Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-518-1023/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-23
Bylos Nr.: 1A-518-1023/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18732-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vaida Baumilė, Audrius Meilutis, Marijus Šalčius
Nuteistasis: I. L., M. P.
Advokatai: Bronius Varsackis, Marius Kuzminovas

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-1023/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18732-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.4; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,nuteistajam I. L., jo gynėjui advokatui Mariui Kuzminovui,nuteistojo M. P. gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

1. I. L. pripažintas kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gegužės 23 d. epizodas) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. liepos 20 d. epizodas) ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugpjūčio 24 d. epizodas) ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugsėjo 11 d. epizodas) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę nuspręsta visiškai sudedant subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką nuspręsta įskaityti I. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2023 m. gegužės 24 d. 01.03 val. iki 2023 m. gegužės 24 d. 14.26 val. ir nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. 18.50 val. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. 17.02 val., įskaitant dvi paras. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio vykdymo dienos.

2. M. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (įstatymo galiojančio nuo 2025 m. vasario 1 d. redakcija) ir skirta jam 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu M. P. paskirtą bausmę nuspręsta visiškai sudedant subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė ir 40 MGL (2000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į M. P. paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti bausmę atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti E. J., T. Ž. ir A. J., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nėra gauti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. L. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas:

1.1. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 451,391 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) savo namuose (duomenys neskelbtini), plastikinėse pakuotėse – 183,838 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 16,1 %, 266,679 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 10,7 %, metalinėje dėžutėje – 0,874 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 18,6 %, iki 2023 m. gegužės 23 d. 23.45 val., kai šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 2,819 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 23,7 %, kurias 2023 m. liepos 20 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė E. J..

1.3. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 15,326 g narkotines medžiagas – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė supakuotas į paketus po 4,901 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,8 %, 8,724 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,8 % bei 1,701 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,1%, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. rugpjūčio 24 d. 16.58 val. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) mstl. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), 4,901 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,8 %, už 50 eurų pardavė T. Ž.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2023 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nuo 17.10 val. iki 17.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), 1,701 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,1%, perdavė A. J.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.42 val. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) mstl. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), 8,724 g narkotines medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,8 %, perdavė M. P..

1.4. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 148,805 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias plastikinėse pakuotėse – 129,010 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 17,2 % bei 19,795 g, ?9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,4 %, neteisėtai laikė automobilyje ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2023 m. rugsėjo 11 d. 18.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), šalia pastato (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. M. P. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2023 m. rugpjūčio 24 d. 18.42 val. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) mstl. kapinių, (duomenys neskelbtini) iš I. L. neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė – 8,724 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,8 %, kurias laikė prie savęs iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. 19.34 val., kol (duomenys neskelbtini) šalia pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, jas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pareigūnai.

3. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina I. L. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2023 m. gegužės 23 d. epizode, taip pat 2023 m. liepos 20 d. epizode pareikšti kaltinimai I. L. pasitvirtino pilna apimti, be to, 2023 m. rugpjūčio 24 d. epizode I. L. pripažįstamas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bei įrodymai patvirtina ir jo kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2023 m. rugsėjo 11 d. epizode. Teismas taip pat nusprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę I. L. teismas pažymėjo, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturis baigtus sunkius tyčinius nusikaltimus. Teismas nenustatė nei jo atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių. Teismas nurodė, jog nuteistasis praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nedirbo, nuosprendžio priėmimo metu užsiėmė individualia veikla. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir po 2023 m. gegužės 23 d. sulaikymo, jis neatsisakė savo nusikalstamo veikimo, toliau platino narkotines medžiagas, tokiu būdu užsidirbdamas pragyvenimui, be to viso baudžiamojo proceso metu I. L. neigė savo kaltę dėl narkotikų platinimo, pateikė įvairias versijas, siekdamas apsunkinti procesą ir jį klaidinti, tai atskleidžia, jog jis negeba prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus ir siekia jos išvengti. Teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, tik paskiriant jam realias laisvės atėmimo bausmes, kurios subendrintos dalinai sudedant. Teismas nurodė, jog pridedamos bausmių dalys parinktos atsižvelgiant į veikų pavojingumą, mastą ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Skirdamas bausmę M. P. teismas nurodė, jog jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Nors buvo prašoma pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, vis tik teismas šios aplinkybės lengvinančia nepripažino, nes M. P. pripažintas kaltu ne tik dėl narkotinių medžiagų laikymo, tačiau ir jų įgijimo iš I. L., tačiau pats M. P. šią aplinkybę neigė, klaidino teismą, nurodydamas byloje įrodymų neatitinkančius faktus, dėl ko teismas konstatavo, jog jis nuoširdžiai nesigaili dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Jis anksčiau eilę kartų teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirba, dėl draudžiamų medžiagų yra teistas ir anksčiau, be to teistas ir dėl kitų nusikalstamų veikų įvykdymo, nusikaltimų modelis kintantis, todėl jam teismas skyrė 60 parų arešto bausmę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui prašo pakeisti 2025 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir taikyti jam paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymo atidėjimą, bei apklausti liudytoju V. Š. apie M. P. priklausomybės ligų gydymosi eigą ir perspektyvas.

4.1. Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė byloje bausmės vykdymo atidėjimo ir šios galimybės net neapsvarstė. Savo kaltę dėl turėtų narkotinių medžiagų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nori pasitaisyti. Yra priklausomas nuo svaiginančių medžiagų, tačiau jau ilgą laiką deda pastangas įveikti priklausomybės ligą. Po nusikalstamos veikos padarymo ne vieną kartą savanoriškai kreipėsi pagalbos ir gydėsi reabilitacijos centruose, o nutraukus reabilitacijos programą arešto bausmės vykdymui 60 parų laikotarpiui, bus padaryta žala vykstančiam gydymui ir reabilitacijos procesui. Pažymi, kad pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą bus pasiekti ir bausmės tikslai. Bausmės vykdymo atidėjimas užtikrintų ir teisingumo principo įgyvendinimą.

5. Nuteistojo I. L. gynėjas advokatas Marius Kuzminovas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui prašo pakeisti 2025 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir I. L. dėl 4 nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje išteisinti, o pripažinus jį kaltu dėl dviejų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

5.1. Skunde teigia, kad teismas nagrinėjant bylą pirma instancija visus byloje surinktus įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiškino ne I. L., bet kaltinimo iškeltos versijos naudai. Neatkreipė dėmesio į tam tikrą prieštaringumą lyginant parodymus ir nepašalino šių prieštaravimų. Tokiu būdu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

5.2. Skunde nurodo, jog I. L. pateikti duomenys ikiteisminio tyrimo metu nėra paneigti kokiais kitais byloje surinktais duomenimis. Kaltinimas dėl pirmojo epizodo iš esmės remiasi 2023-12-06 A. P. liudytojo apklausos protokolu. Šių jo parodymų negalima vertinti kaip objektyvių ir patikimų. Jis pripažino, kad dažnai vartojo narkotines medžiagas, alkoholį. Ikiteisminio tyrimo metu visiškai nepasitvirtino liudytojo versija, kad I. L. prekiavo kokainu ir tai kelia dar daugiau abejonių jo parodymų patikimumu. Pats liudytojas pripažino, kad su I. L. įvyko konfliktas, jis net išdaužė jam langus. I. L. nurodė, kad A. P. jam skolingas ir vengė atlyginti skolą. Todėl visiškai tikėtina, kad liudytojas gali apkalbėti kaltinamąjį. I. L. versija, kad pas jį rastos kanapės yra ne jo, o A. P. yra nepaneigta. Byloje daugiau nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų platinęs ar ketinęs platinti pas jį rastas narkotines medžiagas. Todėl jo veika kvalifikuotina ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

5.3. Skunde pažymi, kad policijos pareigūnai 2024-05-23 atliko I. L. namų apžiūrą, kurios metu nerasta jokių pakavimo medžiagų ar priemonių. Nerasta jokių veikiančių mažų svorių svarstyklių, be ko šio pobūdžio narkotinės medžiagos platinimas neįmanomas. Teismas pabrėžė, kad jos rastos, bet neatkreipė dėmesio, kad pas jį namuose rastos tik sulūžusios svarstyklės, o duomenų byloje nėra, kad jos veikiančios, ar neveikiančios ir tai turėjo įrodyti ne kaltinamasis, todėl šis faktas vertintinas jo naudai.

5.4. Skunde atkreipia dėmesį, kad teismas būtinąjį BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – tikslą platinti, nustatė pagal tai, kad I. L. ir 2024 metų rugsėjį užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, dėl ko duomenų irgi nėra. Tokiu būdu teismas pagrindžia vieno kaltinimo epizodo pagrįstumą kitu vėlesniu epizodu, o kito vėlesnio nepagrįsto epizodo – ankstesniais.

5.5. Skunde pažymima, kad dėl 2024-07-20 ir 2024-08-24 epizodų I. L. niekuomet neprisipažino pardavęs narkotinių medžiagų E. J., M. P., A. J., T. Ž.. Šie asmenys taipogi teisme nepatvirtino kaltinime išdėstytų aplinkybių. Daugiau byloje jokių duomenų, patvirtinančių kaltinimą šiuose epizoduose nėra. Dėl 2024-07-20 epizodo teismas konstatavo I. L. ir E. J. susitikimą tik remiantis susirašinėjimu SMS žinutėmis, bet jokių kitų susitikimą patvirtinančių objektyvių faktų nėra. 2024-08-24 epizodas taip pat neturi jokio faktinio pagrindo.

5.6. Skunde nurodoma, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad kaltinime dėl 2024-08-24 epizodo buvo nurodyta, kad I. L. įsigijo narkotinę medžiagą ir laikė ją supakavęs po 4,901 g. Tik pas vieną iš kaltinamųjų buvo rastas toks kiekis. Pas visus kaltinamuosius rasti kiekiai skiriasi. Tai leidžia daryti išvadą, kad narkotines medžiagas kaltinamieji įsigijo iš skirtingų šaltinių. Užsiimant platinimu paprastai yra pakuojama iš anksto vienodomis dozėmis. Tam, kad būtų pašalintos abejonės, net nebuvo atliktas lyginamasis surastų medžiagų palyginimas - ar jos yra iš tos pačios partijos. Kad taip nėra, patvirtina faktas, kad skiriasi visų trijų paketų turinio tetrahidrokanabinolio kiekis.

5.7. Skunde teigiama, kad nesuprantama, kodėl jau po 2024-07-20 epizodo I. L. nebuvo sulaikytas, pas jį nebuvo atlikta krata, siekiant rasti narkotines medžiagas, ar kitus reikšmingus bylai daiktus – svėrimo, pakavimo priemones. To nebuvo padaryta ir po 2024-08-24 epizodo. Tokiu būdu ne tik kad galimai nebuvo surinkti tyrimui reikšmingi duomenys, bet ir nebuvo užkardytos galimos nusikalstamos veikos.

5.8. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog T. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad įsigijo narkotinių medžiagų (duomenys neskelbtini)e iš asmens vardu I., apklaustas teisme jis to nepavirtino. Abu kaltinamieji paneigė pažinties ar net susitikimo faktą. T. Ž. parodymų, duotų apklausiant jį įtariamuoju, negalima vertinti kaip įrodymų, įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis. Jis nėra apklausiamas teisme, todėl jo parodymų teismas negali tiesiogiai išgirsti ir vertinti.

5.9. Skundo autorius nurodo, jog M. P. apklausiamas teisme parodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš 2023-08-24 jį automobiliu Ford Tranzit vežusio A. M.. Šis asmuo dažnai lankydavosi Olandijoje, iš kur ir atsigabendavo narkotinių medžiagų – kanapių. Ši versija yra visiškai pagrįsta, turimomis žiniomis A. M. turėjo kriminalinės patirties, žuvo smurtine mirtimi – nušautas. Baudžiamojo proceso išsamumui šią versiją buvo būtina tikrinti, o kadangi tam nebuvo skirta jokio dėmesio, turi būti vadovaujamasis in dubio pro reo principu.

5.10. Skundo autorius teigia, jog dėl paskutinio epizodo, I. L. prisipažino kaltas, kad 2023-09-11 jo dėdei K. Š. priklausančiame automobilyje „Mercedes Benz“, laikė narkotines medžiagas, kadangi pats jas ir vartojo. Jis pripažįsta, kad neteisėtai tas narkotines medžiagas laikė, bet tik savo asmeniniais tikslais, platinti tų narkotinių medžiagų jis neketino, tokio tikslo neturėjo. Tuo metu jis buvo gerokai įnikęs į kanapių vartojimą. Nurodė, kad šių narkotinių medžiagų vartojimas jam padėdavo atsipalaiduoti po sunkaus fizinio darbo. Šiuos jo parodymus visiškai patvirtina liudytojo R. M. parodymai. Rastų narkotinių medžiagų kiekis nėra per didelis suvartoti vienam žmogui per kelis mėnesius. Tokį kiekį įsigijo, kadangi nenorėjo dažnai pirkti, be to didmeninė kaina mažesnė.

5.11. Skundo autorius konstatuoja, jog I. L. dvi padarytos nusikalstamos veikos, nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad yra padarytos, turi būti perkvalifikuotos iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, o dėl narkotinių medžiagų platinimo E. J., M. P., A. J., T. Ž. jis turi būti išteisintas nesurinkus pakankamai duomenų, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Be to, skundo autorius nesupranta, kaip I. L. veikos kvalifikuotos kaip 4 atskirų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymas. Net pagal pareikštą kaltinimą juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

5.12. Skundo autoriaus nuomone teismo paskirta I. L. galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja bausmių skyrimo principams. Jis pripažintinas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo. Tai yra nesunkūs nusikaltimai, už kuriuos neskirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Manytina, kad yra neįrodyta, kad iš tos veiklos jis pelnėsi ar pragyveno. Jis iš esmės pripažino faktines aplinkybes, išskyrus tikslą platinti narkotines medžiagas ar jų platinimą, todėl perkvalifikavus jo veikas, pripažintina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir gailėjimasis. I. L. taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, buvo itin griežtai ribojama jo judėjimo laisvė. I. L. po bylos perdavimo teismui jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Padarytos nusikalstamos veikos iš esmės susijusios su jo paries priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Šiuo metu jis dėl to labai gailisi, jau ilgą laiką yra nutraukęs jų vartojimą. Užsiima sportine veikla. Yra įregistravęs ir užsiima individualia veikla, iš kurios gaunamos pajamos pakankamos šeimai išlaikyti. Kartu su drauge augina mažametį sūnų.

5.13. Skundo autorius teigia, jog, netgi, jeigu I. L. būtų nuteistas pagal visas jam inkriminuotas veikas, pasisakytina ir apie kitas bausmių skyrimo alternatyvas. Tokia teismų praktika nėra išimtinė ar reta, taikoma net ir už sunkesnes nei inkriminuotos I. L. nusikalstamas veikas. Skundo autorius nurodo, jog yra pakankamas pagrindas taikyti I. L. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, bei BK 75 straipsnį ir jam skirtina galutinė nesusijusi su realiu laisvės atėmimu bausmė.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis I. L. be jo gynėjas advokatas Marius Kuzminovas savo apeliacinį skundą palaikė, nurodė, jog byloje jokių duomenų, kad I. L. platino narkotinės medžiagos nebuvo. M. P. gynėjas advokatas Bronius Varsackis nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo I. L. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo ir nuteistojo M. P. apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo I. L. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nuosprendį ir I. L. dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje išteisinti, o pripažinus jį kaltu dėl dviejų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo taikyti jam paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo I. L. gynėjo apeliacinio skundo.

9. Iš nuteistojo I. L. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir I. L. nuteisimu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl I. L. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos) yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinus visus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip pat, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, motyvuotai atmetus nuteistojo I. L. gynybinę versiją, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas ir jas įsigijo savo reikmėms arba jų neperdavė E. J., M. P., A. J. ir T. Ž., todėl keisti ar naikinti šią apkaltinamojo nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

10. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus, svarbu tai, kad būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

11. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-131-719/2022).

12. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistojo I. L. tikslu platinti narkotines medžiagas, pažymi, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022). Pardavimu yra laikoma psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo forma, kai medžiaga perleidžiama už pinigus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-225/2008, 2K-294/2008, 2K-180/2007). Pažymėtina, kad platinimu laikoma tiek psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, tiek ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022).

13. Dėl 2023 m. gegužės 23 d. epizodo.

13.1. Skundžiamu nuosprendžiu I. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 451,391 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) savo namuose (duomenys neskelbtini), plastikinėse pakuotėse – 183,838 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 16,1 %, 266,679 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 10,7 %, metalinėje dėžutėje – 0,874 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 18,6 %, iki 2023 m. gegužės 23 d. 23.45 val., kai šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

13.2. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje apeliaciniu skundu iš esmės neginčijama, jog I. L. disponavo pirmiau minėtu narkotinių medžiagų kiekiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės dėl 451,391 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikymo yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, apelianto nėra ginčijamos, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Nuteistojo I. L. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus kvalifikavo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nes I. L. minėtas narkotines medžiagas pirko savo reikmėms ir jų neplatino. Tai yra apeliaciniu skundu nesutinkama su I. L. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir prašoma šią veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Skunde nurodoma, jog teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo A. P. parodymais, nes jis vartoja narkotines medžiagas ir turi konfliktinius santykius su I. L.. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir pažymi, kad liudytojas A. P. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žino, jog I. L. pardavinėja narkotikus. Žino, nes pas I. L. atlikdavo sodo darbus ir viską matydavo, atvažiuodavo ir pirkdavo. Atvažiuodavo kiekvieną dieną žmonės, jis kartais pirkdavo iš I. L. ir kartais jis duodavo. Buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nevartoja virš metų laiko. Kai atsikraustė į (duomenys neskelbtini), susipažino su I. L., prieš 12 metų. Matydavo, kad I. L. pardavinėja „žolę“. „Žolė“ būdavo supakuota į maišiukus ir sudėta į dėžutę, medžiaga būdavo namuose dėžutėje nuo kavos. Pas I. L. nėra palikęs savo kažkokių medžiagų. I. L. duodavo „žolės“, iš kitų nepirkdavo. Nusipirkęs parsinešdavo namo ir suvartodavo. Draudžiamas medžiagas, kurias įsigydavo, vadindavo „benzinas, dyzelis“, tai kodiniai žodžiai. Dar „alumi“ vadindavo. Kaina – 10 eurų už vieną gramą. Yra matęs pas I. L. sidabrines svarstykles, sverdavo „žolę“, kad parduoti. Narkotines medžiagas paduodavo lauke, prie durų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti minėtais liudytojo parodymais, nes visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi buvo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutapo su teisminio bylos nagrinėjimo metu duotaisiais parodymais, be to pats liudytojas pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad I. L., jį sustabdęs gatvėje, prašė jo pakeisti savo parodymus ir sakyt, jog jis rado narkotines medžiagas ir I. L. atnešė. Šiais liudytojo parodymais, taip pat kaip ir pirmos instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas netikėti neturi pagrindo, o apeliacinio skundo versiją, jog liudytojas siekia apkalbėti I. L. dėl konflikto su juo, laiko nepatvirtinta, juolab pats I. L. siekė apkalbėti liudytoją A. P., nurodydamas, kad narkotinės medžiagos priklausė A. P., o jis tiks jas laikė savo sandėliuke ir vėliau parsinešė namo. Pažymėtina, kad minėto liudytojo parodymų patikimumą patvirtina tai, kad viso proceso metu jo parodymai buvo nuoseklūs, jis parodymus davė prisiekęs dėl melagingų parodymų, tuo tarpu, nuteistojo I. L. duoti parodymai, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, kito esminėse aplinkybėse, nebuvo nuoseklūs, juolab kaltinamojo įstatymas neįpareigoja duoti parodymus, atsakyti už melagingus parodymus.

13.4. Pagal I. L. pateikiamą versiją, jis narkotines medžiagas laikė savo reikmėms ir neturėjo tikslo narkotinių medžiagų platinti, be to pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog faktiškai narkotinės medžiagos priklausė A. P., ką kaip jau minėta, liudytojas A. P. paneigė, juolab minėtos medžiagos rastos nuteistojo I. L. gyvenamojoje vietoje, kurioje kaip nustatyta A. P. negyveno. Kaip minėta, nuteistojo I. L. parodymai byloje yra visiškai nenuoseklūs, vietomis nelogiški ir laikytini tik jo bandymu išvengti jam kylančios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog I. L. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pats atsinešė tvarte laikytas narkotines medžiagas namo, kartu ir svarstykles, tačiau byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad I. L. pareigūnams nurodė, kad jam per langą tas medžiagas įmetė kiti asmenys, bei nurodė, kad narkotines medžiagas jam pro langą, kad būtų kvapas įmetė liudytojas A. P. (1 t., b. l. 116-122). Kaip nustatyta byloje esančiu 2023 m. gegužės 24 d. įvykio vietos, vietovės ir daiktų apžiūros protokolu, 2023 m. gegužės 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini). buvo rasta ir paimta augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga, marichuana 1 vnt., augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga, marichuana 1 vnt., geltonos spalvos metalinis indas, kuriame matoma augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga, marichuana 1 vnt., svarstyklės 1 vnt. (1 t., b. l. 53-61), o 2023 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gegužės 23 d., apie 23.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, ant žemės rasti du maišeliai, kuriuose yra augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos – marihuanos. Taip pat virtuvėje ant stalo buvo rastas metalinis indas, kuriame yra augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos – marihuanos bei svarstyklės (1 t., b. l. 6-13). Taigi, akivaizdu, jog policijos pareigūnų rastą narkotinę medžiagą kavos dėžutėje I. L. laikė ne savo vartojimui, jo namuose, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo rastos svarstyklės skirtos mažų svorių narkotinėms medžiagoms sverti, buvo rasta ir jau supakuotų narkotinių medžiagų mažuose pakuotėse. Be to, 2023 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1528973-23 nurodyta, ant tirti pateiktų pilkos spalvos elektroninių svarstyklių rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (1 t., b. l. 99-103), todėl akivaizdu, jog rastos svarstyklės, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ne tik, kad buvo veikiančios, tačiau ir buvo naudojamos narkotinių medžiagų svėrimui ir dalijimui į mažas porcijas.

13.5. I. L. tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu nurodė, kad jis pirkdavo Lenkijoje alų ir jį pardavinėdavo pažįstamiems po 5-10 alaus. Tačiau, su šia versija apeliacinės instancijos teismas, taip pat, kaip ir pirmos instancijos teismas visiškai nesutinka ir laiko ją nepagrįsta, bei paneigta, kitais byloje esančiai duomenimis, bei jau minėtais liudytojo A. P. parodymais. 2023 m. liepos 20 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone 14 Pro“ IMEI 1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), telefone įdėta SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), telefonas priklauso E. J.. Apžiūrint telefone esančias trumpąsias SMS žinutės stebimas susirašinėjimas su asmeniu pavadintu „(duomenys neskelbtini)“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 61-71). Nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso I. L., ką jis patvirtino ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu. Iš telefone esančio susirašinėjimo tarp E. J. ir I. L. nustatyta, jog susirašinėjimas vyko nuo 2022 m. liepos 29 d., o 2023 m. vasario 1 d., tai yra dar iki 2023 m,. gegužės 23 d. E. J. ir I. L. sutaria dėl susitikimo, kai susirašinėjimo metu I. L. pasiteirauja E. J. kiek alaus jam reikės, o pastarasis nurodo, jog vieno, po ko I. L. atrašo ,,nu ok padarysiu“. Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu pats I. L. nurodė, jog tariamai iš Lenkijos parvežto alaus jis po vieną nepardavinėjo, kas dar kartą pagrindžia I. L. parodymų nenuoseklumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks susirašinėjimas apie „alų“ buvo akivaizdžiai konspiracinis, siekiant nuslėpti tikrąjį jo tikslą – narkotinių medžiagų įsigijimą, be to jis vyko iki 2023 m. gegužės 23 d., dėl ko apylinkės teismas teisingai sprendė, jog būtent įvykio dieną, tai yra 2023 m. gegužės 23 d., pas I. L. rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos pardavimui ar kitokiam platinimui, o ne savo reikmėms. Be to, konspiracinis I. L. ir kitų asmenų susirašinėjimas ir bendravimas telefonu yra fiksuotas ir po 2023 m. gegužės 23 d. (4 t., b. l. 121-125), šio bendravimo metu naudojami žodžiai – „kuras“, „bakelis“, „dyzelis“, o šie žodžiai buvo liudytojo A. P. įvardinti kaip naudojami konspiracijai, siekiant nuslėpti narkotinių medžiagų pavadinimus. Nuteistojo I. L. naudota konspiracija – kodiniai žodžiai, naudoti draudžiamų medžiagų apibūdinimui, ką patvirtino ir kiti bylos nuteistieji, kurie buvo užfiksuoti prašantys iš I. L. įsigyti „bakų“, „dyzelio“, „alaus“. Be to, nustatyta, kad I. L. buvo teirautasi ir tiesiogiai, nevartojant konspiracijos, apie narkotinių medžiagų įsigijimą, nes 2023 m. rugsėjo 8 d. vykusio telefoninio pakalbio metu tarp I. L. ir numerio Nr. +(duomenys neskelbtini), šio numerio savininkas paklausia I. L. ,,Turėtum pas save dūmų, jei atvažiuotume vėliau, vakare?“, į ką I. L. atsako ,,Nu tik nešnekėk jau čia taip tiesiogiai“, o vėliau pokalbio metu susitariama dėl susitikimo (4 t., b. l. 122). 2023 m. rugsėjo 11 d. numerio Nr. +(duomenys neskelbtini) savininkas I. L. parašo SMS ,,Man reikia 10 bakeliu uz 90 ir pasuk as busiu (duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 123). Iš tokio susirašinėjimo akivaizdu, jog asmuo parašęs I. L. iš numerio Nr. +(duomenys neskelbtini), siekė iš I. L. įsigyti narkotinių medžiagų, o ne 10 kuro bakų už 90 eurų, kas būtų apskritai nelogiška ekonomine prasme.

13.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta visiškai sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nekyla jokių abejonių, kad I. L. 2023 m. rugsėjo mėnesį taip pat užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, ką neabejotinai darė ir 2023 m. gegužės 23 d., o tai patvirtino ne tik liudytojo A. P. parodymai apie tai, kad I. L. platino narkotines medžiagas, bet ir užfiksuoti nuteistojo I. L. bei kitų asmenų konspiraciniai susirašinėjimai apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš I. L.. Be to, pas I. L. buvo rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios kiekis 451,391 g, akivaizdžiai viršija nedidelį kiekį (neviršija 5 g) ir yra itin artimas dideliam kiekiui (500 g ir daugiau), kas akivaizdžiai patvirtina narkotinių medžiagų platinimo aplinkybę, nes toks narkotinės medžiagos kiekis įsigytas savo reikmėms yra nelogiškas, be to pas I. L. namuose buvo rastos ir mažų svorių svarstyklės skirtos narkotinėms medžiagoms sverti, ant jų rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai, taip pat kaip jau minėta platinimo aplinkybę pagrindė ir kiti byloje surinkti ir jau ankščiau nurodyti duomenys. Todėl šioje dalyje I. L. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas ir konstatuotina, kad I. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

14. Dėl 2023 m. liepos 20 d. epizodo.

14.1. Skundžiamu nuosprendžiu I. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 2,819 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 23,7 %, kurias 2023 m. liepos 20 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė E. J.. I. L. viso proceso metu, tiek ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nepripažino, kad I. L. perdavė (platino) narkotines medžiagas tiek E. J., tiek kitiems asmenims. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais I. L. parodymais ir apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir laiko tai tik paties nuteistojo gynybine versija siekiant išvengti jam kylančios atsakomybės, kuri yra paneigta kitais byloje esančiais duomenimis. Kaip jau ankščiau minėta, neginčijamai nustatyta, kad I. L. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, bei jas išplatino, t. y. 2023 m. liepos 20 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė E. J..

14.2. Kaip matyti iš nuteistojo E. J. parodymų, duotų pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, jis nurodė, kad kai jį sustabdė policijos pareigūnai medžiagas turėjo kelnių kišenėje; pažįstamas Kaune pavaišino narkotinėmis medžiagomis; ankščiau parūkydavo, todėl pažįstamas ir pavaišino; „(duomenys neskelbtini)“ yra tas pats senas pažįstamas; telefone kontaktas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, yra I. L.; neprisimena, ar įvykio dieną bendravo su I. L.; I. L. pažįsta iš senų laikų, kadangi buvo bendro draugo laidotuvėse; su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėdavo galimai nedažnai; alų iš kontakto „(duomenys neskelbtini)“ galimai kažkada užsisakinėjo, nežino, iš kur kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo alaus, neklausė; negali pasakyti, kokiais kiekais pirkdavo alų; neprisimena, ar dieną, kai su draugu A. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), buvo susitikęs su I. L., nes buvo išgėręs alaus raminamųjų. Šiuos nuteistojo E. J. parodymus paneigia kita bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad narkotines medžiagas jam būtent jų susitikimo metu perdavė I. L.. 2023 m. liepos 20 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone 14 Pro“, kuriame užfiksuoti susirašinėjimai su asmeniu, pavadintu „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjime 2023 m. liepos 20 d. rašė, kad bus apie 15.00 val., kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ atrašė, kad gerai, atvažiuok. 2023 m. lapkričio 16 d. informacijoje dėl telefoninių pokalbių suvestinės, kurioje surašyta tel. Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių suvestinė, gauta vykdant Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK VS vyresn. tyrėjo M. A. užduotį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18732-23, kurioje užfiksuota kaip I. L. tariasi dėl narkotinių medžiagų pardavimo (4 t., b. l. 117-120). Šioje suvestinėje užfiksuota kaip telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamajam E. J. ir kurio priklausomumą jam pastarasis patvirtino pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, 2023 m. liepos 20 d. 15.50.14 val. skambina telefono numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. L.; iš telefoninio pokalbio nustatyta, kad tarp E. J. ir I. L. įvyko susitarimas, kad E. J. tą pačią dieną, apie 17.00 val. atvažiuos iki I. L.. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. liepos 20 d. 16.46 val. I. L. pats rašė sms žinutę E. J. nurodydamas, kad J. atvyktų pusę šešių (4 t. b. l. 118), nustatyta, kad E. J. 16.46.27 val. ir 16.46.35 val. I. L. rašo sms žinutes, kurios yra fiksuotos ir 2023 m. liepos 20 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone 14 Pro“ IMEI 1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), telefone įdėta SIM kortelė kurios numeris (duomenys neskelbtini). Telefone fiksuotas susirašinėjimas su asmeniu pavadintu „(duomenys neskelbtini)“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris kaip nustatyta yra I. L. (2 t., b. l. 61-71). Iš šių duomenų akivaizdu, jog I. L. ir A. J. buvo susitikę 2023 m. liepos 20 d. Įvykusį susitikimą patvirtina ir byloje esantis 2023 m. liepos 20 d. tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 10 d. buvo priimtos Kauno apylinkės teismo rūmų nutartys leisti kontroliuoti telefono numerį, kuriuo naudojosi I. L.. Atliekant I. L. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių kontrolę, buvo gauta duomenų, kad pas I. L. 2023 m. liepos 20 d., apie 17.30 val., ketina atvykti asmuo įsigyti galimai narkotinių medžiagų. Asmenys bendravo telefonu laikydamiesi konspiracijos, tačiau buvo galima suprasti, kad I. L. turi atnešti ir parduoti atvykstantiems asmenims galimai narkotinių medžiagų. Gavus minėtą informaciją bei vykdant neviešo pobūdžio patruliavimą buvo nuvykta netoli I. L. gyvenamojo namo, kur buvo pastebėti į (duomenys neskelbtini) gatvės aikštelę prie Bažnyčios atvykę automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du įtartini asmenys, kurie išlipę kažko laukė ir dairėsi į I. L. gyvenamąjį namą. Pagal policijos duomenų bazę buvo nustatyta, kad automobilis priklauso A. J., kas sukėlė dar didesnį įtarimą, kad asmenys yra nevietiniai gyventojai. Netrukus buvo pastebėtas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atvažiuojantis asmuo su baltos spalvos dviračiu, kaip buvo atpažinta – I. L., kuris nuvažiavo link minėtų asmenų, atvykusiu su „VW Passat“ automobiliu. Praėjus maždaug apie 10 minučių automobilis „VW Passat“ išvažiavo iš minėtos aikštelės ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link A1 kelio. Minėta informacija buvo perduota Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK reagavimo skyriaus pareigūnams, kurie sustabdė minėtą transporto priemonę ir pas jos keleivį E. J. rado augalinės kilmės medžiagų galimai narkotinių medžiagų marihuanos (2 t., b. l. 9-10). Taigi konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog E. J., kurį atvežė liudytojas A. J., tikslingai 2023 m. liepos 20 d. apie 17.30 val. atvyko pas I. L., su pastaruoju buvo ne tik susitikę, tačiau I. L. buvo įsėdęs į A. J. priklausantį automobilį, su kuriuo A. J. ir E. J. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir kurį vėliau pareigūnai sustabdė patikrinimui. Be to minėtasis tarnybinis pranešimas patvirtina ir tai, kad nei A. J., nei E. J., atvykę į (duomenys neskelbtini) ir susitikę su I. L., nebuvo iš automobilio išlipę ir nesusitiko su kitais asmenimis, o po susitikimo (duomenys neskelbtini) gatve link A1 kelio buvo sustabdyti pareigūnų, bei policijos pareigūnai pas E. J. rado narkotines medžiagas, kurias jis buvo įsigijęs iš I. L.. Be to, I. L. ir E. J. ir iki šio įvykio bendravo ir jų bendravime buvo naudojama koduota konspiracinė kalba apie ,,alų“, klausiant kiek „alaus“ reikės E. J. (2 t., b. l. 61-71).

14.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ir šioje dalyje kaltinimas I. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, dėl narkotinių medžiagų perdavimo (išplatinimo) E. J. buvo įrodytas visiškai, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog I. L. narkotinių medžiagų neplatino E. J. atmestinas, kaip nepagrįstas.

15. Dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. epizodo.

15.1. Skundžiamu nuosprendžiu I. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 15,326 g narkotines medžiagas – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė supakuotas į paketus po 4,901 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,8 %, 8,724 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,8 % bei 1,701 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,1%, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. rugpjūčio 24 d. 16.58 val. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) mstl. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), 4,901 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,8 %, už 50 eurų pardavė T. Ž.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2023 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nuo 17.10 val. iki 17.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), 1,701 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,1%, perdavė A. J.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.42 val. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) mstl. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), 8,724 g narkotines medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,8 %, perdavė M. P..

15.2. Nuteistasis I. L. viso proceso metu, tiek ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, kaip jau minėta ankščiau, nepripažino, kaip ir ankstesniuose epizoduose, kad I. L. perdavė (platino) narkotines medžiagas kitiems asmenims. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais I. L. parodymais ir apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir laiko tai tik paties nuteistojo gynybine versija, siekiant išvengti jam kylančios atsakomybės, kuri yra paneigta kitais byloje esančiais duomenimis.

15.3. Dėl epizodo su T. Ž., I. L. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad T. Ž. nepažįsta, su juo nieko nesitarė, neturi telefono numerio. T. Ž. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. apie 17.00 val. su draugu M. J. buvo kapinėse prie (duomenys neskelbtini). Atvyko automobiliu BMW. Laukė žmogus, kol atneš „žolės“. Nepažįsta I. L.. Nusileidus į autostradą, sustabdė policija. Jie buvo susistabdę kelis automobilius, darė kratas, jo kelnių galinėje kišenėje buvo draudžiamos medžiagos. Liudytojas M. J., kurios parodymais buvo pagarsinti pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pažįsta T. Ž.. 2023 m. rugpjūčio 24 d. po pietų jo T. Ž. paprašė vakare pavežti iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miestelio. Dėl ko jis prašė nuvežti, nesakė. Jie išvyko jam priklausančiu automobiliu BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Apie 17.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Buvo sustoję prie (duomenys neskelbtini) kapų. Jiems bebūnant prie automobilio, prie jų priėjo (duomenys neskelbtini) mstl. gyventojas, kurio vardas I., pavardės nežino. Jis gyvena netoli bažnyčios, name, kuris aptvertas galimai tujomis, gyvatvore. Atėjus I., jie išlipo pasisveikinti, I. su T. Ž. nuėjo link I. namų. Jis liko laukti automobilyje. Po maždaug 10-15 minučių grįžo T. Ž., kuris buvo vienas. T. Ž. nieko nesakė ir jie išvažiavo. Bevažiuojant, išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) mstl., sukant link išvažiavimo į Kauną, patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Jiems paklausus, ar turi draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad neturi. Pas draugą T. Ž. policijos pareigūnai rado draudžiamų daiktų – galimai marihuanos. Iš šių liudytojo parodymų akivaizdu, kad jie paneigia, tiek I. L., tiek ir T. Ž. parodymus, kad jie vienas kito nepažįsta ir niekada nebuvo susitikę, o kaip tik priešingai jie būtent įvykio dieną, kai T. Ž. įsigijo kanapių, buvo susitikę būtent (duomenys neskelbtini)e ir pats T. Ž. nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) vyko įsigyti kanapių. Be to, jų susitikimą ir liudytojo M. J. susitikimą patvirtina ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. slapto sekimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. 16.50 val. prie I. L. namų, adresu (duomenys neskelbtini) sav., atvažiavo šviesios spalvos automobilis „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) kurį kaip atpažinta vairavo M. J. ir keleivio vietoje sėdėjo kitas vyriškis. Sustojus „BMW“ automobiliui, prie jo iš savo namų priėjo I. L., įlipo į automobilio galą ir visi trys nuvyko šalia jo namų kitoje gatvės pusėje aikštelę prie kapinių. 16.55 val. iš automobilio galo išlipo I. L., kuris takeliu nuėjo į pamiške link Kauno marių. 16:58 val. I. L. išėjo iš miškelio ir vėl atėjo į automobilio galinę keleivio pusę, kur automobilis „BMW“ pavažiavo link I. L. namų apie 80 metrų, išleido I. L. ir „BMW“ automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link autostrados pusės. (4 t., b. l. 144-145). Iš to kas nurodyta, akivaizdu, kad T. Ž. ir I. L. buvo susitikę, kitų asmenų, be liudytojo M. J., su jais nebuvo, o T. Ž. pats pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad draudžiamas medžiagas įsigijo iš asmens prie (duomenys neskelbtini) kapinių, kai liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini)e prie kapinių jie buvo susitikę su asmeniu vardu I.. Todėl, atsižvelgus į ištirtų įrodymų visetą, visiškai sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog T. Ž. narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys) įsigijo būtent iš I. L.. Nors apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu I. L. gynėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)e gali gyventi daug I., tačiau šis argumentas paneigtas prieš tai aptartu 2023 m. rugpjūčio 24 d. slapto sekimo protokolu, kuris būtent ir patvirtina T. Ž. ir I. L. susitikimą, po ko T. Ž., kuris atvyko būtent įsigyti narkotinių medžiagų, buvo sustabdytas policijos pareigūnų su narkotinėmis medžiagomis. Iš to akivaizdu, kad I. L. šias medžiagas jam ir perdavė jų susitikimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

15.4. Dėl epizodo su A. J., I. L. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. A. J. buvo atvažiavęs, jam paskolino 10 eurų. A. J. pasiūlė atsigerti alaus, jam pasakė paimti porą skardinių alaus, davė 10 eurų. A. J. išėjo ir negrįžo. Su A. J. prieš vieną dieną tarėsi, kad atvyks, taip pat turėjo atvykti ir kitas draugas. A. J., pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną sugalvojo, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Ryte neplanavo važiuoti. Besėdint praėjo tamsesnio gymio žmogus ir pasiūlė „Winston“ cigarečių, bet pats turėjo ir jų nereikėjo. Tuomet jis paklausė, gal nori parūkyti. Kadangi turėjo šiek tiek pinigų, nusprendė nusipirkti 2 g marihuanos. Nuėjo nusipirkti popieriuką, parūkė ir laukė autobuso. Jautėsi apsvaigęs. Sulaukė autobuso ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykęs nuėjo pasivaikščioti iki (duomenys neskelbtini), nuėjo iki I. L. pakalbėti. I. L. pažįsta nuo vaikystės. Pas I. L. užėjo, pasiūlė išgerti butelį, bet jis atsisakė, sakydamas, kad šiandien sportavo. Po to nuėjo į parduotuvę. Galvojo, kad nusipirks butelį ir nueis prie (duomenys neskelbtini), pasėdės vienas, parūkys. Einant link parduotuvės, maždaug viduryje kelio, buvo sustabdytas policijos ir rado „žolės“. I. L. apie šį įvykį po to pasakojo. Pas I. L. tą dieną specialiai važiuoti neplanavo. 2023 m. rugpjūčio 23 d. galimai planavo užsukti pas I. L.. Iš I. L. niekada nepirko draudžiamų medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti tiek I. L., tiek A. J. parodymai laikytini siekiu išvengti jiems kylančios atsakomybės, bei klaidinančiais teismą, paneigtais bylos medžiaga. Aplinkybę, kad tiek A. J., tiek I. L. planavo susitikimą iš anksto, patvirtina ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. daiktų apžiūros protokolas (3 t., b. l. 7-14), kuriuo buvo apžiūrėtas po A. J. sulaikymo iš jo paimtas turėtas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame rastas I. L. ir A. J. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad A. J. 2023 m. rugpjūčio 23 d. 21.34 val. I. L. parašė žinutę su tekstu: „ryt užsuksiu nerandu mašinos“. I. L. 2023 m. rugpjūčio 23 d. 22.15 val. A. J. atrašė žinutę su tekstu „ok bet po pietų nes tas tik tada užleks“, A. J. 2023 m. rugpjūčio 24 d. 15.56 val. I. L. parašė žinutę su tekstu „Sveikas, atleksiu su mikru, laukiu stotelėje“, į šią žinutę I. L. atrašė „ok“. Iš šio susirašinėjimo akivaizdu, jog A. J. parodymai, apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. jis spontaniškai sugalvojo nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo pas I. L., yra melagingi, jais buvo siekta suklaidinti pirmos instancijos teismą. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai D. L. ir K. Č. paaiškino, kad A. J. sulaikė po to, kai gavo iš veiklos skyriaus tyrėjų pranešimą, kad turėtų eiti asmuo, kuris gali turėti narkotinių medžiagų prie savęs. Be to, 2023 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo priimta Kauno apylinkės teismo rūmų nutartis, kuria leista kontroliuoti telefono numerį, kuriuo naudojasi įtariamasis I. L.. 2023 m. rugpjūčio 24 d. atliekant I. L. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių kontrolę, buvo gauta duomenų, kad pas I. L. 2023 m. rugpjūčio 24 d. turi atvykti dar vienas asmuo, buvo įtarimų, kad asmuo taip pat galimai gali įsigyti narkotinių medžiagų. Pagal telefono numerį buvo nustatyta, kad atvykti turi A. J.. Prie I. L. namų dirbantis pareigūnas E. N. informavo, kad (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), pastebėjo einanti A. J., kuris nuėjo į I. L. gyvenamąjį namą. Maždaug po pusvalandžio, asmuo išėjo iš I. L. namų ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve link centro pusės. Kadangi buvo įtariama, kad asmuo su savimi gali turėti narkotinių medžiagų, ši informacija buvo perduota Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus pareigūnams, kurie 2023 m. rugpjūčio 24 d., apie 17.55 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., sustabdžius patikrinimui asmenį A. J., šalia jo, ant žemės, rado polietileninį maišelį su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga – marihuana (3 t., b. l. 45-47). Pažymėtina, kad iš susirašinėjimo tarp I. L. ir A. J. akivaizdu, jog jų susitikimas buvo planuotas, tuo tarpu iš A. J. ir I. L. parodymų teisme matyti, jog jie pateikė skirtingas susitikimo versijas, jų parodymai išsiskyrė dėl tų pačių aplinkybių, kas rodo, jog taip jie siekė išvengti tikrojo susitikimo tikslo nustatymo, tai yra tikslo, kad A. J. įgis narkotinių medžiagų iš I. L.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo patvirtinta A. J. versija, kad jis narkotines medžiagas įsigijo iš tamsaus gymio asmens Kauno mieste, o yra akivaizdu, kad jis narkotines medžiagas įsigijo iš I. L. jų abiejų iš anksto planuoto įvykusio susitikimo metu.

15.5. Dėl epizodo su M. P., I. L. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad M. P. yra jo kaimynas, su juo dažnai susitinka, bet jam tikrai neplatino, nedavė narkotinių medžiagų, M. P. tas medžiagas įsigydavo iš A. M.. M. P. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo sustabdytas Kaune. Kratos metu rado asmeninėms reikmėms narkotines medžiagas – kanapes. I. L. pažįsta, kadangi jis už tvoros gyvena. Iš I. L. niekada nepirko draudžiamų medžiagų. Draudžiamas medžiagas įsigydavo Kaune, dalis žmonių jau mirę. 2023 m. rugpjūčio 24 d. gyveno galimai Kaune. Su draugu grįžo iš Olandijos, jis buvo nusipirkęs žolės, ten ilsėjosi. Draugas ir jis buvo teisti už „žolę“, pas draugą rado, A. M. negyvas, jį nušovė. Narkotines medžiagas įsigydavo pas A. M., kuris pas jį atvažiuodavo parūkyti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad abiejų nuteistųjų I. L. ir M. P. versija, kad narkotines medžiagas M. P. įsigydavo iš jau mirusio asmens A. M., o ne iš I. L., yra paneigta kitais bylos duomenimis ir laikytina tik siekiu perkelti savo atsakomybę jau mirusiam asmeniui. 2023 m. rugpjūčio 24 d. slapto sekimo protokolu nustatyta, kad 18.32 val. iš namų išėjo I. L. su mažamečiu vaiku. I. L. perėjo gatvę ir nuėjo link kapų aikštelės. Aikštelėje jis nuėjo į pamiške link Kauno marių pusės. 18.33 val. į aikštelę iš (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja raudonos spalvos automobilis „Ford Trasint“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 18.41 val. iš pamiškės, iš Kauno marių pusės išėjo I. L. su vaiku. Dešinėje rankoje I. L. akivaizdžiai matosi, suspaudęs kumštį neša baltą gniužulą. 18:42 val. I. L. priėjo prie automobilio „Ford Transit“ keleivio pusės ir iš savo rankos, persidėjęs į kairę ranką keleiviui paduoda laikytą savo rankoje suspaustą baltą gniužulą. Keleivis jį paima iš I. L. ir automobilis „Ford Transit“ išvažiuoja iš aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę link autostrados pusės, o I. L. su vaiku nueina į namus (4 t., b. l. 148-149). Byloje nėra ginčo, ir abu nuteistieji tą patvirtino, kad minėtame susitikime buvo užfiksuoti tiek I. L., tiek M. P.. Vėliau policijos pareigūnams sustabdžius M. P. ir A. M. patikrinimui, M. P. nurodė pareigūnams, kad nori į tualetą ir analogišką paketėlį, kaip ir gautąjį iš I. L. išmetė į ,,TOI TOI“ tualetą, po ko paketėlį iš karto rado policijos pareigūnai. 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių dėl rastų narkotinių medžiagų pas M. P. nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d., apie 19.40 val., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) Kauno apskr. VPK VTV SPS pareigūnai bei Kauno apskr. VPK RS pareigūnai, sustabdę patikrinimui automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio keleivis M. P. į netoliese ties sustabdymo vieta esantį „TOI TOI“ tualetą išmetė paketėlį, kurį ištraukus, buvo rastas plastikinis maišelis, kuriame galimai narkotinės medžiagos – marihuana (1 t., b. l. 38-39). Kaip nustatyta iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nurodyta, kad Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis A. E. su to paties skyriaus specialistu A. Ž., 2023 m. rugpjūčio 24 d., apie 18.40 val., gavę pranešimą, kad automobilio „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis galimai turi draudžiamų augalinės kilmės narkotinių medžiagų, ties (duomenys neskelbtini) 39 namu, Kaune, patikrinimui sustabdė minėtą automobilį, kurį vairavo A. M., o šalia sėdėjo M. P.. Apžiūrėjus automobilį bei minėtus asmenis, draudžiamų daiktų nebuvo rasta, tačiau (duomenys neskelbtini) PK pareigūnai aiškino, kad galimai narkotinės medžiagos turi būti arba automobilyje, arba pas asmenis. Laukiant Kauno APK SPS pareigūnų, M. P. nurodė, kad labai nori į tualetą ir eis šlapintis prie medžio. Negavęs leidimo taip elgtis, M. P. nuėjo į gal už 100 metrų esantį biotualetą. Asmuo buvo perspėtas, kad šlapintis galės eiti, tik su palyda, tačiau sustojus prie tualeto, jis išlipo iš automobilio. Pareikalavus, kad jis niekur neitų, jis vis tiek ėjo link biotualeto. Asmeniui einant iki tualeto buvo pastebėta, kad iš asmens iškrito susuktas ryšulėlis, kurį jis pasilenkė ir pakėlė nuo žemės, nuėjo į tualetą ir minėtą ryšulėlį įmetė į tualetą. Kolegai A. Ž. iškart patraukus asmenį nuo tualeto, jame plūduriavo į polietileninį maišelį susuktas ryšulėlis. SPS pareigūnai ištraukė iš tualeto minėtą ryšulėlį ir jį praplėšus rado galimai augalinės kilmės narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad M. P. iš I. L. gautą paketėlį išmetė į „Toi Toi“ biotualetą, o šiame paketėlyje kaip vėliau buvo nustatyta, buvo narkotinės medžiagos (3 t., b. l. 59-64). Todėl ir šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai, kad I. L. niekam neplatino narkotinių medžiagų atmestini, kaip nepagrįsti, nes teisingai I. L. veika buvo kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip narkotinių medžiagų perdavimas (išplatinimas) T. Ž., A. J. ir M. P..

16. Dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. epizodo.

16.1. Skundžiamu nuosprendžiu I. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 148,805 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias plastikinėse pakuotėse – 129,010 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 17,2 % bei 19,795 g, ?9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,4 %, neteisėtai laikė automobilyje ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. rugsėjo 11 d. 18.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), šalia pastato (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

16.2. Nuteistasis I. L., vėlgi, pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu teigė, kad narkotines medžiagas (150 g) nusipirko savo reikmėms, pripažino, kad rastos medžiagos priklausė jam, nurodė, jog buvo sudėta po 10 g į foliją, būtų daugiau pirkęs, bet turėjo 150 g, tai tiek ir nupirko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie I. L. parodymai dėl šių medžiagų laikymo savo reikmėms yra paneigti kita byloje surinkta medžiaga. Kaip minėta, I. L. pripažino, jog šios kanapės priklausė jam. Tai patvirtina ir kiti bylos duomenys, tame tarpe liudytojo R. M. parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvados. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad rastos narkotinės medžiagos priklausė I. L.. Liudytojas R. M., apklausiamas pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. vežė I. L. taisyti žoliapjovės, buvo sustoję tris kartus ne dėl žoliapjovės; I. L., kai grįždavo į automobilį, nešė galimai maišiuką ar kažką, dar buvo maistas, pirko kažką; sustabdė policija Kaune (duomenys neskelbtini), liepė išlipti; vežė į policiją, nes buvo įtariami dėl kažkokių medžiagų, kurios buvo folijoje, pareigūnas minėjo kokainą; medžiagų nematė, viskas buvo maišeliuose, krepšiuose; medžiagos jam nepriklausė, kam priklausė, nežino. Nors nuteistasis I. L. nurodė, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos tik jo asmeniniam vartojimui, tačiau su tokiu nuteistojo teiginiu negalima sutikti, nes narkotinės medžiagos buvo supakuotos dozėmis po 10 g., tai yra pardavimui skirtose pakuotėse – narkotikai buvo susukti į folijos lankstinukus, atskirais paketėliais. Be to, jų kiekis – 150 g, bei, jau ankščiau nustačius, kad pas I. L. dar 2023 m. gegužės 23 d. buvo rasta 451,391 g narkotinės medžiagos – kanapių skirtų platinimui, leidžia pagrįstai teigti, kad rastos 150 g kanapių taip pat buvo skirtos platinimui. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir slapto sekimo metu užfiksuotas I. L. bendravimas su nenustatytu asmeniu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 11 d. 15.55.24 val. Nr. (duomenys neskelbtini) I. L. parašė trumpąją žinutę ,,man reikia 10 bakeliu uz 90 ir pasuk as busiu (duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu I. L. su asmeniu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo ir 2023 m. rugsėjo 8 d. 16.03.10 val. telefoninio pokalbio metu, ir asmuo I. L. teiravosi ar pastarasis turėtų pas save dūmų, į ką I. L. atsakė, kad nešnekėtų taip tiesiogiai. Taip pat šio pokalbio metu asmenys tariasi ir dėl neaiškių prekių pirkimo 11 dieną (4 t., b. l. 117-120). Jau ankščiau nustatyta, kad bakeliais I. L. ir kiti asmenys vadino narkotines medžiagas. Todėl akivaizdu, kad I. L. 2023 m. rugsėjo 11 d. 18.50 val. narkotines medžiagas turėjo su tikslu jas platinti, nes kaip tik su nenustatytu asmeniu buvo susitaręs šiam asmeniui parduoti 10 pakelių narkotinių medžiagų, kurias pavadino „bakeliais“. Atsižvelgiant į tai, I. L. pagrįstai ir teisingai pripažintas kaltu, kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

17. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pas visus nuteistuosius rastų narkotinių medžiagų kiekiai skyrėsi, todėl jie jas turėjo įsigyti iš skirtingų šaltinių, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, kaip deklaratyvi prielaida ir niekuo nepagrįstas. Visi nuteistieji šioje byloje buvo nuteisti už atskirus epizodus susijusius su narkotinėmis medžiagomis, skirtingomis dienomis, todėl ir jų įsigytos narkotinės medžiagos kiekiai iš I. L. galėjo skirtis, nes nėra būtina ir nelogiška, kad iš vieno asmens visi asmenys visada būtinai pirks vienodo kiekio narkotines medžiagas.

18. Nors skunde teigiama, kad nesuprantama, kodėl po 2023 m. liepos 20 d. epizodo I. L. nebuvo sulaikytas, tačiau iš jau ankščiau nurodytų narkotinių medžiagų platinimo epizodų, akivaizdu, kad policijos pareigūnai – tyrėjai siekė atskleisti narkotinių medžiagų platinimo atvejus, kas ir buvo padaryta, nes 2023 m. rugsėjo 11 d. pas I. L. vėl buvo rastos 150 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurios buvo skirtos platinimui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad po pradinio pranešimo apie nusikalstamą veiką 2023 m. gegužės 23 d. I. L., po paleidimo iš sulaikymo 2023 m. gegužės 24 d. daugiau nebuvo sulaikytas, jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, vėliau jis buvo sulaikytas tik 2023 m. rugsėjo 11 d. Iš to akivaizdu, jog kol vyko tyrimas dėl 2023 m. gegužės 23 d. epizodo, I. L. spėjo padaryti dar tris nusikalstamas veikas, kurios tik dėl tyrėjų veiksmų – slapto I. L. sekimo, buvo nustatytos, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Skunde nurodoma, kad I. L. nusikalstamos veikos negalėjo būti kvalifikuojamos, kaip 4 atskiros nusikalstamos veikos, o turėjo būti kvalifikuojama kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. BK 63 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023 apibendrino tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką ir nurodė, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Tuo tarpu kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos.

20. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pas I. L. 2023 m. gegužės 23 d. 23.45 val. rasta ir paimta 451,391 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (pirma atskira nusikalstama veika), 2023 m. liepos 20 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė E. J. 2,819 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (antra atskira nusikalstama veika), 2023 m. rugpjūčio 24 d. 16.58 val. 15,326 g kanapių (antžeminių dalių) perdavė T. Ž., tą pačią dieną 17.10 val. iki 17.40 val. 1,701 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) perdavė A. J., bei tą pačią dieną 18.42 val. 8,724 g narkotines medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) perdavė M. P. (trečia tęstinė nusikalstama veika), be to pas I. L. 2023 m. rugsėjo 11 d. 18.50 val. rasta ir paimta 148,805 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (ketvirta atskira nusikalstama veika). Iš to akivaizdu, kad visos šios keturios veikos yra atskiros, padarytos skirtingu laiku, su kitomis narkotinėmis medžiagomis, nes dalis jų buvo paimta iš I. L. jau 2023 m. liepos 20 d., be to ir labai skiriasi narkotinių medžiagų kiekiai, bei veikų padarymo laikai ir vietos. Todėl teisingai tik 2023 m. rugpjūčio 24 d. epizodai buvo kvalifikuoti kaip tęstinė nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, konstatuojant, kad I. L. Kauno apylinkės teismo buvo teisingai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už 4 atskiras nusikalstamas veikas.

21. Dėl bausmės skyrimo I. L.

21.1. Apeliaciniame skunde I. L. gynėjas nurodo, kad I. L. paskirta subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįsta ir neproporcinga. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė, jos dydis atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo dėl sekančių motyvų.

21.2. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

21.3. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

21.4. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu I. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirta dalinio sudėjimo būdu subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiškai sudedant, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda, t. y. bausmė, kurios dydis yra artimas vidutiniam, numatytam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

21.5. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

21.6. Vertinant I. L. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog I. L. padarė keturis baigtus sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: tai, kad jis praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nedirbo, nuosprendžio priėmimo metu užsiėmė individualia veikla, nuomojo katerį, tačiau nelegaliu būdu – platindamas narkotines medžiagas gaudavo lėšas, net ir po 2023 m. gegužės 23 d. sulaikymo, jis neatsisakė savo nusikalstamo veikimo, toliau platino narkotines medžiagas, tokiu būdu užsidirbdamas pragyvenimui.

21.7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda, yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju I. L. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis nei vidutinis, už atskiras keturias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra artimos minimaliai laisvės atėmimo bausmei, numatytai BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 3 nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, taip pat atsižvelgus į tai, jog buvo padarytos net keturios baigtos sunkios nusikalstamos veikos, be to, net ir po 2023 m. gegužės 23 d. sulaikymo, jis neatsisakė savo nusikalstamo veikimo, toliau platino narkotines medžiagas, tokiu būdu užsidirbdamas pragyvenimui, nenustačius nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, administraciniai baustumai, skirtų bausmių efektyvumas. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

21.8. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl I. L. skirtinos subendrintos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis teistas 3 kartus, jis taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu, padarė siekdamas užsidirbti, nes tuos metu niekur nedirbo, o į vieną iš jų pasiėmė ir savo mažametį sūnų. Visos šios aplinkybės rodo I. L. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, nuo kurių jo nesulaikė šeiminiai ryšiai, mažametis vaikas. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos bausmės jam jokios įtakos neturėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė už atskiras padarytas keturias nusikalstamas veikas vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas minimaliam arba arti minimalios bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje, bei nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių teisingai paskyrė subendrintą bausmę – 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudos bausmę. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, I. L. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės dydį.

21.9. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuteistojo I. L. atžvilgiu taikymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį negalimas, nes I. L. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, patenkančią į veikų draudžiančių taikyti BK 75 straipsnį sąrašą, tuo tarpu taikyti BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atidėti I. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra tik formalus pagrindas. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tinkamas bausmės rūšis, jų dydžius, kurias tinkamai subendrino, ir subendrintos bausmės keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi ir BK 54 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, nes praeityje apeliantas teistas 3 kartus, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas; jis eilę kartų baustas administracine tvarka; padarė baigtus net 4 sunkius nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų laikymu ir platinimu, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Dėl nuteistojo M. P. apeliacinio skundo.

22. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo atidėti jam paskirtos 60 parų bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. P. paskirta bausmė, jos dydis atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, be to jam pagrįstai buvo netaikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas dėl sekančių motyvų.

23. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu M. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirta 60 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, visiškai sudedant, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta 60 parų arešto bausmė ir 40 MGL bauda, t. y. skirta arešto bausmė, kurios dydis yra artimas vidutiniam, numatytam BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje (arešto bausmė gali būti skiriama iki 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis)).

24. Vertinant M. P. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog M. P. padarė 1 nesunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: tai, kad jis praeityje eilę kartų teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, nedirba, ne kartą gydėsi priklausomybės ligas reabilitacijos klinikoje.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto ir 40 MGL dydžio bauda yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju byloje nenustatyta, nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas M. P. gailisi nori pasitaisyti, gydosi priklausomybes narkotinėms medžiagoms, todėl jam paskirta arešto bausmė turėtų būti atidėta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nors ir yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti M. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą, tačiau pažymėtina, jog byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, kad nors apeliantas ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jis anksčiau teistas net 7 kartus, tame tarpe ir už veikas susijusias su narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir eilę kartų baustas administracine tvarka, nedirba, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, tame tarpe ir realios laisvės atėmimo bausmės, savo tikslo – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, nors apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. ir nurodo, kad gydosi priklausomybes, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. 25-1376, kurioje nurodyta, kad M. P. 2025 m. rugsėjo 24 d. nutraukė gydymą. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti M. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, M. P. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

27. Pažymėtina, jog šiuo atveju nenustatytas ir pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 4 dalį, nes, nenustatyta skirtos nuteistajam M. P. bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. P. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. spalio 8 d. pažymą Nr. APD-2025-10340, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. P., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Bronius Varsackis teikė antrinę teisinę pagalbą M. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 437,50 Eur.

29. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (t. 3, b. l. 94). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo M. P. skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios bei tai, kad nuteistajam jau skirta arešto ir baudos bausmė, bei jis niekur nedirba, nėra duomenų apie jo turimą turtą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. P. išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. L. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš M. P. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaida BaumilėAudrius MeilutisMarijus Šalčius