį jis vartoja nedažnai, po įvykio gal tik vieną kartą pavartojo, prieš tai penkis metus iš viso buvo nevartojęs. Tą dieną nusprendė pavartoti alkoholio, nes „velnias pakišo koją“. Jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pajamos per mėnesį yra (duomenys neskelbtini) Eur. Gyvena kartu su žmona. Jis moka bankui paskolą – (duomenys neskelbtini) Eur, todėl jam lieka (duomenys neskelbtini) Eur. Pragyventi padeda dukra su žentu. Jie visi gyvena kartu, viename name. Tarpusavio santykiai su dukra geri, jie sutaria, taip pat jį myli ir anūkė. Apie įvykį dukrai jis pranešė iš karto, praktiškai tą patį momentą, po to, kai jis grįžo namo. Jie su dukra apie tai taip pat kalbėjo, dukra tai vertino blogai. Ateityje dukra galės daryti teigiamą įtaką, kad toks jo elgesys nepasikartotų. Jis nevartos alkoholio ir klausys dukros, viskas bu gerai. Dėl alkoholio vartojimo įvykio dieną parodė, kad atsipalaidavo, nepagalvojo, žinojo, kad nebereikės daugiau vairuoti automobilio. Mano, kad pagalbos dėl alkoholio vartojimo jam nereikia, susitvarkys. Į klausimą, kokią įtaką galėtų padaryti dukra, atsakė, kad jie gyvena kartu, dukra jį visada mato, jis jos klauso, bendrauja. Prašytų laidavimo be užstato dėl prastų finansinių galimybių, dar gaus baudas, mokėti reikės. Automobilio savininkas automobilį jam buvo palikęs kuriam laikui, todėl jis tuo automobiliu naudojosi. Dabar automobilis yra grąžintas savininkui, šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) rajone. Su dukra jie bendrauja artimai, pasipasakoja jai, ji duoda patarimų, kalbasi įvairiomis temomis. Jis klausys dukros, reikia klausyti, tiek prisidirbo. Automobilio savininkui už naudojimąsi automobiliu jis nemokėjo, jam tiesiog leido naudotis, nes savininkas atsigulė į ligoninę, operaciją darėsi. Pasižada klausyti savo dukros. Be kita ko, su dukra kartu leidžia laisvalaikį, keliauja, buvo Graikijoje, Egipte, kartu švenčia šventes. Baudas už administracinius nusižengimus jis moka kai gali, po truputį.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta K. V.-S. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, su tėvu viską aptarė, tėvas pergyveno, gailėjosi dėl esamos situacijos. Jei gerai pamena, jai brolis pranešė apie įvykį. Ji su tėvu kartu gyvena. Niekada panašių situacijų su juo nėra buvę. Tėvo santykis su alkoholio yra toks, kad jis nėra linkęs jį vartoti. Ji pati įvykį vertina blogai. Apie tai su tėvu kalbėjo, abu labai pergyveno, tarpusavyje pasikalba, pasitaria. Taip pat su tėvu kartu leidžia laisvalaikį, bendra buitis ir atostogos. Tėvas atsižvelgia į jos nuomonę, klausia patarimo. Per mėnesį ji gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur. Ji turi (duomenys neskelbtini). Bendros šeimos pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur. Turi automobilio kreditą paėmę kartu su vyru, per mėnesį moka po (duomenys neskelbtini) Eur maždaug. Perka viską bendrai su tėvais, namo paskolą moka, t. y. apie (duomenys neskelbtini) Eur, jie viską moka bendrai. Iki įvykio su tėvu jie daug kalbėdavosi, bendraudavo, po įvykio bendrauja ne blogiau, tėtis labai pergyvena, po įvykio jam šiek tiek buvo pašlijusi sveikata. Tėvui nustatytas alkoholio kiekis jai nepriimtinas. Jai pačiai sunku paaiškinti, yra nesuvokiama. Tėvas nedažnai vartoja alkoholį, problemų su alkoholio vartojimu neturi. Mano, kad savo tėvui ji yra autoritetas. Prašo būti laiduotoja be užstato, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas. Tai būtų našta šeimos biudžetui. Ji turi vieną (duomenys neskelbtini), kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Dalį įsipareigojimų moka už tėvus, nes tokiu būdu jiems padeda. Tėtis klausia jos patarimų, atsižvelgia į tai, ką ji pataria bei jos klauso.

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 22 d. įtariamuoju apklaustas kaltinamasis A. V. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo buvusios sutuoktinės broliui A. P., tačiau jis (A. V.) yra šio automobilio valdytojas oficialiai. Šiuo metu automobiliu naudojasi tik jis (A. V.), A. P. gyvena (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), tad automobiliu jis jau nebesinaudoja. Vairuotojo teises turi, jos yra galiojančios. 2025 m. rugsėjo 17 d. jis susitarė su dukros sutuoktiniu, kad atvažiuos iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės ir atveš jam perduoti šunį. Po 15.00 val. (tikslaus laiko neprisimena), jis (A. V.) atvažiavo kartu su buvusia sutuoktine I. V. į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės atvažiavo būdamas blaivus. Jam pastačius automobilį į stovėjimo vietą, buvusi sutuoktinė išėjo į parduotuvę. Pasinaudojęs proga, kad jos šalia nėra, atsidarė degtinės butelį 0,2 l talpos ir sėdėdamas automobilyje jį greitai išgėrė. Po kelių minučių prie jo atėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris pasakė, kas jis su automobiliu atsitrenkė į kažkokį stulpelį, dėl ko jis iškvietė policijos pareigūnus bei atėmė automobilio raktelius. Jis jokio smūgio nepajuto, ar padarė eismo įvykį, nurodyti negali, nes nieko apie tai nežino. Dar po kelių minučių, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su jų nurodymais sutiko, su alkotesterio parodymais sutiko, kadangi neseniai buvo pavartojęs alkoholio. Pareigūnai įteikę šaukimą leido vykti namo, o automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Apie apgadintą stulpelį, nieko paaiškinti negali, net nežino koks stulpelis buvo apgadintas, kadangi nei parduotuvės apsaugos darbuotojas, nei pareigūnai jam neparodė, koks stulpelis buvo apgadintas. Jis apžiūrėjęs savo automobilį, jokių apgadinimų nematė (b. l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 24 d. įtariamuoju apklaustas kaltinamasis A. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Apie 2025 m. rugsėjo 17 d. įvykio aplinkybes viską papasakojo pirmos apklausos metu. Paaiškino, kad į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo būdamas blaivus. Iš pradžių bandė automobilį pastatyti šonu į stovėjimo vietą, po ko pamatė, kad yra laisva vieta arčiau įėjimo, pervažiavo ir automobilį pastatė kitoje vietoje. Nurodė, kad nepajuto, jog statydamas šonu automobilį padarė eismo įvykį – kad atsitrenkė į sferinį kelio veidrodį, dėl ko ir nepranešė apie tai bendruoju pagalbos telefonu. Kadangi daugiau neplanavo automobilio vairuoti, todėl laukdamas buvusios sutuoktinės prie parduotuvės ir išgėrė alkoholio – 0,2 l talpos butelį degtinės. Dėl automobilio parvairavimo jau buvo susitaręs su žentu, kad jį iki parduotuvės atveš bendradarbis, o jis paėmęs jo (A. V.) automobilį su šuniu, parveš jį su buvusia sutuoktine namo, o po to automobiliu važiuos dresiruoti šunį. Todėl be jokios baimės jausmo ir išgėrė turėtą alkoholį. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, kad padaręs eismo įvykį vartojo alkoholį iki aplinkybių išaiškinimo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 115-118).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. J. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 17 d., 08.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo savo pamainą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo metu gavo pranešimą iš apsaugos darbuotojo, į kurį kreipėsi asmuo (prisistatyti atsisakęs), pranešęs, kad jų automobilių stovėjimo aikštelėje esantį sferinį kelio veidrodį atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris iškart pasišalino iš eismo įvykio vietos. Išėjusi į lauką ji pastebėjo, kad prie betoninės tvoros esantis sferinis veidrodis yra nuvirtęs ir guli ant tvoros. Apžiūrėjus veidrodį, įvertino, ar jis nekelia pavojaus tolesniam naudojimui. Kaip tuo metu ji pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą sugrįžo tas pats automobilis. Automobilis iki aikštelės važiavo tvarkingai, tačiau aikštelėje sustojo skersai, be aiškios priežasties. Vairuotojas iškart užgesino variklį ir išlipo iš automobilio, kad rankose turėtų alkoholio tarą, ji nematė. Prie vairo buvo (duomenys neskelbtini) vyras, kuris išlipęs bandė stovėti tiesiai, tačiau matėsi, kad jam sunku išlaikyti koordinaciją. Bendraujant su juo, vyras paaiškino, kad nepamena, kada atsitrenkė į minėtą veidrodį, tačiau pripažino kaltę ir sutiko jį atlyginti ar sutaisyti. Taip pat pripažino, kad šiuo metu yra vartojęs alkoholio. Iškart po šios informacijos perdavimo, ji pranešė apie įvykį policijai. Kol laukė pareigūnų, stovėjo lauke kartu su apsaugos darbuotoju. Taip pat ji informavo apsaugos darbuotoją, kad būtina paimti automobilio raktelius, jog asmuo neturėtų galimybės dar kartą pasišalinti iš įvykio vietos iki kol atvyks policija. Paėmus raktelius, vyras sugrįžo į automobilį ir liko jame sėdėti, nežinodamas, kad iškviesta policija. Šiuo metu, dėl įvykio, parduotuvė yra patyrusi apie 200 Eur turtinę žalą. Žala bus patikslinta tyrimo eigoje (b. l. 63-66).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2025 m. rugsėjo 22 d. išraše užfiksuota, kad 2025 m. rugsėjo 17 d., 15.48 val. pranešėja nurodė, kad asmuo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir apgadino PC „(duomenys neskelbtini)“ sferinį ženklą, pasišalino ir iš karto grįžo, tačiau turi įtarimą, kad vyras gali būti neblaivus, jaučiasi alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, pranešėja neleidžia jam išvažiuoti, nors jis šalintis dar kartą nebandė, bet paėmė iš jo raktelius (b. l. 15).

Kitų objektų (Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo) 2025 m. rugsėjo 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašas. Apžiūrėtas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92420728605, skambučio pradžia_2025-09-17 15_44_01)“. Įrašo trukmė – 02.04 min. Užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatorės ir moters. BPC – 112. Moteris – Laba diena. BPC – Laba diena. Moteris – Žiūrėkit, girtas vairuotojas atsitrenkė į parduotuvėje esantį sferinį ženklą, prie parduotuvės, aikštelėje. BPC – Mhm. Sakykite dabar, koks miestas, rajonas? Moteris – Vilnius. BPC – Vilniaus miestas. Kokia gatvė? Moteris – (duomenys neskelbtini). Tai yra „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centras. BPC – Gerai. Dabar automobilio markė, valstybiniai? Moteris – „(duomenys neskelbtini)“, nežinau koksai, numeriai yra (duomenys neskelbtini)... BPC – (duomenys neskelbtini)? Moteris – Taip. (duomenys neskelbtini). Mes raktus iš jo paėmėm, žinokit. BPC – Tai gerai, dabar tas asmuo, jisai neblaivus? Iš kur Jūs žinot? Moteris – Mes... mes taip sprendžiam... jisai kvapą turi. Ir jisai toksai, supranti, toks visas į šonus. Maža to, jis įvažiavo į mūsų aikštelėje esantį sferinį ženklą. Tada pasišalino. Mes su apsauga išėjome į lauką ir pamatėm jį važiuojantį, čia atgal. BPC – O ką jisai apgadino ten? Moteris – Sferinį ženklą, žinot tas ženklas toks kaip veidrodis, kad matytųsi, kai 90 laipsnių kampo sankryža, kas matytųsi kitos mašinos. BPC – Tai veidrodinį ženklą. Galima taip rašyt? Moteris – Galit rašyti taip, šiaip jisai teisingai vadinasi – sferinis. BPC – Kaip dar kartą? Moteris – Sferinis – nuo žodžio sfera. Gali vadint veidrodiniu, kaip Jum patogu. BPC – Atsiprašau labai, gerai. Gerai, ir dabar tas asmuo, tiesiog Jūs paėmė raktelius, neleidžiat išvažiuoti, taip? Moteris – Mes paėmėm raktus, mums kyla abejonės. Taip, galbūt mes neteisūs, bet, žinokit, pasižiūrėjus... mes ne ekspertai, bet nu kažkaip aš tai nenorėčiau rizikuot. Ir jisai prisiparkavo taip keistai, nu nežinau. BPC – Gerai, bet jisai buvo pasišalinęs, o paskui... Moteris – Jisai buvo pasišalinęs ir įvykio vietos, taip. BPC – Gerai, o Jūs kas būsite? Moteris – Aš esu (duomenys neskelbtini). BPC – Gerai. Moteris – R. J.. BPC – Gerai, sekundėlę. Gerai, viskas, informuojam policiją. Moteris – Tai gerai, lauksim. BPC – Gerai. Parduotuvėj lauksit? Moteris – Jo, tai parduotuvėj, nes nežinau, kada tiksliai jie, tai aš nežinau, gal apsauga pabus prie to žmogaus. Tiksliai nežinau. BPC – Gerai. Informuojam tada. Moteris – Mhm... BPC – Mhm... viso. Moteris – Viso (b. l. 16-18).

Įvykio vietos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas iki aikštelės yra nuo (duomenys neskelbtini) pagrindinio kelio pusės, kairėje yra įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę. Apžiūrint aikštelę, tiesiai yra pravažiavimas, kur dešinėje yra stovintis baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo tipas – furgonas, varomas mechanine pavarų dėže, 3 durų. Apžiūrint automobilio salono vidų, pavarų dėžė yra neutralioje padėtyje, rankinis stabdis yra užtrauktas į viršutinę padėtį. Automobilis neturi išorinių apgadinimų. Apžiūrint aikštelę, tiesiai yra parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastatas, kur ant sienos yra pakabintos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūros metu yra matomi kiti palikti automobiliai. Kairėje pusėje yra matomas nulenktas sferinis kelio veidrodis (b. l. 19-27).

Kitų objektų (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio kėbulo tipas – furgonas, 3 durų, varomas mechanine pavarų dėže. Apžiūrint automobilio salono vidų, pavarų dėžė yra neutralioje padėtyje, rankinis stabdis užtrauktas į viršutinę padėtį. Automobilis neturi išorinių apgadinimų, taip pat neturi įrengto vaizdo stebėjimo registratoriaus. Baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra paimtas ir išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 28- 38).

Kitų objektų (pareigūnų kūno kamerų) 2025 m. rugsėjo 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš „BODY“ kameros, pavadinimu „export-325it“. Įrašas yra spalvotas, su garsu, 29.19 min. trukmės. Kamera paimta pareigūno D. Bojarūno vardu. Įrašo pradžia – 2025 m. rugsėjo 17 d., 15:54:08 laiku. Vaizdo įrašo pradžioje yra matoma, kaip pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. Matoma, kad pareigūnai įvažiuoja į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelėje matoma apie įvykį pranešusi moteris ir vyras. Šalia matomas stovintis baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš minėto automobilio išlipa vairuotojas. Vyras (duomenys neskelbtini), apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsiomis kelnėmis. Automobilio priekinėje keleivio vietoje matoma sėdinti moteris. Vyras nurodo, kad jam pasakė, jog jis įvažiavo į stulpą ir jį apgadino. Vyras nurodo, kad alkoholio vartojo dabar, sėdėdamas automobilyje išgėrė alaus. Minėtame automobilyje loja šuo. Vyrui paaiškinama, kad yra numatyta atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio. Vyras paaiškina, kad jis nežinojo, kad padarė eismo įvykį. Yra tikrinamas vyro blaivumas. Pareigūnas nurodo, kad vyras pripūtė 2,93 promilės. Vyras yra palydimas prie tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameros. Jam duodamas paaiškinimo blankas. Fiksuojama, kaip pareigūnai mėgina išsiaiškinti, kas galėtų pasirūpinti automobilyje esančiu šunimi, kadangi automobilis bus gabenamas į saugojimo aikštelę. Vyras teigia, kad neatsimena, kaip atsitrenkė į stulpą. Vyras paaiškina, kad išgėrė kelis butelius alaus, būdamas automobilyje. Tuomet pareigūnas, kurio kamera filmuojama, nueina į parduotuvę pabendrauti su pranešėja ir apsaugos darbuotoju. Matoma, kaip pareigūnas su apsaugos darbuotoju peržiūri vaizdo kameros įrašą, kuriame matomas įvykis. Vyras nurodo, kad ir atvažiavęs prie parduotuvės jau buvo šiek tiek išgėręs. Tuomet dar būdamas aikštelėje gėrė alaus. Pareigūnas kolegai nurodo, kad antru pūtimu vyras įpūtė 2,61 promilės (b. l. 41-43).

2025 m. rugsėjo 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas bei nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, tačiau stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, 15.56 val. atliktas pirmas neblaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, 16.13 val. buvo atliktas antras neblaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. V. sutiko, akte pasirašė (b. l. 44-45).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0204 duomenimis A. V. 2025 m. rugsėjo 17 d., 15.56 val. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, o 16.13 val. antro tikrinimo metu – 2,61 promilių neblaivumas (b. l. 46, 47).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0204 2025 m. gegužės 22 d. patikros sertifikate Nr. 2359764 užfiksuota, kad alkotesterio sertifikatas galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d. ir alkotesteris yra tinkamas naudoti (b. l. 48).

VĮ „Regitra“ 2025 m. rugsėjo 18 d. duomenų išraše užfiksuota, kad transporto priemonės – krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas yra A. V., o savininkas – A. P. (b. l. 54).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) metų laidos, vertė su PVM 2025 m. rugsėjo mėnesį, yra 2 390 Eur (b. l. 55).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Irmantės Bučelytės 2025 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio grąžinimo užfiksuota, kad susisiekus su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku A. P., pastarasis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra po operacijos, todėl galimybės atvykti į komisariatą ir paimti leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, neturi. A. P. nurodė, kad sutinka, jog leidimą ir automobilį iš saugojimo aikštelės atsiimtų įtariamojo A. V. (duomenys neskelbtini) Ž. V. (b. l. 57-58).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių teismo taisyklių 221 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis A. V. pirminės apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino, tačiau vėliau apklaustas tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tiek teisme, patvirtino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 15.44 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, po ko pavartojo alkoholio. Pastarasis detalizavo, kad 2025 m. rugsėjo 17 d. kartu su buvusia žmona atvyko į parduotuves. Iš pradžių jis bandė pastatyti automobilį šonu į stovėjimo vietą, po ko pamatė, kad yra laisva vieta arčiau parduotuvės įėjimo, todėl automobilį perstatė. Pajuto, kad kažką užkabino, tačiau neatkreipė dėmesio, pasižiūrėjęs pro automobilio veidrodėlius nieko nepamatė, todėl pamanė, kad tai menkniekis. Tik vėliau paaiškėjo, kad tuo metu jis atsitrenkė ir apgadino sferinį kelio veidrodį. Kadangi tą dieną daugiau vairuoti automobilio neplanavo, prie parduotuvės, automobilyje, laukdamas buvusios sutuoktinės, išgėrė alkoholio – 0,2 litro talpos butelį degtinės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. J. parodė, kad darbo metu iš parduotuvės apsaugos darbuotojo gavo pranešimą, kad į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje esantį sferinį kelio veidrodį atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris iš karto pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ji išėjusi į lauką, pastebėjo, kad minėtas sferinis kelio veidrodis nuvirtęs ant tvoros. Po ko, ji pastebėjo, kad į įvykio vietą sugrįžo tas pats automobilis, kuris tą ženklą nulaužė. Prie vairo buvo (duomenys neskelbtini) vyras, kuris išlipęs bandė stovėti tiesiai, tačiau matėsi, kad tai daryti jam sunkiai sekėsi. Bendraujant su minėtu vyru, jis paaiškino, kad neatsimena kada atsitrenkė į minėtą sferinį kelio veidrodį, tačiau savo kaltę pripažino, be kita ko, pripažino ir tai, kad yra pavartojęs alkoholio. Po šios informacijos, apie įvykį ji pranešė policijai bei informavo apsaugos darbuotoją, kad iš vyro būtina paimti automobilio raktelius, tam, kad šis neturėtų galimybės pasišalinti iš įvykio vietos, kol atvyks policijos pareigūnai (b. l. 63-66). Teismas pagrindo abejoti šiais proceso dalyvių parodymais neturi ne tik dėl to, kad jie esminėse aplinkybėse sutampa tarpusavyje, bet ir dėl to, kad juos patvirtina byloje surinkta vaizdinė bei rašytinė medžiaga. Į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įraše, detalizuotame 2025 m. rugsėjo 22 d. apžiūros protokole, užfiksuota, kad kaltinamasis A. V., bendraudamas su policijos pareigūnais, neginčijo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį atsitrenkė į sferinį kelio veidrodį, taip pat patvirtino, kad apie tai niekam nepranešė, o ir neginčijo, kad po viso to dar pavartojo alkoholio (b. l. 41-43). Pažymėtina, jog be pirmiau aptartų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų A. V. neblaivumo faktą patvirtina ir įvykio metu panaudoto alkotesterio rodmenys, atskleidžiantys, kad A. V. 2025 m. rugsėjo 17 d., 15.56 val. buvo nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, o 16.13 val. – 2,61 promilių neblaivumas (b. l. 46, 47) bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriame be pirmiau nurodytų alkotesterio rodmenų, kaltinamajam A. V. buvo nustatyti papildomi neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas bei nekoordinuoti judesiai. Be kita ko, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali (b. l. 44-45). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines A. V. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. V. 2025 m. birželio rugsėjo 17 d., apie 15.44 val. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė ir apgadino sferinį kelio veidrodį, po ko, nefiksuodamas eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2025 m. rugsėjo 17 d., 15.56 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo A. V. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu teisme metu kaltinamasis A. V. ir jo dukra K. V.-S. pateikė prašymus kaltinamąjį A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant K. V.-Sidorkinos atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs A. V. ir K. V.-S. pateiktus prašymus, taip pat šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o K. V.-S., teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja ir galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad A. V. ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-274-693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad A. V. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu A. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. A. V. nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir asmens prisipažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos galimai sukeltos turtinės žalos kreiptasi nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Kaltinamasis A. V. iki 2024 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Nepaneigtina, jog kaltinamojo A. V. atžvilgiu 2009 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas BK 38 straipsnio pagrindais – proceso šalims susitaikius ir baudžiamasis procesas A. V. atžvilgiu buvo nutrauktas (b. l. 74-75). Pažymėtina jog nuo 2010 metų naujų ikiteisminių tyrimų A. V. atžvilgiu nebuvo pradėta, taip pat nebuvo priimti nauji apkaltinamieji nuosprendžiai. Kaltinamasis per 5 metų laikotarpį ne kartą buvo baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. l. 76-91). Visos pirmiau aptartos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nors A. V. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis, tačiau nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas nusikalstamas elgesys, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai bei elgdamasis gana lengvabūdiškai, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis A. V. ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl A. V. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti kaltinamojo ir jo dukros K. V.-S. prašymai perduoti A. V. pastarosios atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. V.-S. nėra teista, administracine tvarka nebausta, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėja. Be kita ko, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos teigiamos charakteristikos apie K. V.-S. matyti, kad pastaroji pasižyminti geru mąstymu, geba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su darbu bei kolektyvo darbo organizavimo. Jos darbo metu įmonėje nekyla problemų, charakterizuojama kaip jautrus, nestokojantis humoro jausmo žmogus, kuris stengiasi spręsti problemas abejoms pusėms priimtinu būdu. Tiek teismui adresuotuose prašymuose taikyti laidavimo institutą, tiek įvykusio teisiamojo posėdžio metu, A. V. ir K. V.-S. patvirtino, kad jie yra tėvas ir dukra, gyvena kartu, juos sieja itin artimi, giminiški ryšiai, daug bendrauja tarpusavyje, kartu švenčia šeimos šventes, taip pat kartu vyksta atostogauti. Jų tarpusavio pokalbiai yra gana atviri, vienas kitam pasipasakoja asmenines patirtis bei problemas. A. V. dažnai dukros klausia patarimų esant sudėtingesnėms gyvenimo situacijoms, įsiklauso į jos nuomonę. Apie kaltinamojo veiksmus pastarojo dukra sužinojo iš karto po įvykio, grįžęs A. V. ją apie tai informavo. K. V.-S. nurodė, kad tokį tėvo poelgį vertina neigiamai, mano, kad tokios situacijos su jos tėvu daugiau nepasikartos, taip pat neabejoja, kad ji galės daryti pastarajam teigiamą įtaką. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, kaltinamojo dukrą ir jos santykius su A. V. charakterizuojančių aplinkybių kontekste, teismas pripažįsta, kad K. V.-S. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį K. V.-S. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatant kaltinamajam A. V. taikytino laidavimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat tai, kad pastarasis nors anksčiau neteistas, bet kartą pastarojo atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BK VI skyriaus pagrindais; be kita ko, A. V. ne kartą baustas ir administracine tvarka, įskaitant ir ne vienkartinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtų baudų neapmoka. Visos šios aplinkybės suponuoja būtinybę A. V. taikyti ilgesį nei minimalų laidavimo terminą – 2 metus.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėja apeliavo į būtinybę kaltinamajam A. V. taikyti trumpiausią aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą – vienerius metus. Tačiau teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas, kadangi tokį terminą įstatymų leidėjas numato ir už mažiau pavojingą teisės pažeidimą, kai asmuo vairuoja būdamas neblaivus, - administracinį nusižengimą, su kuriuo padarymo yra siejamas žymiai mažesnis apsvaigimo laipsnis nei tą numato baudžiamoji teisė. Svarbu pastebėti ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios sąlygotų pirmiau aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės trumpiausio – 1 metų termino taikymą. Nepaneigtina, kad kaltinamasis A. V. anksčiau nėra teistas, tačiau jau kartą jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas, be kita ko, pastarasis daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjęs. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastarasis įvykio metu vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, t. y. padarė eismo įvykį ir apie jį tinkamai nepranešė, o jo teisei priešingas elgesys buvo fiksuotas ir užkardyta skitų asmenų. Be kita ko, po tokių veiksmų A. V. vartojo alkoholį ir tokiais savo veiksmais nevykdė specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) turinčio asmens specialiųjų pareigų, t. y. Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Svarbu ir tai, jog kaltinamojo A. V. įvykio metu nustatytas neblaivumas nebuvo itin neženkliai nutolęs nuo minimalios, baudžiamąją atsakomybę sąlygojančios neblaivumo ribos, priešingai – siekė 2,61 promilių neblaivumą. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, o ne minimaliam – 1 metų terminui, kaip to prašo kaltinamojo gynėja. Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2025 m. rugsėjo 22 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas, būtent nuo šio termino yra skaičiuotinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Įstatymų leidėjas, numatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių įtraukė į šioje byloje nagrinėjamą BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją. Taigi, asmuo padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki jo neblaivumo patikrinimo yra prilyginamas asmeniui, vairavusiam transporto priemonę esant neblaiviam. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. A. V. veikė tiesiogine tyčia, jis turėjo ir galėjo žinoti, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones po sukelto eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai – automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į sferinį kelio veidrodį, jį apgadino ir nefiksuodamas eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,61 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o A. P. (b. l. 54). Baudžiamojo proceso metu negauta duomenų, kad minėtas asmuo žinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. V. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis A. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, t. y. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė ir apgadino sferinį kelio veidrodį, po ko nefiksuodamas eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, tačiau jau kartą A. V. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o per penkerių metų laikotarpį jis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Aptardamas priežastis, dėl kurių šis jam paskirtų baudų nemoka, A. V. nurodė, kad neturi tam pajamų. Kita vertus, detalizuodamas santykius su dukra, neneigė, kad kartu atstogauja ir vyksta į kitas, pakankamai nuo jo gyvenamosios vietos nutolusias šalis, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamasis turi pakankamai pajamų ir jas sąmoningai paskirsto ne kompetentingų institucijų paskirtų sankcijų padengimui, bet asmeninių, ne pagrindinių poreikių patenkinimui.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė Lietuvoje 2025 m. rugsėjo mėnesį buvo 2 390 Eur su PVM (b. l. 31).

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias kaltinamojo asmenybe, taip pat transporto priemones vertę, nemato kliūčių kaltinamajam A. V. skirti visos turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) vertės konfiskavimą – 2 390 Eur. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, sąlygojančios būtinybę konfiskuoti tik dalį kaltinamojo įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertės. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, taikymo

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė kaltinamajam prašė skirti pirmiau nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamojo gynėja su tokiu prokurorės siūlymu nesutiko.

Pažymėtina, jog nors kaltinamasis A. V., taip pat jo dukra teisiamojo posėdžio metu teigė, kad A. V. jokių problemų su alkoholio vartojimu neturi, tačiau teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad dar 2022 metais kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1527-1090/2022 dėl tėvų valdžios apribojimo, kuriame buvo detalizuota, kad kaltinamasis buvo ne kartą (duomenys neskelbtini), jam nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai vartojant alkoholį, (duomenys neskelbtini). Minėtų aplinkybių aspektu pabrėžtina, jog šioje baudžiamojoje byloje A. V. taip pat padarė nusikalstamą veiką, apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai parodo, kad pastarasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl A. V. kartu su bausme tikslinga skirti ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 1 metų laikotarpiui.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 6 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam A. V. šioje baudžiamojoje byloje advokatė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 350 Eur.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi baudžiamasis procesas buvo atliktas pagreitinta tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu). Teismas, atsižvelgdamas į priežastį, nulėmusią būtinąjį gynėjo dalyvavimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), jo materialinė padėti yra sudėtinga, be kita ko, gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Kiti klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimais A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 119-121, 123-125, 127-129), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš A. V. paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį K. V.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 2 390 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti A. V. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. V., kad:

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti laiduotojai K. V.-S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė