Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. B., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje A. B. ir šių asmenų atstovei advokatei Agnei Golubevienei, atsakovui V. B., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje A. B. ir šių asmenų atstovui advokatui Linui Mažonui, išvadą teikiančios institucijos atstovei Rūtai Snarskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir pagal atsakovo V. B. patikslintą priešieškinį ieškovei R. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje A. B., trečiasis asmuo atsakovo pusėje A. B., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai

4. Dėl šalių turtinės padėties ieškovė nurodė, kad jos pajamos vidutiniškai per mėnesį yra 573,14 Eur, turi tris išlaikytinius – nepilnamečius vaikus V. B. ir P. B., Ą. B. Ieškovei materialiai padeda jos tėvas, sutuoktinis. Iš gaunamų pajamų ieškovė turi patenkinti savo būtinuosius poreikius, sumokėti dalį būsto išlaikymo mokesčių bei padengti dalį savo nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidų. Ieškovės lėšos yra pakankamos patenkinti visus būtinus nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. B., (duomenys neskelbtini), tėvai. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d sprendimu nutraukta šalių santuoka, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nenustatyta, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 58,00 Eur (200,00 Lt) išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Dėl baudos už priesaikos sulaužymą

Dėl nepilnamečio V. B. gyvenamosios vietos pakeitimo

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pareiškus ieškinį dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas auginti ir auklėti gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, teismų praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

24. Atsakovas nurodo, kad ne kartą V. klausęs, ar jis nori gyventi su atsakovu ir vaikas atsakęs, kad nori. Vertindamas šį atsakovo argumentą, teismas pažymi, kad šalių nepilnametis sūnus V. tiek išvadą teikiančios institucijos specialistei, tiek išreikšdamas nuomonę teisme apklausos metu, nurodęs, kad jam žinomi ginčai tarp mamos ir tėčio, su mama kartais pasipyksta, bet visada susitaiko, tėtis ne toks griežtas kaip mama, nori toliau būti su savo broliais bei gyventi pas mamą. Teismo posėdyje vaiko apklausos metu V. B. neišskyrė nei ieškovės, nei atsakovo, myli juos abu, nori bendrauti su tėčiu tokia tvarka kaip bendrauja dabar, vaikui tokia tvarka tinka ir jis nenorėtų gyventi pas tėtį nuolatos, vaikui nėra draudžiama ar daromos kliūtys bendrauti su tėčiu. Vaikas aiškiai, nedviprasmiškai išsakė norą gyventi su mama, patėviu ir broliais, akcentuodamas norą, kad jo tėvai nesipyktų ir kad kuo greičiau baigtųsi teismo procesas.

25. Atsakovas akcentuoja ieškovės ir jos sutuoktinio galimą smurtą vaiko atžvilgiu. Ieškovė paaiškino, kad su V. kyla konfliktai, tačiau visada konfliktai sprendžiami pokalbio būdu, klausiant vaiko nuomonės, prieš vaiką jokio smurto niekada nenaudojo ir nenaudoja. Trečiojo asmens ieškovės pusės paaiškinimu, V. yra paauglys, maištaujantis, kartais tingi tvarkytis, linkęs kartais pameluoti, todėl vaiką drausmina, reikalauja tvarkos, riboja kompiuterinius žaidimus. Teismas atsižvelgia ir į išvadą teikiančios institucijos atstovės teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, jog nepilnamečio V. B. nuomonės išklausymo metu vaikas aiškiai yra nurodęs, kad su A. B. sutaria gerai, jis nėra toks griežtas kaip mama. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius 2020 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2020 m. liepos 28 d. gautą atsakovo pareiškimą dėl 2020 m. kovo mėn. panaudoto fizinio smurto prieš nepilnametį vaiką V. B.. Nutarime pažymima, jog ,,patikslinimo metu surinktų duomenų visuma rodo, jog, tiek A. B., tiek R. B., galimai naudojo smurtą prieš V. B.. Iš vaiko apklausos matyti, jog tai galimai buvę vienkartiniai atvejai. Darytina išvada, kad tokie A. B. ir R. B. poelgiai, galėjo būti vienkartiniai nekorektiški auklėjimo pavyzdžiai. Tėvų taikomos poveikio vaikui priemonės, viena vertus, negali būti pateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, kita vertus, manytina, neperžengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtino pavojingumo laipsnio. Sužalojimai niekur neužfiksuoti. Vaikas apklausoje nurodė, kad skausmas nebuvo stiprus, greit praėjo. Iš surinktos medžiagos matyti, kad tarp buvusių sutuoktinių yra konfliktiški santykiai, teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vaikų išlaikymo, kas taip pat gali turėti įtakos mažamečio vaiko parodymams“. Teismas, įvertinęs nutarime nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko paaiškinimus, jog tiek su ieškove, tiek su trečiuoju asmeniu sutaria gerai, į išvadą teikiančios institucijos pateiktą informaciją, jog tarnyba neturi duomenų apie ieškovės netinkamą nepilnamečių V. ir P. priežiūrą, jų interesų atstovavimą, tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaikų interesams, daro išvadą, jog bylos duomenys nėra pakankami realios grėsmės nepilnamečio V. B. interesams konstatuoti. Atsakovo pateikti telefoninių pokalbių įrašai tokios grėsmės taip pat nepatvirtina (CPK 185 straipsnis).

26. Atsakovo atstovas išsakė argumentą, jog vaikui jo apklausos teisme metu buvo užduodami tik uždari klausimai, o tai neatitinka vaiko apklausos rekomendacijų ir teismų praktikos. Sprendimo 23 punkte aptartas reguliavimas reiškia, kad sprendžiant klausimus, kurie betarpiškai susiję su vaikais, turi būti išklausoma jų nuomonė ir į ją atsižvelgiama, jeigu ji neprieštarauja vaikų interesams. Tuo pačiu pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje iš esmės yra akcentuojamas pats vaiko nuomonės išklausymo faktas, tačiau vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. Vaiko nuomonė išklausyta apklausos teismo posėdyje metu, apklausas atlikusios psichologės užduoti klausimai nepilnamečiam vaikui, įvertinus jo amžių, suformuluoti ir užduoti taip, kad vaikas pats galėtų laisvai, nevaržomai papasakoti apie su ginču susijusias reikšmingas aplinkybes. Menamų, įtaigių klausimų vaikui nebuvo užduota. Vaikas apklaustas kvalifikuoto specialisto, todėl nėra pagrindo abejoti, jog vaiko nuomonė išklausyta netinkamai ir kad negalima ja vadovautis šioje byloje.

27. V. B. gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su ieškove, kuri geriausiai žino vaiko poreikius, yra nusistovėjęs vaiko gyvenimo ritmas, rėžimas. Vertindamas visų byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų kontekste atsakovo argumentus dėl ieškovės ir jos sutuoktinio vaiko V. atžvilgiu galimai naudojamo smurto ir nesaugios vaikui ieškovės šeimoje aplinkos, teismas jokių objektyvių ir šiuos atsakovo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nenustatė (CPK 183, 185 straipsniai).

28. Teismas 23-25 punktuose išdėstytų argumentų pagrindu daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko V. B. staigus kitos gyvenamosios vietos nustatymas tam nesant realios būtinybės neatitinka vaiko interesų ir jo teisės turėti saugią, stabilią aplinką, todėl priešieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio V. B. gyvenamąją vietą su atsakovu atmetamas (CK 3.65 straipsnio 2 dalis, CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos

29. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d sprendimu atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nenustatyta. CK 3.3 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo

32. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, kurios paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

34. Nuo šalių susitarimo, patvirtinto 2013 m. balandžio 5 d. teismo sprendimu, jog atsakovas šalių sūnums teiks 58,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą yra praėję daugiau kaip septyni metai. Teismas sutinka su ieškove, kad augant vaikui keičiasi, didėja jo poreikiai, platėja socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Pasikeitus šalių sūnų poreikiams jiems augant, padidėjo ir išlaidos išlaikymui, atsirado papildomos išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui, atsirado poreikis skirti lėšas sveikatos priežiūrai. Teismas neturi pagrindo nesutikti, jog šalių sūnų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Pripažinus šalių sūnų poreikių pasikeitimą, spręstina koks išlaikymo dydis laikomas pakankamu ir turėtų būti priteisiamas iš atsakovo.

35. Vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina viena ieškovė, todėl į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio kartu atsižvelgiant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Pagrindas apskaičiuoti vaikams reikalingą išlaikymą yra jų poreikiai.

36. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio V. B. poreikiams per mėnesį reikalinga 538,42 Eur suma, kurią sudaro: drabužiai, avalynė – 77,80 Eur, gyvybės draudimas – 33,60 Eur, maistas – 120,00 Eur, būsto išlaidos – 15,40 Eur, šildymas – 8,00 Eur, vandens kokybės gerinimas – 2,00 Eur, telefono sąskaita – 5,00 Eur, laisvalaikis, lavinimas – 20,00 Eur, maistas mokykloje – 40,00 Eur, dienpinigiai – 20,00 Eur, transporto išlaidos automobiliui – 25,00 Eur, transporto išlaidos viešajam transportui – 5,00 Eur, sveikatos profilaktika, vaistai – 13,00 Eur ir 8,00 Eur, kirpykla – 8,00 Eur, mokymosi išlaidos – 28,08 Eur, būreliai – 42,32 Eur, dantų tiesinimui – 27,50 Eur, baseinas – 26,40 Eur, higienos priemonės – 9,16 Eur, rankšluostis – 0,83 Eur, patalynė – 3,33 Eur. Teismo posėdyje patikslino, kad dėl stuburo problemų sūnus V. turi lankyti baseiną, lanko nemokamai, tačiau reikalingos lėšos plaukimo reikmenims; reikalingos lėšos dantukų tiesinimui; nelanko karate būrelio.

37. Nepilnamečio P. B. poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra 495,08 Eur, kurią sudaro: drabužiai ir avalynė – 77,80 Eur, gyvybės draudimas – 28,96 Eur, maistas – 120,00 Eur, būsto išlaidos – 15,40 Eur, šildymas – 8,00 Eur, vandens kokybės gerinimas – 2,00 Eur, telefono sąskaitą – 5,00 Eur, laisvalaikis, lavinimas – 20,00 Eur, maistas mokykloje – 40,00 Eur, dienpinigiai – 20,00 Eur, transporto išlaidos automobiliui – 25,00 Eur, išlaidos viešajam transportui – 5,20 Eur, sveikatos profilaktika, vaistai – 13,00 Eur ir 8,00 Eur, kirpykla – 8,00 Eur, mokymosi išlaidos – 28,08 Eur, būreliai – 57,32 Eur, higienos priemonės – 9,16 Eur, rankšluostis – 0,83 Eur, patalynė – 3,33 Eur. Teismo posėdyje patikslino, kad sūnus P. nelanko karate, šachmatų būrelio.

38. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini). Pateiktos sveikatos būklės pažymos patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai yra iš esmės sveiki. V. B. diagnozuotas skeleto-raumenų sistemos sutrikimas dėl ko vaikas lanko baseiną, į kurį yra nuvežamas ir parvežamas.

39. Vertindamas atsakovo argumentus, jog vaikams perkamų drabužių, avalynės kainos, lėšos skirtos maistui, poreikių lentelėse yra išdidintos, nepagrįstos; atsakovas sūnui M. drabužius ir avalynę perka už žemesnę kainą, kad ieškovė nepateikė duomenų, ar buvo kreiptasi dėl sūnaus V. B. dantų tiesinimo procedūrų kompensavimo, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, ugdymui ir pan., pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas, kadangi šie poreikiai yra kasdieniai ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Nepilnamečiams be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, reikalingos lėšos ir jų ugdymui, lavinimui. Priešingai, visos ieškovės nurodomos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Be to, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaikų poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio. Teismas nesutinka su atsakovu, kad paauglių poreikiai gali būti prilyginami ketverių metų amžiaus vaiko poreikiams ar net mažesni.

40. Įvertinus šalių nepilnamečių vaikų poreikių lentelėse ieškovės nurodytas sumas, išklausius ieškovės žodinius paaiškinimus apie vaikų poreikius ir patiriamas išlaidas (įvertinus ir tai, kad šiuo metu vaikai jau nelanko kai kurių būrelių, bet tai nereiškia, kad jų nelankys ateityje), ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus ekonominę situaciją šalyje, teismas sprendžia, kad šalių vaikų V. B. ir P. B. poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga skirti ne mažesnę nei 500,00 Eur sumą kiekvienam (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, skirstant lėšas visoms nepilnamečių vaikų išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, 500,00 Eur kiekvienam vaikui turi pilnai pakakti. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, jog kas mėnesį gauna išmokas, kurios yra 100,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl vaikų poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina iki 400,00 Eur.

41. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

42. Valstybės įmones „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad ieškovės ir jos sutuoktinio vardu yra registruotas namas, esantis (duomenys neskelbtini); duomenų apie transporto priemones nepateikė. Ieškovės pajamos iš darbo santykių per mėnesį su mokesčiais 911,00 Eur, be mokesčių apie 600,00 Eur. Ieškovė sudariusi santuoką su A. B.. A. B. pajamos 2019 metais iš darbo santykių vidutiniškai mėnesiui su mokesčiais 561,95 Eur, iš individualios veiklos – 498,66 Eur, teismo posėdyje paaiškino kad šiuo metu jo pajamos yra apie 1 000,00 Eur. Ieškovė turi tris išlaikytinius V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), P. B., gimusį (duomenys neskelbtini), Ą. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad yra pajėgi teikti jai tenkančio išlaikymo šalių vaikams dalį ir šią pareigą vykdo, dėl to ginčo nėra.

43. Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); sutuoktinės vardu nekilnojamojo turto neregistruota. Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini); sutuoktinės vardu transporto priemonių neregistruota. Atsakovo pajamos iš darbo santykių per mėnesį su mokesčiais vidutiniškai 1905,00 Eur. Atsakovo sutuoktinės vidutinės pajamos per mėnesį iš darbo santykių – 402,60 Eur. Atsakovas turi kreditinį įsipareigojimą AB Swedbank bankui pagal 2013 m. lapkričio 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, kredito likutis – 7 624,58 Eur, 13 215,81 Eur įsiskolinimą už buto renovaciją, turi kitų finansinių įsipareigojimų UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) – 1 580,45 Eur ir pagal vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) – 428,05 Eur, kiekvieną mėnesį moka 26,00 Eur įmokas už telefoną. Atsakovas taip pat turi tris išlaikytinius – V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), P. B., gimusį (duomenys neskelbtini), M. B., gimusį (duomenys neskelbtini).

44. Atsakovo argumentai dėl turtinės padėties sunkumo grįsti skolų mokėjimu pagal kredito, vartojimo kredito sutartis atmetami, nes kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo. Asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, kadangi pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2013 m. kovo 28 d. Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. Nr. 3K-3-345/2006). Be to, aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

45. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog vaikų poreikiai pasikeitė, tačiau nurodė neturintis finansinių galimybių teikti didesnį nei 125,00 Eur išlaikymą kiekvienam. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas – darbingo amžiaus, sveikas vyras, vertindamas, kad jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovo su ieškiniu nesutikimo argumentai iš esmės grindžiami išimtinai geresne ieškovės turtine padėtimi, kaip situacija, neleidžiančia teikti didesnį išlaikymą, tačiau aplinkybės, kad ieškovės šeimos pajamos yra didesnės nei atsakovo šeimos, neatleidžia atsakovo nuo įstatyminės pareigos teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir negali būti priežastimi priteisti mažesnį nei reikalingą išlaikymą. Svarbu ir tai, kad tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka ir didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

46. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendžia ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies, pakeičiant 2013 m. balandžio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams V. B. ir P. B. kiekvienam po 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

47. Ieškovė prašo padidintą išlaikymą priteisti ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo 2020 m. sausio 20 d., t. y. nuo prašymo dėl privalomosios mediacijos vykdymo pateikimo. Teismo vertinimu, būtent nepilnamečių vaikų poreikiai gauti didesnio dydžio išlaikymą nulėmė ieškovės kreipimąsi į teismą dėl padidinto išlaikymo priteisimo. Ieškovė privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte numatytos privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečių vaikų interesų apsaugos principu ir sutikdamas su ieškovės argumentais, jog dėl to, kad mediacijos procesas baigėsi šalims nesudarius taikos sutarties, negali nukentėti vaikų interesai, sprendžia didesnio dydžio išlaikymą iš atsakovo priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 21 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

48. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių atstovė motina R. B. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

49. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

50. Ieškovės atstovė teismo posėdyje pareiškė prašymą skirti atsakovui penkių tūkstančių eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir prašymą dėl vaiko apklausos teismo posėdyje bei už įrodymų nesavalaikį teikimą, pusę baudos sumos priteisiant ieškovės naudai. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Atsakovui teisę byloje reikšti priešieškinį numato CPK 143 straipsnis, o dėl jame reiškiamų reikalavimų pagrįstumo vertina teismas. Šalių nepilnamečio vaiko V. B. apklausa atlikta jos poreikį įvertinus kartu su išvadą teikiančios institucijos išsakyta pozicija, jog dėl to, kad vaikas neturi tvirtos nuomonės dėl gyvenimo su atsakovu, ją kiekvienos apklausos metu keičia, tikslinga vaiko apklausą atlikti teismo posėdyje dalyvaujant psichologei. Teismas sutinka su ieškovės atstove, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti teismui telefoninių pokalbių įrašus gerokai anksčiau iki posėdžio, todėl pripažintina, kad tokio prašymo pateikimas teismo posėdyje nedera su šalies pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir siekti kuo operatyviau išnagrinėti bylą, tačiau ši situacija, teismo vertinimu, nėra pakankama sąmoningam atsakovo ar jo atstovo veikimui prieš teisingą bylos išnagrinėjimą konstatuoti. Teismas sprendžia, kad atsakovui nėra pakankamo pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu pagal CPK 95 straipsnį, todėl prašymas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Byloje už ieškinio reikalavimą padidinti išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis yra 38,00 Eur (200,00 Eur – 58,00 Eur = 142 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista ir todėl valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis)

52. Ieškovė byloje patyrė 1 450,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį (80 proc. (200,00 Eur x 100 poc. / 250,00 Eur)), iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 1 160,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo patirtas išlaidas sudaro 150,35 Eur žyminis mokestis ir 1 600, 00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 1 750,35 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo patenkintų reikalavimų dalį (50 proc.), atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 875,17 Eur. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 284,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

53. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 10,72 Eur. Atsakovui tenkanti šių išlaidų suma sudaro 5,36 Eur, todėl iš viso iš atsakovo valstybei priteisiama 43,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 2,14 Eur, kuri neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atmesti ieškovės atstovės prašymą dėl baudos skyrimo.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį V. B. 10.00 val. pasiima V. B. ir P. B. iš jų gyvenamosios vietos ir parveža vaikus tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

2. V. B. savo kasmetinių atostogų metu pasiima V. B. ir P. B. iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę savo atostogų dieną parveža juos atgal į jų gyvenamąją vietą. Apie atostogų pradžią ir pabaigą V. B. informuoja R. B. prieš vieną mėnesį iki atostogų.

3. Visą dieną Tėvo dienos proga, V. B. gimtadienio dieną (nesilaikant eiliškumo), V. B. pasiima V. B. ir P. B. 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19.00 val. parveža juos į jų gyvenamąją vietą.

4. M. B. gimimo dieną (balandžio 1 d.), (nesilaikant eiliškumo), V. B. pasiima V. B. ir P. B. 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19.00 val. parveža juos į jų gyvenamąją vietą.

5. Visą dieną Motinos dienos proga, R. B. gimtadienio dieną (nesilaikant eiliškumo) V. B. ir P. B. praleidžia su R. B..

6. Neporiniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną R. B. sutinka kartu su vaikais V. B. ir P. B.. Neporiniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną V. B. sutinka kartu su vaikais V. B. ir P. B.. Antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną V. B. vaikus paima iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.

7. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną V. B. sutinka kartu su vaikais V. B. ir P. B.. Šv. Kūčių dieną, pirmą Šv. Velykų dieną tėvas V. B. vaikus paima iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną 11.00 val. Poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną R. B. sutinka kartu su vaikais V. B. ir P. B..

8. Naujųjų Metų sutikimo šventę poriniais metais vaikai V. B. ir P. B. švenčia kartu su V. B.. V. B. vaikus paima iš vaikų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) 18.00 val. Neporiniais metais vaikai Naujųjų metų sutikimą švenčia su R. B..

9. V. B. ir P. B. gimtadienius V. B. ir R. B., švęs prieš mėnesį laiko raštiškai suderinę savo pozicijas.

10. ½ žiemos atostogų V. B. ir P. B. praleidžia su V. B.. Konkretų atostogų laiką R. B. su V. B. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

11. ½ pavasario atostogų V. B. ir P. B. praleidžia su V. B.. Konkretų atostogų laiką R. B. su V. B. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

12. ½ vasaros atostogų V. B. ir P. B. praleidžia su V. B.. Konkretų atostogų laiką R. B. su V. B. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

13. ½ rudens atostogų V. B. ir P. B. praleidžia su V. B.. Konkretų atostogų laiką R. B. su V. B. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

14. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo V. B., bendravimas su vaikais nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis dieną prieš arba iškart po susirgimo.

15. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

16. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes.

Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.

Atmesti atsakovo atstovo prašymą skirti baudą už priesaikos sulaužymą.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 284,83 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 43,36 Eur (keturiasdešimt trijų eurų ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.