- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-452-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16360-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- BUAB „Archidis“
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Archidis“ ieškinį atsakovei J. S. dėl nuostolių priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovės 31 800 Eur už neatlygintinį naudojimąsi butu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 1 d. patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 2 461,77 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-2167-345/2010). Ieškovės bankroto administratorius 2011 m. spalio 17 d. pranešimu atsakovei nurodė, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), privalo būti įvertintas ir bus parduotas iš varžytynių, taip pat nustatė 45 dienų terminą butui perduoti. Nurodytas nutas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Juo 2005 m. birželio 15 d. preliminariosios sutarties pagrindu naudojosi atsakovė ir iš buto neišsikraustė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu iškeldino atsakovę iš ginčo buto (civilinė byla Nr. 2-10623- 871/2015). Ieškovė turi teisę į pajamas, kurių suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo gyvendama bute, arba į žalos, atsiradusios dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Už 10 metų (2007 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. balandžio 19 d.) ieškovės paskaičiavo 31 800 Eur negautų pajamų (negauto nuomos mokesčio). Atsakovė 2008 m. liepos 1 d. nuomos sutartimi išnuomojo ieškovei butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nors ieškovei nebuvo poreikio nuomotis būstą. Vėliau, t. y. 2008 m. spalio 20 d. susitarimu ši nuomos sutartis nutraukta. Dėl to ieškovė neteko 2 896,20 Eur. Tad dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų ieškovė prašo pripažinti 2008 m. liepos 1 d. nuomos sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 2 461,77 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad šalys 2005 m. birželio 15 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-aprdavimo sutartį. Atsakovė 2006 metais už butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sumokėjo 99 918,91 Eur (345 000 Lt). Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui daiktą, šalims pasirašant pagrindinę sutartį arba pirkėjui sumokėjus daikto kainą. Buto kaina sumokėta, todėl butas pagrįstai perduotas atsakovei ne tik jį saugoti ir administruoti, bet taip pat ir juo naudotis bei valdyti. Be to, remiantis preliminariosios sutarties papildymu, ieškovas su atsakove susitarė pakeisti sutarties 3.4 punktą. Šalys susitarė, kad įsipareigoja pasirašyti notaro tvirtinamą pagrindinę sutartį per 10 (dešimties) dienų po arešto (ar kitų suvaržymų) butui panaikinimo. Nuo 2005 m. birželio 15 d. suvaržymai nepanaikinti. Taigi sutartis teisėta ir nenutraukta. Reikalavimą priteisti 31 800 Eur ieškovė reiškia remdamasi skirtingais civilinių teisių įgyvendinimo būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo ir deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Šalis sieja sutartiniai santykiai ir ieškovas negalėjo santykių kvalifikuoti nei kaip nepagrįsto praturtėjimo, nei kaip delikto. Jei būtų taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2016 m. sausio 7 d. nutartį, paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas. Jame konstatuota, kad atsakovė naudojasi butu be pagrindo. Dėl to ieškovė galėtų reikalauti atlyginti 4 500 Eur žalą negautu pajamų forma skaičiuojant tik nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. Kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo leisti ieškovei vykdyti nuomoti turtą, todėl ieškovė neturi teisės nuomoti buto. Ieškovei bankroto byla iškelta 2010 m. lapkričio 5 d. Iki to laiko ieškovė leido atsakovei gyventi bute. Ieškovė niekada neginčijo 2008 m. liepos 1 d. patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties. Visi ieškovei priklausantys butai buvo įrenginėjami, ieškovei reikėjo reprezentacinės būklės biuro. Dėl to sudaryta pirmiau nurodyta nuomos sutartis. Atsakovės nesieja giminystės santykiai su ieškovės dalyviais, ji nėra ieškovės dalyvio sutuoktinė, vaikas ar vienas iš tėvų, ji nevaldė daugiau kaip 50 proc. ieškovės akcijų. Ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą ir ginčyti patalpų nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovės 10 550 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. procesines palūkanas, 1 128,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetė kitą ieškinio reikalavimų dalį.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atsakovė iškeldinta iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-10623-871/2015). Šalys buvo sudariusios preliminarią nurodyto buto pirkimo-pardavimo sutartį, bet nesudarė pagrindinės sutarties. Dėl to atsakovė netapo aptariamo buto savininke. Teismas nurodė, kad ieškovė nedavė atsakovei leidimo valdyti butą, kaip savininkei. Tai patvirtina ieškovės 2011 m. spalio 17 d. pranešimas. Nuo nurodyto pranešimo praėjus 45 dienoms atsakovė turėjo išsikraustyti iš buto. Dėl to ji negalėjo naudotis ginčo butu ar perduoti jo kitiems asmenims, kad šie naudotųsi butu.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ji butu naudojasi 2005 m. birželio 15 d. preliminariosios sutarties ir susitarimo pagrindu. Teismas pabrėžė, kad nurodyti sandoriai yra pasibaigę.
7. Atsakovės neteisėti veiksmai – tai naudojimasis butu, nuosavybės teise priklausančiu ieškovei, prieš pastarosios valią. Ieškovė negalėjo naudoti buto, jo išnuomoti, todėl negavo pajamų. Atsakovės kaltė įrodyta, nes ji, žinodama, kad gyvena bute be pagrindo, neišsikraustė, didino ieškovės nuostolius. Ieškovė įrodė negautas pajamas – negautą nuomos mokestį (UAB „Apus turtas“ konsultacija; pažyma apie išnuomotus kitus objektus). Nuostolius ir atsakovės veiksmus sieja priežastinis ryšys. Atsakovė nepateikė savo paskaičiavimų, nenuginčijo ieškovės pateiktų įrodymų. Teismas priteisė negautą nuomos mokestį už tris metus.
8. Pasisakydamas dėl ieškinio antrojo reikalavimo, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė dėl sudaryto patalpų nuomos sandorio negavo konkrečios finansinės naudos (pelno), nėra pagrindas nuginčyti patalpų nuomos sutartį. Akivaizdų sandorio nenaudingumą galima konstatuoti tik įrodžius, kad dėl šio sandorio ieškovė bankrutavo.
9. Teismas nenustatė, kad 2008 m. liepos 1 d. patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties šalys buvo nesąžiningos. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dokumentų apie ginčijamą sandorį gavimo dienos, t. y. vėliausiai nuo 2011 m. kovo 10 d. Ieškinys teismui šioje byloje pateiktas 2017 m. balandžio 20 d. Tai reiškia, kad praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti. Ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas praleistas. Tai – atskiras pagrindas nurodytam reikalavimui atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įsiteisėjusius teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovė bute gyvena be teisėto pagrindo.
10.2. Teismas pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti šalių santykius. Šalis siejo sutartiniai, bet ne deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. 2005 m. birželio 15 d. sudaryta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis. Ataskovė 2006 metais sumokėjo 99 919 Eur, nors pagal 2016 m. rugsėjo 26 d. vertinimo ataskaitą buto vertė buvo 66 000 Eur.
10.3. Ieškovė perdavė atsakovei butą. Preliminarios sutarties 3.2 punkte nustatyta pardavėjo pareiga perduoti butą pasirašant pagrindinę sutartį arba sumokėjus daikto kainą. Kadangi buto kaina sumokėta, butas pagrįstai perduotas atsakovei ne tik saugoti ir administruoti, bet ir juo naudotis bei jį valdyti.
10.4. Sutarties papildymu pakeistas preliminarios sutarties 3.4 punktas – šalys įsipareigojo pasirašyti notaro patvirtintą sutartį per 10 dienų po arešto panaikinimo. Šis laikotarpis nebuvo pasibaigęs ieškinio pareiškimo dieną, nes nuo 2005 m. birželio 15 d. buto suvaržymai nepanaikinti.
10.5. Ieškovės argumentai, kad preliminari sutartis nutraukta, apie tai informavus ĮBĮ nustatyta tvarka, neteisingi, nes ieškovė negrąžino pinigų ir nesumokėjo 10 proc. baudos pagal preliminarios sutarties 5.1 punktą (nutraukus sutartį dėl pardavėjo kaltės).
10.6. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškovė neįrodė, kokias sutarties sąlygas (prievoles) pažeidė atsakovė.
10.7. Kitoje civilinėje byloje teismas analizavo susitarimo prie sutarties turinį, bet neanalizavo buto perdavimo pagal sutartį.
10.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė galėjo atlaisvinti butą vėliausiai po 45 dienų nuo ieškovės 2011 m. spalio 17 d. pranešimo apie buto atlaisvinimą gavimo.
10.9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu patenkino atsakovės ieškinį ir pripažino preliminarią sutartį pagrindine. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikino nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo sprendimą, liko galioti preliminarios sutarties 3.4 punktas, kuriame nustatytas terminas, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo pagrindu atsakovė neturėjo pareigos perduoti buto bankroto administratoriui per 20 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. priimtos nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla. Tuo metu buvo dar nepanaikintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas. Taigi atsakovė pagrįstai butą turėjo savo žinioje ir pagrįstai tikėjosi, jog butas jai priklauso nuosavybės teise.
10.10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriame konstatuota, kad atsakovė butu naudojasi neteisėtai (civilinė byla Nr. 2-10623-871/2015). Dėl to atsakovės neteisėti veiksmai galėjo būti konstatuoti tik nuo 2016 m. sausio 7 d. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai prasidėjo nuo 2011 m. spalio 17 d. praėjus 45 dienoms.
10.11. Ieškovė neįrodė, kad iš anksto planavo išnuomoti patalpas ir gauti pajamų. Ieškovė neįrodė to, kad pajamos galėjo būti tikros (neįrodė pajamų realumo). Ieškovė nedarė buto nuotraukų, neplatino skelbimų, nesiūlė buto išnuomoti.
10.12. Ieškovės bankroto administratorė negalėjo nuomoti buto, nes nebuvo gavusi kreditorių susirinkimo sprendimo. Pateiktas išnuomoto turto sąrašas įrodo bankroto administratoriaus nesąžiningumą ir veiksmų neteisėtumą.
10.13. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 22 d. ir 2013 m. birželio 3 d. nutartimis panaikino pirmo ir antro kreditorių susirinkimų nutarimus, taip pat ir 2011 m. rugsėjo 22 d. pavedimo sutartį. Taigi visi sandoriai neteisėti.
10.14. Kreditorių susirinkime spręstas klausimas, parduoti butą ar ne, bet nespręstas buto nuomos klausimas.
10.15. Kai atsakovė gyveno bute, ji butą išlaikė, mokėjo mokesčius, suremontavo ir pagerino. Ieškovė gavo naudos, nes negrąžino pinigų ir nesumokėjo baudos.
10.16. Taikomas ne 3 metų ieškinio senaties terminas, bet taikomas reikalavimams, kylantiems iš sutarčių, ieškinio senaties terminas. Šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl negalima remtis deliktinės civilinės atsakomybės institutu. Skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 7 d. yra 5 mėn. Tai būtų 4 500 Eur (300 Eur x 15 mėn.).
Atsiliepimas
11. Atsiliepime ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Preliminarios sutarties 3.4 punkte šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2006 m. birželio 15 d. Tai nepadaryta ir nebėra galimybių pagrindinei sutarčiai sudaryti.
11.2. Preliminarios sutarties šalys nesąžiningos, nes ieškovės akcininkai buvo atsakovė ir jos vadovas. Jie turi bendrą vaiką.
11.3. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad pagal susitarimą, sudarytą po preliminarios sutarties, atsakovė perėmė butą saugoti ir administruoti. Ji tai darė ne kaip savininkė, t. y. buto nevaldė kaip savo.
11.4. Šalių 2005 m. birželio 15 d. susitarimas labiau atitinka CK 6.629 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus panaudos teisinius santykius. Atsakovė pažeidė CK 6.630 straipsnį, nes panaudos pagrindu gavo įmonės (ieškovės), kurios akcininkė ji yra, butą naudotis.
11.5. Kitose bylose konstatuota, kad atsakovė neteisėtai įsikėlė į butą. Ji teismo tvarka iškeldinta. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė prejudicijos taisyklę.
Šalies argumentai
11.6. Ieškovė ilgą laiką nuomoja tokio pobūdžio objektus. Ji prašė, kad ieškovė įsileistų į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), leisti įvertinti, nufotografuoti butą, bet atsakovė neleido to padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliaciniame skunde keliamas buto savininko reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, pareikšto, butu besinaudojančiai atsakovei pagrįstumo klausimas.
13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Bylos šalys 2005 m. birželio 15 d. sudarė preliminariąją nurodyto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Joje šalys susitarė iki 2016 m. birželio 15 d. sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė nurodė, kad sumokėjo ieškovei buto kainą. Šalys 2006 m. birželio 14 d. papildė preliminariąją sutartį, susitarė, kad pagrindinę sutartį sudarys, kai bus panaikinti buto suvaržymai. Šalys nesudarė pagrindinės sutarties dėl nurodyto buto pirkimo-pardavimo.
15. Kitoje civilinėje byloje atsakovė buvo pareiškusi ieškinį ir prašė teismo 2015 m. birželio 15 d. preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu patenkino atsakovės ieškinį ir preliminariąją sutartį pripažino pagrindine. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė atsakovės ieškinį (civilinė byla Nr. 2A-343/2011). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo butas atsakovei perduotas tik saugoti ir administruoti, bet ne valdyti, šalių susitarimas neapima sąvokos „valdymas“, t. y. atsakovė be ieškovės atskiro leidimo, kurio pastaroji nebuvo davusi, neturėjo teisės saugojamą ir administruojamą daiktą naudoti ar leisti juo naudotis tretiesiems asmenims (pagal įstatymo analogiją CK 6.832 straipsnio 2 dalis).
16. Ieškovė 2011 m. spalio 17 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nutraukiami visi susitarimai dėl buto pasaugos ir administravimo bei nustatė 45 dienų terminą butui atlaisvinti ir grąžinti.
17. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-2167-345/2010).
18. Kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. spendimu patenkino ieškovės ieškinį ir iškeldino atsakovę iš ginčo buto (civilinė byla Nr. 2-10623-871/2015). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. sausio 7 d.
19. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
20. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad jeigu, sudarius preliminariąją sutartį, būsimas pardavėjas perduoda būsimos pirkimo-pardavimo sutarties objektą būsimam pirkėjui, bet vėliau dėl kokių nors priežasčių nesudaroma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, tai, pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, perduotas daiktas turi būti grąžintas jo savininkui. Daiktą turintis asmuo to nepadaręs, elgiasi neteisėtai (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
21. Byloje nustatyta, kad šalys nesudarė pagrindinės sutarties per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą. Kitose civilinėse bylose teismas atsisakė pripažinti šalių prelimnariąją sutartį pagrindine ir iškeldino atsakovę iš ginčo buto. Reikšminga tai, kad ieškovė 2011 m. spalio 17 d. pranešimu pranešė, kad nutraukia visus susitarimus ir pareikalavo išsikraustyti iš ginčo buto per 45 dienas. Atsakovė neperdavė pirmą darbo dieną po nurodyto termino pabaigos, t. y. 2011 m. gruodžio 1 d. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuo nurodytos dienos (momento) atsakovė neteisėtai naudojasi ginčo butu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tai yra atsakovė neteisėtas neveikimas. Aplinkybė, kad atsakovė kitoje civilinėje byloje buvo pareiškusi ieškinį dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine ir pirmosios instancijos teismas neįsiteisėjusiu sprendimu ieškinį buvo patenkinęs, nereiškia, jog ji teisėtai valdė ginčo butą ir juo naudojosi. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė atsakovės ieškinį.
22. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja žalos būtent negautų pajamų (negauto nuomos mokesčio) forma. Apeliaciniame skune tvirtinama, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio ir realumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apaliantės teiginiai neparįsti. Dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
23. Nustatydamas negautų pajamų dydį ir realumą, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus įrodymu – UAB „Apus turtas“ konsultaciją dėl nekilnojamojo turto nuomos kainos pažymą apie kitų ieškovės turimų objektų nuomą (T. 1, b. l. 81–92, 93–95). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų UAB „Apus turtas“ parengtame dokumente nurodytas nuomos mokesčio kainas. Ieškovė nuomoja kitus nekilnojamojo turto objektus, todėl realu, jog laikotarpiu, kuriuo ginčo butą buvo užėmusi atsakovė, taip pat būtų išnuomojusi. Apeliantės argumentas, kad ieškovės kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo dėl ginčo turto nuomos, nepaneigia ieškovės negauto nuomos mokesčio už šį butą realumo, nes nurodyta aplinkybė susijusi su ieškovės, kaip bankrutuojančio juridinio asmens veiklos sprendimų priėmimu, t. y. vidiniais atstovavimo juridiniams asmeniui santykiais. Išorinis atstovavimo santykis ir ginčo buto nuomos sutarties sandorio sudarymas iš esmės yra leidžiamas, todėl ieškovės nurodytas negautas nuomos mokestis yra realus. Kita aplinkybė, t. y. kad tam tikri sandoriai pripažinti negaliojančiais, nereiškia, kad a priori ieškovė neturėjo objektyvios galimybės išnuomoti ginčo butą, jeigu nebūtų užėmusi atsakovė. Atsikirsdama į ieškinio reikalavimą, atsakovė rėmėsi reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomu trejų metų ieškinio senaties terminu (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė šį ieškinio senaties terminą ir nustatė priteistą 10 550 Eur negauto nuomos mokesčio sumą už trejus metus (nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d.): 2014 metais – 2 250 Eur (10 d. x 9 Eur = 90 Eur + 8 mėn. x 270 Eur = 2 160 Eur), 2015 metais – 3 600 Eur (12 mėn. x 300 Eur = 3 600 Eur), 2016 metais – 3 600 Eur (12 mėn. x 300 Eur = 3 600 Eur), 2017 metais – 1 100 Eur (20 d. x 10 Eur = 200 Eur + 3 mėn x 300 Eur = 900 Eur). Taigi teiėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė negautų pajamų realumą ir dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
24. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, taip pat ir dėl kitų dviejų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir kaltės), todėl jų nekartoja.
25. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
26. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jame išdėstytų argumentais nėra pagrindo naikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo – šis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Ieškovė patyrė 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Ieškovei iš atsakovės priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325, straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti atsakovės J. S. apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei BUAB „Archidis“ (kodas 110897229) iš atsakovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.