- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- eI3-555-872/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04444-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Sodininkų bendrija "Verkiai"
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „Verkiai“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja sodininkų bendrija (toliau - ir SB) „Verkiai“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir Administracija) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. spalio 14 d. prašymą „Dėl bendro naudojimo mišrių atliekų konteinerių“ (toliau - ir Prašymas) dalyje dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, 2021 m. lapkričio 12 d. Sprendimu prašymo įpareigoti VASA išvežti bendrojo naudojimo konteinerius iš SB teritorijos netenkino. Pareiškėja nesutinka su skundžiamo Sprendimo dalimi dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo, nurodydama, jog jis yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos interesus, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų, todėl Sprendimas minimoje dalyje turėtų būti panaikintas, o atsakovė įpareigota priimti atitinkamus sprendimus.
Paaiškina, jog pareiškėja SB „Verkiai“ yra 184 narius, 195 žemės sklypus vienijanti Vilniaus mieste Verkių regioniniame parke Turniškių kraštovaizdžio draustinyje įsikūrusi bendrija. Dalis teritorijoje esančių žemės sklypų priklauso privačios nuosavybės teise bendrijos nariams bei kitiems asmenims, dalis teritorijos priklauso valstybei ir naudojama bendrijos bendroms reikmėms kaip bendrojo naudojimo žemė. Sodininkų bendrijos visuotinis narių susirinkimas 2016 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą atsisakyti centralizuoto komunalinių ir rūšiuojamų atliekų išvežimo ir nutraukė sutartį su uždarąja akcine bendrove „VSA“. Dalis bendrijos narių pateikė UAB „VSA“ prašymus ir naudojasi individualiais konteineriais, kiti nariai, neturėdami tokio poreikio, prašymų dėl individualių konteinerių nepateikė. Keletą metų bendrijos nariai patys individualiai tvarkėsi su atliekų išvežimu ir nekilo jokių ginčų. Tačiau 2019 m. birželio mėnesį susisiekimo įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) savo sprendimu atvežė ir pastatė bendrijos teritorijoje bendrojo naudojimo konteinerius, nederinusi šio sprendimo nei dėl poreikio, nei dėl vietos su sodininkų bendrija. Tokie VASA su SB nederinti veiksmai sąlygojo papildomas SB išlaidas, nuostolius ir nuolat kylančių problemų sprendimą, kadangi šiais konteineriais, esančiais SB teritorijoje daugiausia naudojasi aplinkinių gyvenviečių gyventojais, o ne SB nariai (nes dauguma jų turi individualius konteinerius), o už bendrų konteinerių naudojimą ir eksploatavimą turi susimokėti bendrijos nariai, be to, bendrija yra atsakinga už šios atliekų surinkimo vietos tvarkymą. Šioje vietoje šalia bendro naudojimo mišrių atliekų konteinerių paliekamos netgi tokios atliekos, kurių į šiuos konteinerius negalima išmesti - didelių gabaritų, statybinės ir kitokios atliekos, kurių išvežimą turi organizuoti bendrija ir už tai sumokėti bendrijos narių lėšomis, dėl ko bendrijos valdyba nuolat susilaukia bendrijos narių skundų ir reikalavimų išspręsti problemą pašalinant bendrojo naudojimo konteinerius iš bendrijos teritorijos, nes bendrija nusprendė atsisakyti centralizuoto atliekų tvarkymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, ginčo atveju VASA savavališkai, be SB sprendimo ir leidimo naudojasi SB turtu - žemės sklypu, keliu, tikslu jame laikyti VASA priklausančius konteinerius, sudarant sąlygas savavališkai, nesant SB sutikimo, rinkti rinkliavą už paslaugą, kurios SB atsisakė.
Pažymi, jog SB nėra nei atliekų turėtojas, nei atliekų darytojas taip kaip šios sąvokos apibrėžiamos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 17 punktuose, nes SB veikloje atliekos nesusidaro. SB ne kartą kreipėsi į VASA ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau - Savivaldybė), kad iš SB teritorijos būtų išvežti bendrojo naudojimo konteineriai. VASA 2021 m. spalio 26 d. raštu reg. Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė išvežti bendrojo naudojimo konteinerius iš SB teritorijos.
Atsiliepimas
Atsakovė Savivaldybė pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą, su pareiškėjos reikalavimais nesutinka.
Paaiškina, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje komunalinės atliekos tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais (toliau - Kokybės reikalavimai) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-11 sprendimu Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo” patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Už efektyvų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą Savivaldybės teritorijoje yra atsakinga SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA).
Atsakovė pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos soduose gyvenantys asmenys negali pasirinkti, ar jie pageidauja konteinerių ar ne, kadangi nepertraukiamas atliekų išvežimo užtikrinimo, kaip viešosios paslaugos, teikimas yra įstatyminė savivaldybei numatyta funkcija. Gyventojai turi pareigą rūšiuoti komunalines atliekas (pvz., buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir pan.) jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis, o savivaldybė privalo užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų teikiama taip, kad tenkintų atliekų turėtojo poreikius, priskirtoje teritorijoje būtų užtikrintas nepertraukiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas ir susidarančių atliekų surinkimas. Gyventojai šiuo klausimu gali išreikšti nuomonę tik dėl konteinerių pastatymo vietos ir derinti ją su administratoriumi (kas nagrinėjamu atveju ir buvo daryta), tačiau jokiu būdu ne derėtis dėl komunalinių atliekų infrastruktūros buvimo ar nebuvimo, kaip įstatyme numatytos viešosios paslaugos teikimui būtino elemento.
Taip pat pažymi nesutinkanti su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais, kad neva „VASA neteisėtai savavališkai bendrojo naudojimo konteinerius pastatė SB bendrojo naudojimo teritorijoje be bendrijos sprendimo”. Paaiškina, kad Taisyklių 23.2 papunktis ir Kokybės reikalavimų 26 punktas būtent ir suteikia VASA teisę nustatyti bendro naudojimo antžeminių konteinerių pastatymo vietas ir organizuoti konteinerių pastatymą. Priešingai negu vertina pareiškėja, Taisyklių 23.2 papunktis neįpareigoja VASA nustatant konteinerių pastatymo vietas gauti gyventojų įgaliotų atstovų pritarimą ar sprendimą, o tik numato galimybę derinti (pasitarti) su gyventojų atstovu parenkant konteinerio pastatymo vietą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VASA atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodo, kad vietinė rinkliava - Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma atliekų turėtojų įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Taigi, jokios sutartys dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo nėra sudaromos nei su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei su VASA, kadangi vietinė rinkliava reglamentuota teisės aktais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. Sprendimo dalies dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja SB „Verkiai“ su 2021 m. spalio 14 d. prašymu „Dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių konteinerių“ kreipėsi į atsakovę.
Prašyme nurodo, jog yra kilęs ginčas dėl to, kad masinio konteinerių priskyrimo metu SB „Verkiai“ nekilnojamojo turto objektų savininkams buvo priskirtas netinkamas atliekų surinkimo būdas, buvo pažeisti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai bei SB „Verkiai“ ir jos narių bei infrastruktūros naudotojų teisės, kilo tiesioginė ir netiesioginė žala. Nurodo, jog 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą Nr. 1-225 (toliau – Taisyklės) dėl Traybos 2016-05-11 sprendimo Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo. Pagal Taisyklių 30.4 punktą individualaus naudojimo konteineriais, VASA pritarimu naudojasi sodininkų ar kitos bendrijos narys (fizinis ar juridinis asmuo). Todėl visi sodininkų bendrijos nariai gali naudotis individualaus naudojimo konteinerius, esamas reglamentavimas tam neprieštarauja. Pažymi, kad Atliekų tvarkymo poskyrio minimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 32 punkto bendrojo naudojimo konteineriai priskiriami sodų rūšies nekilnojamojo turto objektams tik rinkliavos apskaičiavimo tikslais. SB „Verkiai“ nėra nei atliekų turėtojas, nei atliekų darytojas, neturi atliekų ir nėra atliekų tvarkymo sistemos dalyvis. SB „Verkiai“ neatstovauja bendrijos narių bei infrastruktūros naudotojų vietinės rikliavos už komunalinių atliekų surinkimą klausimais.
Teigia, jog SB „Verkiai“ valdyba yra gavusi daugybinius bendrijos narių ir infrastruktūros naudotojų, gyventojų, sodininkų nusiskundimus dėl atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo bei paties bendro naudojimo mišių komunalinių atliekų konteinerių SB „Verkiai“ pastatymo fakto. Prašo, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. I-445 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 30.4 punktu, pritarti individualaus naudojimo atliekų konteinerių skyrimui SB „Verkiai“ nariams bei Infrastruktūros naudotojams, kaip vieninteliam galimam atliekų tvarkymo variantui SB „Verkiai“ teritorijoje. Taip pat prašo panaikinti bendrus mišrių atliekų konteinerius SB „Verkiai“ teritorijoje kaip įmanoma skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 1 d. ir pagal asmenų prašymus jiems išduoti individualaus naudojimo konteinerius. Arba, prašo Vilniaus miesto savivaldybės, atlikti reikiamus teritorijos planavimo, projektavimo bei statybos darbus ir, suderinus su SB „Verkiai“ – jos teritorijoje, arba už SB „Verkiai“ teritorijos ribų įrengti Taisykles atitinkančią atliekų surinkimo konteinerių aikštelę, bei atlikti jos priežiūros darbus, atliekų tvarkymo taisyklių aiškinimo ir prevencijos veiksmus.
Administracija, atsakydama pareiškėjai, skundžiamame 2021 m. lapkričio 12 d. sprendime (rašte) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo nurodė, jog pagal Taisyklių 23.3 papunktį VASA turi teisę nustatyti bendro naudojimo antžeminių konteinerių pastatymo vietas, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, organizuoti konteinerių pastatymą. Konteinrių pastatymo vietos ir konteinerių aikštelių vietos numatomos šalia konteinerių objekto, faktiškai naudojamos teritorijos ar konteinerių objektui suformuoto žemės sklypo ribose (Taisyklių 38 punktas). Paminėjo, jog VASA raštu informavo, kad išnagrinėjusi Bendrijos prašymą dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerio nuėmimo, prašymo netenkino atsižvelgiant į tai, kad bendrijos teritorijoje yra nedeklaruotų asmenų bei objektų faktinė paskirtis - sodai. Pažymėjo, jog pagal Taisyklių 29.3 papunktį bendrojo naudojimo konteineriais naudojasi garažų ir sodininkų bendrijų nariai. Akcentavo, jog VASA yra atsakinga už tai, kad visiems savivaldybės teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, kuri turi būti teikiama taip, kad tenkintų atliekų turėtojo poreikius, priskirtoje teritorijoje. Paminėjo, jog VASA rašte buvo nurodžiusi, jog teikė bendrijai pasiūlymą perstatyti bendro naudojimo konteinerius į kitą vietą. Informavo, jog įpareigoti VASA panaikinti priimtą Sprendimą nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu Administracija prašė VASA sugriežtinti minėtos konteinerių aikštelės priežiūrą bei kontrolę.
Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - ir ATĮ) (redakcija, galiojusi skundžiamo rašto priėmimo metu) 2 straipsnyje įtvirtinta, jog atliekos - medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (6 dalis). Komunalinės atliekos - mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos (39 dalis). Mišriosios komunalinės atliekos - buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (47¹ dalis). Atliekų darytojas - asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis (8 dalis). Atliekų turėtojas - atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (17 dalis). Atliekų surinkimas - atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius (14 dalis). Atliekų tvarkymas - atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (18 dalis).
ATĮ taip pat nustatyta, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka (4 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (25 straipsnis). Organizuojant atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo NT objekto savininkas arba įgaliotas asmuo. NT objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra NT objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe (31¹ straipsnio 1, 2 dalys).
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje komunalinės atliekos tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais (toliau - Kokybės reikalavimai) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-11 sprendimu Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo” patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau - Taisyklės).
Teismo nuomone, pareiškėja pagrįstai teigia, jog atsakovė ginčijamame 2021 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) individualiai neįvertino pareiškėjos nurodytos konkrečios faktinės situacijos, nors tokia galimybė teisės aktuose numatyta. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos išsakytų argumentų nustatant bendro naudojimo antžeminių konteinerių pastatymo vietą ir pagal galimybes organizuojant konteinerių pastatymą atsižvelgti į gyventojų nuomonę, nepasisakyta dėl pareiškėjos teiginių, jog konteinerių priskyrimo metu SB „Verkiai“ nekilnojamojo turto objektų savininkams buvo priskirtas netinkamas atliekų surinkimo būdas.
Sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog atsakovė ginčijamame Sprendime (Rašte) atsakė formaliai, paminėdama keletą Taisyklių punktų bei pacituodama VASA rašto turinį, tačiau visiškai nepaaiškindama ir nepasisakydama dėl to, ką prašė įvertinti pareiškėja.
Nors atsakovė, atsiliepdama į pareiškėjos patikslintą skundą, pateikė papildomus motyvus, tačiau tokie argumentai nebuvo nurodyti skundžiamame sprendime, todėl negali būti vertinami kaip pagrindžiantys ginčijamą Sprendimą, nes jie turėjo būti nurodomi pačiame sprendime.
Ginčo teisiniams santykiams taip pat aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).
VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje yra apibrėžta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. VAĮ sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis). Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).
Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį ir nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką daro išvadą, kad skundžiama Administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų. Kaip teisingai nurodė pareiškėja, atsakovė skundžiamoje Sprendimo dalyje neišdėstė jokių konkrečių motyvų dėl pareiškėjos prašymo dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, todėl, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kai į pareiškėjos Prašymą atsakoma neįsigilinus į jo turinį, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą. Taigi, teismas konstatuoja, jog skundžiama 2021 m. lapkričio 12 d. Sprendimo dalis dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl panaikintina (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Administracijai išlieka pareiga pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. spalio 14 d. Prašymą dalyje dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo. Todėl patenkinus pareiškėjos pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo dalies panaikinimo, tenkintinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jos Prašymą.
Pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas 1306,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės R. S. teisines paslaugas. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja nurodo patyrusi už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Pateiktoje 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta 435,60 Eur suma už teisines paslaugas sumokėta 2021 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 51 ir 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta 871,20 Eur suma už teisines paslaugas sumokėta 2021 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį yra 2,5 (8.2 punktas), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas).
Pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2021 m. lapkričio 29 d., už advokato paslaugas pareiškėja sumokėjo 2021 m. lapkričio 16 ir 22 d. Oficialios statistikos portale skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m. antrąjį ketvirtį buvo 1 566,4 Eur. Taigi, pareiškėjos prašoma priteisti 1306,80 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio (2,5 x 1 514,6 Eur), todėl laikytina pagrįsta.
Patenkinus skundą visiškai, pareiškėjai iš atsakovės priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1306,80 Eur už advokato paslaugas ir 22,50 Eur žyminis mokestis, viso – 1329,30 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos sodininkų bendrijos „Verkiai“ skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. spalio 14 d. prašymą dalyje dėl bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių panaikinimo.
Priteisti pareiškėjai sodininkų bendrijai „Verkiai“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1329,30 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.