- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- 2YT-3703-1153/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27254-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Pareiškėjas
- G. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Mulevičius, L. V., uždaroji akcinė bendrovė „Domipa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. V. kreipėsi į antstolį Saulių Mulevičių su skundu, kuriuo prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/02246 jai nustatytą turto areštą – apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis ir išieškojimą iš jos asmeninių banko sąskaitų (banko sąskaitų numeriai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), bei nutraukti išieškojimo procesą jos atžvilgiu.
2. Skunde nurodo, jog 2024 m. gruodžio 2 d. antstolis Saulius Mulevičius vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/02246 priėmė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Pagal šį nurodymą antstolis areštavo ir/ar apribojo pareiškėjos G. V. asmeninį turtą (suma, kurią draudžiama išmokėti – 41 501,96 Eur, sąskaitų numeriai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodo, kad minėtas nurodymas buvo priimtas civilinės bylos Nr. e2-7325-600/2024 pagrindu. Minėtoje civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš L. V., t. y. pareiškėjos sutuoktinio, buvo priteista 41 501,96 Eur suma. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog civilinėje byloje Nr. e2-735-910/2021, kurios pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-7325-600/2024, teismas nustatė, jog teisiniai santykiai tarp UAB „Domipa“ ir L. V. susiklostė dar 2019 m. sausio 24 d. ir truko 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais. Tuo tarpu pareiškėjos G. V. ir L. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, anot pareiškėjos, įrodo, kad teisinis santykis bei iš jo kylančios prievolės tarp L. V. ir UAB „Domipa“ susiklostė iki santuokos sudarymo, todėl pareiškėja nėra solidarioji skolininkė. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/02246 nustatytą turto areštą – apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis ir išieškojimą iš jos asmeninių banko sąskaitų, bei išieškojimo procesą jos atžvilgiu nutraukti.
3. Antstolis Saulius Mulevičius 2024 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-170-20337 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kartu su vykdomosios bylos Nr. 0170/24/02246 kopija. Antstolis nurodė, jog jo kontorai buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-7325-600/2024, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0170/24/02246 bei atlikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija, SVI), numatyti vykdomieji veiksmai, t. y. pradėtas vykdymo procesas. Antstolis nurodo, kad vykdomojoje byloje iš Gyventojų registro duomenų buvo nustatyta, kad skolininkas L. V. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su G. V. 2022 m. gruodžio 14 d. sutuoktinių vedybų (povedybine) sutartimi daliai turto yra nustatytas teisinis rėžimas – asmeninės nuosavybės teisinis rėžimas, o kito turto atžvilgiu taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, t. y. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Antstolio teigimu, skolininko sutuoktinės G. V. vardu atidarytoms sąskaitoms (ir joje esančioms piniginėms lėšoms) 2022 m. gruodžio 14 d. vedybų sutartimi atskiras teisinis rėžimas nėra nustatytas, todėl pastarajam turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. lapkričio 11 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje buvo areštuotas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje registruotas nekilnojamasis turtas, 2024 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktu buvo areštuotas santuokoje įgytas turtas – 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, bei 2024 m. gruodžio 2 d. antstolio nurodymu buvo areštuotos skolininko sutuoktinės (t. y. pareiškėjos) vardu atidarytos sąskaitos. Antstolis pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad skolininkui priklausanti turto dalis areštuotame turte nenustatyta, turtas buvo areštuotas CPK 667 straipsnio pagrindu, t. y. jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, 2024 m. gruodžio 2 d. antstolis skolininkui bei jo sutuoktinei išsiuntė siūlymą pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto (taip pat ir piniginių lėšų, esančių areštuotose skolininko sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose) pasidalijimo bendru skolininko ir sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pasak antstolio, šiai dienai nei skolininkas, nei jo sutuoktinė tokio sutikimo jam vykdymo procese nėra pateikę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, antstolis vertina, kad nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su skunde dėstomais motyvais, kad skolos išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas ir iš skolininko sutuoktinės (kaip solidarios skolininkės). Antstolis pažymi, kad skolos išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas tik iš skolininko bei jam priklausančio turto, o kadangi skolininkui priklausanti turto dalis areštuotame turte (taip pat ir skolininko sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose) nenustatyta, turtas areštuotas CPK 667 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Domipa“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėja skundą teikia dėl įsivaizduojamų neva atliktų antstolio veiksmų ir dėl jos įsivaizduojamų tokių veiksmų atlikimo pagrindų, bet ne dėl faktiškai antstolio atliktų veiksmų ir ne dėl faktiškai antstolio taikytų teisinių pagrindų tokiems veiksmams atlikti. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad antstolio nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš pareiškėjos sąskaitų antstolis pasisavino jos lėšas bei kad minėtas nurodymas priimtas iš jos, kaip solidariosios skolininkės, ar atsakingos už L. V. skolas, faktiškai neegzistuoja. Kaip ir nėra vykdomas joks išieškojimas iš jos banko sąskaitų. Vien dėl šių aplinkybių (t. y. skundžiami tokie antstolio veiksmai, kurių nėra ir nebuvo), pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko L. V. (pareiškėjos sutuoktinio). Skolos priteisimo bei vykdomojo rašto vykdymo, priverstinio išieškojimo metu skolininkas yra santuokoje su pareiškėja, todėl tiek L. V. sąskaitoje, tiek pareiškėjos G. V. sąskaitoje nurodymo surašymo metu esančios lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymi, kad nors pareiškėja rašo, kad jos sąskaitos yra asmeninės, tačiau aplinkybių, įrodančių, jog jos vardu atidarytose sąskaitose esančios piniginės lėšos yra tik jos asmeninė nuosavybė, nepateikia. Atsižvelgiant į tai, pasak UAB „Domipa“, antstolis teisingai vertino sutuoktinių po santuokos sudarytą 2022 m. gruodžio 14 d. povedybinę sutartį, pagal kurią tinkamai nustatė, kad G. V. vardu atidarytoms sąskaitoms ir jose esančioms lėšoms atskiras teisinis režimas nėra nustatytas, todėl pagrįstai taikė įstatymų nustatytą sutuoktinių teisinį režimą. Kartu suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėja šiuo atveju neginčija faktiškai atliktų antstolio veiksmų ir faktinių antstolio taikytų teisinių pagrindų tokiems veiksmams atlikti, t. y. pareiškėjos skunde nėra pateikta jokių argumentų nei dėl CPK 666 straipsnio nei dėl CPK 667 straipsnio taikymo neteisėtumo ar nepagrįstumo, nors faktiškai antstolis nurodymą nutraukti pinigų išmokėjimą iš G. V. banko sąskaitų atliko būtent šių teisės normų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens UAB „Domipa“ vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjos suformuotam skundo reikalavimui patenkinti, todėl antstolis 2024 m. gruodžio 19 d. patvarkymu pagrįstai tokį pareiškėjos skundą atmetė.
5. 2025 m. sausio 23 d. byloje taip pat buvo gautas suinteresuoto asmens UAB „Domipa“ prašymas dėl byloje patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos.
6. Suinteresuotas asmuo L. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
7. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus pagal vykdytinus dokumentus atlieka, juos koordinuoja antstolis. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja G. V. iš esmės skundžia antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmus, kuriais antstolis 2024 m. gruodžio 2 d. nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-24-170-19430 apribojo pareiškėjos galimybę disponuoti jos banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis. Pareiškėja skunde nurodo, kad jos ir L. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teisinis santykis bei iš jo kylančios prievolės tarp L. V. ir UAB „Domipa“, kurių pagrindu ir yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas antstolio kontoroje, susiklostė iki jų santuokos sudarymo, todėl pareiškėja nėra solidari šios prievolės skolininkė. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/02246 nustatytą turto areštą – apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis ir išieškojimą iš jos asmeninių banko sąskaitų, bei išieškojimo procesą jos atžvilgiu nutraukti.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-170-18147 priėmė vykdyti išieškotojo UAB „Domipa“ pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-7325-600/2024 dėl 35 297,34 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 754,46 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko (atsakovo) L. V. (vykdomosios bylos Nr. 0170/24/02246). Vykdydamas jam pavestas funkcijas, t. y. minėto vykdomojo dokumento vykdymą, antstolis atliko eilę priverstinio vykdymo veiksmų: 2024 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S-24-170-18508 areštavo skolininko vardu registruotą turtą, 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė nurodymą Nr. S-24-170-19425, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose, 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-170-19427 ir kt. Byloje nėra duomenų, kad antstoliui būtų pavykę išieškoti skolą iš skolininko L. V. Taip pat, antstolis, atsižvelgdamas į vykdomojoje byloje esančius duomenis, į tai, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su G. V., o sutuoktinių 2022 m. gruodžio 14 d. sudarytoje povedybinėje sutartyje daliai jų turto nustatytas teisinis režimas, kito turto atžvilgiu taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, vadovaudamasis CPK 666 straipsnio 1 dalimi bei tuo, kad skolininkui priklausanti turto dalis nenustatyta, 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė nurodymą Nr. S-24-170-19430 dėl skolininko sutuoktinės visų sąskaitų. Kartu antstolis 2024 m. gruodžio 2 d. skolininkui L. V. ir jo sutuoktinei G. V. parengė siūlymą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S-24-170-19431, kuriuo pasiūlė skolininkui (ir jo sutuoktinei) per dvidešimt dienų nuo šio rašto surašymo dienos (t. y. 2024 m. gruodžio 2 d.) pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, t. y. faktiškai antstolis veikė CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Antstolio teigimu, nei skolininkas, nei jo sutuoktinė tokio sutikimo jam vykdymo procese nepateikė. 2024 m. gruodžio 11 d. antstolio kontoroje buvo gautas G. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/02246 jai nustatytą turto areštą – apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis ir išieškojimą iš jos asmeninių banko sąskaitų, bei nutraukti išieškojimo procesą jos atžvilgiu, motyvuojant pagrinde skunde aplinkybėmis, kad ji nėra bendraskolė pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Antstolis Saulius Mulevičius 2024 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-170-20337, atsižvelgdamas į vykdomojoje byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
10. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe, taip pat jo dalį, esančią jungtine nuosavybe (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, ir pan.
11. Nagrinėjamu atveju, antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko L. V. (vykdomosios bylos Nr. 0170/24/02246) nustatė, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su G. V. Patikrinus Vedybų sutarčių registrą buvo nustatyta, kad sutuoktiniai 2022 m. gruodžio 14 d. pasirašė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl dalies pareiškėjai priklausančio turto teisinio rėžimo nustatymo, t. y. susitarė, kad sutarties 1.1–1.5 punktuose nurodytam turtui (t. y. visiems pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 19 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 21874824 pagrindu įgytiems nekilnojamiesiems daiktams, 2022 m. spalio 21 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytam žemės sklypui, visoms sutuoktinės, kaip minėto turto savininkės, gaunamoms pajamos ir pan.) bus taikomas asmeninės nuosavybės teisinis rėžimas, o kitam šalių santuokos metu įgytam turtui, nenurodytam šioje sutartyje, bus taikomas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas. Antstolis atsižvelgdamas į tai, kad skolininko sutuoktinės G. V. vardu atidarytoms sąskaitoms (ir jose esančioms piniginėms lėšoms) 2022 m. gruodžio 14 d. povedybine sutartimi atskiras teisinis rėžimas nėra nustatytas, bei vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, 2024 m. gruodžio 2 d. nurodymu areštavo skolininko sutuoktinės (t. y. pareiškėjos) vardu atidarytas banko sąskaitas. Pareiškėja su tokiais antstolio veiksmais nesutinka, nurodo, kad prievolė, kurios pagrindu antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš L. V. (vykdomosios bylos Nr. 0170/24/02246) yra asmeninė skolininko prievolė, atsiradusi iki jų santuokos sudarymo, todėl skolos išieškojimas negali būti nukreipiamas į ją ir jos turimą turtą, kadangi ji nėra solidari šios jo sutuoktinio prievolės skolininkė (t. y. bendraskolė).
12. Teismas sutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, jog šiuo atveju pareiškėja nėra solidari skolininkė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7325-600/2024 (šios bylos įsiteisėjusiame teismo sprendime už akių taip pat nurodyta, kad visos sumos priteistos tik iš atsakovo L. V., kuris pagal išduotą vykdomąjį raštą šioje byloje ir laikomas skolininku), todėl skolos išieškojimas pagal šį vykdomąjį dokumentą negali būti nukreipiamas į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (jo dalį) kaip į skolininkę (bendraskolę) pagal vykdomąjį dokumentą, tačiau kartu teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad nors L. V. įsipareigojimai šiuo atveju (pagal teismo sprendimą ir išduotą vykdomąjį dokumentą) yra asmeninio pobūdžio, tokia aplinkybė nepaneigia galimybės išieškoti iš skolininko turto, esančio bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje, dalies. Nurodomos skunde aplinkybės, kad teisiniai santykiai tarp ieškovės UAB „Domipa“ ir atsakovo L. V. susiklostė dar 2019 m. sausio 24 d. ir trūko 2019 m. sausio-gegužės mėn., o santuoka tarp šalių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), nepaneigia galimybės išieškoti iš skolininko turto, esančio bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje. Byloje nėra duomenų, kad G. V. ir L. V. santuoka būtų nutraukta, o povedybinėje sutartyje nėra aptarta dėl sutuoktinių vardu atidarytų sąskaitų (ir joje esančių piniginių lėšų) teisinio režimo, išskyrus kuris atitinka Sutarties 1.1–1.5 sąlygas (neaptarus konkrečiai sąlygas, taikomas įstatymo režimas, t. y. povedybinės sutarties 2.4 gana aiškiai nustato, jog šalys susitaria, kad šalių santuokos metu įgytam turtui, nenurodytam šioje Sutartyje ir Šalių santuokos metu įgytoms teisinėms pareigoms ir prievolėms, nenurodytoms šioje Sutartyje, bus taikomas įstatymo nustatytas Sutuoktinių turto teisinis režimas). Šiuo atveju antstolis nurodymu būtent areštavo (uždraudė išmokėti atitinkamas sumas) skolininko sutuoktinės vardu atidarytas sąskaitas, siekiant indivilizuoti šiuose sąskaitose esančias lėšas, siekdamas nustatyti skolininko turto dalį, veikė CPK 667 straipsnio tvarka. Pažymėtina, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinos ir skolininko sutuoktinės turimos lėšos, darbo užmokestis (nuo jo išmokėjimo momento). Tokios pozicijos laikosi ir apygardos teismai (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-665-569/2024).
13. Skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarka įtvirtinta CPK 667 straipsnyje. Šios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja visą bendrąjį turtą ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti (individualizuoti) skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2025 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, nustatyta, kad būtent vadovaudamasis skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis (šiuo atveju su pareiškėja) turto dalies nustatymo tvarka, antstolis priėmė 2024 m. gruodžio 2 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-24-170-19430, kuriuo iš esmės apribojo pareiškėjos (kaip skolininko sutuoktinės) teisę disponuoti jos banko sąskaitose esančiomis lėšomis (išskyrus 1 140 Eur suma). Pastebėtina, jog kartu su minėtu nurodymu antstolis skolininkui bei jo sutuoktinei (t. y. pareiškėjai) parengė 2024 m. gruodžio 2 d. siūlymą pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S-24-170-19431, kuriuo detaliai išaiškino CPK 667 straipsnio nuostatas. Taigi, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepradėjo priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjos ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (jo dalies), o tiesiog siekė nustatyti skolininkui L. V. priklausančią turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine. Vertinama iš pareiškėjos pateikto skundo, kad pareiškėja tikėtinai nesuprato šio vykdymo proceso veiksmo ir laikė, jog tokiu būdu antstolis jau pradėjo išieškoti skolą iš jos, kaip iš bendraskolės (nurodant skunde dėl antstolio veiksmų solidarumą), nors faktiškai tai nurodymas priimtas siekiant nustatyti skolininko turto dalį areštuotame turte.
15. Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto ir jam priklausanti bendro turto dalis nėra nustatyta, kyla skolininko turto dalies neapibrėžtumo rizika, nes iki bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, nėra aišku, kokia konkrečiai turto dalis priklauso skolininkui ir kokia apimtimi galės būti patenkinami išieškotojo interesai nukreipiant išieškojimą į tokį turtą. Nors tiek bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), tiek bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.117 straipsnis) atveju yra taikoma lygių dalių prezumpcija, ši prezumpcija gali būti nuginčyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020 56 punktą). Pabrėžti, kad skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarka įtvirtinta CPK 667 straipsnyje. Šios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja visą bendrąjį turtą ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas. Skolininkui priklausanti bendro turto dalis gali būti nustatoma tiek neteisminiais būdais, tiek teismo. Dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą turi teisę kreiptis ir išieškotojas (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Taigi CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti (individualizuoti) skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Antstolis, vykdantis priverstinį išieškojimą, į jį galės nukreipti išieškojimą, bet tik į tą dalį, kuri priklauso skolininkui. Būtent skolininko turto dalies nustatymo procese ir bus papildomai dar vertinamos povedybinės sutarties sąlygų ir kitos byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjamos aplinkybės. Tokio proceso metu, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėjamo pobūdžio byloje nustato, kad konkretaus skolininkui kartu su kitais asmenimis priklausančio bendro turto nėra, tai paprastai reiškia, kad nėra prielaidų tenkinti CPK 667 straipsnio pagrindu pareikštą prašymą nustatyti skolininkui priklausančio šio turto dalį, nes iš jos nebus galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2025). Tokio proceso metu (skolininko turto dalies nustatymo) metu, gali būti ir nustatytos aplinkybes, ar skolų išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą gali būti nukreiptas į skolininko sutuoktinės gautas ar būsimas pajamas, ar kitas lėšas (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-229-889/2024).
16. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
17. Suinteresuotas asmuo UAB „Domipa“ byloje pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos G. V. jo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „Domipa“ suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, o pareiškėjos pareiškimas atmestas, kaip nepagrįstas, suinteresuotam asmeniui UAB „Domipa“ iš pareiškėjos G. V. priteistinos jo patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už teisines paslaugas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui UAB „Domipa“, juridinio asmens kodas 124334194, iš pareiškėjos G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.