Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-130-730/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-13338-2015-7)

2016 m. sausio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolį Albiną Zenkevičių pavaduojanti antstolė Viktorija Vėliuvienė, M. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vykdomojoje byloje Nr. 0017/12/0415 esančiais įrodymais nustatyta, kad vykdomoji byla užvesta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 vykdomojo rašto Nr. 2-5300-122/2012 pagrindu, dėl įpareigojimo atsakovę I. Ž. suteikti galimybę įgaliotiems asmenims, tame tarp ir avarinei tarnybai UAB „Skaidrola“ patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei leisti atlikti būtinus remonto darbus.

Kaip matyti, iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, pareiškėja 2015-09-24 kreipėsi į antstolį Albiną Zenkevičių pavaduojančią antstolę Viktoriją Vėliuvienę su 2015-09-23 prašymu „Dėl vykdomųjų veiksmų nutraukimo“. Pareiškėja išreiškė du prašymus – nutraukti vykdomuosius veiksmus visose vykdomosiose bylose, kuriose išieškotoja yra M. D., kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-13 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5300-122/2012, įvykdytas, bei nutraukti 3,00 Eur baudos išieškojimą dėl sprendimo nevykdymo.

Skunde dėl antstolės veiksmų, dėl kurio iškilo ginčas šioje byloje, pareiškėja nurodo, kad dėl savo prašymo nutraukti vykdomuosius veiksmu, iš antstolės Viktorijos Vėliuvienės negavo jokio atsakymo ar patvarkymo, duomenų, kad vykdomoji byla būtų nutraukta pareiškėja neturi. Dėl šių priežasčių 2015-10-22 skunde dėl antstolės, kurį įvardijo „Dėl antstolės atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą, visus kitus vykdomuosius veiksmus, grąžinti neteisėtai išieškotas vykdymo sumas, baudas ir kt.“, vienu iš reikalavimų nurodė įpareigoti antstolę Viktoriją Vėliuvienę nedelsiant nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0017/12/00415 bei atlikti kitus veiksmus.

CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2 dalyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja į antstolę Viktoriją Vėliuvienę kreipėsi tik su 2015-09-23 prašymu „Dėl vykdomųjų veiksmų nutraukimo“. Negavusi antstolės Viktorijos Vėliuvienės patvarkymo dėl savo 2015-09-23 prašymo patenkinimo ar nepatenkinimo, skundo antstolei dėl galimai antstolės neteisėtų veiksmų nepateikė, tačiau su skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į pirmosios instancijos teismą. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, kadangi, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2, 3 dalyje nustatyta tvarka, skundas dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų (neveikimo) pirmiausia turėjo būti pateiktas antstolei Viktorijai Vėliuvienei, dėl jo priimtas patvarkymas, kuriuo antstolė būtų patenkinusi skundą, o atsisakiusi patenkinti skundą, perdavusi skundą su vykdomąja byla nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja skundą dėl antstolės procesinių veiksmų pateikė nesilaikydama šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti, skundą grąžino pareiškėjai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 510 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjai pateikus 2015-09-23 prašymą „Dėl vykdymo veiksmų nutraukimo“, antstolė 2015-11-03 patvarkymu „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0017/12/00415 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5300-122/2012 grąžino Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi vykdomasis dokumentas pilnai įvykdytas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos tikslas – vykdomosios bylos užbaigimas, patenkintas.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašė panaikinti visas vykdomąsias ir kitas išlaidas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, nespręstinas pareiškėjos prašymas panaikinti visas vykdomąsias ir kitas išlaidas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėja jau yra pateikus skundą dėl vykdymo išlaidų ir išieškojimo iš I. Ž. panaikinimo, kuris netenkintas antstolės 2015-12-07 patvarkymu ir perduotas nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Pareiškėja taip pat prašo pranešti prokurorui dėl antstolės nepagrįsto praturtėjimo siekimo tikslų. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, o apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, antstolės siekį nepagrįstai praturtėti. Pareiškėja, manydama, jog yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to reikalinga pranešti prokurorui, turi teisę ir savo iniciatyva atlikti tokius veiksmus.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 510 straipsnis, 512 straipsnis) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį.

Grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0017/12/00415 Klaipėdos miesto apylinkės teismui.